Administracinė byla Nr. I3-690-426/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07883-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G., G. P. G. ir J. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjai A. G., G. P. G. ir J. P. prašo panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 3R-697(2.13-1.E) (toliau – skundžiamas Sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jų skundą iš naujo (b. l. 1 – 3).
Skunde paaiškina, jog skundžiamas Sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, atsakovė rėmėsi tik N. S. (toliau – ir skundžiamas asmuo) paaiškinimu, Inspekcijos 2023 m. birželio 21 d. atliktu patikrinimu. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokiu būdu atliktas patikrinimas, ar atsakovė iš anksto informavo N. S. apie patikrinimo laiką ir aplinkybes, ar ji dalyvavo patikrinime. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie šį patikrinimą, negalėjo pateikti pastabų, prieštaravimų. Mano, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui iš anksto buvo pranešta ir sudaryta galimybė paslėpti įrangą su sukauptais duomenimis.
Pareiškėjai nurodo, jog tame pačiame dvibutyje name gyvena jie ir N. S., kuri be aplinkinių sutikimo savavališkai įrengė savo buto balkone vaizdo ir garso stebėjimo kamerą, fiksuoja įėjimą į gyvenamąjį namą bei aplinką, pareiškėjų A. G. ir G. P. G. patekimą į jiems priklausančią namo dalį, kitus ateinančius ir išeinančius asmenis, tame tarpe ir nepilnamečius.
Skunde pareiškėjai pažymi, jog atsakovė nepaneigė jų skundo teiginių apie ilgalaikę neteisėtą skundžiamo asmens veiklą – tiek jų, tiek kitų asmenų filmavimą. Pareiškėjų nuomone, N. S. įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti pritaikyta atsakomybė.
Inspekcija skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 19 – 22) nurodo, jog pareiškėjai turėjo teisę pateikti visą, jų nuomone, aktualią informaciją, dokumentus, kurie svarbūs skundo nagrinėjimui ir pagrindžia jų nurodytas aplinkybes, turėjo teisę ir galimybę teikti papildomą informaciją ir skundo nagrinėjimo metu, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Atsakovė pažymi, jog nagrinėjant skundą pripažino, kad tikslinga atlikti patikrinimą vietoje. Po patikrinimo 2023 m. liepos 3 d. buvo parengta išvada Nr. 4R-416(2.14.E) dėl vaizdo stebėjimo kameros (toliau – Išvada). Patikrinimo vietoje metu Inspekcijos specialistai apžiūrėjo pareiškėjų nurodytą vietą, kurioje galimai vykdomas vaizdo stebėjimas, apklausė skundžiamą asmenį. Atliekant vaizdo stebėjimo teisėtumo patikrinimą, dalyvavo tiek Inspekcijos Priežiūros skyriaus vedėja, tiek Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė. Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų abejoti atlikusių patikrinimą Inspekcijos darbuotojų kompetencija.
Atsakovė pažymi, kad skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų, Aprašo nuostatomis, įvertinusi tiek pareiškėjų, tiek skundžiamo asmens paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir po atlikto patikrinimo Išvadoje konstatuotas aplinkybes. VDAI nuomone, informacijos pakako, todėl nebuvo poreikio pareiškėjų prašyti pateikti papildomą informaciją apie skunde išdėstytas aplinkybes. Mano, kad pareiškėjų skundas buvo ištirtas išsamiai, remiantis įrodymų visuma.
Atsakovė paaiškina, kad jos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtinta, jog tyrimas ar patikrinimas atliekamas nagrinėjant skundą. Atitinkamai, remiantis Taisyklių nuostatomis, Inspekcija be išankstinio susitarimo su skundžiamu (tikrinamu) asmeniu negalėtų atlikti visapusiško patikrinimo dėl vykdomo vaizdo stebėjimo.
Atsiliepime Inspekcija nurodo, jog vadovaujasi praktika, kad iki teismo leidimo išdavimo prašoma skundžiamo asmens sutikimo įeiti į jo gyvenamąsias patalpas. Jei asmuo nesutinka, kreipiasi į administracinį teismą dėl teismo leidimo išdavimo. Tiek gavus skundžiamo asmens sutikimą, tiek turint teismo leidimą, skundžiamas asmuo informuojamas apie Inspekcijos darbuotojų atvykimą. Skundžiamo asmens informavimas būtinas, kadangi turi būti pasiruošęs parodyti turimą įrangą, jos veikimo principus ir pateikti kitą tikrinimui aktualią informaciją.
Atsakovė aiškina, jog informavo skundžiamą asmenį apie ketinamą atlikti tikrinimą. Inspekcijai nenustatyta pareiga apie vykdomą patikrinimą informuoti skundą teikusį asmenį, todėl šiuo atveju pareiškėjams apie ketinamą atlikti patikrinimą nepranešė.
Inspekcijos specialistai atliko patikrinimą vietoje ir surašė Išvadą, kurioje aprašė tikrinimo eigą ir rezultatus. Su išvada pareiškėjai turėjo teisę susipažinti, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Atsakovė aiškina, kad skundžiamame Sprendime detaliai aptarė visas skundo aplinkybes, jis motyvuotas ir priimtas atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjai nei skundo teikimo Inspekcijai metu, nei vėliau įrodymų dėl vykdomo ilgalaikio stebėjimo nepateikė. Įrodymų nepateikė ir su skundu Teismui, todėl jų teiginys apie vykdomą ilgalaikį vaizdo stebėjimą, atsakovės nuomone, nepagrįstas įrodymais. Inspekcija tokių įrodymų taip pat nesurinko. VDAI teismo prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. S. prašo atmesti skundą. Atsiliepime (b. l. 53 – 55) nurodo, jog nesuvokia, kokiais motyvais ir argumentais pareiškėjai teigia, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros.
N. S. akivaizdu, kad pareiškėjai jos atžvilgiu turi kerštą bei pyktį. Pareiškėjų motyvai ir veiksmai, jos manymu, – piktnaudžiavimas arba galimai medicininių prievartos priemonių įvertinimo reikalingas veiksmas.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jokios įrangos neslėpė, nenaikino. Mano, jog pareiškėjų teiginius, kad ji filmuoja ir fiksuoja beveik visą kiemo teritoriją, pareigūnai arba prokuratūra turėtų įvertinti.
N. S. nurodo, jog pareiškėja J. P. už smurtą prieš ją Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02NjYtODMwLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-666-830/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-666-830/2022">1-666-830/2022</a> pripažinta kalta ir nuteista. Kiti du asmenys – artimi J. P. giminaičiai, todėl mano, jog šis skundas teikiamas akivaizdžiai priešiškai nusistačiusių asmenų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo institucijai paaiškino, kad vaizdo ar garso stebėjimas (duomenys neskelbtini) nevykdomas ir todėl nebuvo galimybės pateikti prašomų įrašų kopijų. Šiuo metu vaizdo kamera neveikia, ji veikė tik vieną dieną, t. y. 2021 m. gegužės 22 d., kai N. S. sužalojo J. P.. Vaizdo kamera buvo įtaisyta tik dėl to, kad prieš ją (N. S.) buvo smurtaujama. Tai buvo užfiksuota baudžiamojoje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad vaizdo stebėjimo kamera (tik viena) buvo įrengta savisaugos ir savigynos sumetimais, jokiu būdu nesiekiant piktnaudžiauti, vaizdo stebėjimą vykdė tik vieną dieną, įrašyta į atminties kortelę, kurios neišsaugojo. Vaizdo įrašą iš vaizdo kortelės perdavė Panevėžio policijos pareigūnams 2021 metų gegužės mėnesį. Garsas buvo įrašomas, tačiau kortelė sugedo ir nėra tinkama naudoti, todėl negalėjo institucijai pateikti nei vaizdo, nei garso įrašų. Apie tai, kad bus įrengta vaizdo stebėjimo kamera ir vykdomas stebėjimas, pranešti institucijoms bei asmenims nespėjo, nes tą pačią dieną prieš ją J. P. vartojo smurtą.
Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, šiuo atveju be jokių įrodymų, motyvų ir realių duomenų pateiktas skundas pripažintinas piktnaudžiavimu procesu ir pareiškėjams skirtinos piniginės baudos po 300 Eur.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjų teiginys dėl neva filmuojamo mažamečio asmens klaidina teismą, nes vaikas pas pareiškėjus negyvena. Minimas berniukas – J. P. sūnaus vaikas ir gyvena kitoje vietoje su savo tėvais. N. S. atkreipia dėmesį, kad mažamečio vaiko buvimas nesutrukdė J. P. smurtauti prieš ją.
Teismo prašo skundą atmesti pilna apimtimi. Už piktnaudžiavimą procesu skirti pareiškėjams (kiekvienam) po 300 Eur pinigines baudas.
Skundas tenkintinas.
Ginčas šiuo atveju kilęs dėl atsakovės 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 3R-697(2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjų skundo dalykas yra tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be aplinkinių sutikimo savavališkai savo buto balkone įrengė vaizdo ir garso stebėjimo kamerą, kuri fiksuoja įėjimą į pareiškėjų A. G. ir G. P. G. priklausančią namo dalį.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. P. 2022 m. lapkričio 24 d. su skundu (b. l. 23) kreipėsi į atsakovę. Nurodė, jog N. S. fiksuoja įėjimą į jos tėvams priklausančio namo dalį bei aplinką, pas juos ateinančius ir išeinančius asmenis, tame tarpe ir nepilnamečius. Skunde nurodė, jog „jokio pagrįsto gėrio gynybos <...> atliekamame vaizdo-garso fiksavime ir tokių duomenų kaupime nėra. Todėl ji trauktina atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“ Prie skundo pridėjo fotonuotraukas ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio išrašus, pareiškėjos manymu, reikšmingus bylai (b. l. 24 – 27).
Pašalinus skundo trūkumus, kuriuos atsakovė nurodė 2022 m. gruodžio rašte Nr. 2R-(2.13.Mr) (b. l. 28), pareiškėja kartu su tėvais A. G. ir G. P. G. 2023 m. sausio 2 d. pateikė atsakovei analogišką skundą (b. l. 29 – 30).
Atsakovė 2023 m. sausio mėn. raštu Nr. 2R- (2.13. Mr) skundžiamo asmens paprašė pateikti įrodymus, ar vykdo vaizdo stebėjimą (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, pateikti teritorijos, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, planą su jame pažymėtomis vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo vietomis, pažymint jai nuosavybės teise priklausančią teritoriją. Taip pat nurodyti, kas patenka į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, ir pateikti kitą informaciją (b. l. 32 – 34).
Atsakovė 2023 m. birželio mėn. raštu Nr. 2R- (2.13.Mr) kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį suderinti laiką gyvenamajame būste Inspekcijos specialistams atlikti patikrinimą pagal pareiškėjų 2022 m. lapkričio 24 d. skundą ir 2022 m. gruodžio 20 d. skundo papildymą (b. l. 43 – 44).
VDAI Priežiūros skyriaus vedėja J. J. ir Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė R. O. 2023 m. birželio 31 d. atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini) ir Išvadoje Nr. 4R-(2.14 E) nurodė, jog tikrinimo metu nei balkone, nei ant namo vaizdo stebėjimo kamerų nerado, todėl nustatė, kad vaizdo stebėjimas nevykdomas (b. l. 46).
Atsakovė, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą informaciją, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nenustačiusi įrodymų, pagrindžiančių, kad skundžiamas asmuo faktiškai būtų vykdęs vaizdo stebėjimą, atmetė pareiškėjų skundą (b. l. 47 – 48).
Sprendime konstatavo, jog patikrinimo, kurį Inspekcijos direktoriaus 2023 m. birželio 20 d. pavedimu Nr. 2R-3613 (2.13.Mr) (b. l. 45) 2023 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) atliko VDAI Priežiūros skyriaus vedėja J. J. ir Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė R. O., metu nei balkone, nei ant namo vaizdo stebėjimo kamerų nerasta, todėl pripažinta, kad vaizdo stebėjimas nevykdomas.
Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovės Sprendimu, skundžia jį teismui, prašo panaikinti bei įpareigoti VDAI išnagrinėti jų skundą iš naujo.
Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR, Reglamentas) ir ADTAĮ ir užtikrina, kad šio Reglamento nuostatų būtų laikomasi. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
VDAI nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 38 punkte įtvirtinta, kad sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime neapsiribojama vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, turi būti aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jas susiejant su taikomomis teisės normomis.
VDAI vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad tyrimas ar patikrinimas (toliau – tikrinimas) atliekamas nagrinėjant skundą. Taisyklių 20.2 papunktyje numatyta, kad Inspekcijos valstybės tarnautojai tikrinimą atlieka atliekant tikrinimą vietoje. Taisyklių X skyriuje įtvirtintos tikrinamų subjektų teisės ir pareigos ir 57.1 papunktyje numatyta, kad tikrinamas asmuo privalo sudaryti galimybes atlikti tikrinimus.
Teismų praktikoje numatyta, kad Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, būtent atsakovė renkasi tyrimo metodus ir būdus, nusistato tyrimo taktiką ir strategiją, siekdama išlaikyti pusiausvyrą tarp priešingą interesą turinčių asmenų ir jų interesų bei pusiausvyrą tarp tyrimo visapusiškumo, objektyvumo ir išsamumo bei tyrimo operatyvumo, ekonomiškumo ir racionalaus paskirtų institucijai ribotų išteklių panaudojimo (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMzQ1OS04MTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-3459-816/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-3459-816/2020">I2-3459-816/2020</a>).
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taip pat šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata laikytina, kad VDAI priimtas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl Inspekcija sprendime privalo nurodyti motyvus, kuriais remiantis skundas buvo atmestas arba pripažintas pagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad priežiūros institucija (šiuo atveju – VDAI) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių. Inspekcija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normoms taikyti, taip pat ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDM4OC05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4388-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4388-968/2020">eA-4388-968/2020</a>).
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad skundo nagrinėjimo metu atsakovė savo kompetencijos ribose atliko tyrimą, priimdama Sprendimą vadovavosi galiojančiais teisės aktais, VDAI Informacinių technologijų skyriaus pateikta išvada dėl vaizdo stebėjimo kameros.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje taip pat turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE0Mi02MjQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2142-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2142-624/2015">eA-2142-624/2015</a>; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgyNi02MjkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1826-629/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1826-629/2021">eA-1826-629/2021</a>).
Inspekcija, kaip nepriklausoma institucija, savo nuožiūra renkasi priemones ir būdus, kuriais vadovaujantis renkama ir tikrinama skundų tyrimui aktuali informacija bei savarankiškai, objektyviai ir išsamiai nagrinėja pareiškėjų skundus dėl galimų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai skunde, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime remiasi ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02NjYtODMwLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-666-830/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-666-830/2022">1-666-830/2022</a>, kuriame nurodyta, jog N. S. pateikė įrašytą į USB laikmeną vaizdo kameros fiksuotą vaizdo įrašą. Apie šį faktą atsakovė Sprendime nepasisakė, rašytinių įrodymų iš bylos nepareikalavo ir jų netyrė. Teisėjų kolegija vertina, kad ši faktinė aplinkybė yra reikšminga šio ginčo nagrinėjimui, nes gali patvirtinti arba paneigti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Aprašo 22 punkte numatyta, kad skundą nagrinėjantis Inspekcijos valstybės tarnautojas privalo surinkti visą skundo tyrimui būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, esant reikalui, atlikti patikrinimą vietoje, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš fizinių ir juridinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į Inspekcijos patalpas. Dokumentų ir informacijos, reikalingos skundo tyrimui, reikalavimas turi būti motyvuotas.
Išdėstytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nepilnai surinko medžiagą, reikalingą kilusiam ginčui visapusiškai išspręsti ir priimti objektyvų sprendimą, pašalinant prieštaravimus ir abejones, todėl negalima pripažinti, kad jis teisingas ir teisėtas.
ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Aptartos ABTĮ normos dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų įtvirtina administracinės teisės principą, kad administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtODgzLTYwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-883-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-883-602/2016">AS-883-602/2016</a>, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNjkyLTYwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-692-602/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-692-602/2018">AS-692-602/2018</a>)).
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamai išsamus ir neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, yra pagrindas jį panaikinti, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Sprendimą, tenkinamas pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jų 2023 m. sausio 2 d. skundą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų A. G., G. P. G. ir J. P. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 3R-697(2.13-1.E).
Įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. G., G. P. G. ir J. P. 2023 m. sausio 2 d. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Balčytienė
Rūta Miliuvienė
Indrė Pukanasytė-Biekšė
