Civilinė byla Nr. 3K-3-299/2010
Procesinio sprendimo kategorija 27.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir UAB „Ad Locum“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ad Locum“ akcininko V. A. pareiškimą atsakovams UAB „Ad Locum“ direktoriui A. Č. ir UAB „Ad Locum“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
UAB „Ad Locum“ akcininko V. A. pareiškime teismui nurodyta, kad jis CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2006 m. balandžio 26 d. kreipėsi į UAB „Ad Locum“ direktorių A. Č., reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą: atsistatydinti iš bendrovės direktoriaus pareigų, atlyginti bendrovei ir akcininkams netinkama veikla padarytą žalą, į bendrovės direktoriaus pareigas paskirti asmenį, priimtiną abiem bendrovės akcininkams; sušaukti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ (dabar UAB „ALLFIX“) visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų priimtas sprendimas pakeisti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ pavadinimą arba įstatymų nustatyta tvarka likviduoti šią bendrovę; nutraukti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ naudojimąsi bendrovės nuomojamomis patalpomis (duomenys neskelbtini) bei šių patalpų adresu; iš visų reklamų (reklaminių stendų, spaudoje, internete ir kt.) pašalinti nurodomą UAB „Ad Locum“ ir Ko“ telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei veiklos adresą (duomenys neskelbtini), kurie yra tapatūs reklamuojant bendrovę nurodomiems telefono numeriui bei veiklos adresui; pateikti visų bendrovės sandorių, sudarytų nuo to momento, kai bendrovės veikla nuostolinga, bet ne vėliau kaip nuo UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įsteigimo, kopijas ir informaciją apie jų vykdymą; išanalizuoti bendrovės veiklos nuostolingumo priežastis ir pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl bendrovės veikla yra nuostolinga; pateikti tokius dokumentus: tinkamai įformintus bendrovės skolų su kreditoriais ir debitoriais suderinimus 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d.; bendrovės 2005 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akto kopiją; UAB „Ad Locum“ administracijos vadovo – direktoriaus pareiginių nuostatų ir 2004 m. sausio 1 d. UAB „Ad Locum“ darbo tvarkos taisyklių Nr. 2004/01/02 kopijas; bendrovės turto žiniaraščių bei turto nurašymo aktų už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. kopijas; 2004 m. rugsėjo 20 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą; dokumentus, patvirtinančius bendrovės patirtas išlaidas, susijusias su jai priklausiusiu butu Vilniuje (duomenys neskelbtini), t. y. buto statybos ir remonto išlaidas statybinėms medžiagoms ir įrangai, darbams, taip pat šio buto statybos (remonto) išlaidų žiniaraštį; UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įstatų kopiją; bendrovės tiekėjų ir pirkėjų 1998 m. gruodžio 31 d., 2000 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d. sąrašą; sandorių, kuriais per bendrovės veiklos laikotarpį įsigyta ir perleista automobilių, kopijas; informaciją apie tai, ar UAB „20 PLUS“ paprastosios vardinės akcijos nuosavybės teise tebepriklauso bendrovei, jeigu ne – kam perleista. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus reikalavimus, nors dalį reikalaujamų dokumentų jis 2006 m. birželio 20 d. perdavė; šių dokumentų duomenys dar labiau sustiprino įtarimus dėl bendrovės direktoriaus vykdomos netinkamos valdymo veiklos, egzistuojančio direktoriaus asmeninių, bendrovės ir jos akcininkų interesų konflikto. Pareiškėjas teismui nurodė tokią UAB „Ad Locum“ direktoriaus netinkamą veiklą: konkuruojančios UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje; bendrovės tikslams, CK 2.87 straipsnyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintoms nuostatoms prieštaraujanti direktoriaus veikla; direktoriaus nelojalumas ir nesąžiningumas akcininkams; pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį ir UAB „Ad Locum“ įstatų 5.4.16 punktą sudaryti sandoriai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Ad Locum“ veiklos tyrimą pavesta atlikti ekspertei A. K.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino ieškovo pareiškimą ir pripažino, kad UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. veikla yra netinkama; perdavė ieškovui V. A. UAB „Ad Locum“ akcininko A. Č. teisę sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą ir jame nuspręsti dėl A. Č. atleidimo iš UAB „Ad Locum“ direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus paskyrimo, nurodytai teisei įgyvendinti per tris mėnesius; priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovui 66 080 Lt išlaidų už ekspertizę, 100 Lt žyminio mokesčio, 10 207,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, A. K. ir V. J. audito TŪB - 28 320 Lt ekspertizės išlaidų. Teismas vertino ekspertizės ataskaitos duomenis, šalių paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus ir sprendė, kad juridinio asmens veiklos tyrimo metu nustatyti faktai patvirtina UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. veiklą buvus nesąžininga ir neprotinga, nelojalia dėl UAB „Ad Locum“ bei pažeidžiančia konfidencialumo pareigą; UAB „Ad Locum“ direktoriaus veiklą pripažinęs netinkama, teismas sprendė dėl CK 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių taikymo, atsižvelgimams į pareiškėjas pradinio pareiškimo reikalavimą taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą priemonę ir pašalinti A. Č. iš UAB „Ad Locum“ direktoriaus pareigų, pateikus ekspertės ataskaitą – CK 2.131 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytąją, įpareigoti juridinį asmenį atlikti šiuos veiksmus: išieškoti iš UAB „Ad Locum“ vadovo A. Č. padarytus nuostolius, pašalinti ekspertės ataskaitoje nurodytus UAB „Ad Locum“ finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos pažeidimus bei atlikti viso UAB „Ad Locum“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizaciją, per vieną mėnesį sušaukti UAB „Ad Locum“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame išspręsti klausimą dėl A. Č. pašalinimo iš UAB „Ad Locum“ vadovo pareigų. Ekspertė rekomendavo pakeisti įmonės vadovą asmeniu, kuris nėra UAB „Ad Locum“ akcininkas. Teismas, spręsdamas dėl šiuo atveju taikytinų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių, pažymėjo, kad nėra saistomas pareiškėjo prašymo; teismas atsižvelgė į ekspertės rekomendacijas, tačiau nelaikė, kad asmens pašalinimas iš juridinio asmens valdymo organų narių (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punktas) šiuo atveju būtų tinkama priemonė dėl ydingos akcininkų sudėties (visuotiniame UAB „Ad Locum“ akcininkų susirinkime ieškovas ir UAB „AD Locum“ direktorius A. Č. turi po 50 proc. balsų); teismas sprendė, kad vienintelė efektyvi priemonė, kurią taikant būtų pakeistas UAB „Ad Locum“ vadovas, yra UAB „Ad Locum“ akcininko A. Č. balsavimo teisės laikinas perdavimas V. A. (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punktas); šio lojalumas ir sąžiningumas dėl UAB „Ad Locum“ nepaneigtas; laikinas balsavimo teisės perdavimas sudarytų sąlygas neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti ir klausimams dėl A. Č. atleidimo iš UAB „Ad Locum“ direktoriaus pareigų bei naujojo UAB „Ad Locum“ direktoriaus išrinkimo išspręsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo CK antrosios knygos X skyriaus juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančias normas ir atskleidė jų esmę, nurodė, kad pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi atitikti CK 2.126 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju ji nepažeista; 2006 m. balandžio 26 d. reikalavime atsakovui pareiškėjas nurodė, kad įmonės vadovo veikla prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes bendrovė negauna pelno, veikia nuostolingai; bendrovės vadovo veiksmai – konkuruojančios UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje – pažeidžia pareigą vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnis). Nors pareiškėjas reikalavime bendrovės vadovui kaip netinkamos veiklos neįvardijo sandorių, pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį, sudarymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš reikalavimo turinio matyti, kad ieškovas kėlė klausimą dėl bendrovės turto (UAB „20 PLIUS akcijų) perleidimo sandorių sudarymo teisėtumo, bet, neturėdamas informacijos, negalėjo reikalavimo tinkamai pagrįsti; taigi reikalavime atsakovui buvo nurodytas juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas – atsakovo netinkami veiksmai dėl neteisėtų sandorių sudarymo, o juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai (direktoriaus veiklos prieštaravimas CK 2.87 straipsniui bei ABĮ 19 straipsnio 8 daliai, sandorių sudarymas pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį ir bendrovės įstatų 5.4.16 punktą bei nepelninga įmonės veikla) sukonkretinti pareiškime teismui, kuris turėjo pagrindą šias aplinkybes tirti ir dėl jų pasisakyti, priimdamas sprendimą, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pasisakė, bet nesprendė klausimo dėl atsakovo A. Č. atsakomybės už bendrovei padarytą žalą ir nepriėmė sprendimo dėl nuostolių išieškojimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; kolegija nelaikė, kad teismas taikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą priemonę, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas; teismo išvada, kad vienintelė efektyvi priemonė, kuria būtų sudaryta galimybių pakeisti UAB „Ad Locum“ vadovą, yra UAB „Ad Locum“ akcininko A. Č. balsavimo teisės laikinas perdavimas V. A., be to, esant pareiškėjo reikalavimui pašalinti A. Č. iš bendrovės direktoriaus pareigų; tokia išvada atitinka CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m. spalio 23 d. juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaita Nr. 283 yra tinkamas ir leistinas įrodymas byloje ir kad teismas turėjo pagrindą juo remtis, tinkamai vertino kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 177, 185, 218 straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis); atsakovas neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad paskirta ekspertizė neteisėtai, įtraukiant teisinius, menamus ar peržengiančius bylos nagrinėjimo ribas klausimus; kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, dėl kurių pageidauja gauti eksperto išvadą, galutinai nustato klausimus teismas (CPK 213 straipsnis). Apygardos teismas nustatė UAB „Ad Locum“ veiklos tyrimo laikotarpį, atsižvelgdamas į pareiškėjo nustatytas tyrimo ribas, ir pašalino klausimus, kurie tiesiogiai susiję su byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Ad Locum“ ir Ko“ veiklos tyrimu. Kolegija akcentavo, kad ekspertų akto duomenis apygardos teismas vertino pagal CPK nustatytas taisykles, todėl teismo suformuluoti klausimai ekspertams nereiškė šiems perkeltos teismo pareigos vertinti įrodymus. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad ekspertizės nustatyta direktoriaus netinkama veikla tik dėl netinkamos buhalterinės apskaitos bei metinės finansinės atskaitomybės sudarymo 2003–2006 m.; apygardos teismas konstatavo, kad atsakovo A. Č. veikla pripažintina netinkama ne tik dėl ekspertų nustatytų pažeidimų, sudarant įmonės balansus ir kitus finansinės atskaitomybės, apskaitos dokumentus, nurašant vertybes, vykdant inventorizacijas, bet ir dėl to, kad atsakovas neišvengė interesų konflikto, buvo nelojalus UAB „Ad Locum“ ir nesilaikė konfidencialumo pareigos, įsteigęs tuo pačiu adresu veikiančią bei panašia ūkine–komercine veikla užsiimančią UAB „Ad Locum“ ir Ko“, kad neefektyviai naudojo įmonės lėšas darbo užmokesčiui ir kitoms sąnaudoms, sudarydamas sandorius, viršijo savo kompetenciją, buvo nesąžiningas bei netinkamai vykdė savo pareigas vadovaujamoje bendrovėje. Faktas, kad bendrovė dirbo nuostolingai dėl įvairių veiksnių visumos, bet ne tik dėl jos vadovo veiksmų, nepaneigia nustatytų vadovo veiksmų netinkamumo (CK 2.124 straipsnis). Atsakovams sutinkant, kad ekspertizės ataskaitoje nuostolinga UAB „Ad Locum“ veikla nesaistoma vien tik direktoriaus veiklos ar UAB „ALLFIX“ įsteigimo ir jos veiklos (tam turėjo įtakos apyvartinių lėšų trūkumas bei akcininkų sprendimas neskirti papildomų lėšų), kolegija akcentavo, jog ši aplinkybė nepaneigia motyvuotos esminės apygardos teismo išvados, kad atsakovo UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. veikla buvo netinkama dėl kitų teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kurių atsakovai taip pat nenuginčijo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 2.129 straipsnyje nustatyti eksperto darbo apmokėjimo juridinių asmenų tyrimo bylose ypatumai (CPK 89 straipsnio 3 dalis) nepaneigia CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 91 straipsnio 5 dalį sumos, teismo išmokėtos už ekspertų darbą, kai nebuvo paimta užstato, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui; šiuo atveju pareiškėjo užstatas sudarė tik 70 proc. lėšų ekspertų darbui apmokėti, todėl teismo ekspertams nesumokėta 30 proc. atlyginimo už darbą dalis pagrįstai priteista iš pralaimėjusios šalies (CPK 89–91, 93 straipsniai, CK 1.5 straipsnis). Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – pripažinti atsakovo A. Č. veiksmus netinkamais (CK 2.124 straipsnis), kiti reikalavimai (tarp jų – taikyti dėl atsakovo priemones) – išvestiniai. Pirmosios instancijos teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą, teismas iš esmės patenkino ieškinį visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo pareiškimą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo UAB „Ad Locum“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo ribas, taip pažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalį, CPK 22 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jeigu prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (valdymo organą), reikalaudamas nutraukti konkrečiai įvardytą netinkamą veiklą ir suteikdamas laikotarpį aplinkybėms pašalinti; taigi įstatymo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėjo aplinkybes ir argumentus, nenagrinėtus ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, taip pažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bei mokslo doktriną.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CK 1.138, 2.131 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir nutartį. Pareiškėjas pasirinko konkretų teisių gynimo būdą – juridinio asmens veiklos tyrimą; dėl to teismas turėjo ginti teises, laikydamasis CK 2.131 straipsnyje pareiškėjo pasirinktam teisių gynimo būdui nustatytų įgyvendinimo ribų, nespręsti klausimų, nesančių veiklos tyrimo objektu, pavyzdžiui, dėl veiksmų ir sandorių neteisėtumo, žalos (nuostolių) padarymo, skolos. To nepaisę, teismai sprendė ne veiklos tinkamumo, bet teisėtumo klausimus, taip ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl juridinio asmens (valdymo organo) veiklos tyrimo ribų.
3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo ribas, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo apimtis, t.y. ginčo dalykas ir faktinis pagrindas. CPK nei CK nesuteikta teisės teismui peržengti pareiškėjo nustatytas ginčo ribas juridinio asmens (valdymo organo) veiklos tyrimo byloje. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai sprendimą ir nutartį grindė aplinkybėmis, peržengiančiomis pareiškėjo pateiktais procesiniais dokumentais nustatytas ginčo ribas ir rėmėsi argumentais, nepatenkančiais į faktinį ieškinio (pareiškimo dėl veiklos tyrimo) pagrindą.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendimu juridinio asmens organo nario balsavimo teisę laikinai perdavė kitam asmeniui, taip pažeidė CK 2.131 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė bylą. Nors byloje buvo tiriama juridinio asmens valdymo organo (direktoriaus) veikla, teismo sprendimu CK 2.131 straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta akcininkui, kurio veikla nebuvo tiriama. Be to, pritaikyta priemonė nepašalina nustatytos netinkamos veiklos ir nesaistoma nustatytų netinkamos veiklos faktų. Nėra nustatyto veiklos trūkumo ir pritaikytos priemonės, kuria bendrovės valdymas perduodamas kitam akcininkui, loginio ryšio, pritaikyta priemonė perteklinė, kuria išspręsta ne netinkamos veiklos pašalinimo, bet akcininkų ginčo klausimai.
5. Skiriant ekspertizę pažeistas principas jura novit curia, CK 2.124, 2.127 straipsnių, CPK 212 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo teismų praktikos. Byloje buvo paskirta ekspertizė ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylos nagrinėjimo dalyku nesančias ir reikalavime juridiniam asmeniui ištaisyti netinkamą veiklą bei pareiškime teismui nenurodytas netinkamos veiklos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo procese iškilę teisiniai klausimai buvo spręsti ne teismo, bet eksperto, teismui jų papildomai netiriant, o tik perrašant į sprendimą ekspertizės išvadą. Dėl netinkamo klausimų formulavimo ir teismo pareigos spręsti teisės klausimus perkėlimo ekspertei, susiklostė situacija, kai atskirais atvejais buvo prieita prie akivaizdžiai neteisingų išvadų ir priimtas neteisingas sprendimas. Dėl nurodytų aplinkybių ekspertizės išvada nelaikytina atitinkančia CPK 212, 216 straipsnius, CK 2.130 straipsnio prasme – leistinu įrodymu, suteikiančiu teismui teisę pripažinti veiklą netinkama. CK antrosios knygos X skyriuje teismui nenustatyta galimybių išanalizuoti pateiktus į bylą įrodymus, be ekspertizės išvados pripažinti veiklą netinkama ir taikyti priemones. Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką dėl teisinio principo jura novit curia taikymo.
6. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, pripažinę atsakovo UAB „Ad Locum“ valdymo organo nario A. Č. veiklą netinkama, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį teismas juridinio asmens veiklą gali pripažinti netinkama tik vieninteliu atveju – jeigu eksperto ataskaitoje nurodyta, kad veikla yra netinkama ir teismas tam pritaria. Teismui nesuteikta teisės pripažinti netinkama veiklą, kurios tokia nelaiko ekspertas. Esant konkrečiai ekspertės nustatytai netinkamai veiklai, teismas be ekspertės išvados neturėjo teisinio pagrindo kokią nors kitą juridinio asmens ar valdymo organo nario veiklą pripažinti netinkama. Šiuo atveju netinkama veikla buvo pripažinti ir kiti epizodai, kurių ekspertė neįvardijo netinkama veikla. Be to, teismas netinkama veikla pripažino kiekvieną (net ir smulkiausią) nustatytą direktoriaus veiklos trūkumą, neanalizuodamas tokio veiklos trūkumo padarinių ar įtakos įmonės veiklai.
7. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai taikė CPK 93, bet netaikė CK 2.129 straipsnio, todėl ydingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdami visas ekspertizės išlaidas iš atsakovo A. Č. CPK 89 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylose dėl juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų darbas apmokamas CK nustatyta tvarka; vadinasi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal CK 2.129 straipsnį arba pagal analogiją taikant CK 2.119 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą ieškovas UAB „Ad Locum“ akcininkas V. A. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš kasatoriaus UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išanalizavo atsakovų argumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavime iškeltų klausimų apimties ir nustatytų juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.138 ir 2.131 straipsniuose nustatytus reikalavimus; teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, ištyrė, ar juridinio asmens UAB „Ad Locum“ vadovo A. Č. veikla yra tinkama pagal CK 2.86–2.87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Jeigu nustatoma netinkama veikla, taikomos CK 2.131 straipsnyje įtvirtintos priemonės. Nors kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami juridinio asmens veiklos tyrimo ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau į bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ribas patenka ne tik kasatorių skunde nurodytos aplinkybės, bet ir UAB „Ad Locum“ nuostolingumo priežastys, bendrovės vadovo veiklos atitiktis CK 2.87 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl ekspertė tyrė visas bendrovės nuostolingumo priežastis ir padarė tinkamas išvadas. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismo sprendimu CK 2.131 straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta akcininkui, kurio veikla nebuvo tiriama; šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas taiko CK 2.131 straipsnyje įtvirtintas priemones, nesaistomas pareiškėjo prašymo. Ieškovas taip pat nurodo kitus, labai plačius ir išsamius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas juridinio asmens veiklos tyrimo teisėtumo klausimas. Šios veiklos tyrimo pagrindai nustatyti CK 2.124 straipsnyje; nurodyta, kad šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jeigu nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nustatytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi pagal šią įstatymo normą juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardytų asmenų abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai. Įstatymo nedetalizuota netinkamos veiklos požymių, todėl aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys, prašantys atlikti tyrimą. Teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar nurodytos aplinkybės yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tokia teismo pareiga grindžiama CK 2.126 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, jog gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galimas, jeigu yra CK 2.125 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytos aplinkybės. Taigi teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atlikti juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos tyrimą.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir jose įvardijami netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (CK 2.124 straipsnis).
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pareiškėjo 2006 m. balandžio 26 d. reikalavime atsakovams nebuvo nurodyta tokių juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų, kaip UAB „Ad Locum“ direktoriaus veiklos prieštaravimas CK 2.87 straipsnio nuostatoms, ABĮ 19 straipsnio 8 daliai, nepelninga įmonės veikla, sandorių, pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį ir įstatų 5.4.16 punktą, sudarymas. Kasatoriai taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo argumentų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ribų peržengimo ir nemotyvavo, kodėl, priimdamas sprendimą, teismas nesaistomas ieškovo suformuluotų reikalavimų ribų.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus ir pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino kasatorių apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. balandžio 26 d. reikalavime (T. 1, b. l. 139-143) nurodė, jog bendrovės vadovo veikla prieštarauja bendrovės tikslams, bendrovė veikia nuostolingai, vadovo veiksmai – konkuruojančios UAB „Ad Locum ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje pažeidžia pareigą vengti interesų konflikto, CK 2.87 straipsnio nuostatas. Kadangi kasatoriai ieškovo kreipimesi nurodytos veiklos nenutraukė ir pažeidimų nepašalino, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytas juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas ieškovo sukonkretintas pareiškime teismui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, taip pat nepažeidė CPK 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.138, 2.131 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, viršijo kompetenciją, peržengė veiklos tyrimo kaip teisių gynimo būdo, nustatytas ribas, imdamasis spręsti klausimus, kurie apskritai negali būti juridinio asmens veiklos tyrimo objektas, nes įstatymo nustatytos skirtingos gynybos priemonės.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šia įstatymo norma juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Netinkama juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla. Ji suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestma“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2008).
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ir CK 2.126 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami juridinio asmens veiklos tyrimo ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriai laiko, kad į šios bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ribas patenka tik konkuruojančios UAB „Alfix“ (buvęs pavadinimas „UAB „Ad Locum ir Ko“) įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje ta apimtimi, kiek UAB „Alfix“ naudojosi UAB „Ad Locum“ patalpomis ir telefono numeriais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš V. A. 2006 m. balandžio 26 d. kreipimosi (T. 1, b. l. 139-143) matyti, jog į šios bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ribas patenka ne tik kasatorių skunde nurodytos aplinkybės, bet ir UAB „Ad Locum“ nuostolingumo priežastys, bendrovės vadovo veiklos atitiktis CK 2.87 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Teismo pavedimu ekspertė tyrė visas bendrovės nuostolingumo priežastis ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, turėjo pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, sprendimą priėmė, nepažeidęs draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl CK 2.131 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriais nurodo, kad byloje buvo tiriama juridinio asmens valdymo organo (direktoriaus) veikla, tuo tarpu teismo sprendimu CK 2.131 straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta akcininkui, kurio veikla nebuvo tiriama. Taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, pripažinę atsakovo UAB „Ad Locum“ valdymo organo nario A. Č. veiklą netinkama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, jog juridinio asmens valdymo organo veikla netinkama, gali taikyti vieną šio straipsnio 1 dalyje išvardytų priemonių. Taikydamas įstatymo išvardytas priemones, teismas nesaistomas pareiškėjo prašymo. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į akcininkų turimą balsų skaičių, teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti nepajėgus nuspręsti dėl svarbių klausimų, kad vienintelė efektyvi priemonė yra laikinas UAB „Ad Locum“ valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo nario A. Č. balsavimo teisės perdavimas ieškovui V. A.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Tyrimo metu nustatyta akivaizdžių CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimų A. Č. veikloje, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad teismas pažeidė CK 2.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ar nukrypo nuo teismų praktikos.
Kita vertus, pažymėtina tai, kad pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų. Kasatoriai apeliaciniame skunde nesirėmė aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas taikė priemonę ne vienasmeniam valdymo organui, kurio veikla buvo tiriama, bet akcininkui.
Dėl CK 2.124, 2.127 straipsnių ir CPK 212 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriai nurodo, kad, skiriant ekspertizę, pažeistas principas „jura novit curia“, CK 2.124, 2.127 straipsnių ir CPK 212 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo teismų praktikos. Kasatoriai laiko, kad byloje neteisėtai paskirta ekspertizė, ekspertei užduoti klausimai, kurie negali būti ekspertizės dalykas, ekspertizės išvados nelaikytinos leistinu įrodymu, suteikiančiu teismui teisę bendrovės veiklą pripažinti netinkama.
Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta. Minėta tai, kad teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė įstatymo nustatyto draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Khartli“ v. UAB Diagnostikos poliklinika, bylos Nr. 3K-3-16/2005). Juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės išvados nenuginčytos, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatorių argumentus, kad ekspertizės ataskaita nelaikytina leistinu įrodymu byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, netaikė CK 2.129 straipsnio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatė ekspertizės išlaidas, atsižvelgęs į planuojamą atlikti tyrimo darbų apimtį ir tai, jog šalys teismo posėdyje nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad CK 2.129 straipsnyje nustatyti eksperto darbo apmokėjimo juridinių asmenų tyrimo bylose ypatumai nepaneigia CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Išdėstytų kasacinio teismo argumentų ir išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas UAB „Ad Locum“ akcininkas V. A. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 4356 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš kasatorių. Byloje pateiktas ieškovo išlaidas patvirtinantis įrodymas – išrašas iš AB SEB banke esančios advokato A. K. sąskaitos, iš kurios matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 04299 ieškovas pervedė į banko sąskaitą iš viso 4356 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinusi prašymo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlygintinos iš dalies, t. y. priteisiant 1500 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 46,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant atsakovų A. Č. ir UAB „Ad Locum“ kasacinio skundo, paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo A. Č. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Ad Locum“ akcininkui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo ir į valstybės biudžetą 46,65 Lt (keturiasdešimt šešis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys
