Dėl avanso, baudos, palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-295/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4; 36.1 (S)

2010 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,JLA“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,JLA“ ieškinį atsakovei Z. T. K. dėl avanso, baudos, palūkanų priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 45 000 Lt avanso, 25 000 Lt baudos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2007 m. kovo 13 d. sudarė preliminariąsias žemės sklypo ir buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti 0,0321 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt ir 51,03 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 285 000 Lt. Ieškovas teigė, kad pagal preliminariąsias sutartis sumokėjo 25 000 Lt avansą. 2007 m. balandžio 18 d. buvo pasirašyta preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių pratęsimo sutartis. 2008 m. balandžio 18 d. atsakovei buvo dar sumokėta 20 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007 m. balandžio 6 d., tačiau dėl pardavėjos kaltės to nebuvo padaryta, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi ir tarp bendraturčių vyko ginčas teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pardavėja garantavo, kad nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą, ginčų teisme. Ieškovas teigė, kad jis visas sutarčių ir jų pratęsimo sąlygas įvykdė, sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovės kaltės, todėl prašė priteisti iš atsakovės visus nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt, 5 procentų metinių palūkanų nuo 30 000 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2322,86 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovei priteisė 570 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad šalys neginčija, jog 2007 m. kovo 13 d. buvo sudarytos preliminariosios sutartys, 2007 m. balandžio 18 d. – pratęsimo sutartis, kad pagal šias preliminariąsias sutartis ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000 Lt, pagal 2007 m. balandžio 18 d. pratęsimo sutartį ieškovas atsakovei dar sumokėjo 20 000 Lt ir kad visų įmokų paskirtis yra avansinė ir sutarties užtikrinimo priemonė, kad 2007 m. balandžio 18 d. sudaryta pratęsimo sutartimi atsakovas įsipareigojo tiksliai nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, o ieškovas – gauti banko paskolą turtui įsigyti. Teismas konstatavo, kad pratęsimo sutartyje šalys nustatė kitą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, negu jis buvo nustatytas 2007 m. kovo 13 d. preliminariosiose sutartyse, kad pratęsimo sutartyje šalys nenustatė konkretaus pagrindinės sutarties sudarymo termino, o sutarė ją sudaryti, kai bus įvykdytos pratęsimo sutarties 2.1, 2.2 punktų sąlygos. Teismas konstatavo, kad atsakovė įvykdė pratęsimo sutarties 2.1 punkte nustatytą sąlygą (siekė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką), neatsisakė ir neatsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nėra atsakovės kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, taigi negali būti taikomi preliminariosiose sutartyse nustatyti sutarties nesudarymo padariniai pardavėjos (atsakovės) atžvilgiu, ir kad todėl netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 25 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovės.

Teismas nustatė, kad ieškovas nebenori sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, nes pasikeitė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje, sugriežtėjo paskolų suteikimo sąlygos, o dėl ekonominės krizės įmonei neįmanoma ar labai sudėtinga gauti paskolą turtui pirkti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali įvykdyti pratęsimo sutarties 2.2 punkte nustatytos sąlygos; konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nors atsakovė siekė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką (užsakė žemės sklypo pasidalijimo projektus, kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kt.), ieškovas laikytinas nesąžininga šalimi ir jam taikytina civilinė atsakomybė, taip pat turėtų būti taikomi preliminariųjų sutarčių 5.2 punktai, t. y. pardavėjui paliekama avanso dydžio suma. Teismas pažymėjo, kad pagal preliminariąsias sutartis ir 2008 m. balandžio 18 d. pratęsimo sutartį ieškovas atsakovei mokėjimo pavedimais pervedė 45 000 Lt, tačiau, teismo nuomone, nustatytos netesybos yra per didelės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė sumažinti netesybas, ir, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, įvertinęs, kad sutarties sąlygos turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningo verslo praktikos reikalavimus, sumažino sutartyje nustatytas netesybas iki 15 000 Lt; sumažinęs netesybas, ieškovui iš atsakovės priteisė 30 000 Lt; remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteisiamos 30 000 Lt sumos; laikė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 43 proc., paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 900 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu; kad sąžiningumas ikisutartinių santykių metu yra ypač svarbus, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, jog šie santykiai transformuosis į sutartinius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog šaliai, kaltai dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas; kad pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą savaime nelemia kaltos šalies atsakomybės atsiradimo, nes tokiu atveju šaliai, kaltai dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog preliminariosiose sutartyse nustatytos netesybos yra per didelės ir turi būti sumažintos. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustačius, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ieškovo kaltė (CK 6.248 straipsnis), jam turėtų būti taikomos preliminariosiose sutartyse nurodytos sankcijos; konstatavus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, ieškovas netenka teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris pagal sutarčių 5.2 punktus yra kompensacinis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog po to, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir kai buvo galima realiai sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas būtų kreipęsis į banką dėl kredito suteikimo ir bandęs su atsakove derinti ir keisti preliminariųjų sutarčių sąlygas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.200 straipsnio 2, 4 dalys), todėl, teisėjų nuomone, nėra pagrindo netesybas mažinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovui iš atsakovės sumokėtas atsakovei bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl preliminariųjų sutarčių termino ir jų neįvykdymo kaltės.

Teismai išvadą, kad dėl preliminariųjų sutarčių neįvykdymo yra kaltas ieškovas, padarė nesivadovaudami įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo taisyklėmis ir netinkamai aiškindami materialiosios teisės normas. Teismai neteisingai nustatė preliminariųjų sutarčių terminą. CK 6.16 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jei preliminariojoje sutartyje nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vienerius metus. Kompleksiškai aiškinant preliminariųjų sutarčių nuostatas ir CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatas, darytina išvada, kad preliminariosios sutartys jas pratęsus tapo neterminuotos, t. y. galiojančios vienerius metus nuo jų sudarymo (šiuo atveju – nuo pratęsimo sutarties pasirašymo momento), o pratęsime nustatytos sąlygos turi būti įvykdytos ir galioti iki šio termino pabaigos. Tai reiškia, kad šalys privalėjo įvykdyti visas preliminariųjų sutarčių sąlygas ir sudaryti pagrindinę sutartį iki 2008 m. balandžio 18 d. Teismai nustatė, kad iki nurodytos datos ieškovas visas preliminariųjų sutarčių sąlygas įvykdė, o atsakovė – ne. Preliminariosios sutarties įvykdymo terminas yra naikinamasis, nes jam suėjus šalys yra atleidžiamos nuo pareigos įvykdyti pagrindinę prievolę. Preliminariosios sutarties įvykdymo terminas negali būti atidedamasis arba apibrėžtas atidedamąja sąlyga. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai aiškino preliminariųjų sutarčių termino nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl preliminariųjų sutarčių termino, o tai lėmė neteisingą kaltosios šalies nustatymą.

Pagal CK 6.63 straipsnį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Toks pardavėjos prisiimtos prievolės pažeidimas nagrinėjamų preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių kontekste reiškia prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Šis reglamentavimas suponuoja, kad pardavėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis). Taigi vien tik kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nustatymui pakanka konstatuoti, kad yra praleistas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, ir nustatyti terminą praleidusią šalį. Byloje nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio 18 d., t. y. iki preliminariųjų sutarčių įvykdymo termino, atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties, nes nebuvo įvykdžiusi jai priklausančios įvykdyti sąlygos. Laikytina, kad ji ir yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Tokiu atveju ieškovo atsakovei sumokėtas avansas privalo būti grąžintas ieškovui besąlygiškai.

2. Dėl netesybų.

Termino praleidimo priežastys vien tik kaltės nustatymui įtakos neturi, tačiau turi esminę reikšmę nustatant netesybų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, išaiškino, kad netesybos gali būti sumažintos mažiau, nei faktiškai patirti nuostoliai, o padidintos gali būti tik iki tiek, kiek faktiškai patirti nuostoliai viršija netesybas.

Byloje teismai nustatė, kad pagal 2007 m. kovo 13 d. preliminariąsias sutartis avansas buvo 10 000 Lt už butą ir 15 000 Lt už žemę, o šalims neįvykdžius preliminariųjų sutarčių, bus taikomos avanso dydžio netesybos. Tai reiškia, kad šalys nustatė netesybų dydį – 25 000 Lt. Susitarimu dėl sutarčių pratęsimo naujos netesybos nebuvo aptartos, tačiau buvo nustatyta ieškovo teisė sumokėti papildomai, nenurodant sumos. Ieškovas pasinaudojo tokia teise, nors ir neprivalėjo, ir sumokėjo atsakovei dar 20 000 Lt, kurie turėjo būti įskaityti kaip avansas, tačiau negali būti laikomi netesybų dalimi. Be to, pagal CK 6.71 straipsnio 2 dalį netesybos privalėjo būti išreikštos konkrečia pinigų suma, o sutarčių pratęsimo susitarime nebuvo nurodyta konkreti pinigų suma, kuri gali būti papildomai įmokama. Byloje teismai nenustatė ir nenustatinėjo, kokių nuostolių šalys patyrė, todėl laikytina, kad jos nepatyrė daugiau kaip 25 000 Lt nuostolių. Net jei teismas pagrįstai būtų nustatęs ieškovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo padidinti netesybas iki 45 000 Lt ir nepriteisti ieškovui bent jau papildomai sumokėtų 20 000 Lt.

Netesybų mažinimo klausimas yra fakto klausimas, tai nėra kasacijos dalykas. Konstatavus, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, iš jos priteistinos 25 000 Lt netesybos.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 400 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius nenurodė ypatingų teisės klausimų, kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro kasacijos pagrindų, išvardytų CPK 346 straipsnyje. Kasatorius argumentus dėl preliminariųjų sutarčių termino ir jų neįvykdymo kaltės grindžia faktinėmis aplinkybėmis.

Ieškovas klaidina teismą, kad banko paskolą gavo dar prieš pasirašant preliminariųjų sutarčių pratęsimo susitarimą, t. y. 2007 m. kovo 28 d.

Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, jos paneigia kasacinio skundo teiginius. Teismai konstatavo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka, kad šalių pasirašytos preliminariosios sutartys baigėsi 2008 m. balandžio 18 d. Sudarydamos 2007 m. balandžio 18 d. preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pratęsimo sutartį, šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pasirašyta įvykdžius 2.1–2.2 punktuose nurodytus įsipareigojimus.

Nė viena iš šalių nereikalavo įvykdyti preliminariųjų sutarčių, byloje ginčas kilo dėl to, kuri šalis kalta dėl preliminariųjų sutarčių neįvykdymo, nes būtent ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl avanso ir netesybų kildina iš atsakovės kaltės, t. y. sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimo, priimto civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, išaiškinimų. Kasaciniame skunde tik cituojamos tam tikros Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau nepateikta teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad teismas privalėjo, tačiau neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytus išaiškinimus.

2. Argumentai dėl netesybų dydžio susiję su fakto klausimu šioje byloje.

Konstatavus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, ieškovas netenka teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris pagal sutarčių 5.2 punktą yra kompensacinis. Byloje nėra duomenų, kad po to, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir kai buvo galima realiai sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas būtų kreipęsis į banką dėl kredito suteikimo ar bandęs su atsakove derinti ir keisti preliminariųjų sutarčių sąlygas. Darytina išvada, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl nėra pagrindo mažinti netesybas.

k o n s t a t u o j a :

Šalys 2007 m. kovo 13 d. sudarė dvi preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir preliminariosios sutartys). Viena sutartimi šalys susitarė sudaryti pagrindinę buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kita – sudaryti pagrindinę žemės sklypo ir buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pagrindinė sutartis). Butas ir žemės sklypas yra toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini). Taigi abi preliminariosios sutartys iš esmės yra dėl to paties dalyko. 2007 m. balandžio 18 d. šalys sudarė preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pratęsimo sutartį (toliau – ir pratęsimo sutartis). Šalių ginčas yra dėl nurodytų trijų sutarčių kai kurių nuostatų aiškinimo.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių daugelyje nutarčių yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“, UAB „Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009, remiantis kitomis nutartimis (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“ Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“ Nr. 3K-3-231/2008; kt.), konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas, aiškinimo ir taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota. Dėl to nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas dėl sutarčių aiškinimo ir taikymo plačiau nepasisako.

Dėl preliminariųjų ir pagrindinės sutarčių kai kurių nuostatų aiškinimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2007 m. kovo 13 d. sudarytas preliminariąsias sutartis sumokėtas 25 000 Lt avansas ir pagal 2007 m. balandžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pratęsimo sutartį sumokėtas atsakovei dar 20 000 Lt avansas, tačiau pagrindinė buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ji nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Su šia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai neatsižvelgė į įstatymo normas, reglamentuojančias preliminariųjų, tarp jų ir pirkimo–pardavimo, sutarčių sudarymą. Minėta, kad pagal preliminariąsias sutartis ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000 Lt avansą. Pagal šių sutarčių 5.1.2 punktus šio sumokėto avanso reikšmė yra ir ta, kad atliekama ne tik avansinio mokėjimo funkcija, bet ir apibrėžiamas baudos, atlyginančios nuostolius, dydis tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį ar jos nebus įmanoma sudaryti dėl pardavėjo kaltės. Taigi preliminariosiomis sutartimis susitarta, kad bauda, kaip netesybos, pardavėjui nurodytais atvejais bus 25 000 Lt. Pagal preliminariųjų sutarčių 5.2 punktus, pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį arba jei pagrindinės sutarties neįmanoma įvykdyti dėl pirkėjo kaltės, pardavėjui paliekamas avansas, t. y. 45 000 Lt.

Svarstant pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes bei jų pagrindu padarytas teismų išvadas konstatuotina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymo normą, konkrečiai – CK 6.165 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šalys, sudarydamos preliminariąsias sutartis, šia įstatymo nuostata vadovavosi, nes 2007 m. kovo 13 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių 1.3 punktuose (jie identiški abiejose tą dieną sudarytose sutartyse) nurodė, kad pagrindinę sutartį jos pasirašys ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 6 d. Nurodytu laiku ji nebuvo pasirašyta ir šalys 2007 m. balandžio 18 d. sudaryta pratęsimo sutartimi pratęsė preliminariąsias sutartis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal šias tris sutartis (dvi preliminariąsias sutartis ir pratęsimo sutartį) ieškovas sumokėjo atsakovei 45 000 Lt avanso.

Vertinant šiose preliminariosiose sutartyse nustatytus avansinius mokėjimus ir netesybas, būtina įvertinti pratęsimo sutarties 2.3 punktą, kuriame šalys susitarė, kad „pirkėjas, turint lėšas gali įnešti į pardavėjo asm. sąskaitą pinigus, kurie bus užskaitomi kaip avansas (avanso sumokėjimo patvirtinantį dokumentą skaityti mokėjimo pavedimą“. Taigi pagal jį ieškovo sumokėti 20 000 Lt yra tik avansas ir šiame bei kituose sutarties punktuose nenustatyta, kad šiuo (20 000 Lt) ar kitokiu dydžiu pardavėjas privalės atlyginti pirkėjui nuostolius netesybų forma.

Reziumuojant šalių sudarytų preliminariųjų ir jų pratęsimo sutarčių nuostatas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį ar jos nebus įmanoma sudaryti dėl pardavėjo kaltės, jis turėtų sumokėti pirkėjui 70 000 Lt (45 000 Lt avansas ir 25 000 Lt bauda), o pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį arba jei pagrindinės sutarties neįmanoma įvykdyti dėl pirkėjo kaltės, jo sumokėtas 45 000 Lt avansas liktų pardavėjui (atsakovei).

Minėta, kad pagal preliminariąsias sutartis pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 6 d. Vertinant šią šalių nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo datą kartu su pratęsimo sutarties 2.1 punkte nustatytu įsipareigojimu tiksliai nustatyti žemės sklypo naudojimosi dalį bei 2.4 punkte nustatytu pardavėjo įsipareigojimu leisti pradėti remontuoti patalpas, darytina išvada, kad šalys pakeitė ir preliminariosiose sutartyse nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Kadangi pratęsimo sutartyje nenurodyta pagrindinės sutarties sudarymo termino, tai pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo pratęsimo sutarties sudarymo, t. y. ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 18 d. Pratęsimo sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta įvykdžius 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytus įsipareigojimus. Kasatorė šiuos sutarties punktus aiškina taip, kad jie reiškia, jog pagrindinės sutarties terminas apibrėžtas juose nustatytų sąlygų įvykdymu. Pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalį terminas gali būti apibrėžiamas taip pat nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Pratęsimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja gauti banko paskolą žemės sklypui ir butui įsigyti. Įsipareigojimas gauti banko paskolą nereiškia, kad ji bus suteikta. Taigi ši sutarties sąlyga negali būti aiškinama kaip įvykis, kuris turės įvykti. Iš byloje esančių dokumentų (T. 1, b. l. 26, 105, 142) darytina išvada, kad ieškovas stengėsi įvykdyti pratęsimo sutarties 2.2 punkte nurodytą sąlygą, t. y. gauti banko paskolą.

Kita vertus, pratęsimo sutarties 2.1 punkto sąlygą stengėsi įvykdyti ir atsakovė, nes siekė nustatyti žemės sklypo ploto naudojimosi tvarką. Ji nustatyta 2008 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui patvirtinus bendraturčių taikos sutartį (T. 1, b. l. 101). Atsakovė negalėjo paspartinti žemės sklypo ploto naudojimosi tvarkos nustatymo, nes su ja nesutiko kitas žemės sklypo ir namo bendraturtis, todėl ginčas buvo sprendžiamas teisme. Taigi iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Pažymėtina ir tai, kad preliminariosios sutartys buvo sudarytos tuo metu, kai dar nebuvo sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos, tačiau šių sutarčių vykdymas turėjo būti tuo metu, kai krito nekilnojamojo turto kainos. Tokioje situacijoje ieškovui tapo aiškiai nenaudinga pirkti žemės sklypą ir butą preliminariosiose sutartyse sutarta kaina, o pardavėjai, priešingai, tapo naudinga parduoti didesne, neatitinkančia aiškiai sumažėjusios kainos. Šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių įvykdymas, nepažeidžiant kurios nors jos interesų, galėjo būti įmanomas tik esant iš esmės nepakitusiai tiek valstybės ekonominei, tiek konkrečiai – nekilnojamojo turto rinkos situacijai. Tačiau pasikeitus situacijai, kuri nepriklausė nuo bet kurios šalių valios, būtų neteisinga vienai šaliai nustatyti padarinius, kylančius dėl sutarčių neįvykdymo. Juolab kad dėl tokios situacijos pirkėjas atsidūrė aiškiai nepalankesnėje padėtyje negu pardavėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių nepatyrė finansinės naudos, todėl pagrįstai vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tuo, kad užsitęsė atsakovės pradėta naudojimosi žemės sklypo plotu nustatymo tvarka. Kasacinis teismas laiko, kad paliktinas galioti šios instancijos teismo sprendimas, nes juo, be kita ko, tinkamai pritaikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) ir tokiu įstatymo taikymu nepažeidžiami nė vienos šalies turtiniai interesai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kasatorius sumokėjo 2100 Lt žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą. Kasacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 900 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasatorius advokatui už kasacinio skundo surašymą sumokėjo 2420 Lt (2010 m. balandžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Šie dydžiai yra maksimalūs. Atsižvelgdamas į tai, kad advokatas dalyvavo ją nagrinėjant apeliacinėje instancijose, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, ir į tai, kad kasacinis skundas patenkintas iš dalies, kasacinis teismas už kasacinio skundo surašymą ieškovui priteisia iš atsakovės 1000 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė už atsiliepimo surašymą sumokėjo 400 Lt. Jai priteistina 250 Lt. Galutinai ieškovui iš atsakovės priteistina 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas turėjo 39,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. birželio 28 d. pažyma. Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Z. T. K., (duomenys neskelbtini), ieškovui uždarajai akcinei bendrovei,,JLA“, įmonės kodas 242155710, 1650 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) Lt žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Z. T. K., (duomenys neskelbtini), 15 Lt (penkiolika) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,JLA“, į. k. 242155710, buveinės adresas: Naujakiemio g., 27-46, Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 24,85 (dvidešimt keturis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis