Dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-293/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.17; 75.4.3; 75.8; 99.5; 99.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei turto padalijimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kasacine tvarka nagrinėjami teisės klausimai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir bylinėjimosi išlaidų, kaip žalos, kilusios dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, atlyginimo.

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą – 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalį gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir automobilį „VW Passat“, paskiriant jai 2/3 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei visą garažą, o atsakovui – 1/3 dalį nekilnojamojo turto bei automobilį; priteisti iš ieškovės atsakovui 2537,67 Lt piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui jam tenkančia nekilnojamojo turto dalimi ir 4565 Lt išlaikymo sūnui skolą nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d.; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes. Ieškovė nurodė, kad pastaruosius 10 metų šalys negyvena kaip šeima, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina bendru ūkiu ir vaikais, yra nesugyvenamo būdo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką; kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino atsakovą; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę Č., atsakovui – Č.; nustatė nepilnamečio vaiko R. Č. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. Č. periodinėmis 300 Lt išmokomis kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės nuo 2008 m. vasario 12 d.; padalijo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei natūra 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato ir garažą (duomenys neskelbtini); iš ieškovės – 40 078 Lt kompensaciją atsakovui už 1/3 dalį pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto; atsakovui priteisė natūra automobilį „VW Passat“, iš atsakovo – 1333 Lt kompensaciją ieškovei už 2/3 dalis nurodyto automobilio ir 510,25 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš šalių priteisė valstybei po 18,40 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1985 m. rugsėjo 21 d.; šalims 1986 m. balandžio 19 d. gimė sūnus G., 1991 m. balandžio 19 d. – sūnus R.; pastaruoju metu sutuoktiniai beveik nebendrauja, negyvena šeiminio gyvenimo; atsakovas buvo nubaustas už tyčinio nusikaltimo (BK 286 straipsnis) įvykdymą; atsakovas nuolat girtauja, yra ūmaus būdo bei sutuoktinės atžvilgiu smurtauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šeima faktiškai iširusi, santuoka nutrauktina; kaltas dėl santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovas. Įvertinęs bylos duomenis, teismas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Santuokos metu šalys įgijo 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato, garažą (duomenys neskelbtini), bei automobilį „VW Passat“. Teismas pažymėjo, kad ginčo gyvenamasis namas yra vieno buto, medinis, karkasinis pastatas, kurio gyvenamasis plotas yra 155,67 kv. m ir kurio 29/50 dalys yra bendraturčio J. Š. asmeninė nuosavybė; šalims šiame name priklauso 2 kambariai bei virtuvė, taip pat antras aukštas, kuriame nėra jokių gyvenamųjų patalpų. Teismas rėmėsi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta turto verte. Dalydamas nekilnojamąjį turtą, teismas atsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad šalių turtinė padėtis nėra labai gera ir kad jų santykiai yra konfliktiški. Nustatęs kelias svarbias aplinkybes, galinčias lemti nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remdamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas sprendė, kad svarbiausia yra apginti nepilnamečio šalių vaiko bei fizinį ir psichinį smurtą patyrusios ieškovės interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažino ieškovei teisę į 2/3 jo dalis, o atsakovui – į 1/3 dalį. Nurodęs, kad ginčo gyvenamojo namo kaip vientiso nekilnojamojo daikto atidalijimas į dar smulkesnes dalis apsunkintų šio daikto valdymo, naudojimosi teisių įgyvendinimą ir disponavimą šiuo daiktu, taip pat sumažintų jo rinkos vertę, teismas darė išvadą, kad šalims priklausančios gyvenamosios patalpos padalijimas natūra iš esmės prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principams; sprendė, kad ieškovei priteistina natūra 349/620 dalys žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis ūkinio pastato ir garažas (iš viso turto už 120 235 Lt), įpareigojant ją atsakovui išmokėti 40 078 Lt kompensaciją. Automobilio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, todėl atsakovas įpareigotinas ieškovei išmokėti 1333 Lt kompensaciją. Kadangi šalių nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo mokėjimo trukmė nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės yra tik 14 mėnesių ir visas šalims priklausęs nekilnojamasis turtas natūra paskirtas ieškovei, tai iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam sūnui priteistinas periodinėmis išmokomis. Atsižvelgdamas į tai, kad net būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti 130 Lt suma yra per maža, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo skolą dėl vaiko išlaikymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 40 078 Lt kompensacija atsakovui už 1/3 dalį nekilnojamojo turto ir kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1333 Lt kompensacija už 2/3 dalis automobilio, pakeitė ir iš ieškovės priteisė 63 750 Lt kompensaciją atsakovui už 5/12 dalis nekilnojamojo turto; iš atsakovo priteisė 1167 Lt kompensaciją ieškovei už 7/12 dalis automobilio; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; iš ieškovės priteisė atsakovui 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir valstybei – 1052 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme; iš atsakovo ieškovei – 450 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas; nesutiko su atsakovo argumentais dėl jo galimybių teikti vaikui didesnį kaip 130 Lt išlaikymą nebuvimo. Kolegija iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, tačiau nurodė, kad nustatytos dalytino turto dalys – ieškovei 2/3, atsakovui 1/3 dalis – yra keistinos, įvertinant tai, kad ieškovei natūra atitenka pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto dalis, kad gyvenamojo namo dalies antrame aukšte yra galimybė įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas; ieškovė apeliacinės instancijos teisme iš dalies sutiko dėl kompensacijos padidinimo, todėl pripažintina ieškovei teisė į 7/12 dalis, o atsakovui – į 5/12 dalis santuokoje įgyto nekilojamojo turto bei automobilio. Atkreipdama dėmesį į tai, kad dalijamo bendro turto vertė (turi būti) nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, ir atsižvelgdama į ekspertizės aktu nustatytą ir ieškovei natūra priteisto nekilnojamojo turto rinkos vertę – 153 000 Lt, kolegija konstatavo, kad iš ieškovės priteista 40 078 Lt kompensacija atsakovui padidintina iki 63 750 Lt už 5/12 dalis šio nekilnojamojo turto. Pakeitus dalytino turto proporcijas, atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl atsakovo kompensacijos ieškovei už automobilį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes, tačiau visais atvejais teismas privalo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, koks nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypimo nuo lygių dalių principo proporciją grindė tuo, kad kasatorei atitenka didelės vertės turtas, o gyvenamojo namo dalies antrajame aukšte yra galimybė įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą, t. y. apeliacinės instancijos teismas svarbia nukrypimo nuo lygių dalių principo aplinkybe pripažino galimybę, kuri, atsižvelgiant į kasatorės nedideles pajamas, vargu ar gali būti įgyvendinta. Anot kasatorės, teismas dalijo realiai neegzistuojantį turtą ir taip pažeidė CK 3.127 straipsnį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo tik 1/12 dalimi (arba 8,3 proc.), t. y. nepaprastai mažu procentu, ir padidino kasatorei kompensacijos atsakovui mokėjimo naštą galimų būsimų kasatorės išlaidų, įsirengiant gyvenamąsias patalpas palėpėje, pagrindu. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismo CK 3.123 straipsnio aiškinimas ir pagrindimas galimybėmis ateityje investuoti ir turėti turtą neatitinka šios normos prasmės ir paskirties – apsaugoti labiau pažeidžiamos ir silpniau apgintos šalies – kasatorės ir su ja gyvenančio sūnaus, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną buvo nepilnametis, o apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną mokėsi Kauno statybininkų rengimo centre dieniniame skyriuje, interesus, taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos kad, parenkant turto padalijimo būdą, padalijant turtą ir priteisiant vienam sutuoktiniui iš kito kompensaciją pinigais už turto dalies netekimą, turi būti įvertinama, ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Šalies pajėgumas mokėti įvertinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalies turtinę padėtį, kreditabilumą, dalytino turto pobūdį ir vertę, kam tas turtas tenka ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatorės turtinę padėtį ir nepagrįstai iš jos priteistą 40 078 Lt kompensaciją padidino iki 63 750 Lt.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu; santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kasatorės nuomone, ji turi teisę gauti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (600 Lt už advokato teisinę pagalbą), o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė atsakovui 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 1052 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; ši praktika, viena vertus, tinkamai atskleidžiama kasaciniame skunde – kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

Atsižvelgdama į CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir kasaciniame skunde nurodomą jos aiškinimo bei taikymo praktiką, kuria, be kita ko, akcentuojamas nepilnamečių vaikų interesų prioritetas, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į aplinkybę, kad kartu su kasatore gyvena šalių sūnus, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametis, – ši aplinkybė tiesiogiai įvardyta CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir ji (aplinkybė) teikia pagrindą kasatorei, su kuria nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skirti didesnę dalytino turto dalį. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nuspręsdamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dalytino turto dalių (sumažinti šalims tenkančio turto dalių skirtumą), apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas. Tuo tarpu kasaciniame skunde, teigiant apie nukrypimą nuo atitinkamos teismų praktikos, neatsižvelgiama į šią skundžiamoje nutartyje nurodytą aplinkybę, kuri yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl šalims dalytino turto ir (arba) nukrypimo nuo lygių dalių principo masto. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, į atsakovo darbingumo lygį neatsižvelgė, dėl jo nepasisakė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl šalims dalytino turto dalių ir nukrypimo nuo lygių dalių masto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą ir, kompleksiškai įvertinęs šias aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai sprendė (išsiaiškino), kiek nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas ir apsaugantis kiekvienos šalies bei kartu su kasatore liekančio gyventi vaiko interesus. Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad, spręsdamas aptariamą teisės klausimą, apeliacinės instancijos teismas neva neatsižvelgė (ar atsižvelgė netinkamai) į nepilnamečio vaiko interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde netinkamai interpretuojami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais atkreiptas dėmesys į galimybę kasatorei natūra atitekusios gyvenamojo namo dalies antrame aukšte įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą. Šiuo aspektu kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad taip apeliacinės instancijos teismas esą dalijo realiai neegzistuojantį turtą ir pažeidė CK 3.127 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnį. Pažymėtina, kad, atkreipęs dėmesį į kasatorės galimybę įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą (CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų „kitų svarbių aplinkybių“ kontekste), apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalytino turto, kaip tokio, ir turto vertės bei proporcijų, vadovavosi būtent bylos nagrinėjimo metu realiai egzistuojančia (egzistavusia) situacija – gyvenamojo namo realia (o ne būsima) būkle ir ekspertizės aktu nustatyta rinkos verte.

Kasaciniame skunde apeliuojama ir į kasatorės turtinę padėtį, į kurią esą neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš kasatorės kompensaciją, taip pat į tai, kad kasatorė (ir su ja gyvenantis sūnus) yra labiau pažeidžiama ir silpniau apginta šalis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamais kasacinio skundo argumentais, viena vertus, neatsižvelgiama į skundžiamos nutarties motyvus – jog kasatorė apeliacinės instancijos teisme iš dalies sutiko dėl kompensacijos padidinimo. Kita vertus, šiais kasacinio skundo argumentais keliami fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą ir remdamasis nutartyje išdėstytais motyvais, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl šalims dalytino turto dalių ir nukrypimo nuo lygių dalių principo masto. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad priimdamas aptariamą nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas neva pažeidė CK 3.127 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnį ir (arba) nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Prie atlygintinų išlaidų priskirtinos bendro turto vertės nustatymo išlaidos. Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-208/2005).

Kasaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neginčijama (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ginčijant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kasaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apeliuojama į normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, netinkamą aiškinimą ir taikymą, taip pat į nukrypimą nuo pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi formuojamos praktikos. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kasatorės patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip jos patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), taip pat vertintina, kad teismo sprendimas yra priimtas kasatorės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai teikia pagrindą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) pakeisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš kasatorės atsakovui priteista 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei priteista 1052 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš kasatorės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat pakeistina ir skundžiamos nutarties dalis, kuria iš atsakovo kasatorei priteista (tik) 450 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – šios kasatorės turėtos išlaidos atlygintinos visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme kasatorė patyrė iš viso 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų: 500 Lt už dalies gyvenamojo namo vertinimą (T. 1, b. l. 173, 177-191) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 174) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nurodytos išlaidos kasatorei priteistinos iš atsakovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis tais pačiais motyvais, iš atsakovo kasatorei priteistinos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme – 200 Lt žyminio mokesčio už paduotą kasacinį skundą (T. 2, b. l. 150) (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei

Kasaciniame teisme patirta 49,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš byloje pateikto Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 3 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ matyti, kad šis sprendimas galioja iki 2010 m. vasario 1 d. Byloje nėra duomenų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą atsakovui po 2010 m. vasario 1 d. Dėl to pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės R. Č. ir atsakovo R. Č. priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. Č. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Č. (duomenys neskelbtini) 1100 (tūkstantį šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt žyminio mokesčio ieškovei R. Č. (duomenys neskelbtini) ir 49,83 Lt (keturiasdešimt devynis Lt 83 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis