V. V. pagal BK 180 str. 2 d., 302 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-483/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.6.2.

2.4.2. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,

gynėjui I. Kaganui, A. Milašauskui,

išteisintiesiems V. P., E. G.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios J. S. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžio.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. Z. konfiskuota turto už 70 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. P. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujanti BK 72 straipsniu, iš V. P. konfiskuota turto už 70 Lt.

E. G. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. G. konfiskuota turto už 70 Lt.

V. V. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. V. konfiskuota turto už 70 Lt.

Priteista solidariai iš V. P., A. Z., E. G. ir V. V. 1630 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos J. S., taip pat 5000 Lt neturtinės žalos D. S.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl V. P., E. G. ir V. V. nuteisimo pagal BK 180 straispnio 2 dalį. V. P., E. G. ir V. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Civiliniai ieškiniai V. P., E. G. ir V. V. atmesti.

Taip pat pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. Iš kaltinimo A. Z. pašalintos aplinkybės, kad jis 2004 m. gruodžio viduryje kartu su V. V. ir V. P. atvažiavo į nusikaltimo vietą - kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau veika nebuvo baigta, nes niekas neįsileido į butą; kad 2004 m. gruodžio 14 d. jis kartu E. G. ir V. P. atvažiavo į nusikaltimo vietą - kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau veika nebuvo baigta, nes niekas neįsileido į butą; kad 2004 m. gruodžio 14 d. kartu su E. G. ir V. P. važiavo į nusikaltimo vietą - kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau pasibaigė automobilio degalai, todėl veika nebuvo baigta. Iš kaltinimo A. Z. taip pat pašalinta aplinkybė, kad jis 2004 m. gruodžio 15 d. nusikalstamą veiką įvykdė kartu su V. P., E. G. ir V. V. Pašalinta A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, A. Z. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Panaikinta A. Z. 70 Lt vertės turto konfiskavimas. Priteista iš A. Z. 70 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos J. S. bei 5000 Lt neturtinės žalos D. S.

Kita Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis A. Z. atžvilgiu palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašiusio jo ir nukentėjusiosios kasacinius skundus tenkinti, išteisintųjų E. G., V. P. ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. Z. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 15 d., apie 16.00 val., apgaule įsibrovė į J. S. butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir grasindamas daiktu, panašiu į revolverį, nukentėjusiajam D. S. panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė J. S. turtą: 2500 Lt vertės personalinio kompiuterio procesorių; 1800 Lt vertės muzikinį centrą „AIWA“ su nuotolinio valdymo pultu; 100 Lt vertės balto metalo grandinėlę; 300 Lt vertes balto metalo grandinėlę; 500 Lt vertės balto metalo grandinėlę; 580 Lt vertės geltono metalo žiedą; 1050 Lt vertės rudą odinę striukę; 50 Lt vertes mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 25 Lt vertes Bitės GSM SIM kortelę; 150 Lt vertės kompiuterines ausines; du butelius alkoholinių gėrimų po 40 Lt; vieną butelį 20 Lt vertės alkoholinio gėrimo, du D. S. vardu išduotus pasus (vieną bevertį, kitą – 70 Lt vertės); 200 Lt vertes vyriškus kvepalus „Dolce Gabanna“; 150 Lt vertės balzamą „Dolce Gabanna“; tris rankines, kurių vienos vertė 100 Lt; 70 Lt, viso J. S. turto už 7945 Lt.

Be to, A. Z. nuteistas už tai, kad darydamas plėšimą įsibraunant į patalpą, pagrobė iš J. S. buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), fizinio asmens dokumentus - du D. S. vardu išduotus pasus (vieną bevertį, kitą – 70 Lt vertės).

Šiaulių miesto apylinkės teismo V. P., A. Z., E. G. ir V. V. buvo nuteisti už tai, kad V. P. sukurstė A. Z., E. G. ir V. V. padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą. V. P. 2004 m. gruodžio mėnesio viduryje nenustatytoje vietoje susitarė su A. Z., kad šis įsibraus į J. S. butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir pagrobs daiktus, bei su E. G. ir V. V., kad vienas iš jų nuveš į įvykio vietą, parodė A. Z. butą, patarė, kaip apgaule patekti į jį, suteikė informaciją apie buto apsaugą, nurodė, kokius daiktus grobti, kaip pasišalinti iš nusikaltimo vietos ir kur padėti nusikalstamu būdu įgytus daiktus:

2004 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas nenustatytas, V. P. ir A. Z., V. V. vairuojamu automobiliu BMW 520, atvažiavo į kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau veika nebuvo baigta, nes A. Z. į butą niekas neįsileido;

2004 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas nenustatytas, V. P. ir A. Z., E. G. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Colt“, atvažiavo į kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau veika nebuvo baigta, nes A. Z. į butą niekas neįsileido; 2004 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas nenustatytas, V. P. ir A. Z., E. G. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Colt“, važiavo į kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir siekė padaryti plėšimą, tačiau veika nebuvo baigta, nes pakeliui baigėsi degalai; 2004 m. gruodžio 15 d., apie 16.00 val., V. P. ir A. Z., E. G. vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Colt“, atvažiavo į kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), V. P. ir E. G. laukė, kol A. Z. apgaule įsibrovė į J. S. butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur, pasinaudodamas V. P. suteikta informacija ir patarimais, bei grasindamas daiktu, panašiu į revolverį, nukentėjusiajam D. S. panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė J. S. turtą: 2500 Lt vertės personalinio kompiuterio procesorių; 1800 Lt vertės muzikinį centrą „AIWA“ su nuotolinio valdymo pultu; 100 Lt vertės balto metalo grandinėlę; 300 Lt vertes balto metalo grandinėlę; 500 Lt vertės balto metalo grandinėlę; 580 Lt vertės geltono metalo žiedą; 1050 Lt vertės rudą odinę striukę; 50 Lt vertes mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 25 Lt vertes Bitės GSM SIM kortelę; 150 Lt vertės kompiuterines ausines; du butelius alkoholinių gėrimų po 40 Lt; vieną butelį 20 Lt vertės alkoholinio gėrimo, du D. S. vardu išduotus pasus (vieną bevertį, kitą – 70 Lt vertės); 200 Lt vertes vyriškus kvepalus „Dolce Gabanna“; 150 Lt vertės balzamą „Dolce Gabanna“; tris rankines, kurių vienos vertė 100 Lt; 70 Lt, viso J. S. turto už 7945 Lt, bei po padaryto plėšimo E. G. automobiliu „Mitsubichi Colt“, A. Z atneštus nusikalstamu būdu įgytus daiktus nuvežė į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pas V. V. Tačiau Šiaulių apygardos tesimo nuosprendžiu V. P., E. G. ir V. V. dėl kaltinimo buvo išteisinti.

Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir nukentėjusioji J. S. kasaciniais skundais prašo teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisindamas V. P., E. G. ir V. V. byloje esančius įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, t. y. padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo A. Z. parodymų kaitos priežasčių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. Z. parodymai, duoti nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2006 m. gegužės 10 d., yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais nesivadovavo. Kasatorių manymu, būtent šie nuteistojo parodymai yra išsamūs, detalūs, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. E. G. 2005 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, matė ginklą; liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad nusikaltimo padarymo dieną prie nukentėjusiojo namų matė nuteistąjį ir V. P.; nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad nuteistojo veiksmai plėšimo metu buvo labai tikslūs, jis žinojo apie bute esančią signalizaciją ir vertingus daiktus, nors prieš tai jo bute buvo lankęsis tik V. P., kuris apžiūrinėjo signalizaciją. Tuo tarpu po 2006 m. gegužės 10 d. nuteistojo A. Z. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad nusikaltimą jis padarė vienas, o V. P., E. G. ir V. V. apkalbėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudoti fizinio ir psichinio smurto, yra niekuo nepagrįsti. Be to, nuteistojo A. Z. parodymai, neva V. P., E. G. ir V. V. nieko nežinojo apie jo daromą nusikaltimą ir manė, kad jis eina pas nukentėjusįjį atsiimti skolos ir grįžta su trimis pilnais krepšiais daiktų, yra nelogiški, nes nuteistasis niekur nedirba, todėl ir paskolinti niekam negalėjęs. Taip pat neaišku, kodėl paimti daiktai buvo nuvežti pas V. V. jo iš anksto neperspėjus.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai E. G. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2005 m. sausio 11 d., duotus parodymus nelaikė įrodymais, kadangi šie įrodymai buvo duoti nedalyvaujant gynėjui, o teisme E. G. šiuos parodymus paneigė, nurodydamas, kad jam buvo daromas psichologinis poveikis. Kasatoriai pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu E. G. buvo išaiškinti BPK 44 straipsnio 8 dalyje, 50 straipsnyje numatyta jo teisė į gynybą, tačiau jis gynėjo atsisakė, o BPK 51 straipsnyje numatytų privalomojo gynėjo dalyvavimo pagrindų nustatyta nebuvo. E. G. parodymai buvo tinkamai užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole, jis pats dėl jų turinio jokių pastabų neturėjo ir dėl, jo teigimu, neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad E. G. nukentėjusiesiems yra atlyginęs dalį neturtinės žalos, kas rodo, jog jis pripažįsta savo kaltę.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nepilnamečio liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nurodė, kad 2004 m. gruodžio 14 ir 15 d. matė A. Z. ir V. P. prie nukentėjusiojo namų, kas patvirtina E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad į nukentėjusiojo butą buvo vykstama du kartus iš eilės. Be to, iki E. R. apklausos nebuvo jokių duomenų apie V. P. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Nors E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokių įrodymų pakeitimą įvertino kaip norą padėti kaltinamiesiems. Nors E. R. buvo apklaustas nesilaikant BPK 186 straipsnyje nustatytų nepilnamečio liudytojo apklausos reikalavimų, t. y. jo apklausą atliko ne ikiteisminio tyrimo teisėjas ir jos metu nedalyvavo jo atstovas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, pažymėtina, kad šie reikalavimai nėra imperatyvūs. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas analizavo tik gynybai palankius įrodymus, nevertindamas jų visumos.

Kasatoriai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnį, kadangi tinkamai nepranešė nukentėjusiesiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl ko jie negalėjo atvykti į teismo posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistųjų apeliacinius skundus, juos paskyrė nagrinėti 2006 m. gruodžio 7 d. ir apie tai pranešė visiems teismo proceso dalyviams. Tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2007 m. sausio 10 d. ir apie tai buvo informuoti tik nuteistieji. Pastarosios dienos posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2007 m. sausio 29 d., o sprendimas byloje paskelbtas 2007 m. sausio 31 d., tačiau nei apie vieną posėdį, vykusį po bylos atidėjimo ir pertraukos, nei apie sprendimo paskelbimo laiką nukentėjusiesiems nebuvo pranešta. Kadangi nedalyvaujant nukentėjusiesiems buvo sumažintas jiems priteistinos turtinės žalos dydis, buvo pažeista asmenų lygybės prieš įstatymą ir rungimosi principai, nes nukentėjusieji neturėjo galimybės teikti siūlymų, išsakyti savo argumentų, ginčyti priešingos šalies įrodymų ir argumentų ir pan.

Be to, nukentėjusioji kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos turtinės žalos dydį nuo 1630 Lt iki 70 Lt. Teismo išdėstyti argumentai apie tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino žalą už visus plėšimo metu pagrobtus ir nesurastus daiktus, sumokėdamas 2165 Lt, todėl ji neturi reikalavimo teisės, prieštarauja įstatymui. Civilinio ieškinio tikslas yra kompensuoti asmeniui padarytą žalą, t. y. grąžinti nukentėjusiąją į tokią turtinę padėtį, kokia ji buvo iki nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji nuo baudžiamosios bylos iškėlimo tvirtino, kad pagrobto procesoriaus vertė su kietuoju disku buvo 2500 Lt. Kadangi nukentėjusiajai pagrobtas procesorius buvo grąžintas be kietojo disko, kurį ji įvertino 2000 Lt, draudimo bendrovė kompensavo tik dalį pagrobto disko vertės, t. y. 440 Lt. Kasatorės manymu, jai liko nekompensuota viso 1630 Lt nusikaltimu padarytos žalos, t. y. 1560 Lt nekompensuotos pagroto procesoriaus vertės ir 70 Lt pagrobtieji pinigai.

Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios J. S. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl surinktų byloje įrodymų vertinimo ir V. P., E. G. ir V. V. išteisinimo.

Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas byla apeliacine tvarka pagrįstai pašalino iš nuosprendžio V. P., E. G., V. V. ir A. Z. kaltinimo dalį dėl veiksmų, padarytų 2004 m. gruodžio viduryje ir 2004 m. gruodžio 14 d., tačiau netinkamai motyvavo savo sprendimą. Šias aplinkybes teismas iš kaltinimo pašalino dėl to, kad jų neva nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kolegija laiko, kad A. Z. padaryti veiksmai šalintini iš nuosprendžio dėl to, kad BK 180 straipsnio požiūriu jie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nėra pasikėsinimas padaryti plėšimą kaip kad buvo suformuluota prokuratūros kaltinime.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo bendrininkų grupės nebuvimą šioje byloje, kadangi bendrininkų grupei reikalaujama bent dviejų vykdytojų. Šioje byloje tik vienas A. Z. realizavo plėšimo sudėties objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, padaręs tokią išvadą, neįvertino kitų bendrininkų, o būtent V. P., E. G. ir V. V. vaidmens nusikaltimo padaryme ir neatkreipė dėmesio, kad baudžiamosios teisės teorija išskiria ir kitas bendrininkavimo formas ir numato atsakomybę ne tik nusikaltimo vykdytojams, bet ir kitiems bendrininkams. Nors sprendžiant iš kvalifikacijos apylinkės tesimo nuosprendžiu V. P., E. G. ir V. V. buvo nuteisti kaip nusikaltimo vykdytojai, padarę plėšimą bendrininkų grupėje, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje V. P. veiksmai įvertinti kaip kurstytojo, o E. G. ir V. V. – kaip bendrininkų padėjėjų. V. P., E. G. ir V. V. padaryti veiksmai apylinkės teismo buvo kvalifikuoti neteisingai, nes nei vienas iš jų tiesiogiai nepadarė veiksmų, numatytų BK 180 straipsnio dispozicijoje, tačiau jų veiksmai gali atitikti BK 24 straipsnyje numatytoms kitų bendrininkų rūšių požymiams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kartu su A. Z. padarant BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyvavo V. P., E. G. ir V. V., todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria minėti asmenys buvo pripažinti kaltas dalyvavę padarant plėšimą, ir juos išteisino.

Tačiau kolegija laiko, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotu reikalavimu, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir tinkamai taikytų baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus dėl V. P., E. G. ir V. V. dalyvavimo ir jų vaidmens padarant plėšimą vertino šališkai, domėn imdamas tik juos teisinančius įrodymus, ir nevertindamas kaltinančių įrodymų. Vertindamas vieną įrodymą teismas nesusiejo jo su kitais byloje esančiais įrodymais, nesusiejo jų į vieningą loginę grandinę, dėl ko padarė faktiniams bylos duomenims prieštaraujančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. Z. duotus parodymus apie jo vaidmenį, padarant plėšimą pripažino pakankamais priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jo parodymus dėl V. P., E. G. ir V. V. dalyvavimo padarant plėšimą, pripažino nenuosekliais ir prieštaringais, ir dėl to priimdamas išteisinamąjį nuosprendį jais nesivadovavo. Tačiau teismas priimdamas nuosprendį nemotyvavo, kodėl nesivadovavo nuteistojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais dėl V. P., E. G. ir V. V. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, o rėmėsi jo nuo 2006 m. gegužės 10 d. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu duotais parodymais, kuriuose jis parodė, kad nusikaltimą padarė vienas. Tačiau kolegijai būtent ši jo parodymų dalis pasirodė labiausiai prieštaringa ir nelogiška.

Pažymėtina, kad apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. Z. kelis kartus minėjo, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne vienas, o su kitais asmenimis, tačiau ne visais atvejais detalizavo, konkrečiais su kuo. Tačiau keliose apklausose, t. y. nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2006 m. sausio 11 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotuose parodymuose, A. Z. vienodai ir nuosekliai parodė, kad nusikaltimą organizavo, nurodymus ir patarimus davė, ginklą parūpino A. P., į įvykio vietą vežė E. G., pagrobtus daiktus nuvežė pas V. V., tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad šie nuteistojo A. Z. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Kolegija laiko, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Nors nuteistasis A. Z. parodymuose, duotuose nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2006 m. sausio 11 d., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu skirtingai nurodė, su kuo tarėsi dėl plėšimo iš buto padarymo, kiek kartų važiavo į nusikaltimo padarymo vietą bei kaip pasidalino iš buto pagrobtus svetimus daiktus ir pinigus, minėti prieštaravimai nelaikyti esminiais ir turinčiais įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi prieštaravimai lietė ne V. P., E. G. ir V. V. baudžiamajai atsakomybei reikšmingas aplinkybes, o tik susitarimo laiką ar vietą, bet ne asmenis, kurie dalyvavo nusikaltimo padaryme ir jų vaidmenį. Iš A. Z. parodymų seka, kad visi keturi bendrininkai (V. P., A. Z., E. G. ir V. V.) buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, suprato, kad bendrai dalyvauja daromoje nusikalstamoje veikoje ir jų veiksmai buvo nukreipti tam pačiam nusikaltimui padaryti, plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Šie nuteistojo A. Z. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nusikaltimą padarė veikdamas kartu su V. P., E. G. ir V. V., ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti teisėtais būdais ir tinkamai užfiksuoti apklausos protokoluose, kurie atitiko BPK 188 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Be to, A. Z. buvo užtikrinta jo, kaip įtariamojo, BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, kuris jokių pastabų dėl apklausos protokolų nepareiškė. Nuteistasis A. Z. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus A. Z. davė teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kur jis laisva valia patvirtino anksčiau duotus parodymus. Priežasčių, kodėl nuteistasis A. Z. galėjo apklabėti A. P., E. G. ir V. V., byloje nenustatyta. Tą faktą, kad jis nusikaltimą padarė kartu su V. P., E. G. ir V. V. jis parodė apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme 2006 m. sausio 11 d. Todėl nebuvo pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.

Tik 2006 m. gegužės 10 d. prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, papildomai inkriminuoti organizuotos grupės požymį ir nutarus papildomai apklausti proceso dalyvius, A. Z., nors pakartojo pilnai pripažįstąs dėl pareikšto kaltinimo, tačiau jau kitaip papasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. P., E. G. ir V. V. vaidmenį, padarant plėšimą, ir parodė, kad nusikaltimą padarė vienas. Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais pakeistais parodymais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs įrodymų pakeitimo priežasties, vadovavosi būtent šiais pakeistais nuteistojo A. Z. parodymais, nors nuteistasis iki pat 2006 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio visą laiką teigė, kad nusikaltimą padarė veikdamas su kitais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas įtikinamai nepagrindė, kodėl jis pervertino įrodymus byloje, kokius baudžiamojo proceso pažeidimus padarė apylinkės teismas vertindamas įrodymus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuosprendį neįvertino kitų bylos aplinkybių, kurios netiesiogiai nurodo, kad A. Z. dalyvavo nusikaltime ne vienas. Nukentėjusysis D. S. tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme teigė, kad pažįsta V. P., kad šis yra buvęs jo bute ir apžiūrinėjęs buto signalizaciją, tuo tarpu nuteistasis A. Z. nukentėjusiojo bute nebuvo lankęsis. Abejotinas yra nuteistojo A. Z. teiginys, kad jis kelis kartus pasekė nukentėjusįjį iki jo buto durų. Tai prieštarauja kitiems bylos duomenims, taip pat ir tam faktui, kad visi byloje figūruojantys asmenys nusikaltimo padarymo metu buvo netoli nukentėjusiojo namo. Lieka neaišku, kodėl nuteistasis A. Z. plėšimui pasirinko būtent D. S. butą, kaip sužinojo apie ten esamas vertybes, nukentėjusiojo bute esančią signalizaciją, kodėl jis daryti nusikaltimą važiavo su V. P., E. G., bet jiems nieko apie savo planus nesakė.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje priešingai nei apylinkės teismas konstatavo, kad E. G. 2005 m. sausio 11 d. įtariamojo apklausos metu duoti parodymai nelaikytini įrodymais, kadangi jo apklausos metu nedalyvavo gynėjas, todėl jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta. E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta jo, kaip įtariamojo BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, tačiau įtariamasis šia teise nepasinaudojo. Kaip to reikalauja BPK 52 straipsnio 1 dalis, įtariamajam E. G. atsisakius gynėjo, buvo surašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo. Byloje taip pat nebuvo nustatyta BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų gynėjo dalyvavimo pagrindų, todėl E. G. teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai S. S. ir B. K. paneigė E. G. teiginius apie jo atžvilgiu apklausų metu naudotą psichologinį smurtą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad E. G. būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atliekant jo apklausą.

Nors E. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė savo 2005 m. sausio 11 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus ir nurodė, kad kartu su V. P. nuvežė A. Z. į nusikaltimo padarymo vietą, tačiau apie nusikaltimo padarymą nieko nežinojo, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo įrodymų pakeitimo priežasties, nors būtent 2005 m. sausio 11 d. įtariamojo apklausos metu duoti parodymai esminėse detalėse sutampa su nuteistojo A. Z. nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2006 m. sausio 11 d. duotais parodymais. Be to, byloje nenustatyta priežasčių, kodėl duodamas tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu E. G. galėjo apkalbėti save, A. P. ir V. V., jeigu, kaip pats teigė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu, nusikaltimo nepadarė.

Tiek iš A. Z. parodymų, duotų nuo 2005 m. sausio 18 d. iki 2006 m. sausio 11 d., tiek iš E. G. 2005 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka visai kita plėšimo padarymo eiga, negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas.

Nors nepilnametis liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, o jo apklausos metu nedalyvavo jo atstovas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, BKP 186 straipsnyje nustatyti nepilnamečio liudytojo apklausos reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi jie nėra imperatyvūs. Kartu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina tik tai, kad nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2004 m. gruodžio 15 d., V. P., E. G. ir A. Z. buvo prie nukentėjusiojo namų, ką jie ir patys pripažino.

Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nors ir buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau teismo posėdyje įrodymai vertintini kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, nepateikti išsamūs motyvai, kodėl kaltinamuosius V. P., E. G. ir V. V. teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti. Šiuos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), ir laiko pakankamu pagrindu panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Egidijus Bieliūnas

Vytautas Piesliakas