Baudžiamoji byla Nr. 2K-527/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2.1.1.8.10. 1.2.14.2.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (N. M. priklausančio turto grobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (N.M. turto sugadinimas) trisdešimčiai parų arešto;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (G. M. priklausančio turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė:
A. B. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. nuo 20.30 val. iki 2007 m. sausio 23 d. 4.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, keramikinės žvakės nuolauža išdaužė N. M. priklausančio automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio prie namo, esančio Vilniuje, Bitėnų g. 2, kairės pusės priekinių durelių 300 Lt vertės lango stiklą ir per išdaužtą langą įsibrovęs į automobilį pagrobė N. M. priklausantį 100 Lt vertės kompaktinių plokštelių grotuvą „Clarion“.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-527/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2.1.1.8.10. 1.2.14.2.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (N. M. priklausančio turto grobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (N.M. turto sugadinimas) trisdešimčiai parų arešto;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (G. M. priklausančio turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė:
A. B. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. nuo 20.30 val. iki 2007 m. sausio 23 d. 4.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, keramikinės žvakės nuolauža išdaužė N. M. priklausančio automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio prie namo, esančio Vilniuje, Bitėnų g. 2, kairės pusės priekinių durelių 300 Lt vertės lango stiklą ir per išdaužtą langą įsibrovęs į automobilį pagrobė N. M. priklausantį 100 Lt vertės kompaktinių plokštelių grotuvą „Clarion“.
A. B. nuteistas ir už tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. 22 val. iki 2007 m. sausio 23 d. 4.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu prasuko G. M. priklausančio automobilio „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio prie namo, esančio Vilniuje, Įsrūties g. 8, dešinės pusės priekinių durelių spyną ir taip įsibrovęs į automobilį iš salono pagrobė G. M. priklausantį 100 Lt vertės kompaktinių plokštelių grotuvą „Clarion“.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes ši aiškiai per griežta. Kasatorius nurodo, kad jo elgesys vertintinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl teismas, paskirdamas už atskiras veikos dalis savarankiškas bausmes ir subendrindamas jas, nesilaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų.
Be to, A. B. teigia, kad teismas paskirdamas jam bausmę tinkamai neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu padėjo jas išaiškinti, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir šie jam atleido, yra suinteresuotas atlyginti padarytą turtinę žalą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl pavienės ir tęstinės nusikalstamų veikų atribojimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo padaryti svetimo turto pagrobimai vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje 2K-649 / 2006 (Teismų praktika 27) pažymėta, kad pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas atskirais veiksmais, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl pirmiau nurodytų požymių yra vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiros sudėtinės dalys. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, apjungiantis keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų būti kaip atskiras pavienis nusikaltimas. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir pan. – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius prieš atlikdamas svetimo turto pagrobimus neturėjo konkretaus išankstinio sumanymo, kokį ir kokios vertės svetimą turtą pagrobs. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme A. B. nuosekliai parodė, kad atvyko į Pilaitės mikrorajoną norėdamas kažką pavogti iš automobilių (b. l. 52-53, 91). Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorius įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką.
Dėl BK 54, 61 straipsnių taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Aplinkybės, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, yra suinteresuotas atlyginti žalą, sudaro vienos BK 59 straipsnio 1 dalį 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį ir neturi savarankiškos teisinės reikšmės. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs šią atsakomybę lengvinančią ir kitas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, už kiekvieną iš A. B. padarytų svetimo turto pagrobimų skyrė bausmes, gerokai švelnesnes, negu straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t.y. bausmes, švelnesnes negu dveji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų. Bausmė, paskirta už tyčinį svetimo turto sugadinimą, nors kiek ir viršija sankcijoje nustatytos arešto bausmės vidurkį, t. y. 28 paras, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ją aiškiai per griežta. Kolegijos nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad subendrindamas bausmes teismas bausmę, paskirtą už N. M. turto pagrobimą, ir bausmę, paskirtą už to paties asmens turto sugadinimą, subendrino kaltininkui palankesniu apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo apimta švelnesnė bausmė, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal kasacinį skundą pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, todėl jis paliktinas galioti, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė
Rimantas Baumilas
