M. J. pagal BK 135 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-557/2007

Procesinio sprendimo kategorijos :

1.1.8.6.2; 1.1.11.10

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,

gynėjui advokatui S. Zabitai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. bei Telšių r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atlikti 50 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažinta M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat dalis, kuria atidėtas paskirtos bausmės vykdymas ir pritaikytos auklėjamojo poveikio priemonės, ir nuspręsta paskirti atlikti galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės 24 d., apie 24 val., Telšių m., Džiugo g., prie namo Nr. 1 laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su L. V. (Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistu už šią veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą) dėl chuliganiškų paskatų tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. K., t. y. L. V. tyčia ranka smogus nukentėjusiajam į veidą, kartą spyrus J. K. į korpusą, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė į betoninį grindinį, bei po to L. V. sudavus J. K. du kartus, užšoko ir šokinėjo ne mažiau kaip du kartus ant J. K. krūtinės ir ne mažiau kaip tris kartus ant galvos, tokiais bendrais veiksmais padarė J. K. kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis M. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendį nepakeistą.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, motyvuodamas tuo, kad jis neigė šokinėjęs ant nukentėjusiojo J. K. galvos. M. J. tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis nuoširdžiai papasakojo apie savo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, neprisipažino šokinėjęs ant nukentėjusiojo galvos, nes šių veiksmų nepadarė. Jo parodymus apie tai, kad ant nukentėjusio galvos nešokinėjo, patvirtino liudytojai R. G., V. P., A. J.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė neturėtų būti vertinama kaip per švelni, nes teismas detaliai išnagrinėjo ir atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, būtent: kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, nebaustas administracine tvarka; kad prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir atlygino nukentėjusiojo motinai padarytą žalą ir ji jam pretenzijų neturi. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jau po teismo nuosprendžio priėmimo įsidarbino UAB „R“, kur dirba iki šiol, yra gerai apibūdinamas, lanko kursus B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, visomis jėgomis stengiasi gyventi normalų ir tvarkingą gyvenimą, kad ruošiasi sukurti šeimą, taip pat tai, kad laikas, kai buvo suimtas, buvo pakankamas, kad suprastų savo poelgio beprasmiškumą ir padarytą žalą, kad per laiką, praėjusį nuo paleidimo, jokių nusikaltimų nepadarė, kad už tą pačią veiką nuteistas nusikaltimo organizatorius L. V. nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl mano, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus tokią bausmę būtų pažeistas teisingumo principas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, jų nevertina, bylos faktinių aplinkybių nenustato. Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis M. J. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad jis šokinėjo ant nukentėjusiojo J. K. galvos. Kolegijos nuomone, šis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir paliekamas nenagrinėtas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pripažįstama, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kūno sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. K., buvo padaryti bendrais L. V. ir M. J. veiksmais, t. y. L. V. pargriovus nukentėjusįjį ir dėl to šiam atsitrenkus į betoninį grindinį, po to M. J. užšokus ne mažiau kaip du kartus ant J. K. krūtinės ir ne mažiau kaip tris kartus ant galvos.

Kolegijos nuomone, M. J. veika - šokinėjimas ant gyvybiškai svarbios J. K. kūno dalies – galvos, yra esminė nusikalstamos veikos aplinkybė, nes iš teismo medicinos ekspertizės aktų matyti, kad J. K. sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip sunkus dėl smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo smegenų skilveliuose, atsiradęs dėl trauminių poveikių į nukentėjusiojo galvos sritį (T. 1, b. l. 14-15, 17-18, 21-24). M. J. šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai neigė, nepakeitė pozicijos ir paduotame kasaciniame skunde (T. 1, b. l. 102-103; T. 2, b. l.86-87, 97). Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, pripažindamas, kad bausmės paskirtis nebus įgyvendinta, jei kasatoriui nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. J. įvykdė nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną svarbiausių žmogaus teisių – asmens neliečiamybę, nusikaltimas yra baigtas, sukėlė nepataisomų padarinių, smūgius nukentėjusiajam J. K. kasatorius sudavė, kai šis gulėjo ir negalėjo apsiginti. Nusikaltimą M. J. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia vadovaudamasis chuliganiškais motyvais. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, M. J. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita vertus, nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. (nukentėjusio J. K. motinai) kaltininko valia atlygino jo motina R. J.

Nors prieš sunkaus sveikatos sutrikdymą J. K. M. J. nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas, tačiau iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl vagystės, padarė dar dvi vagystes, o po sunkaus sveikatos sutrikdymo J. K. įvykdė plėšimą, kurio metu medine lazda su bendrininku mušė nukentėjusįjį suduodamas daug smūgių į įvairias kūno dalis, tarp kurių ir į nukentėjusiojo galvą. M. J. šio nusikaltimo padarymo metu taip pat veikė bendrininkų grupe, buvo aktyvus vykdytojas, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Po nusikaltimo padarymo M. J. slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir vengė baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltininko padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, aplinkybes, kad kaltininko padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomų padarinių, bei tai, kad M. J. per apie vienerius metus ir tris mėnesius praleistą laisvėje laiką naujų nusikalstamų veikų nepadarė, įsidarbino ir dirbo, darbe buvo teigiamai apibūdinamas, kad nėra duomenų apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, kad kaltininkas jau vienerius metus praleido laisvės atėmimo įstaigoje ir nors nukentėjusioji bei civilinė ieškovė prašė skirti jam kuo švelnesnę bausmę ar bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, mano, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kasatoriui ir nustatydamas, kad jam paskirtosios bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai ją atliekant, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Lidija Liucija Žilienė

Rimantas Baumilas