D. O. pagal BK 182 str. 2 d., 61 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-583/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

gynėjui advokatui A. Marapolskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas ir priimtas nuosprendis: D. O. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Panaikintas BK 63 straipsnio nuostatų taikymas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pakeistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu D. O. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu: už D. K. turto pasisavinimą – dvejiems metams, už G. V. turto pasisavinimą – dvejiems metams, už J. S. turto pasisavinimą – dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. O. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. vasario 25 d. Klaipėdoje, veikdamas vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: iš D. K. 78 000 Lt, iš J. S. 101 000 Lt, iš A. V. 37 280 Lt, iš viso apgaule įgijo 216280 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. O., neginčydamas nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, prašo žemesnės instancijos teismų nuosprendžius pakeisti: vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti laisvės apribojimą arba baudą.

Kasatoriaus manymu, teismas nustatė išimtines aplinkybes, kurioms esant yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau jų teisiškai neįvertino, t. y. be pagrindo netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad jis pripažino esmines bylos aplinkybes, dirba, neteistas, turi nepilnametį vaiką, kurį augina ir išlaiko, be to, kas turtinio pobūdžio byloje yra svarbiausia – atlygino didesniąją dalį nusikalstama veika padarytos žalos (A. V. žala visiškai atlyginta, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka D. K. sumokėta 35 000 Lt, J. S. – 40 000 Lt), atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie prašo neizoliuoti jo nuo visuomenės, nes taip greičiau bus atlyginta likusi žalos dalis. Kasatorius tvirtina, kad tokios nustatytos aplinkybės įrodo, kad jis pasiryžęs atlyginti ir likusią žalos dalį, tačiau tam turi būti laisvėje ir dirbti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nukentėjusiojo nuostatos kaltinamojo atžvilgiu teisme yra esminė aplinkybė, teikianti pagrindo svarstyti ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę ir, konkrečiai, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (kasacinė byla Nr. 2K-379/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai. Skirdamas bausmę konkrečioje byloje teismas turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes (...), nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė byla Nr. 2K-594/2005). Kasatorius mano, kad realiai atlyginančio nukentėjusiesiems padarytą žalą kaltininko izoliavimas nuo visuomenės aiškiai prieštarauja teisingumo principui, be to, neužtikrina nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų, nes taip užkertamas kelias tolimesniam padarytos žalos atlyginimui.

Be to, kasatoriaus manymu, teismų sprendimuose padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie taip pat yra pagrindas galutinį sprendimą byloje pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad neizoliuoti jo nuo visuomenės nėra teisinės galimybės, t. y. kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Tačiau teismas nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, nesivadovavo minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taip pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nešališkumo principą. Šių esminių teisės į teisingą teismo procesą nuostatų pažeidimą įrodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neužsiminta apie kasatoriaus gynėjo baigiamąją kalbą, kurioje buvo išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatymo sankcijoje, taikymą. Užuot atsižvelgęs į gynėjo argumentus, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tokios teisinės galimybės apskritai nėra.

Svarstant bausmės klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas, jis turės galimybę ne tik visiškai atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, bet ir sumokėti baudą, jei tokia bausmė jam būtų paskirta. Kasatoriaus manymu, turtinio pobūdžio sankcija už padarytą turtinį nusikaltimą atitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo

Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ir kasatoriaus padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes tokiu nusikaltimu jis ir buvo kaltinamas. Šis teismas aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu D. O. visiškai atlygino A. V. padarytą žalą, o apeliacinio proceso metu atlygino dalį D. K. (35 000 Lt) ir J. S. (40 000 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir konstatavo, kad nėra pagrindo skirti griežtą bausmę, nors prokuroras apeliaciniu skundu prašė skirti ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, paskyrė D. O. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą (nuo trijų mėnesių) iki aštuonerių metų. Tai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, tai visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas D. O. bausmę, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti, BK VIII skyriaus nuostatų nepažeidė, t. y. laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įvertino skiriamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bausmės vidurkį, kuris yra ketveri metai vienas mėnuo 15 dienų laisvės atėmimo ir paskyrė žymiai mažesnę už numatytą vidurkį bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalis iš tiesų numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasatoriaus argumentas, kad teismas privalėjo apsvarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje, yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl tik skirdamas tokią bausmę privalo nurodyti motyvus. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nes šios aplinkybės buvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo skiriant bausmę.

Nenustačius pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. O. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius

Vytautas Masiokas