Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-25-113/2012
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00944-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutarimo, kuriuo B. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str. nuostatas, 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir
n u s t a t ė:
B. Ž. nubausta už tai, kad ji 2011-11-02, 02.30 val., Lietuvininkų g., Šilutės m., vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,51 promilės alkoholio). Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant B. Ž. administracines nuobaudas, numatytas ATPK 126 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mažesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, kad šis pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių ir pavojingų administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Aplinkybės, kuriomis teismas grindė ATPK 301 str. nuostatų taikymą, nelaikytinos išskirtinėmis, pagrindžiančiomis minėtų nuostatų taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl šiuo atveju pažeidėjai turėjo būti parinkta tokia nuobauda, kuria efektyviausiai būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, o ne paskirta švelnesnė, nei numatyta sankcijoje, nuobauda.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijamas tik ATPK 301 str. nuostatų taikymas, skiriant nuobaudą B. Ž., todėl nėra pagrindo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pakanka jį pakeisti.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Apylinkės teismas B. Ž. taikė ATPK 301 str. bei paskyrė mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad ji pažeidimą padarė iš dalies esant pateisinamoms aplinkybėms, t. y. ji prižiūri sergančią motiną, įvykio metu, telefonu sužinojusi apie motinos sveikatos pablogėjimą, važiavo pas ją, pažeidimas padarytas tamsiu paros metu, esant nedideliam eismui, tai, teismo nuomone, savaime sumažina pažeidimo pavojingumą, be to, B. Ž. darbdavio charakterizuojama teigiamai, jai nustatytas 50 proc. darbingumas. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-396/2007, N1-1396/2007, N17-103/2007, N62-690/2011, N261-4448/2011). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
B. Ž. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldama grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams. Pažeidimo padarymas tamsiu paros metu, esant nedideliam eismui, nedaro jo mažareikšmiu, pažeidėja tokiu savo elgesiu vis tiek sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms nekilo pasekmių, kurios galėtų užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. B. Ž. prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tas pats pasakytina ir dėl pažeidėjos darbo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N6-1198/2006, N9-989/2006, N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007, N62-3529/2011, N62-3595/2011, N62-3608/2011, N62-3678/2011). Pažeidėjos sveikatos būklė, būtinybė važinėti pas gydytojus, rūpinimasis sunkiai sergančia motina, būtinybė ją vežioti pas gydytojus, pažeidėjos teigiama charakteristika, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatymas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas, skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas, papildomo vairuotojų mokymo baigimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat nėra laikomos išskirtinėmis, ypatingomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis ATPK 301 str. taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1569/2006, N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006, N16-594/2006, N16-1756/2006, N5-1647/2006, N16-1233/2007, N9-1191/2007, N62-3803/2011, N62-3678/2011). Tai, kad, kaip teigia B. Ž., įvykio naktį jai paskambino motina ir pasakė, kad labai blogai jaučiasi, ji išsigando dėl motinos gyvybės, todėl ir skubėjo važiuoti pas ją, gydytojos išduota pažyma patvirtina, kad B. Ž. motina įvykio naktį turėjo sveikatos sutrikimų, nepateisina ATPK 301 str. nuostatų taikymo. Esant tokiai situacijai, žinodama, kad yra vartojusi alkoholinių gėrimų, B. Ž. galėjo motinai iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis, kad blaivus asmuo ją nuvežtų pas motiną, užuot pati sėdusi už vairo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą turėtų įvertinti, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo praradimą, kitaip apsunkinti jo ir jo artimųjų gyvenimą. Suprasdama, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jai yra būtinas, B. Ž. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau ji sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų.
Taigi į visas anksčiau aptartas aplinkybes gali būti atsižvelgiama tik individualizuojant pažeidėjai skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 str. ir B. Ž. skyrė mažesnę, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Tokia nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų, todėl yra neteisinga. Pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 301 str. taikymo ir B. Ž. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nesant konkretaus apelianto prašymo, didinamas iki 1 metų – minimalaus sankcijoje numatyto termino.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutarimą pakeisti ir B. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą padidinti iki 1 (vienerių) metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valentinas Janonis
