I. Č. pagal BK 182 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-220-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.2; 1.2.18.10.1; 2.1.2.11;

2.1.16.2.12; 2.3.2.2.13; 2.2.4.3;

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Č. (I. Č.) gynėjo advokato Simono Slapšinsko, nuteistojo D. K. (D. K.), nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 172 629,83 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 81 816 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 82 152 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) keturiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2017 m. birželio 3 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant I. Č. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su D. K. ir A. S.;

D. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 172 629,83 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2017 m. birželio 3 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su I. Č. ir A. S.;

A. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 23 373 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 81 816 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl 82 152 Eur turtinės prievolės panaikinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) katuriasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2017 m. birželio 3 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su D. K. ir I. Č.;

iš I. Č. ir D. K. solidariai priteista Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai 172 629,83 Eur;

iš I. Č. ir A. S. solidariai priteista VMI naudai 163 968 Eur ir iš A. S. vienasmeniškai VMI naudai priteista 23 373 Eur;

laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Rilveta“ (į. k. 302815444) AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Borika“ (į. k. 304330678) AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020005536), paliktas galioti, iki I. Č. ir D. K. atsiskaitys su civiline ieškove VMI pagal priteistą civilinį ieškinį arba iki priverstinio vykdymo procese turto areštą jų turtui pritaikys antstolis.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo I. Č. gynėjo advokato Simono Slapšinsko, nuteistojo D. K. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

1.1. jis, būdamas UAB „Litechnika“, reg. kodas 302539711, reg. Naugarduko g. 102, Vilniuje, direktorius, tyčia laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sukčiaudami pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdami UAB „Litechnika“ naudai panaikinti mokėtiną PVM, susidarantį dėl prekių įsigijimo iš Latvijos Respublikos su 0 proc. PVM tarifu bei šių prekių pardavimo su 21 proc. PVM tarifu Lietuvos Respublikoje, susitarė, jog pasinaudodami realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Brenola“ (reg. kodas 304400991) vardu, kurios direktoriumi sutiko tapti apie A. S. ir tyrimo metu nenustatyto asmens ketinamą vykdyti nusikalstamą veiklą nieko nežinantis N. M., įtraukdami šią įmonę į prekių įsigijimo grandinę, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Nits A“ su 0 proc. PVM tarifu pirks UPS valdymo skydus ir įvairių prekių, pirkimą įformindami UAB „Brenola“ vardu, kuri nupirktas prekes su 21 proc. PVM tarifu parduos A. S. vadovaujamai UAB „Litechnika“, UAB „Brenola“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, o UAB „Litechnika“ įsigytas prekes parduos Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

1.2. A. S. Latvijos įmonės „SIA Nits A“ atstovui A. R. (A. R.) 2016 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu perdavė UAB „Brenola“ rekvizitus (pavadinimą, registracijos kodą ir adresą, direktoriaus vardą ir pavardę, banko sąskaitos numerį) ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė duomenis, kurių pagrindu A. R. išrašė 4 sąskaitas, surašytas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., dėl bendros 118 655,5 Eur sumos, pagal šias sąskaitas įmonė „SIA Nits A“ pardavė UAB „Brenola“ UPS valdymo skydus ir įvairių prekių.

1.3. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, A. R. šias sąskaitas perdavė A. S., kuris jų pagrindu išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2016 m. gruodžio 2–14 d., apie tai, kad UAB „Brenola“ pardavė UAB „Litechnika“ UPS valdymo skydus ir įvairių prekių iš viso už 134 673 Eur, iš kurių 23 373 Eur sudaro į valstybės biudžetą mokėtinas PVM.

1.4. A. S., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje UAB „Litechnika“ vardu pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. trišalį susitarimą tarp UAB „Brenola“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ dėl 118 655,5 Eur sumos tarpusavio užskaitos, šiame susitarime nurodoma, kad už UAB „Brenola“ iš įmonės „SIA Nits A“ įsigytas prekes sumokės UAB „Litechnika“. Šio susitarimo pagrindu UAB „Litechnika“ direktorius A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į įmonės „SIA Nits A“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS SEB banke, per 4 kartus 2016 m. gruodžio 2–13 d. pervedė iš viso 118 655,5 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad yra mokama už UAB „Brenola“ sąskaitas, ir iš UAB „Litechnika“ kasos pagal tris kasos pajamų orderius tariamai grynaisiais išmokėjo UAB „Brenola“ direktoriui N. M. iš viso 11 733 Eur.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. iš UAB „Brenola“ įsigytus UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais UAB „Litechnika“ vardu pagal 3 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2016 m. gruodžio 1–8 d., už 109 500 Eur sumą pardavė apie jo nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „Onninen“.

1.6. A. S., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Brenola“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, UAB „Brenola“ vardu išrašytas 4 PVM sąskaitas faktūras, serija BRN, Nr. 0001, 0002, 0003, 0552, dėl UPS valdymo skydų su magnetiniais paleidikliais įsigijimo perdavė UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiam TŪB Verslo konsultantų biuro buhalteriui M. Č., o šis nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė juos į UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą ir 2016 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašė tik A. S. žinomai neteisingus duomenis apie 23 373 Eur pirkimo PVM, o vėliau elektroninio deklaravimo būdu 2017 m. kovo 20 d. pateikė ją VMI. Taip A. S. apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 23 373 Eur PVM.

2. I. Č. ir D. K. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaule UAB „Rilveta“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

2.1. I. Č., būdamas UAB „Rilveta“, reg. kodas 302815444, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius, nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su D. K., sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdami UAB „Rilveta“ naudai panaikinti mokėtiną PVM, susidarantį dėl prekių įsigijimo iš Lenkijos Respublikos su 0 proc. PVM tarifu bei šių prekių pardavimo su 21 proc. PVM tarifu Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad pasinaudodami realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „Borika“ vardu, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2017 m. vasario 2 d. sutiko tapti apie I. Č. ir D. K. ketinamą vykdyti nusikalstamą veiklą nieko nežinantis T. R. (T. R.), įtraukdami šią įmonę į cukraus įsigijimo grandinę, iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ su 0 proc. PVM tarifu pirks cukrų, pirkimą įformindami UAB „Borika“ vardu, o ši nupirktas prekes su 21 proc. PVM tarifu parduos I. Č. vadovaujamai UAB „Rilveta“, UAB „Borika“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, o UAB „Rilveta“ įsigytą cukrų parduos įvairiems Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

2.2. D. K., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, cukraus prekybos veiklą vykdančios Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ atstovui telefonu prisistatydamas kaip UAB „Borika“ atstovas, susitarė dėl cukraus pardavimo UAB „Borika“. D. K. UAB „Borika“ vardu iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ už 543 840 Eur pagal 34 sąskaitas, surašytas 2017 m. kovo 9 d. – 2017 m. gegužės 12 d., įsigijo 816 tonų cukraus.

2.3. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, turėdami tikslą pasunkinti tikrojo prekių pirkėjo – UAB „Rilveta“ – nustatymą, I. Č. su D. K. susitarė, kad Estijos Respublikoje D. K. vardu įregistruos įmonę, kurios vardu toliau pirks cukrų iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ ir pagal anksčiau aptartą nusikalstamos veikos vykdomą mechanizmą parduos UAB „Borika“ su 0 proc. PVM tarifu, o UAB „Borika“ įsigytą cukrų su 21 proc. PVM tarifu parduos UAB „Rilveta“. D. K., vykdydamas susitarimą, 2017 m. gegužės 5 d. savo vardu įsigijo Estijos Respublikoje registruotą įmonę „FQ Trade OU“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ atstovui pranešė, kad nuo šiol jis cukrų pirks ne UAB „Borika“, o Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ vardu. D. K. Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ vardu iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ už 566 672 Eur pagal 41 sąskaitą, surašytą nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 27 d., įsigijo 914,12 tonos cukraus.

2.4. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. perdavė duomenis I. Č. apie tai, kiek ir už kokią sumą UAB „Borika“ bei Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ vardu įsigijo cukraus iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“.

2.5. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis I. Č., disponuodamas UAB „Borika“ antspaudu, išrašė ir UAB „Borika“ antspaudu patvirtino 46 PVM sąskaitas faktūras apie tai, kad UAB „Borika“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. birželio 30 d. už 949 723,06 Eur, iš kurių 164 829,54 Eur sudaro į valstybės biudžetą mokėtinas PVM, pardavė 1394,95 tonos cukraus jo atstovaujamai UAB „Rilveta“.

2.6. I. Č., vykdydamas išankstinį susitarimą ir žinodamas, kad pirkimai UAB „Borika“ vardu įforminti turint tikslą panaikinti UAB „Rilveta“ naudai mokėtiną PVM, bei disponuodamas prisijungimo prie UAB „Borika“ elektroninės bankininkystės duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. iš UAB „Rilveta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į UAB „Borika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, per 65 kartus pervedė 1 138 525,6 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. iš UAB „Borika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „PKO Bank Polski SA“ banke, per 33 kartus pervedė 543 840 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. į Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „SEB bank“ banke, per 5 kartus pervedė iš viso 81 600 Eur ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. į Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Paysera LT“, per 27 kartus pervedė 525 783,6 Eur, o D. K. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. liepos 25 d. iš Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, į Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „PKO Bank Polski SA“ banke, per 4 kartus pervedė 80 328 Eur bei iš Estijos Respublikoje registruotos įmonės „FQ Trade OU“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, į Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „PKO Bank Polski SA“ banke, per 28 kartus pervedė 486 106,88 Eur.

2.7. Be to, I. Č., žinodamas, kad jokių prekių pirkimo ir pardavimo sandorių UAB „Borika“ vardu nedeklaruos ir susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nemokės, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis UAB „Borika“ vardu įsigijo 51,51 tonos aliejaus. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, UAB „Borika“ vardu išrašė 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BOR, Nr. 00150, apie 25 tonų aliejaus pardavimą UAB „Rilveta“ už 23 292,5 Eur sumą ir 2017 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BOR, Nr. 00169, apie 26,51 tonos aliejaus pardavimą UAB „Rilveta“ už 21 652,04 Eur sumą. Taip buvo surašyti dokumentai, kad UAB „Rilveta“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iš UAB „Borika“ įsigijo cukraus ir aliejaus už 994 676,6 Eur, iš kurių 172 629,83 Eur sumą sudaro PVM.

2.8. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis I. Č. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iš UAB „Borika“ įsigytą cukrų ir aliejų UAB „Rilveta“ vardu pagal 56 PVM sąskaitas faktūras už 993 535,36 Eur sumą pardavė apie jo nusikalstamą veiką nežinantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims UAB „Kalara“, UAB „Adrasta“, UAB „Baltic Sale“, UAB „Dalitus“.

2.9. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, I. Č., žinodamas, kad UAB „Borika“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, išrašytas PVM sąskaitas faktūras apie UAB „Rilveta“ cukraus ir aliejaus įsigijimą iš UAB „Borika“ perdavė UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiai UAB „Ditesera“ direktorei K. M., ir ši nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė juos į UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą ir 2017 m. kovo–birželio mėn. PVM deklaracijas, o vėliau elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI, t. y.: 2017 m. balandžio 22 d. pateikė 2017 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 18 991,97 Eur pirkimo PVM; 2017 m. gegužės 23 d. pateikė 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 63 742,21 Eur pirkimo PVM; 2017 m. birželio 23 d. pateikė 2017 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 51 356,81 Eur pirkimo PVM; 2017 m. liepos 20 d. pateikė 2017 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 38 538,84 Eur pirkimo PVM.

2.10. Taip I. Č. ir D. K., veikdami bendrininkų grupe, UAB „Rilveta“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 172 629,83 Eur PVM.

3. A. S. nuteistas už tai, kad apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

3.1. jis, būdamas UAB „Litechnika“, reg. kodas 302539711, reg. Vilniuje, Naugarduko g. 102, direktorius, tyčia laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdami UAB „Litechnika“ naudai panaikinti mokėtiną PVM, susidarantį dėl prekių įsigijimo iš Latvijos Respublikos su 0 proc. PVM tarifu bei šių prekių pardavimo su 21 proc. PVM tarifu Lietuvos Respublikoje, susitarė, jog, pasinaudodami realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „Brenola“ (reg. kodas 304400991) vardu, kurios direktoriumi sutiko tapti apie A. S. ir tyrimo metu nenustatyto asmens ketinamą vykdyti nusikalstamą veiklą nieko nežinantis N. M., įtraukdami šią įmonę į prekių įsigijimo grandinę, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Nits A“ su 0 proc. PVM tarifu pirks UPS valdymo skydus ir įvairių prekių, pirkimą įformindami UAB „Brenola“ vardu, o ši nupirktas prekes su 21 proc. PVM tarifu parduos A. S. vadovaujamai UAB „Litechnika“, UAB „Brenola“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, o UAB „Litechnika“ įsigytas prekes parduos Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

3.2. A. S. Latvijos įmonės „SIA Nits A“ atstovui A. R. 2016 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu perdavė UAB „Brenola“ rekvizitus (pavadinimą, registracijos kodą ir adresą, direktoriaus vardą ir pavardę, banko sąskaitos numerį) ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė duomenis, kurių pagrindu A. R. išrašė bendros 118 655,5 Eur sumos 2016 m. gruodžio 2 d. – gruodžio 14 d. surašytas 4 sąskaitas, pagal kurias įmonė „SIA Nits A“ pardavė UAB „Brenola“ UPS valdymo skydus ir įvairių prekių.

3.3. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, A. R. šias sąskaitas perdavė A. S., o šis jų pagrindu išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2016 m. gruodžio 2–14 d., apie tai, kad UAB „Brenola“ pardavė UAB „Litechnika“ UPS valdymo skydus ir įvairių prekių iš viso už 134 673 Eur, iš kurių 23 373 Eur sudaro į valstybės biudžetą mokėtinas PVM.

3.4. A. S., veikdamas bendrininkų grupe nusikalstamais interesais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje UAB „Litechnika“ vardu pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. trišalį susitarimą tarp UAB „Brenola“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ dėl 118 655,5 Eur sumos tarpusavio užskaitos, šiame susitarime nurodoma, kad už UAB „Brenola“ iš įmonės „SIA Nits A“ įsigytas prekes sumokės UAB „Litechnika“. Šio susitarimo pagrindu UAB „Litechnika“ direktorius A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į įmonės „SIA Nits A“ sąskaitą Nr. LV47 UNLA 0050 0024 33153, esančią AS SEB banke, per 4 kartus 2016 m. gruodžio 2 d. – sausio 13 d. pervedė iš viso 118 655,5 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad yra mokama už UAB „Brenola“ sąskaitas, ir iš UAB „Litechnika“ kasos pagal 3 kasos pajamų orderius tariamai grynaisiais išmokėjo UAB „Brenola“ direktoriui N. M. iš viso 11 733 Eur.

3.5. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. iš UAB „Brenola“ įsigytus UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais UAB „Litechnika“ vardu pagal 3 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2016 m. gruodžio 1 d. – gruodžio 8 d., už 109 500 Eur sumą pardavė apie jo nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „Onninen“.

3.6. A. S., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Brenola“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, UAB „Brenola“ vardu išrašytas 4 PVM sąskaitas faktūras, serija BRN, Nr. 0001, 0002, 0003, 0552, dėl UPS valdymo skydų su magnetiniais paleidikliais įsigijimo perdavė UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiam TŪB Verslo konsultantų biuro buhalteriui M. Č., o šis nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė juos į UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą ir 2016 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašė tik A. S. žinomai neteisingus duomenis apie 23 373 Eur pirkimo PVM, o vėliau elektroninio deklaravimo būdu 2017 m. kovo 20 d. pateikė ją VMI.

3.7. Taip A. S. apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 23 373 Eur PVM.

4. I. Č. ir A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

4.1. I. Č., būdamas UAB „Rilveta“, reg. kodas 302815444, reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia, bendrininkų grupe su UAB „Litechnika“ direktoriumi A. S., sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdami UAB „Litechnika“ naudai panaikinti mokėtiną PVM, susidarantį dėl prekių įsigijimo iš Latvijos Respublikos su 0 proc. PVM tarifu bei šių prekių pardavimo su 21 proc. PVM tarifu Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad pasinaudodami I. Č. vadovaujama įmone UAB „Rilveta“, įtraukdami šią įmonę į prekių įsigijimo grandinę, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Nits A“ su 0 proc. PVM tarifu pirks UPS valdymo skydus, pirkimą įformindami UAB „Rilveta“ vardu, o ši nupirktas prekes su 21 proc. PVM tarifu parduos A. S. vadovaujamai UAB „Litechnika“, UAB „Rilveta“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, o UAB „Litechnika“ įsigytus UPS valdymo skydus parduos Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

4.2. A. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, Latvijos įmonės „SIA Nits A“ atstovui A. R. elektroniniu paštu 2017 m. gegužės 25 d. persiuntė UAB „Rilveta“ rekvizitus, kurių pagrindu A. R. išrašė 8 sąskaitas, surašytas 2017 m. gegužės 25 d. – 2017 m. birželio 7 d., apie tai, kad jo atstovaujama Latvijos Respublikos įmonė „SIA Nits A“ už 421 600 Eur sumą pardavė UAB „Rilveta“ 32 UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais. Šias PVM sąskaitas faktūras A. R. elektroniniu paštu persiuntė A. S., o šis jas tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė I. Č.

4.3. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, žinodamas, kad realiai UAB „Rilveta“ jokių prekių iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Nits A“ neįsigijo, remdamasis iš A. S. gautomis Latvijos Respublikos įmonės „SIA Nits A“ sąskaitomis, I. Č. išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2017 m. gegužės 23 d. – 2017 m. birželio 7 d., apie 32 UPS valdymo skydų pardavimą UAB „Litechnika“ už bendrą 471 416 Eur sumą, kurios 81 816 Eur sumą sudaro PVM.

4.4. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea“ banke, į UAB „Rilveta“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, per 5 kartus 2017 m. birželio 12–15 d. pervedė 53 215 Eur.

4.5. I. Č., veikdamas bendrininkų grupe nusikalstamais interesais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje UAB „Rilveta“ vardu pasirašė 2017 m. kovo 8 d. trišalį susitarimą tarp UAB „Rilveta“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ dėl 421 600 Eur sumos tarpusavio užskaitos, šiame susitarime nurodoma, kad už UAB „Rilveta“ įsigytus iš įmonės „SIA Nits A“ UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais sumokės UAB „Litechnika“. Šio susitarimo pagrindu UAB „Litechnika“ direktorius A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea“ banke, į įmonės „SIA Nits A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 8 kartus 2017 m. gegužės 25 d. – liepos 7 d. pervedė 421 600 Eur.

4.6. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. iš UAB „Rilveta“ įsigytus UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais UAB „Litechnika“ vardu pagal 8 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2017 m. gegužės 25 d. – 2017 m. birželio 7 d., už 480 128 Eur sumą pardavė apie jo nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „Onninen“.

4.7. A. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Rilveta“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, iš I. Č. gautas 8 PVM sąskaitas faktūras, serija RIL, Nr. 27, 29, 33, 35, 36, 37, 43, dėl UPS valdymo skydų įsigijimo perdavė UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiam TŪB Verslo konsultantų biuro buhalteriui M. Č., o šis, nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė juos į UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą ir 2017 m. gegužės–birželio mėn. PVM deklaracijas, o vėliau elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI, t. y.: 2017 m. birželio 21 d. pateikė 2017 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 40 908 Eur pirkimo PVM; 2017 m. liepos 25 d. pateikė 2017 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 40 908 Eur pirkimo PVM.

4.8. Taip I. Č. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 81 816 Eur PVM.

5. I. Č. ir A. S. nuteisti ir už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, būtent:

5.1. I. Č., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su UAB „Litechnika“, reg. kodas 302539711, reg. Vilniuje, Naugarduko g. 102, direktoriumi A. S., laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdami UAB „Litechnika“ naudai panaikinti mokėtiną PVM, susidarantį dėl prekių įsigijimo iš Latvijos Respublikos su 0 proc. PVM tarifu bei šių prekių pardavimo su 21 proc. PVM tarifu Lietuvos Respublikoje, susitarė, kad pasinaudodami realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „Borika“ vardu, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2017 m. vasario 2 d. sutiko tapti apie I. Č. ir A. S. ketinamą vykdyti nusikalstamą veiklą nieko nežinantis T. R., įtraukdami šią įmonę į prekių įsigijimo grandinę, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Nits A“ su 0 proc. PVM tarifu pirks UPS valdymo skydus, pirkimą įformindami UAB „Borika“ vardu, o ši nupirktas prekes su 21 proc. PVM tarifu parduos A. S. vadovaujamai UAB „Litechnika“, UAB „Borika“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, o UAB „Litechnika“ įsigytas prekes parduos Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims.

5.2. A. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, Latvijos įmonės „SIA Nits A“ atstovui A. R. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė duomenis, kurių pagrindu A. R. 2017 m. vasario 24 d. – 2017 m. kovo 8 d. išrašė bendros 421 864 Eur sumos 8 sąskaitas, pagal kurias įmonė „SIA Nits A“ pardavė UAB „Borika“ 8 UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais.

5.3. Tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šių išrašytų sąskaitų duomenis A. R. perdavė I. Č., o šis, vykdydamas išankstinį susitarimą, jų pagrindu išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras apie tai, kad UAB „Borika“ pardavė UAB „Litechnika“ 8 UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais už 473 352 Eur, patvirtino jas turimu UAB „Borika“ antspaudu ir perdavė A. S.

5.4. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea“ banke, į UAB „Borika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2017 m. kovo 6 d. pervedė 16 200 Eur, į UAB „Borika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, 2017 m. kovo 14 d. pervedė 14 050 Eur, 2017 m. kovo 15 d. pervedė 21 238 Eur, iš kurių 35 230 Eur buvo išgryninta per bankomatus bei 15 888 Eur panaudota cukrui įsigyti iš Lenkijos įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“.

5.5. A. S., veikdamas bendrininkų grupe nusikalstamais interesais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje UAB „Litechnika“ vardu pasirašė 2017 m. kovo 8 d. trišalį susitarimą tarp UAB „Borika“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ dėl 421 864 Eur sumos tarpusavio užskaitos, šiame susitarime nurodoma, kad už UAB „Borika“ įsigytus iš įmonės „SIA Nits A“ UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais sumokės UAB „Litechnika“. Šio susitarimo pagrindu UAB „Litechnika“ direktorius A. S. iš UAB „Litechnika“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea“ banke, į įmonės „SIA Nits A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 8 kartus 2017 m. vasario 23 d. – 2017 m. kovo 9 d. pervedė 421 864 Eur.

5.6. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. iš UAB „Borika“ įsigytus UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais UAB „Litechnika“ vardu pagal 8 PVM sąskaitas faktūras, surašytas 2017 m. vasario 21 d. – 2017 m. kovo 7 d., už 480 128 Eur sumą pardavė apie jo nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „Onninen“.

5.7. A. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Borika“ susidariusio mokėtino į valstybės biudžetą PVM nedeklaruos ir nemokės, iš I. Č. gautas 8 PVM sąskaitas faktūras, serija BOR, Nr. 00812, 00816, 00817, 00820, 00821, 00822, 00830, 00831, dėl UPS valdymo skydų su magnetiniais paleidikliais įsigijimo perdavė UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkančiam TŪB Verslo konsultantų biuro buhalteriui M. Č., o šis nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukė juos į UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą ir 2017 m. vasario–kovo mėn. PVM deklaracijas, po to elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI, t. y.: 2017 m. balandžio 25 d. pateikė 2017 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 30 807 Eur pirkimo PVM, 2017 m. balandžio 21 d. pateikė 2017 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 51 345 Eur pirkimo PVM.

5.8. Taip I. Č. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 82 152 Eur PVM.

6. I. Č. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą, būtent:

6.1. jis, būdamas UAB „Rilveta“, reg. kodas 302815444, reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius, Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad,,už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. liepos 31 d. tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „Ditesera“ direktorę K. M., nesuvokiančią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos:

6.1.1. I. Č., žinodamas, kad UAB „Rilveta“ faktiškai perka prekes ne iš UAB „Borika“, o sandoriai su UAB „Borika“ įforminami turint tikslą panaikinti UAB „Rilveta“ naudai mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. UAB „Borika“ vardu išrašė 48 PVM sąskaitas faktūras, serija BOR, Nr. 00098, 00099, 00105, 00106, 00110, 00112, 00114, 00118, 00121, 00122, 00123, 00126, 00132, 00135, 00141, 00143, 00145, 00147, 00148, 00149, 00150, 00153, 00156, 00158, 00162, 00163, 00164, 00165, 00166, 00167, 00168, 00169, 00170, 00171, 00174, 00175, 00176, 00177, 00178, 00179, 00181, 00185, 00188, 00190, 00195, 00196, 00200, 00202, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „Borika“ už 994 676,60 Eur pardavė cukraus ir aliejaus UAB „Rilveta“, ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. UAB „Rilveta“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banko išrašuose, nurodytais mokėjimo pavedimais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 994 676,60 Eur sumokėjimo UAB „Borika“, ir šiuos duomenis pateikė K. M., o ši, būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į UAB „Rilveta“ apskaitos registrus.

6.1.2. I. Č., žinodamas, kad UAB „Litechnika“ faktiškai perka prekes iš Latvijos Respublikos įmonės „SIA Nits A“, o pirkimai–pardavimai UAB „Rilveta“ vardu įforminami turint tikslą panaikinti UAB „Litechnika“ naudai mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 7 d. 8 sąskaitomis NIT170515, NIT170537, NIT170543, NIT170550, NIT170551, NIT170554, NIT170562, NIT170567 pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie tai, kad UAB „Rilveta“ už 421 600 Eur įsigijo UPS valdymo skydus su magnetiniais paleidikliais iš Latvijos įmonės „SIA Nits A“, bei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 7 d. 8 PVM sąskaitomis faktūromis, serija RIL, Nr. 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie tai, kad UAB „Rilveta“ už 471 416 Eur pardavė šiuos UPS valdymo skydus UAB „Litechnika“.

6.2. Be to, I. Č., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo visų įvykusių ūkinių operacijų:

6.2.1. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. iš UAB „Rilveta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, į UAB „Borika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 191 600 Eur, kurių neužregistravo UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos registruose;

6.2.2. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 65 atvejais iš UAB „Rilveta“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, į UAB „Borika“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1 138 525,60 Eur, iš kurių 143 849,00 Eur UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo kaip UAB „Borika“ įsiskolinimo uždarajai akcinei bendrovei „Rilveta“;

6.2.3. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. liepos 13 d. Estijoje registruota bendrovė „FQ Trade OU“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera“, 6 atvejais į UAB „Rilveta“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB Šiaulių banke, pervedė iš viso 30 268,8 Eur, kurių UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo kaip įsiskolinimo Estijoje registruotai bendrovei „FQ Trade OU“, bei 24 448,80 Eur gavimo neužregistravo UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos registruose;

6.2.4. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo prekių įsigijimo sandorių duomenų apie tai, kad pagal 8 PVM sąskaitas faktūras Nr. NIT170515, NIT170537, NIT170543, NIT170550, NIT170551, NIT170554, NIT170562, NIT170567 iš Latvijos įmonės „SIA Nits A“ įsigijo UPS valdymo skydų už 421 600 Eur;

6.2.5. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo prekių pardavimo sandorių duomenų apie tai, kad pagal 8 PVM sąskaitas faktūras, serija RIL, Nr. 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, pardavė UAB „Litechnika“ UPS valdymo skydus už 471 416 Eur;

6.2.6. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo 2017 m. kovo 8 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos duomenų apie iš viso 421 600 Eur sumos UAB „Rilveta“ įsiskolinimą „SIA Nits A“ ir duomenų apie 471 416 Eur sumos UAB „Litechnika“ įsiskolinimą UAB „Rilveta“.

6.3. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. liepos 31 d. UAB „Rilveta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. A. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą, būtent:

7.1. jis, būdamas UAB „Litechnika“, reg. kodas 302539711, reg. Vilniuje, Naugarduko g. 102, direktorius, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą (,,už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“) būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, veikdamas per UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą tvarkantį TŪB Verslo konsultantų biuro buhalterį M. Č., nesuvokiantį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos:

7.1.1. A. S., žinodamas, kad UAB „Litechnika“ faktiškai perka prekes ne iš UAB „Brenola“, UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“, o sandoriai su šiomis įmonėmis įforminami turint tikslą panaikinti UAB „Litechnika“ naudai mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. birželio 7 d. 20 PVM sąskaitų faktūrų: serija Bor, Nr. 00812, Nr. 00816, Nr. 00817, Nr. 00820, Nr. 00821, Nr. 00822, Nr. 00830, Nr. 00831, serija RIL, Nr. 27, Nr. 29, Nr. 33, Nr. 35, Nr. 36, Nr. 37, Nr. 41, Nr. 43, serija BRN, Nr. 0001, Nr. 0002, Nr. 0003, Nr. 0552, panaudojo tam, kad būtų pagrįstos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 1 079 441 Eur sumą vykusių tarp UAB „Litechnika“ ir UAB „Borika“, UAB „Rilveta“, UAB „Brenola“;

7.1.2. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. 3 atvejais AB „Nordea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 51 488 Eur mokėjimo UAB „Borika“;

7.1.3. 2017 m. kovo 8 d. trišaliu susitarimu dėl tarpusavio užskaitos pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 421 864 Eur tarp UAB „Borika“, UAB „Litechnika“ ir „SIA Nits A“ atsiskaitymo;

7.1.4. 2017 m. kovo 8 d. trišaliu susitarimu dėl tarpusavio užskaitos pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 421 600 Eur tarp UAB „Rilveta“, UAB „Litechnika“ ir „SIA Nits A“ atsiskaitymo;

7.1.5. 2016 m. gruodžio 15 d. trišaliu susitarimu dėl tarpusavio užskaitos pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso už 118 655,50 Eur tarp UAB „Brenola“, UAB „Litechnika“ ir „SIA Nits A“ atsiskaitymo;

7.1.6. UAB „Litechnika“ laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. AB „Nordea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 962 119,50 Eur sumokėjimo įmonei „SIA Nits A“;

7.1.7. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 15 d. 5 atvejais laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 15 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 49 816 Eur mokėjimo UAB „Rilveta“;

7.1.8. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. 3 kasos pajamų orderiais, serija LAB, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – 11 733 Eur lėšų mokėjimo UAB „Brenola“.

7.2. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. UAB „Litechnika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8. Detalesnis kiekvieno nuteistojo nusikalstamų veikų aprašymas pateikiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9. Nuteistojo I. Č. gynėjas advokatas S. Slapšinskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria I. Č. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bei atitinkamą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį ir baudžiamąją bylą I. Č. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10. Darydami išvadą, kad I. Č. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies požymius, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10.1. Sukčiavimas pasireiškia tuo, kad panaudodamas apgaulę kaltininkas sau ar kitam asmeniui įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikina turtinę prievolę ar jos išvengia. Spręsdami dėl I. Č. kaltės apgaule panaikinus 172 629,83 Eur vertės turtinę prievolę, teismai apgaulės požymį grindė UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ fiktyvumu. Savo išvadą dėl UAB „Borika“ fiktyvaus pobūdžio teismai motyvavo tuo, kad įmonę formaliai per statytinius asmenis valdė I. Č., pas kurį kratų metu buvo rasti UAB „Borika“ dokumentai, antspaudas, kodų generatorius ir fiksuotas vienas I. Č. prisijungimas prie UAB „Borika“ banko sąskaitos. Išvadą dėl UAB „Rilveta“ fiktyvumo teismai motyvavo tuo, kad įmonė neturėjo jokio turto, patalpų, biuro, darbuotojų, nes vienintelis darbuotojas buvo pats I. Č. ir nenuomojo sandėlių įsigytoms prekėms laikyti. Tačiau šios aplinkybės nepagrindžia I. Č. kaltės siekiant apgaule panaikinti UAB „Rilveta“ tenkančią mokestinę prievolę, prieštarauja abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui ir dirbtinai kriminalizuoja pavojaus nekeliančias asmenų veikas.

10.2. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų UAB „Borika“ fiktyvumą taip, kaip jis apibrėžiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, fiktyvus juridinis asmuo yra toks, kuris neturi jokio turto, nevykdo jokios pajamas užtikrinančios veiklos ir kuris yra naudojamas tik neatlygintiniam avansiniam prekių įgijimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-648/2016">2K-130-648/2016</a>), arba toks, kuris nuo pradžių buvo įkurtas turint tikslą įgyti svetimą turtą apgaule, t. y. bendrovė nuo jos įkūrimo pradžios realiai jokios ūkinės veiklos nevykdė ir buvo naudojama tik kaip apgaulės priemonė (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtOTktMzgyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-99-382/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-99-382/2019">1A-99-382/2019</a>). Byloje nustatyta, kad UAB „Borika“ Juridinių asmenų registre registruota 2016 m. rugpjūčio 17 d., nuo registracijos bendrovė realiai vykdė ūkinę veiklą – dideliais mastais pirko ir pardavinėjo įvairią produkciją, vykdė atsiskaitymus, gaudavo apmokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o šie sandoriai nebuvo susiję tik su I. Č. vadovaujama UAB „Rilveta“. Vien tai, kad ji buvo valdoma per statytinius asmenis, leidžia daryti išvadą tik apie fiktyvų UAB „Borika“ valdymą, bet ne apie fiktyvią bendrovę. Analogiška išvada darytina ir dėl UAB „Brenola“, kuri juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. rugsėjo 20 d., vykdė prekybos veiklą ir jos sandoriai nebuvo susiję tik su vienu konkrečiu juridiniu asmeniu. Pagal bylos duomenis, UAB „Borika“ ir UAB „Brenola“ pardavė cukrų kitoms realiai veikiančioms bendrovėms, o tai rodo, kad prekyba buvo reali ir sandoriai buvo realūs, taigi bendrovės realiai vykdė veiklą. Iš dalies ši aplinkybė pripažinta ir skundžiamuose nuosprendyje bei nutartyje, taigi teismų išvados dėl bylos aplinkybių yra prieštaringos. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad bendrovės buvo fiktyvios ir sudarė fiktyvius tarpusavio sandorius, prieštarauja teismų praktikai ir bylos aplinkybėms.

10.3. Teismų apgaulės požymio grindimas tuo, kad I. Č. kontroliavo UAB „Borika“, nepagrįstas bylos duomenimis. I. Č. nebuvo nei formalus, nei faktinis UAB „Borika“ steigėjas, vadovas, akcininkas ar naudos gavėjas, byloje nėra duomenų apie nusikalstamus I. Č. susitarimus su tikruoju UAB „Borika“ naudos gavėju, jos faktiniu vadovu ar akcininku. Priešingai, iš liudytojų E. D., T. R., N. M., M. A. ir visų nuteistųjų parodymų matyti, kad UAB „Borika“ ir UAB „Brenola“ naudos gavėju buvo ne I. Č., o kitas asmuo. Iš nuteistųjų parodymų ir specialisto išvados dėl UAB „Litechnika“ ūkinės finansinės veiklos išplaukia, kad I. Č. ir D. K. iki 2017 m. kovo mėnesio nepažinojo UAB „Borika“ ar UAB „Brenola“ savininko ar naudos gavėjo Sigito (galimai pavardė – „Striupas“) arba kitų proceso metu nenustatytų asmenų, todėl I. Č. negali būti laikomas UAB „Borika“ ar UAB „Brenola“ steigėju, formaliu ar faktiniu vadovu ar kitokiu šių bendrovių naudos gavėju. I. Č. vadovavimo UAB „Borika“ nepatvirtina tai, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rastas UAB „Borika“ banko kodų generatorius, antspaudas ir keli dokumentai, nes šie daiktai pas I. Č. buvo tik kelias dienas, kai juos pasaugoti I. Č. paprašė Sigitas, kurio prašymu I. Č. jungėsi prie UAB „Borika“ banko sąskaitos, siekdamas patikrinti, ar gautas mokėjimas. Tokias aplinkybes patvirtina bylos duomenys apie prisijungimus prie UAB „Borika“ banko sąskaitos (jungtasi iš kitų IP adresų, išskyrus vieną kartą) ir I. Č. kompiuterio duomenų apžiūra (nerasta jokių UAB „Borika“ dokumentų šablonų, kopijų ir pan.). Tai rodo, kad kiti asmenys veikė per I. Č., įtikindami jį, kad nieko bloga nedaroma, kaip buvo ir liudytojų E. D., T. R. ir N. M. atvejais, tačiau I. Č. buvo pripažintas ne liudytoju, o kaltu kaip UAB „Borika“ naudos gavėjas tik dėl kelių pas jį kratos metu rastų daiktų.

10.4. Spręsdami dėl I. Č. kaltės apgaule panaikinus turtinę prievolę, bylą nagrinėję teismai savo išvadą apie apgaulės požymį grindė aplinkybe, kad UAB „Rilveta“ neturėjo turto, patalpų, biuro, darbuotojų ir nenuomojo sandėlių įsigytoms prekėms laikyti, taigi buvo fiktyvi. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Rilveta“ realiai vykdė veiklą, todėl negalima teismų išvada, kad bendrovė buvo įsteigta nusikalstamoms veikoms vykdyti ir pagal teismų praktiką bendrovė negalėjo būti laikoma fiktyviu juridiniu asmeniu. UAB „Rilveta“ buvo įsigyta prekybos veiklai vykdyti, o tokiai veiklai vykdyti, kaip išplaukia iš I. Č., specialistų Č. M., D. B. ir A. M. parodymų, nėra būtinas biuras, darbuotojai, sandėliavimo patalpos ir pan., ir tai yra normali juridinių asmenų veiklos praktika.

10.5. Kasatorius pažymi, kad apgaulingais veiksmais negali būti laikoma tai, jog, siekdami pasunkinti tikrojo prekių pirkėjo nustatymą, I. Č. ir D. K. į prekių pardavimo UAB „Rilveta“ grandinę įtraukė Estijos Respublikoje registruotą įmonę „FQ Trade OU“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, apgaulė darant sukčiavimą turi būti esminė, o šiuo atveju papildomos įmonės įtraukimas į sandorių grandinę negalėjo pasunkinti tiekimo grandinės nustatymo, nes visi sandoriai buvo tinkamai užfiksuoti dokumentuose. Be to, UAB „Rilveta“ prekes Lietuvoje įsigydavo iš UAB „Borika“, todėl jos padėtis dėl įmonės „FQ Trade OU“ įtraukimo į tiekimo grandinę nepasikeitė. Pagal I. Č. ir D. K. parodymus, įmonė „FQ Trade OU“ į tiekimo grandinę buvo įtraukta remiantis verslo logika, siekiant atsisakyti UAB „Borika“ kaip nereikalingo komercinio tarpininkavimo segmento. Bylą nagrinėję teismai išvadą dėl I. Č. veiksmų motyvavo aplinkybe, kad jis, žinodamas, jog UAB „Borika“ jokių prekių pirkimo ir pardavimo sandorių savo vardu nedeklaruos ir PVM į valstybės biudžetą nemokės, įsigijo aliejaus ir cukraus, o UAB „Rilveta“ išrašė PVM sąskaitas faktūras apie prekių įgijimą iš UAB „Borika“, taip siekdama išvengti UAB „Rilveta“ naudai turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Ši teismų išvada prieštarauja bylos aplinkybėms, nes prekės buvo įgytos realiai. Be to, UAB „Borika“ nedeklaravus VMI sandorių su UAB „Rilveta“, ji dėl VMI informacinių sistemų veiklos principų netektų galimybės pasinaudoti PVM atskaita ir taip išvengti prievolės sumokėti PVM, todėl teismų padarytos išvados prieštarauja pačiai kaltinimo esmei.

10.6. Sukčiavimas yra padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo PVM srityje ypatumas yra tas, kad ši nusikalstama veika padaroma pagal tam tikrą ekonominę schemą, kurioje dalyvauja ne tik įmonių vadovai, bet ir jų buhalteriai, vežėjai, sandėlininkai ir pan. Šių asmenų veika vertinama kaip bendrininkavimas vykdant PVM sukčiavimą tik tada, kai nustatoma jų tyčia, apimanti neteisėtą PVM lėšų įgijimą iš valstybės biudžeto ar PVM prievolės valstybės biudžetui panaikinimą ar išvengimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>). Bylą nagrinėję teismai nustatė I. Č. tyčią, taip pat susitarimą su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamas veikas, tačiau tai neatitinka bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų. Byloje specialisto Č. M. išvada Nr. 03-14 nustatyta, kad visi UAB „Rilveta“ sandoriai, kuriais įgytas cukrus ir aliejus, buvo realūs, paremti verslo logika ir atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų D. B. ir A. M. surašytos operatyvaus patikrinimo ataskaitos šios išvados nepaneigia, nes buvo sąlyginės ir padarytos neturint visų dokumentų bei duomenų. Nustačius, kad UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ sandoriai buvo realūs, negalima išvada, kad I. Č., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad realiai UAB „Rilveta“ prekių iš UAB „Borika“ nepirko, iš UAB „Rilveta“ banko sąskaitos į UAB „Borika“ sąskaitą neteisėtai atliko bankinius mokėjimo pavedimus.

10.7. Darydami išvadą, kad I. Č. veika atitinka BK 182 straipsnyje uždraustos sukčiavimo nusikalstamos veikos požymius, bylą nagrinėję teismai, pirmojoje nusikalstamoje veikoje (prekyba cukrumi ir aliejumi) nustatę, kad I. Č. atliko banko pavedimus pagal sandorius su UAB „Borika“ žinodamas, kad ši bendrovė jų nedeklaruos ir PVM į valstybės biudžetą nemokės, taip pat nustatė, kad I. Č. į UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusius sandorius, o jais patirtomis išlaidomis dirbtinai sumažino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Tačiau pagal teismų praktiką būtina tokio pobūdžio kaltinimo padarius sukčiavimo nusikalstamą veiką sąlyga yra ir šį kaltinimą lydintys kaltinimai suklastojus atitinkamus dokumentus bei juos panaudojus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje sandoriai tarp UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ buvo realūs, o juos pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros nesuklastotos. Dėl to teismų išvada, kad UAB „Rilveta“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti realiai neįvykę sandoriai, nėra galima dėl prieštaravimo bylos medžiagai ir teismų praktikai.

11. Darydami išvadą dėl I. Č. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas (antroji ir trečioji nusikalstamos veikos dėl prekybos UPS valdymo skydais), bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11.1. Dėl antros nusikalstamos veikos kasatorius nurodo, kad I. Č. yra nuteistas už tai, jog veikė kaip bendrininkas su A. S., siekdami išvengti didelės vertės turtinės prievolės UAB „Litechnika“ naudai. Pagal teismų praktiką, bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai ir susitarimui. Byloje nėra ir teismai nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų bendrą nusikalstamą I. Č. ir A. S. veikimą, – nenustatyta jų tyčia bendrininkauti siekiant išvengti didelės mokestinės prievolės UAB „Litechnika“ naudai, taip pat jų susitarimas veikti bendrai nusikalstamai. Išvada dėl I. Č. ir A. S. veikimo darytina analizuojant jų parodymus apie bylos aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus. I. Č. paaiškino, kad pirkimo–pardavimo operacijas atliko siekdamas gauti nedidelius komisinius už komercinį tarpininkavimą ir padidinti savo įmonės prestižą, nes jį kelia didelės apyvartos, skelbiamos įmonės metinės veiklos charakteristikose. A. S. sandorių sudarymą aiškino sieku pašalinti iš gamybos grandinės nuostolingai veikiančią UAB „Elektros skydas“ ir siekiu išvengti konflikto su verslo partneriu S. G. Tokius I. Č. ir A. S. parodymus patvirtina ne tik pati UPS skydų tiekimo grandinė, bet ir faktas, kad už juos „SIA Nits A“ sumokėjo UAB „Litechnika“ ir už tarpininkavimą UAB „Rilveta“ buvo sumokėta tik nedidelė, palyginti su sandorio verte, pinigų suma, tai nurodyta ir priimtuose nuosprendyje bei nutartyje. Dėl to I. Č. ir A. S. veikų nesiejo bendra tyčia, nebuvo suvokimo, kad veikiama bendrai, siekiant bendro nusikalstamo tikslo.

11.2. Kasatorius nurodo, kad prieštarauja logikai ir yra paneigti nuosprendžio ir nutarties motyvai, jog UAB „Rilveta“, iš įmonės „SIA Nits A“ su 0 proc. PVM tarifu nusipirkusi UPS valdymo skydus, o vėliau juos perpardavusi UAB „Litechnika“, galėtų išvengti mokėtino PVM, nes šis mokestis buvo įrašytas tiek į UAB „Rilveta“ PVM sąskaitas faktūras, tiek į UAB „Litechnika“ sąskaitas faktūras ir pagal jas apskaičiuota PVM suma buvo sumokėta. Byloje nenustatyta, kad I. Č. būtų susitaręs su kitais nuteistaisiais nusikalstamai elgtis, kad būtų susijęs su UAB „Litechnika“ valdymu, turėtų galimybę ją kontroliuoti ar kokiu nors kitu būdu daryti realią įtaką šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymui, mokestinių prievolių deklaravimui ar jų vykdymui, tarp jų ir PVM mokėjimui. Pagal VMI specialistų D. B. ir A. M. parodymus, bendrovė atsakinga tik už savo buhalterinės apskaitos teisingumą ir negali atsakyti už kitos bendrovės buhalterinės apskaitos trūkumus. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad I. Č. veikė bendrai su A. S., nes UAB „Rilveta“ operatyviam patikrinimui nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, sutarčių, krovinių važtaraščių, apmokėjimo dokumentų, skolų suderinimo aktų, buhalterinės apskaitos sisteminių ir suvestinių registrų. Teismų išvada dėl asmens kaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką negali būti padaryta dar ikiteisminio tyrimo metu atsižvelgiant į tai, kad jis nepateikė VMI patikrinimo metu prašomų dokumentų. I. Č. negalėjo jų pateikti, nes jie dar 2017 m. liepos 27 d. kratos metu buvo paimti Klaipėdos miesto FNTT. Taigi, kaltinimas ne tik neįrodytas, bet ir pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą, nes nėra suprantamas.

11.3. Dėl trečios nusikalstamos veikos kasatorius nurodo, kad kaltinimas pasižymi tokiu pat ydingumu kaip ir dėl pirmos nusikalstamos veikos. Papildomai svarbu, kad I. Č. buvo pripažintas kaltu vien tik dėl to, jog teismai pripažino jį faktiniu UAB „Borika“ vadovu, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis buvo UAB „Borika“ faktinis vadovas, akcininkas ar kitas naudos gavėjas. Dėl to nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui laikytinos teismų išvados, jog I. Č. UAB „Borika“ vardu išrašė aštuonias PVM sąskaitas faktūras dėl prekių už 473 352 Eur pardavimo UAB „Litechnika“, patvirtino šias sąskaitas faktūras UAB „Borika“ antspaudu ir perdavė A. S., be to, pasirašė 2017 m. kovo 8 d. trišalį susitarimą tarp UAB „Borika“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ dėl tarpusavio užskaitos.

12. Kasatorius nurodo, kad UAB „Rilveta“ veikimas atitinka teisėtą neatsiskleidusio tarpininko veiklą, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aiškinamajame rašte. Tokios veiklos esmė yra ta, kad asmuo tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito asmens sąskaita. Dėl to tokia veikla negali būti laikoma nusikalstama (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMy0zMzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-23-332/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-23-332/2011">1-23-332/2011</a>, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-14/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-14/2014">1A-14/2014</a>). Sprendžiant, ar asmens veikla laikytina neatsiskleidusio tarpininko veikla, svarbu, kad prekės ar paslaugos realiai egzistuotų, o tai byloje yra nustatyta teismų nuosprendžiu bei nutartimi. Aplinkybės yra nustatytos liudytojų įmonės „SIA Nits A“ atstovų A. R. ir A. Č. parodymais, specialisto išvada Nr. 03/14. Dėl to I. Č. ir A. S. veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais. Tai paaiškina, kodėl UAB „Rilveta“ neturėjo biuro, darbuotojų ir pan.

13. Darydami išvadą, kad I. Č. veika atitinka veiką, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. I. Č. buvo nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį tuo, kad jis įtraukė į buhalterinę apskaitą dokumentus, patvirtinančius realiai neįvykusias ir fiktyvias ūkines operacijas, taip pat už tai, kad neišsaugojo ir neužregistravo dalies dokumentų, patvirtinančių realiai neįvykusias ir fiktyvias ūkines operacijas. BK 222 straipsnis saugo normalią finansinės apskaitos dokumentų tvarką, todėl realiai neįvykusias ir fiktyvias ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų neužregistravimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, byloje nustatyta, kad tiek prekių įsigijimas iš UAB „Borika“ bei „SIA Nits A“, tiek UAB „Rilveta“ jų pardavimas kitiems juridiniams asmenims buvo realūs ir todėl kaltinimo dalis dėl tikrovės neatitinkančių dokumentų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą nepatvirtinta.

14. Aiškinant BK 222 straipsnio turinį teismų praktikoje yra nurodyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne jos tvarkymą. Įmonės vadovas, pavedęs finansinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims, bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Už buhalterinės apskaitos pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu, – abu šie asmenys. Įmonės vadovas ar net formaliai su įmone nesusijęs asmuo, kuris faktiškai kontroliuoja įmonę ar jai vadovauja, gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-788/2015">2K-310-788/2015</a>, 2K-313-696/2017, 2K-355-696/2017). Byloje nustatyta, kad UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Ditesera“, su kuria I. Č. buvo sudaręs buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, todėl jis įvykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą organizuoti jo vadovaujamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Diteresa“ darbuotoja K. M. nebuvo kaltinama ar nuteista dėl UAB „Rilveta“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taigi, pagal bylos aplinkybes, ji nebuvo bendrininkė. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes bei BK 222 straipsnio aiškinimą teismų praktikoje, I. Č. negalėjo būti nuteistas pagal šį straipsnį.

15. Kaltinimo dalis dėl UAB „Rilveta“ 2017 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos, liudytojos K. M. teigimu, buvo sutvarkyta, ir jei būtų pastebėjusi klaidų, jas būtų ištaisiusi. I. Č. kaltinamas ir tuo, kad nebuvo sutvarkyta UAB „Rilveta“ 2017 m. liepos mėnesio buhalterinė apskaita, tačiau sutvarkyti šio laikotarpio UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą buvo neįmanoma, nes FNTT pareigūnai UAB „Diteresa“ biure atliko kratą ir paėmė visus UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kaltinimas buvo grindžiamas laikant visiškai patikima specialisto išvadą dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos. Pagal teismų praktiką, specialisto išvados patikimumas turi būti patikrintas atsižvelgiant į specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>, 2K-97-976/2020). Byloje FNTT specialistė parengė išvadą neįvertinusi, kad I. Č. inkriminuoti kaip neatspindėti buhalterinėje apskaitoje UAB „Rilveta“ ir įmonės „SIA Nits A“ sandorių apskaitos dokumentai buvo rasti ir paimti buhalterės K. M. biure, neįtraukti į apskaitą UAB „Rilveta“ ir UAB „Litechnika“ sandorių apskaitos dokumentai buvo paimti buhalterės biure. Šie dokumentai nebuvo įtraukti į einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos registrus, nes, FNTT pareigūnams paėmus dokumentus, buhalterė negalėjo to padaryti. Be to, ši specialisto išvada negali būti laikoma patikima, nes ją paneigia specialisto Č. M. išvada Nr. 03/14. Dėl to I. Č. veika neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nurodyti bylą nagrinėjusių teismų darbo trūkumai nulėmė tai, kad jie padarė esminius BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

16. Kaltinamasis aktas byloje yra surašytas netiksliai, nes nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas – kada ir kaip nuteistieji susitarė bendrininkauti, dėl ko tiksliai susitarė ir kt., neaprašytos kitos svarbios aplinkybės, pažeistas abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principas, nurodytos prieštaringos ir nesuderinamos kaltinimo formuluotės, prieštaraujančios BK straipsnių taikymui ir aiškinimui, dėl to pareikštas kaltinimas suvaržė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat kaltinimo pagrindą. Dėl to buvo iš esmės pažeisti BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies ir 219 straipsnio reikalavimai. Prieštaringa kaltinimo formuluotė nesiderina su kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai, todėl iš esmės pažeidžia BPK 22 straipsnio 3 dalį ir 44 straipsnio 7 dalį.

17. Dviejuose BK 182 straipsnio 2 dalies epizoduose kaltinamajame akte yra nurodytos viena kitai prieštaraujančios formuluotės dėl prekių įsigijimo realumo vykdant sandorius tarp UAB „Borika“, UAB „Rilveta“ ir įmonės „FQ Trade OU“. Iš pradžių nurodoma, kad prekės realiai buvo įsigytos ir parduotos, o vėliau nurodoma, kad prekės nebuvo įsigytos ir kaltinamieji tai žinojo, o dar vėliau nurodoma, kad prekės buvo įsigytos. Kartu kaltinime laikomasi požiūrio, kad prekės realiai buvo įsigytos iš įmonės „Cukrohurt Sp. z o. o.“, realiai parduotos UAB „Kalara“, UAB „Adrasta“ ir kitoms. Epizode dėl prekybos UPS valdymo skydais yra tokių pačių netikslumų. Pradžioje nurodoma, kad UPS valdymo skydai buvo realiai parduoti UAB „Rilveta“, vėliau nurodoma, kad tai nebuvo padaryta, o galiausiai nurodoma, kad tokie skydai vis dėlto buvo realiai įgyti ir parduoti. Kaltinamajame akte laikomasi požiūrio, kad įmonė „SIA Nits A“ tikrai pardavė prekes, o UAB „Onninen“ jas realiai pirko. Šiuose epizoduose kaltinamojo akto teiginiai apie tai, kad I. Č. išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, prieštarauja kitiems kaltinamojo akto teiginiams, kad prekės buvo realiai pirktos ir parduotos. I. Č. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už PVM sąskaitų faktūrų klastojimą, nors, pagal teismų praktiką, tokiais atvejais jis turėtų atsakyti ir už dokumentų klastojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Iš kaltinamojo akto nėra suprantama, kaip įmonės „FQ Trade OU“ įtraukimas į cukraus tiekimo grandinę turėjo pasunkinti UAB „Rilveta“ vietos komercinio tarpininkavimo grandinėje nustatymą. Kaltinimo esmė yra paneigiama paties kaltinimo teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, pagal kurį UAB „Borika“ turėjo nepateikti VMI informacijos apie įvykusius sandorius ir pagal juos mokėtiną PVM, nes tokiu atveju pagal VMI informacinių sistemų veikimo principus UAB „Rilveta“ negalėtų pasinaudoti teise į PVM atskaitą. Iš kaltinamojo akto nėra aišku, kokiu būdu UAB „Rilveta“, iš įmonės „SIA Nits A“ nusipirkusi UPS valdymo skydus, o vėliau juos pardavusi UAB „Litechnika“, galėtų išvengti PVM, juolab kad duomenys apie šiuos sandorius buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal juos buvo sumokėtas PVM. Kaltinime dėl UAB „Rilveta“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodyta, kad I. Č. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė grupę dokumentų, patvirtinančių realiai neįvykusias ir fiktyvias ūkines operacijas, o kitoje kaltinimo dalyje nurodoma, kad jis neišsaugojo ir įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistravo šių fiktyvias ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, taigi kaltinimas prieštarauja baudžiamajam įstatymui, o tikrovės neatitinkančių buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo yra nurodoma, kad kaltinime dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodyti dokumentai patvirtino realias ūkines operacijas.

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK straipsnių reikalavimų, nes nuosprendžio aprašomoji dalis nepagrindžia nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, joje itin lakoniškai ir bendrai išdėstyti motyvai dėl visų kaltinamųjų kaltės ir visų savarankiškai inkriminuotų veikų, nėra analizuojamas įrodymų turinys, išvados grindžiamos tik selektyviai atrinktomis įrodymų dalimis, dalį įrodymų šaltinių iš viso nutylint, nepasisakant dėl jų įrodomosios reikšmės, nesujungiant į vieną, nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę. Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo I. Č. gynėjo apeliacinio skundo, motyvuotai neatsakė į esminius jo argumentus, susijusius su šiame kasaciniame skunde nurodytais esminiais BPK pažeidimais ir netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Liko neatsakyta į šešis esminius apeliacinio skundo argumentus: 1) byloje nenustatyta, kuo pasireiškė nuteistųjų bendrininkavimas: kada, kuris bendrininkas ir kaip susitarė nusikalstamai veikti, ką kiekvienas jų atliko, kokia buvo jų suderinta tyčia ir ką ji apėmė; 2) kaltinimai yra prieštaringi ir nesuderinti; 3) byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. Č. nebuvo UAB „Borika“ faktinis vadovas ar naudos gavėjas; 4) pirmosios instancijos teisme neišnagrinėtos aplinkybės, kad I. Č. visus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo perdavęs UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei K. M., tačiau šie dokumentai, nespėjus įtraukti į einamojo mėnesio finansinės apskaitos registrus, kratos metu buvo paimti teisėsaugos pareigūnų; 5) UAB „Rilveta“ veikla galėtų būti vertinama kaip neatsiskleidusio tarpininko; 6) nepasisakė dėl UAB „Verus auditus“ specialisto Č. M. išvados Nr. 03/14 pagrįstumo ir išvadų teisingumo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų I. Č., D. K., A. S., Č. M., D. B. ir A. M. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes suvaržo kaltinamojo teisę į teisingą teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170/2014">2K-170/2014</a>).

19. Kasatorius dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trečiojo asmens turtui nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, patenkinęs VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl 172 639,83 Eur priteisimo iš I. Č. ir D. K., UAB „Rilveta“ turtui paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nors bendrovė byloje nebuvo pripažinta įtariamąja, kaltinamąja ar nuteista, ji nebuvo pripažinta civiline atsakove, nors pagrindo tokiam asmeniui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į banko sąskaitose esantį turtą neįtvirtina BPK 151 straipsnio 1 dalies ir BK 723 straipsnio normos. Dėl to buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neištaisė, todėl ir apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į tai, kad UAB „Rilveta“ nebuvo nuteista ar patraukta kaip civilinė atsakovė, paliko galioti bendrovės turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš esmės neapibrėžtą laiką, t. y. tol, kol kaltinamieji atsiskaitys su civiline ieškove arba kol priverstinio vykdymo procese turto areštą kaltinamųjų turtui pritaikys antstolis. Apribojus UAB „Rilveta“ nuosavybės teisę, negalimas disponavimas pinigais, esančiais UAB „Rilveta“ banko sąskaitose, ir yra negalima bendrovės veikla. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Rilveta“ nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas.

20. Nuteistasis D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

20.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies bei 331 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. BPK nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, aiškinanti teismų praktika įpareigoja teismą bylą išnagrinėti taip, kad būtų išsamiai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentai ir į juos būtų tinkamai atsakyta, kad byloje neliktų neaiškumų ar abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> ir kt.). Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tai nebuvo padaryta, nes į konkrečius ir išsamius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus buvo atsakyta deklaratyvaus pobūdžio abstrakčiomis frazėmis, perteikiant kaltinamojo akto teiginius, nors tai daryti draudžia tarptautinių ir nacionalinių teismų praktika (Europos Žmogaus Teismų Teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07 ir kt.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-109-746/2017). Nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, ar D. K. veika, kaltinime nurodyta kaip įvykdyta bendrininkaujant su kitais asmenimis, iš tiesų atitinka bendrininkavimo sudėties požymius; nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus kaip bendrininkas atliko D. K., o jo kaltės klausimas išspręstas bendrai su kitais nuteistaisiais; neatsakyta į argumentus dėl įrodymų vertinimo klaidų, kad išvados yra pagrįstos atvirkštine įrodinėjimo logika. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo esminę reikšmę turinčių specialisto A. M. paaiškinimų, neatkreipė dėmesio į kaltinimo ydingumą ir nesuderinamumą, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, turėjo nustatyti, kokia buvo PVM sukčiavimo schema, ar joje dalyvavo I. Č. ir D. K., kaip pasireiškė kiekvieno iš jų veiksmai, kokiu būdu buvo pasiektas bendras nusikalstamas tikslas vieno ar kito tariamo bendrininko atskirais ar suderintais veiksmais, tačiau to teismas nepadarė.

20.2. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą, iškreipė kai kurių įrodymų turinį, ignoravo kai kuriuos byloje surinktus įrodymus, o išvadas pagrindė nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis. Nepagrįsta teismų išvada, kad I. Č. ir D. K. kontroliavo UAB „Borika“. Iš byloje esančių liudytojų E. D., T. R., N. M. ir M. A. parodymų matyti, kad I. Č. ir D. K. niekada nebuvo formalūs ar faktiniai UAB „Borika“ ar UAB „Brenola“ steigėjai, vadovai, naudos gavėjai ar akcininkai. Jų apgaulingais veiksmais negali būti laikoma, kad D. K. įgijo bendrovę „FQ Trade OU“. Šios bendrovės įtraukimas į cukraus tiekimo grandinę nepakeitė UAB „Rilveta“ vietos tiekimo grandinėje, nes UAB „Rilveta“ ir toliau cukrų pirko iš UAB „Borika“. Be to, tai negalėjo pasunkinti prekių grandinės nustatymo, nes visi sandoriai buvo tinkamai dokumentuoti. Sprendimas įtraukti įmonę „FQ Trade OU“ į cukraus tiekimo grandinę buvo pagrįstas verslo logika, siekiant atsisakyti UAB „Borika“ kaip nereikalingo ūkinio komercinio tarpininkavimo subjekto. Nuosprendyje nurodyta, kad kaip liudytojai apklausti pirkėjai nurodė, jog dėl sandorių sudarymo bendravo su A. S., I. Č. ar D. K., tačiau nenurodė nė vieno pirkėjo, kuris būtų bendravęs būtent su D. K., todėl pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Tai buvo argumentuojama apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį skundo argumentą neatsakė. Atmesdamas D. K. parodymus, kad jis niekada nedalyvavo jokioje PVM sukčiavimo schemoje, teismas savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, o juos davė tik apklausiamas teisme. Toks jo parodymų vertinimas yra visiškai nepagrįstas, nes apie asmens parodymų patikimumą sprendžiama ne pagal tai, kurioje proceso stadijoje buvo duoti parodymai, o teismas neturi procesinės teisės bausti kaltinamąjį už tai, kad jis naudojosi procesine teise neduoti parodymų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų D. K. parodymų teisingumą, todėl, atmesdami D. K. parodymus remdamiesi prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visuma, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

20.3. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino nuteistųjų parodymus apie asmens vardu „Sigitas“ vaidmenį sudarant sandorius net ir po to, kai nuteistasis A. S. nurodė šio asmens pavardę ir teismas galėjo imtis priemonių jam nustatyti. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas tik paviršutiniškai patikrino skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodymu, patvirtinančiu D. K. kaltę, laikė liudytojo A. G. parodymus, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų. Liudytojas A. G. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl yra pagrindas abejoti jo nešališkumu. Jis buvo apklaustas tik paskutiniame įrodymų tyrimui skirtame teismo posėdyje, davė abstrakčius parodymus, kuriuos paneigė liudytojos N. K. parodymai ir iš valstybės institucijų gauta informacija. Neįvertinę dalies kasatorių teisinančių įrodymų ar nepagrįstai juos atmetę, bylą nagrinėję teismai pripažino kasatorių kaltu remdamiesi abejonėmis ir prielaidomis, nukrypo nuo BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismams priimti teisingą nuosprendį ar nutartį byloje.

20.4. Darydami išvadą, kad D. K. veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal teismų praktiką, sukčiavimas PVM srityje reiškiasi apgaulės panaudojimu esant PVM mokėtojo santykiui su VMI, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties, įtraukiant į buhalterinę apskaitą melagingus dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-7/2012, 2K-7-398/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-222/2018">2K-258-222/2018</a>). Byloje nenustatyta, kad D. K. būtų teikęs melagingus duomenis valstybės institucijoms ar kitaip klastojęs dokumentus įtraukdamas juos į buhalterinę apskaitą, kad dėl to su kuo nors apskritai tarėsi. Dėl to jo veiksmai negali būti vertinami kaip apgaulės panaudojimas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas D. K. veiksmus vertina kaip juridinių asmenų kontroliavimą ir jų veiklos organizavimą, tačiau nei D. K., nei I. Č., nei teismo nurodytoms bendrovėms nebuvo pareikšti įtarimai dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to šie apeliacinės instancijos teismo argumentai neturi teisinės reikšmės ir niekaip nepagrindžia išvados, kad D. K. panaudojo apgaulę.

20.5. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti sandoriai buvo sudaromi tarp realių ūkio subjektų, kurie vedė buhalterinę apskaitą, tinkamai realiu laiku deklaravo ir vykdė mokestines prievoles, vykdė ir dalis jų šiuo metu vykdo realią ūkinę veiklą. Šios aplinkybės pašalina įtarimus, kad buvo bandyta apgauti VMI dėl PVM prievolės. Už UAB „Borika“ mokestinių prievolių pažeidimus D. K. atsakyti negali, nes su šia įmone nėra susijęs. Pagal teismų praktiką, sukčiavimas PVM srityje yra padaromas veikiant iš anksto apgalvota tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg5LTY5Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-589-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-589-696/2015">2K-589-696/2015</a> ir kt.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tyčinį ir sąmoningą kasatoriaus siekį UAB „Rilveta“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę. Dėl to D. K. veiksmai negali būti laikomi padarytais iš anksto apgalvota tiesiogine tyčia. Byloje nustatyti objektyvūs kasatoriaus veiksmai pasireiškė tuo, kad jis įgijo įmonę „FQ Trade OU“, skambino telefonu įmonei „Curkrohurt Sp. z o. o.“ ir vėliau išgrynino pinigus bankomate, tačiau byloje nėra nustatyta, kad kasatorius teikė melagingus duomenis valstybės institucijoms, kad tarėsi su I. Č. tai daryti. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe yra savarankiška įrodinėtina aplinkybė, todėl tai, kad jis pažinojo I. Č., jie buvo artimi verslo partneriai, dažnai bendraudavo telefonu ir palaikė draugiškus santykius, savaime nepatvirtina fakto, kad kasatorius veikė bendrininkų grupe siekdamas padaryti nusikalstamą veiką. Būtinas bendrininkavimo požymis yra susitarimas veikti bendrai, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, o bylą nagrinėję teismai jų neanalizavo, nors šie įrodymai paneigė teismo išvadas.

21. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

21.1. Surašydamas kaltinamąjį aktą, prokuroras iš esmės pažeidė BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimus, nes surašė jį netinkamai, o kaltinamojo akto trūkumai pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą ir teisingą teismą (BPK 22 straipsnio 3 dalis ir 44 straipsnio 7 dalis), sutrukdė bylą nagrinėjusiems teismams priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje prokuroras BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka pateikė prašymą teismui pakeisti kaltinimą motyvuodamas tuo, kad kaltinimuose buvo nurodytos prieštaringos aplinkybės. Prašyme prokuroras visų keičiamų prieštaringų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl iš esmės visas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal prieštaringą kaltinimą, o prokuroras, prašyme nenurodęs priežasčių, kodėl keičiamos vienos ar kitos aplinkybės, pasunkino A. S. teisę į gynybą, nes jis buvo priverstas gintis nuo naujų kaltinimų, nenurodžius juos pagrindžiančių įrodymų. Netinkamai surašytas kaltinamasis aktas sutrukdė tinkamai ištirti įrodymus ir priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

21.2. Surašydamas nuosprendį teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kiekvieno nuteistojo veiksmus aprašė atskirai, o ne sujungdamas į bendrą visumą, taip nukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos (kasinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126-511/2019">2K-126-511/2019</a>, 2K-79-719/2023). Padarytas pažeidimas sutrukdė priimti aiškų teismo baigiamąjį aktą, sutrukdė tinkamai pritaikyti normas, reglamentuojančias bendrininkavimą ir kaltę. Šis nuosprendžio trūkumas buvo argumentuotas apeliaciniame skunde, tačiau atsakydamas į skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas iškreipė apeliacinio skundo turinį ir į šiuos argumentus neatsakė, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš nuosprendyje nurodytų įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo matyti, kad jame nebuvo atskleistos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jos nurodytos prieštaringai, nes nuosprendyje tris kartus nurodyta, kad A. S. UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės prievolę sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą PVM, o vėliau toje pačioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad UAB „Litechnika“ PVM į Lietuvos biudžetą neplanavo mokėti ir jo nemokėjo visiškai kiti su UAB „Litechnika“ ar su A. S. nesusiję juridiniai asmenys. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes liko neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, ir tai suvaržė A. S. teises į gynybą.

21.3. Įvertindami byloje surinktus įrodymus, teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo.

21.3.1. Atsižvelgiant į kaltinimo pakeitimą, byloje visi įrodymai buvo renkami, o vėliau tiriami ir vertinami tam, kad būtų pagrįstos bylos aplinkybės, kurios iš tiesų nepasitvirtino. Įrodymai, turėję pagrįsti pakeistus kaltinimus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami, o nagrinėjant bylą teisme prokuroras jų taip pat nepateikė. Dėl to skundžiami nuosprendis ir nutartis grindžiami įrodymais, kurie rodo, kad byloje nagrinėjami įvykiai vyko visai kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje.

21.3.2. Byloje prokurorui pakeitus kaltinimą, teismas, kaip nustatyta BPK 255 straipsnyje, turėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl vertina, kad pasitvirtino vienas ar kitas kaltinimas, tačiau tai nebuvo padaryta.

21.3.3. Byloje surinktus įrodymus bylą nagrinėję teismai vertino selektyviai, o ne kaip visumą. Tai atskleidžia kritiškas A. S. parodymų vertinimas vien tik dėl to, kad tai yra gynyba nuo kaltinimo ir kad duomenys apie asmenį vardu „Sigitas“ pateikti tik bylos nagrinėjimo pabaigoje. Vertinta tik kaltinimui palanki liudytojų A. R. ir A. Č. parodymų dalis, ignoruojant jų parodymus apie įmonės „SIA Nits A“ verslo santykius su UAB „Borika“, UAB „Rilveta“ ir UAB „Brenola“, bendravimą daugiausia su A. S. iškreipiant į bendravimą tik su A. S. ir pan., nenurodant, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kodėl dalis liudytojų parodymų atmesta.

21.4. A. S. nuteistas už tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pagal teismų praktiką, bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą, t. y. susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04OC00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-88-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-88-489/2023">2K-7-88-489/2023</a>). A. S. yra nuteistas nenustačius bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, t. y. nenustačius susitarimo su I. Č. ar kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu daryti nusikalstamas veikas, jų bendros tyčios, nes to nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai ar teismo nuosprendyje nurodyti teisiniai argumentai. Byloje nėra įrodymų, kad A. S. veikė bendrininkų grupe su I. Č. pagal išankstinį susitarimą, t. y. susitarimą, sudarytą iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-719/2022">2K-199-719/2022</a>). Priešingai, pagal A. S. ir I. Č. parodymus, jie nuosprendyje nurodytu nusikalstamų veikų padarymo metu net nebuvo pažįstami ir šie duomenys nėra paneigti. Darydamas išvadas dėl kaltinimo panaikinus 23 373 Eur turtinę prievolę, teismas pripažino, kad A. S. bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, tačiau nuosprendyje taip ir liko neatskleista, kokius veiksmus A. S. atliko ne vienas, kokius veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kokius veiksmus jie atliko kartu. A. S. dėl šios dalies yra nuteistas už tai, kad veikė ir su A. R., tačiau šis asmuo byloje buvo tik liudytojas. Byloje nesurinkus įrodymų dėl A. S. bendrininkavimo su kitais asmenimis, ši aplinkybė turėjo būti aiškinama A. S. naudai, tačiau tai, pažeidžiant abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą, nebuvo padaryta. Iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį matyti, kad A. S. ne tik žinojo, jog UAB „Brenola“, UAB „Rilveta“ ir UAB „Borika“ PVM nedeklaruos ir nemokės, tačiau ir susitarė su kitais asmenimis dėl to, t. y. nulėmė tokios aplinkybės atsiradimą. Byloje nėra jokių duomenų apie A. S. ir kitų asmenų susitarimus, taigi, nėra jokių duomenų ir apie susitarimų turinį. Šis kaltinamojo akto trūkumas abejonių bylą nagrinėjusiems teismams nesukėlė.

21.5. Duodamas parodymus A. S. paneigė, kad vykdė UAB „Brenola“, UAB „Borika“ ar UAB „Rilveta“ lėšų panaudojimo kontrolę ir mokesčių mokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius jo parodymus atmetė, o apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl subjektyviųjų A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių. Išvadą, kad A. S. žinojo, jog UAB „Brenola“ ir kitos įmonės susidariusio PVM nedeklaruos ir nemokės, grindė liudytojų E. D., T. R. ir N. M. parodymais, kad šios įmonės buvo fiktyvios ir nevykdė jokios realios veiklos. Nors šios objektyvios aplinkybės buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. šios aplinkybės buvo žinomos ir jis net dėl to su bendrininkais susitarė ir tuo metu, kai vyko sandoriai, suvokė, kad PVM nebus mokamas, ir siekė taip elgtis. Dėl to teismų išvados dėl šios aplinkybės yra grįstos prielaidomis ir abejonėmis, nepašalintos abejonės, vadovaujantis jų aiškinimo kaltinamojo naudai principu, turėjo būti aiškinamos A. S. naudai. Tokias pat įrodymų vertinimo klaidas padarė ir apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas tik atrinktais asmenų parodymais. Šis teismas rėmėsi prielaida, kad A. S. galimai žinojo apie šias aplinkybes. Byloje nėra nustatytas A. S. tikslas UAB „Litechnika“ naudai panaikinti mokėtiną PVM. Objektyviai nustatyta, kad UAB „Litechnika“ visą jai priklausantį PVM sumokėjo, nes už įsigyjamas prekes iš UAB „Brenola“, UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ šioms bendrovėms UAB „Litechnika“ sumokėjo visą kainą su PVM, o, pardavusi prekes UAB „Onninen“, UAB „Litechnika“ sumokėjo PVM į valstybės biudžetą. Atitinkamai PVM buvo apskaičiuotas pagal į UAB „Litechnika“ apskaitą įtrauktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos realiai vykusios ūkinės operacijos. Pirmosios instancijos teismo argumentas, esą, UAB „Litechnika“ įsigijus prekių iš UAB „Brenola“ ir kitų kaltinime nurodytų įmonių bei parduodant jas kitiems ūkio subjektams, bus panaikinta pareiga mokėti PVM, yra nelogiškas, nes, pagal ją, UAB „Brenola“ ir kitoms įmonėms sumokėjus PVM, UAB „Litechnika“ parduodant prekes kitoms įmonėms, prievolė sumokėti PVM nebūtų buvusi panaikinta, kitaip tariant, vieno savarankiškai veikiančio juridinio asmens likimą spręstų kitas savarankiškai veikiantis juridinis asmuo.

21.6. Neaišku, kaip A. S. kaltę patvirtina pirmosios instancijos teismo nurodyti liudytojų A. A., U. R. ir S. G. parodymai apie tai, kad jie dirbo UAB „Litechnika“ ir kad įmonė vertėsi elektros prekių pardavimu. Apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotes, nors jos tik iš dalies atitiko A. A. parodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atliko tik formalų skundžiamo nuosprendžio patikrinimą.

21.7. Bylą nagrinėję teismai ignoravo 2019 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvadą Nr. 11K-198(19), paneigiančią, kad UAB „Brenola“ sąskaitose rankraštinius įrašus padarė A. S. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. S. elektroniniu paštu persiuntė įmonės „SIA Nits A“ atstovui UAB „Brenola“ rekvizitus, tačiau tai niekaip nepagrindžia teismų išvados, kad jis vietoj UAB „Brenola“ atstovų išrašė sąskaitas prekių pirkėjai UAB „Litechnika“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė argumentų, kodėl UAB „Litechnika“, įmonės „SIA Nits A“ ir UAB „Brenola“ bei kitų kaltinime nurodytų įmonių trišaliai susitarimai ir jų pagrindu atlikti mokėjimai yra nusikalstami. Visais atvejais už prekes sumokėjo UAB „Litechnika“, dar ir už tarpininkavimą sumokėdama šias paslaugas suteikusioms įmonėms sutartą užmokestį, tai patvirtina mokėjimų išrašai, o tokia veikla nėra nusikalstama.

21.8. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-15-369 teiginiais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad išvada yra sąlyginė, tai patvirtino ir išvadą surašiusi specialistė A. Š., ir ji būtų teisinga tik paneigus prekių įsigijimo sandorius iš UAB „Brenola“ ir kitų kaltinime nurodytų įmonių, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingą išvadą, t. y. kad prekių įsigijimo sandoriai buvo realūs. Pirmiau nurodyta, kad A. S. susitarimas veikti bendrai su kitais asmenimis nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jis nuteistas nenustačius bendrininkavimo sudėties požymių, o iš to išplaukia, kad A. S. yra nuteistas nenustačius būtino subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. A. S. nėra atsakingas už kitų juridinių asmenų, su kuriais UAB „Litechnika“ turėjo verslo santykių, veiksmus, todėl jų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumai neturi reikšmės sprendžiant dėl A. S. kaltės.

21.9. Teismai, pritaikydami A. S. veikai BK 182 straipsnio 2 dalį, nukrypo ir nuo teismų praktikos, pagal kurią sukčiavimas PVM srityje panaikinant turtinę prievolę padaromas, kai, remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais, likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTktNDg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-99-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-99-489/2023">2K-99-489/2023</a>). Byloje nenustatyta, kad A. S. į UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus ir kad VMI buvo pateikta PVM deklaracija, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną sumą. Iš to darytina išvada, kad šioje byloje nėra duomenų, jog UAB „Litechnika“ padarė buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų, o tai reiškia, kad veika, nesusijusi su suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu VMI, taip ją suklaidinant, negali būti traktuojama kaip apgaulė siekiant išvengti ar panaikinti prievolę mokėti PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MS01MTEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-41-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-41-511/2017">2K-7-41-511/2017</a>).

21.10. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Išvada dėl kaltininko tyčios daroma, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nurodo jam šiuos dokumentus ne tik įtraukti į buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTktNDg5LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-99-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-99-489/2023">2K-99-489/2023</a>). Byloje nustatyta, kad duomenys buvo teikiami ne apie UAB „Litechnika“ tariamai sumokėtą PVM, bet apie realiai sumokėtą ir tokio dydžio, kokio turėjo būti UAB „Litechnika“ sumokėtas įgyvendinus byloje nagrinėjamus sandorius PVM. Dėl to nėra objektyvių duomenų, kad A. S. apgaule UAB „Litechnika“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM.

21.11. Pritaikydami A. S. veikai BK 222 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustačius, kad UAB „Litechnika“ prekes iš UAB „Brenola“ ir kitų kaltinime nurodytų įmonių įsigijo realiai, tinkamai apie tai surašė buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. A. S. veikos kaip visuma kvalifikuotos kaip idealioji BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis, todėl nenustačius A. S. kaltės padarius nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

22. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tadeušas Osipovičius (Tadeuš Osipovič) atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo I. Č. gynėjo advokato S. Slapšinsko, nuteistojo D. K. ir nuteistojo A. S. gynėjo M. Barkausko kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

22.1. Nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo specialisto Č. M. paaiškinimų, taigi pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo bylos aplinkybių. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad specialisto Č. M., kaip ir kitų specialistų, paaiškinimai buvo aptarti, kaip ir aptartas specialisto Č. M. paaiškinimas apie neatskleistą tarpininką (nutarties 28–33 punktai). Išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas BPK 20 straipsnio prasme nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247-788/2017">2K-247-788/2017</a> ir kt.). Vien kasatoriaus nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties, t. y. kad teismai įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, neatliko įrodymų visumos vertinimo, nepagrįstai vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus įrodymus ir pan., savaime nereiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė bylos aplinkybių ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ar abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą. Teismo šališkumas negali būti siejamas su nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų rezultatų vertinimu, nuosprendžio ar nutarties surašymo trūkumais.

22.2. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neatsakė į apeliacinių skundų argumentus. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir, laikydamasis BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, priimtoje nutartyje išsamiai atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

22.3. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad teismai nuosprendyje ir nutartyje bendrai aprašė visų nuteistųjų kaltę, bendrai pasisakė dėl visų savarankiškų inkriminuotų veikų, jų neišskirdami ir konstatuodami tyčią bei tariamą susitarimą daryti nusikalstamas veikas, kad nuteistieji yra pripažinti kaltais nenustačius bendrininkavimo subjektyviųjų požymių ir jų kaltės. Teismų padarytos išvados dėl tyčios ir susitarimo daryti nusikalstamas veikas yra pagrįstos BPK nustatyta tvarka surinktų ir tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl tyčios ir bendrininkavimo. Dėl 81 816 Eur turtinės prievolės panaikinimo A. S. bendrininkaujant su I. Č. pasisakyta nutarties 28–33 ir 70–71 punktuose, dėl 82 152 Eur turtinės prievolės panaikinimo A. S. bendrininkaujant su I. Č. pasisakyta nutarties 34–42 punktuose, dėl 172 629,83 Eur turtinės prievolės panaikinimo I. Č. bendrininkaujant su D. K. pasisakyta nutarties 56–96 ir 93–98 punktuose.

22.4. Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų veikoms pritaikius BK 182 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo srityje gali būti pripažįstami sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis ir gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto, pavyzdžiui, kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant VMI suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a> ir kt.). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę. Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Tokios nusikalstamos veikos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai, padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos, ir to nori (tiesioginė tyčia). Šioje byloje nuteistiesiems panaudojus apgaulės mechanizmą buvo panaikinta UAB „Rilveta“ turtinė prievolė sumokėti 172 629,83 Eur PVM ir panaikinta UAB „Litechnika“ turtinė prievolė sumokėti 187 341 Eur PVM. Dėl to teismai, kvalifikuodami nuteistųjų veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos siekiant panaikinti prievolę sumokėti PVM.

22.5. Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų teiginiais, kad, taikydami I. Č. ir A. S. veikoms BK 222 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Paduotuose skunduose tvirtinama, kad tiek prekių įsigijimas iš UAB „Borika“ bei „SIA Nits A“, tiek UAB „Rilveta“ vykdytas prekių pardavimas kitiems juridiniams asmenims buvo realus ir pagrįstas teisingais dokumentais, todėl negali būti kvalifikuotas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. sąmoningais veiksmais tyčia organizavo apgaulingą savo vadovaujamos UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą, o I. Č. tai padarė jo vadovaujamoje UAB „Rilveta“, kad buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Į nuteistųjų argumentus bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė nutarties 43–48 ir 78–85 punktuose. Dėl to I. Č. ir A. S. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Išvados apie tai nepaneigia kasatorių argumentai, kad UAB „Borika“, UAB „Brenola“ ir UAB „Rilveta“ nebuvo fiktyvios ir nebuvo įgytos nusikalstamai veikai vykdyti. Priešingai nei nurodo kasatoriai, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2016 m. I. Č. ir D. K. iniciatyva nusikalstamai veikai vykdyti buvo nuspręsta įsigyti (nupirkti) jau anksčiau įsteigtas ir veikusias UAB „Brenola“, UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“. Vien tai, kad šios bendrovės prekybinę veiklą vykdė, kol buvo nupirktos, nereiškia, kad jos ir toliau veiklą vykdė teisėtai, ypač kai byloje nustatytos aplinkybės tai paneigia (nutarties 59–69 ir 86–87 punktai).

22.6. Atmestini nuteistojo I. Č. gynėjo argumentai, kad UAB „Rilveta“ turtui po nutarties priėmimo nepagrįstai paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad VMI pareiškė 172 629,83 Eur civilinį ieškinį I. Č. ir D. K. dėl UAB „Rilveta“ nesumokėto PVM. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Rilveta“ turtui – AB Šiaulių banko sąskaitose esantiems pinigams. Kadangi UAB „Rilveta“ buvo naudojama nusikalstamai veikai vykdyti, taip pat dėl neteisėtų UAB „Rilveta“ vadovo I. Č. ir D. K. veiksmų valstybė patyrė turtinės žalos, byloje priimtu nuosprendžiu buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kol kaltinamieji atsiskaitys su civiline ieškove pagal priteistus civilinius ieškinius arba kol priverstinio vykdymo procese turto areštą kaltinamųjų turtui pritaikys antstolis. Išieškoti žalą iš UAB „Rilveta“ nėra galimybių, nes įmonė jokio kito turto ir darbuotojų neturi, veiklos nevykdo ir 2024 m. gegužės 24 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

22.7. Prieštarauja bylos aplinkybėms nuteistojo A. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai apie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės pakeistą kaltinimą, tuo pripažįstant, kad bylos aplinkybės yra visai kitos, nei nurodyta kaltinamajame akte, kas suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, taip pat teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, padarė esminį BPK 256 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 31 d. nutartimi buvo tenkintas prokuroro prašymas ir, vadovaujantis BPK 253 straipsniu bei 254 straipsnio 3 dalimi, byla buvo grąžinta prokurorui tyrimui papildyti, nustačius, kad kaltinamajame akte A. S. viename iš epizodų buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupe su I. Č., tačiau kitam kaltinamajam tame pačiame epizode toks kaltinimas nebuvo pateiktas. Pašalinus nustatytus trūkumus, baudžiamoji byla buvo grąžinta apylinkės teismui. Be to, 2022 m. gegužės 26 d. prokuroras pateikė prašymą pridėti pakoreguotą kaltinimą, šis buvo pridėtas prie bylos. Priimto nuosprendžio aprašomojoje ir nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė pirmiau nurodytas patikslintas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Susipažinti su pakeistu kaltinimu buvo duota pakankamai laiko, kaltinamieji ir jų gynyba tuo pasinaudojo ir prašymų dėl to nepateikė. Dėl to teigti, kad nuteistieji nežinojo, kuo tiksliai kaltinami, negalima. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs nustatytas bylos aplinkybes, nurodė tą pačią klaidingą trišalio susitarimo tarp UAB „Brenola“, UAB „Litechnika“ ir įmonės „SIA Nits A“ datą, nėra esminė klaida, galėjusi sutrukdyti priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23. Nuteistojo D. K., nuteistojo A. S. gynėjo advokato M. Barkausko kasaciniai skundai atmestini, o nuteistojo I. Č. gynėjo advokato S. Slapšinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

24. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-489/2020, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).

25. Kasaciniuose skunduose nurodoma, jog byloje nepakanka įrodymų pripažinti, kad I. Č. ir D. K. kontroliavo UAB „Borika“; kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Rilveta“ vykdė realią veiklą, todėl nepagrįsta teismų išvada, kad ji buvo fiktyvus juridinis asmuo; kad prieštarauja byloje surinktiems įrodymams teismų išvada, jog UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ įvykdyti sandoriai dėl prekių nebuvo realūs; kad D. K. su I. Č. kontroliavo UAB „Borika“ ir buvo jos faktinis vadovas; kad byloje nėra įrodymų apie I. Č. ir D. K. susitarimą ir tyčią bendrai veikti panaikinant didelės vertės turtinę prievolę, I. Č. ir A. S. susitarimą ir tyčią bendrai veikti panaikinant didelės vertės turtinę prievolę, A. S. ir nenustatyto asmens susitarimą ir tyčią bendrai veikti panaikinant turtinę prievolę ir pan. Pagal šiuos kasacinių skundų argumentus reikalaujama, kad kasacinis teismas patikrintų byloje nustatytus faktus, t. y. tikrintų skundžiamus nuosprendį ir nutartį faktų nustatymo aspektu, o, kaip minėta, remiantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina skundžiamus teismų baigiamuosius aktus tik teisės taikymo aspektu, todėl šie kasacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl esminio BPK 219 straipsnio pažeidimo

26. Kasatoriai paduotuose skunduose nurodo, kad dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai, nes neišsamus, nelogiškas ir prieštaringas kaltinamasis aktas suvaržė galimybę nuteistiesiems žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų teisę gintis.

27. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui. Byloje paduotų kasacinių skundų kontekste reikšmingas BPK 219 straipsnio 3 punktas, pagal kurį kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

28. Teismų praktikoje aiškinant BPK 219 straipsnio 3 punktą yra nurodyta, kad iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-689/2018">2K-264-689/2018</a>, 2K-146-976/2022 ir kt.).

29. Pagal teismų praktiką laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-719/2022">2K-242-719/2022</a>, 2K-154-697/2023 ir kt.). Taigi esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYwLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-260-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-260-222/2019">2K-260-222/2019</a>, 2K-77-489/2022).

30. Susipažinusi su byloje surašytu kaltinamuoju aktu, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas yra neišsamus ar jame nėra nurodytos svarbios bylos aplinkybės. Kaltinamajame akte, kiek tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, yra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2017 m. vasario–liepos mėn., vieta – Lietuvos Respublika, Vilnius, veikos padarymo būdas – apgaulė, pasireiškusi bendrovės „Borika“, nedeklaruojančios ar nesumokančios PVM, įtraukimu į sandorio grandinę, siekiant UAB „Rilveta“ įgyti netikrą teisę į PVM atskaitą; kitu atveju apgaulė pasireiškė bendrovės „Rilveta“, nedeklaruojančios ir nesumokančios PVM, įtraukimu į tiekimo grandinę, siekiant UAB „Litechnika“ įgyti netikrą teisę į PVM atskaitą, bendrininkai – I. Č., A. S. ir D. K., jų susitarimo faktas ir jo turinys – sukčiauti PVM srityje pasinaudojant bendrovėmis „Borika“ ir „Rilveta“, sukuriant netikrą teisę į PVM atskaitą cukraus ir aliejaus pirkimo atveju UAB „Rilveta“, o UPS valdymo skydų atveju – UAB „Litechnika“. Bendrininkų susitarimo turinį atskleidžia ir kaltinime nurodyti bendrininkų veiksmai įgyvendinant nusikalstamą sumanymą.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo I. Č. gynėjo kasacinio skundo argumentais, kad kaltinamasis aktas yra nesuderintas ir prieštaringas, taigi surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, o tai suvaržė nuteistojo I. Č. teises į gynybą ir teisingą teismą, įtvirtintas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje.

31.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2022 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriame patikslino kai kurias kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui patenkinus prokuroro prašymą, gynybai buvo sudaryta galimybė susipažinti su pakeistu kaltinimu. Kitas teisiamasis posėdis įvyko 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po posėdžio, kuriame patenkintas prokuroro prašymas. Šio posėdžio metu I. Č. gynėjas patvirtino, kad susipažino su pakeistu kaltinimu, ir pastabų dėl jo nesuderinamumo ar prieštaringumo nepateikė.

31.2. Nepagrįsti nuteistojo I. Č. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad kaltinimas yra prieštaringas, nes vienose kaltinimo vietose nurodoma, kad sandoriai su prekėmis buvo realūs, o kitose – kad jie realiai neįvyko. Tokie kaltinimo teiginiai nerodo kaltinimo prieštaringumo, nes teismai nustatė, kad kaltininkų panaudota nusikalstamos veikos padarymo schema (būdas) apėmė realią prekybą prekėmis tarp bendrovių, tačiau organizuojant ją buvo pasitelktos tarpinės bendrovės, kad tarp šių bendrovių tarpininkių sudaromi sandoriai sudarytų teisėtų ir realių sandorių regimybę ir į valstybės biudžetą nebūtų sumokėtas PVM. Taigi, suprantama, kad dalis kaltinime nurodytų sandorių apibūdinti kaip realūs, o kita dalis, susijusi su tarpinėmis bendrovėmis, apibūdinti kaip neatitinkantys tikrovės, nerealūs. Vien tai, kad I. Č. gynėjo kasaciniame skunde, laikantis gynybos versijos, tvirtinama, kad sandoriai buvo realūs, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltinimas yra prieštaringas.

31.3. Kaltinimas nelaikytinas prieštaringu ir dėl to, kad jame nurodoma, jog I. Č. surašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, nors sandoriai buvo realūs. Kaltinime nurodytas kaip fiktyvias PVM sąskaitas faktūras I. Č. surašė UAB „Borika“ vardu, nors, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, tai neginčijama ir kasaciniame skunde, I. Č. neturėjo jokių teisinių įgaliojimų tokius veiksmus atlikti, taigi, PVM sąskaitos faktūros buvo surašytos asmens, neturinčio tam įgaliojimų, kitaip tariant, šios PVM sąskaitos faktūros buvo fiktyvios. Vien tai, kad I. Č. dėl tokio elgesio nebuvo kaltinamas dokumento suklastojimu ir (ar) panaudojimu pagal BK 300 straipsnį, nereiškia kaltinimo prieštaringumo, nes fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų surašymas neprieštarauja kitoms kaltinime nurodytoms bylos aplinkybėms, o pareikšti kaltinimą padarius nusikalstamą veiką pagal konkrečius ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ar tokio kaltinimo nereikšti yra valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro sprendimas. Tai, kad, gynybos nuomone, byloje nėra pareikštas kaltinimas dėl tam tikrų veiksmų, nėra pagrindas nutraukti bylą dėl pareikštų kaltinimų.

31.4. Kaltinimo prieštaringumu nelaikytina ir kaltinime nurodyta aplinkybė, kad bendrovė „FQ Trade OU“ buvo įtraukta į tiekimo grandinę siekiant pasunkinti UAB „Rilveta“ vietos tiekimo grandinėje nustatymą. Kasaciniame skunde nenurodyta, o teisėjų kolegija ir nenustatė, kokioms kitoms kaltinime nurodytoms aplinkybėms ji prieštarauja. Vien tai, kad, kasatorių vertinimu, ji niekaip nepagrindžia išvados apie taikytiną baudžiamąjį įstatymą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltinimas yra prieštaringas ar nesuderintas. I. Č. kasacinio skundo teiginiai apie kaltinimo nelogiškumą tuo aspektu, kad viena bendrovė negali būti atsakinga už tinkamą kitos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teisingą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, bei iš šio argumento išvestiniai argumentai yra nepagrįsti, nes byloje sprendžiamas ne bendrovių teisinės atsakomybės už PVM nesumokėjimą klausimas, o bendroves kontroliavusių fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas už kelių jų kontroliuojamų bendrovių veiklos organizavimą taip, kad dėl to būtų nesumokėtas PVM į valstybės biudžetą.

31.5. Kasacinio skundo argumentai, kad kaltinimas I. Č. pagal BK 222 straipsnį, kiek tai susiję su UAB „Rilveta“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, yra prieštaringas, iš dalies pagrįsti. I. Č. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo už tai, kad, viena vertus, įtraukė į UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą neįvykusias ūkines operacijas – UPS valdymo skydų su magnetiniais paleidikliais įsigijimą iš įmonės „SIA Nits A“ bei jų pardavimą UAB „Litechnika“, o, kita vertus, už tai, kad neįtraukė į UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą įvykusių ūkinių operacijų – tų pačių UPS valdymo skydų su magnetiniais paleidikliais įsigijimo iš įmonės „SIA Nits A“ ir jų pardavimo UAB „Litechnika“. Nekelia abejonių, kad kaltinime tos pačios ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje negali būti apibūdinamos kaip įvykusios, o vėliau – kaip neįvykusios. Tačiau tai nuteistojo I. Č. teisės į gynybą nesuvaržė, nes gindamasis nuo pareikšto kaltinimo nuteistasis laikėsi pozicijos, kad jis tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes sudarė sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone ir pateikė jai visus dokumentus, o dokumentai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes jie buvo paimti atlikus kratą UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės biure, kai dar nespėta jų įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus. Esant tokiai gynybos pozicijai, nėra pagrindo manyti, kad, esant tikslesniam kaltinimui, gynybos strategija būtų buvusi kitokia, tai nenurodoma ir kasaciniame skunde. Nėra pagrindo daryti išvados, kad tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą byloje, nes kaltinimas I. Č. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką pagrindą pripažinti I. Č. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kartu, siekdama panaikinti nuosprendžio prieštaringumą, teisėjų kolegija šalina iš nuosprendžio ir nutarties aprašomosios dalies teiginius apie tai, kad I. Č. yra atsakingas už tai, jog neįtraukė į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančių sandorių su įmone „SIA Nits A“ ir UAB „Litechnika“, t. y. aplinkybes, nurodytas šios nutarties 6.2.4 ir 6.2.5 punktuose.

32. Nesutiktina su nuteistojo A. S. gynėjo kasacinio skundo teiginiais, kad, prokuroro prašymu pakeitus kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, naujai suformuluotame kaltinime atskirai nenurodant visų pakeistų bylos aplinkybių ir jų keitimo priežasčių, buvo suvaržytos nuteistojo A. S. teisės į gynybą ir teisingą teismą, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato pareigos prokurorui, pateikiant prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su pakeistu kaltinimu pateikti išsamią informaciją apie kiekvieną kaltinimo pakeitimą ir kodėl jis atliktas, todėl to nepadarydamas prokuroras baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Toks kasatoriaus reikalavimas negrindžiamas BPK nuostatomis. Kita vertus, pateikdamas prašymą pakeisti kaltinimą, prokuroras 2022 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje žodžiu proceso dalyviams paaiškino, kurios kaltinime nurodytos aplinkybės yra keičiamos, atsakė į nuteistojo A. S. gynėjo klausimą dėl pakeisto kaltinimo turinio. Kaip pirmiau nurodyta, patenkinęs prokuroro prašymą, teismas suteikė du mėnesius laiko gynybai susipažinti su pakeistu kaltinimu, o praėjus šiam laikui ir įvykus teisiamajam posėdžiui, nuteistojo A. S. gynėjas dėl kaltinimo neaiškumo jokių pastabų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, patenkinus prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka nenurodant prašyme nuteistojo A. S. gynėjo kasaciniame skunde minimos informacijos, buvo suvaržyta nuteistojo A. S. teisė į gynybą ir teisingą teismą. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad tai kaip nors sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį byloje.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl esminio BPK 255 straipsnio pažeidimo

33. Nuteistojo A. S. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad, byloje prokurorui pakeitus kaltinimą, teismas turėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl vertina, kad pasitvirtino vienas ar kitas kaltinimas, o to nepadarius, buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai.

34. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams; išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Iš šių teisės normų turinio išplaukia, kad jeigu prokuroras pateikia prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, priimtame nuosprendyje gali būti nurodytos arba kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, arba pakeistame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Kita vertus, šiose ir kitose baudžiamojo proceso įstatymo normose nėra nustatyta teismo pareiga motyvuoti, kodėl nepasitvirtino vienas iš kaltinimų (su pakeistomis aplinkybėmis ar be jų). Kaip matyti iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pakanka, kad teismas priimtame nuosprendyje nurodytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš byloje surašyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šį įstatymo reikalavimą įvykdė, nustatė faktines aplinkybes atsižvelgdamas į pakeistą kaltinimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų

35. Nuteistojo I. Č. gynėjas argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes specialisto išvadą dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos įvertino neatsižvelgdami į tai, kad dalis duomenų negalėjo būti suvesta į buhalterinės apskaitos registrus dėl jų paėmimo kratos metu UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės biure.

36. Nuteistasis D. K. nurodo, kad byloje surinktus įrodymus teismai vertino selektyviai, o ne kaip visumą, iškreipė kai kurių įrodymų turinį, ignoravo kai kuriuos byloje surinktus įrodymus, o išvadas pagrindė nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis, nes priimtame nuosprendyje nenurodyta, kad bent vienas liudytojas būtų su D. K. bendravęs dėl sandorių sudarymo. Atmesdami D. K. parodymus, kad jis niekada nedalyvavo PVM sukčiavimo schemoje, teismai savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad D. K. nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir juos davė tik apklausiamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaltę patvirtinančiu įrodymu laikė A. G. parodymus, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad juos paneigė raštai iš valstybės institucijų ir liudytojos N. K. parodymai. Neįvertinę dalies kasatorių teisinančių įrodymų ar nepagrįstai juos atmetę, bylą nagrinėję teismai pripažino kasatorių kaltu remdamiesi abejonėmis ir prielaidomis, nukrypo nuo BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo.

37. Nuteistojo A. S. gynėjas teigia, kad įrodymai byloje įvertinti selektyviai, nes nuteistojo parodymų dalis apie Sigito vaidmenį padarant nusikalstamą veiką vertintini kritiškai tik dėl to, kad jie pateikti bylos nagrinėjimo pabaigoje, neįvertinta liudytojų A. R. ir A. Č. parodymų dalis apie verslo santykius su UAB „Borika“, UAB „Rilveta“ ir UAB „Brenola“, iškreiptas A. S. parodymų turinys. Įrodymų vertinimo klaidų padaryta nurodant, kad A. S. galimai žinojo, jog kitos bendrovės PVM pagal sandorius nedeklaruos ir nemokės, nes to nepagrindžia jokie įrodymai. Ignoruota specialisto išvada, kad ne jis padarė rankraštinius įrašus UAB „Brenola“ sąskaitoje. Neteisingai įvertinta FNTT specialisto 2019 m. sausio 11 d. išvada Nr. 04/12-2-15-369 dėl UAB „Litechnika“ ūkinės finansinės veiklos, nes ji sąlyginė. Jei sandoriai buvo realūs, tai nėra pažeidimų.

38. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuota, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-976/2017">2K-74-976/2017</a> ir kt.).

39. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

40. Patikrinusi skundžiamus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų nenustatė.

41. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai, ištyrę kaltinamųjų (nuteistųjų), liudytojų parodymus, specialistų išvadas ir paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, palyginę šių įrodymų turinį ir įvertinę juos, nustatė, kad prekiaujant bendrovėms „Cukrohurt Sp. z o. o.“, „SIA Nits A“ ir UAB „Rilveta“ bei UAB „Litechnika“ buvo pasitelktos bendrovės tarpininkės UAB „Brenola“, UAB „Borika“, „FQ Trade OU“ ir UAB „Rilveta“, kurios pagal šiuos sandorius kylančios prievolės sumokėti PVM nedeklaravo ir PVM į valstybės biudžetą nemokėjo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad bendrovės tarpininkės realaus turto, išskyrus sandoriams sudaryti būtinus pinigus banko sąskaitose, neturėjo, UAB „Brenola“ ir UAB „Borika“ buvo valdomos per statytinius asmenis, dalis pinigų iš UAB „Borika“ banko sąskaitos buvo paimta grynaisiais, o įmonės „SIA Nits A“ ir UAB „Litechnika“ darbuotojai vieni kitus pažinojo, turėjo senus verslo ryšius, taigi būtinybės sudaryti sandorius per tarpininkus nebuvo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Brenola“, UAB „Borika“, įmonės „FQ Trade OU“ ir UAB „Rilveta“ įtraukimas į prekybos grandinę teikė tik vieną rezultatą – suteikė UAB „Rilveta“ (prekybos cukrumi su įmone „Cukrohurt Sp. z o. o.“ per UAB „Borika“ ir „FQ Trade OU“ atveju) ir UAB „Litechnika“ (prekybos elektros įrenginiais su įmone „SIA Nits A“ per UAB „Brenola“ ir UAB „Rilveta“ atveju) teisę į PVM atskaitą ir taip sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM. Bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nuteistieji I. Č., A. S. ir D. K. kitokios bendrovių tarpininkių įtraukimo į tiekimo grandinę prasmės nenurodė, nors bendrovių tarpininkių įtraukimas į prekybos grandinę mažino UAB „Rilveta“ ir UAB „Litechnika“ veiklos pelningumą, juolab kad, kaip minėta, UAB „Litechnika“ ir „SIA Nits A“ turėjo senus bei pasitikėjimu grįstus verslo santykius ir turėti tarpininkus sudarant sandorius nebuvo verslo logika grindžiamo poreikio.

42. Nesutiktina su nuteistojo I. Č. gynėjo kasacinio skundo teiginiais, kad spręsdami apie bylos aplinkybes teismai netinkamai įvertino specialisto išvadą dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos, nes neatsižvelgė į tai, kad dalis dokumentų nebuvo suvesta į buhalterinės apskaitos registrus, kadangi buvo paimti kratos UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės biure metu; kad šią specialisto išvadą paneigia specialisto Č. M. išvada Nr. 03/14. Iš kratos protokolo matyti, kad UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Diteresa“ patalpose krata buvo atlikta 2017 m. liepos 27 d. ir jos metu buvo paimta UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš specialisto išvados dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos išvados matyti, kad ją atlikti paskirta 2018 m. gegužės 23 d. ir ji yra grindžiama visais UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos dokumentais, t. y. tiek registruotais buhalterinės apskaitos registruose, tiek neregistruotais. Dėl to nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog specialisto išvada dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos nėra pagrįsta visais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal veikos padarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buhalterinėje apskaitoje turi būti užregistruojami kaip galima greičiau, tačiau 2017 m. liepos 27 d. reikšminga dalis liepos mėnesio UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors buvo atlikta ne viena ūkinė operacija ir nebuvo kliūčių, dėl kurių buhalterinės apskaitos dokumentai apie šias ūkines operacijas negalėtų būti įtraukti į UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą. Kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į įrodymų visumą vertindami specialisto išvadą dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos išvadų. Specialisto išvados dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos duomenys buvo vertinami kartu su VMI tarpinėmis operatyvaus patikrinimo ataskaitomis, kurias patvirtino kiti bylos įrodymai, apie tai, kad UAB „Rilveta“ biuro ar sandėliavimo patalpų neturėjo, pagal dokumentus vertėsi didmenine prekyba cukrumi ir kitais panašiais produktais. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, I. Č. ir jo gynėjo buvo pateikta specialisto auditoriaus Č. M. išvada Nr. 03/14. Ši išvada, kuri neatitiko specialisto išvados dėl UAB „Rilveta“ ūkinės finansinės veiklos išvadų, ir specialisto Č. M. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, be pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, buvo paneigti tuo, kad Č. M. išvada ir teiginiai apie UAB „Rilveta“ veiklą – neatskleistą tarpininkavimą – neatitinka Juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „Rilveta“ veiklą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesutiko su specialisto auditoriaus Č. M. išvadomis bei paaiškinimais teisme ir motyvuotai juos vertino kritiškai, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai ir neatsižvelgė į įrodymų visumą.

43. Kadangi BPK 301 straipsnio 1 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai nuteistojo I. Č. gynėjo kasaciniame skunde grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, o šios BPK nuostatos pažeidimas byloje nėra nustatytas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo iš esmės pažeista BPK 301 straipsnio 1 dalis ar 305 straipsnio 1 dalis.

44. Nuteistasis D. K. nepagrįstai teigia, kad byloje nėra nė vieno liudytojo parodymų, kad dėl sandorių sudarymo kas nors būtų bendravęs tiesiogiai su juo, o nurodydami priešingai teismai iškreipė įrodymų turinį. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ atstovas liudytojas L. D. parodė, jog dėl sandorių sudarymo bendravo su D. K., todėl nepagrįsti kasatoriaus teiginiai apie įrodymų turinio iškreipimą.

45. Atmestinas nuteistojo D. K. kasacinio skundo argumentas, kad jo parodymai apie tai, jog jis nedalyvavo PVM sukčiavimo schemoje, buvo atmesti tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, o teise duoti parodymus pasinaudojo tik nagrinėjant bylą teisme. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad, kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai kritiškai vertino D. K. paaiškinimą apie nedalyvavimą PVM sukčiavimo schemoje. Teismai motyvavo, kad toks paaiškinimas prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. D. K. patvirtino, kad UAB „Borika“ vardu skambino ir tarėsi su bendrovės „Cukrokurt Sp. z o. o.“ atstovu dėl cukraus pirkimo, tarėsi dėl jo pristatymo, kad vėliau įsigijo įmonę „FQ Trade OU“, buvo jos akcininkas, o vėliau – direktorius, ir per šią įmonę vykdė cukraus pirkimą iš bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“, kad ėmė grynaisiais pinigus iš UAB „Borika“ banko sąskaitos, nors byloje nėra įrodymų, kad jis turėtų teisėtus įgaliojimus įmonės vardu atlikti turtinius veiksmus. Be to, kratos I. Č. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti lėktuvo bilietai į Taliną, UAB,,Borika“ ir „FQ Trade OU“ apskriti antspaudai, įvairūs dokumentai, įmonių banko kodų generatoriai Nr. 24-478-8944-2 ir Nr. 24-4767705-0 ir kt., o I. Č. naudotame automobilyje kratos metu buvo rasti ir paimti įvairūs dokumentai, susiję su UAB „Borika“ ir įmone „FQ Trade OU“, taip pat vardinis antspaudas,,direktorius D. K.“

46. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui prieštarauja nuteistojo D. K. kasacinio skundo argumentai, kad teismas D. K. kaltę patvirtinančiu įrodymu laikė liudytojo A. G. parodymus, nors jie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, yra paneigti raštais iš valstybės institucijų ir liudytojos N. K. parodymais. Liudytojas A. G. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam žinomas bylos aplinkybes nepažeidžiant liudytojo apklausą teisme reguliuojančių BPK nuostatų. Sutiktina su kasacinio skundo motyvais, kad liudytojo A. G. parodymus iš dalies paneigia liudytojos A. K. parodymai ir valstybės institucijų raštai, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad visi liudytojo A. G. teisme duoti parodymai neatitinkantys tikrovės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas liudytojo A. G. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad, remdamasis šio liudytojo parodymais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus.

47. Byloje nenustačius, kad buvo iškreiptas įrodymų turinys, kad nepagrįstai atmesti D. K. parodymai, kad liudytojo A. G. parodymais buvo remtasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, t. y. jie įvertinti nepadarant esminių BPK 20 straipsnio 1–5 dalių reikalavimų pažeidimų, atmestini šiomis aplinkybėmis grindžiami nuteistojo D. K. motyvai apie nuosprendžio ir nutarties grindimą spėjimais ir prielaidomis bei pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

48. Atmestini A. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad teismai neteisingai įvertino specialisto išvadą dėl UAB „Litechnika“ ūkinės finansinės veiklos, nes išvada yra sąlyginė, todėl nustačius, kad sandoriai buvo realūs, ji tampa neteisinga. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad sandoriai su bendrovėmis tarpininkėmis buvo realūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai, vertindami specialisto išvadą dėl UAB „Litechnika“ ūkinės finansinės veiklos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

49. Nesutiktina ir su A. S. gynėjo kasacinio skundo motyvais, esą teismai iškreipė A. S., A. Č. ir V. R. parodymus, nes, teisėjų kolegijai palyginus teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus ir nuosprendyje bei nutartyje atskleistus A. S., A. Č. ir V. R. parodymus, esminių jų skirtumų dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

50. Nuteistasis A. S. teigia, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jam buvo žinoma apie tai, jog bendrovės tarpininkės PVM deklaruos ir nemokės. Tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje nustatyti kaltinamųjų veiksmai, kurių atlikimo ypatumai: naudojamos bendrovės, valdomos per statytinius asmenis, neturinčios turto, veiksmų atlikimo eiliškumas – pradžioje įgyjamos bendrovės, po to surandami statytiniai vadovai, tuomet sudaromi sandoriai dėl prekių, nors prekės gabenamos tiesiogiai realiai prekiavusioms bendrovėms – dėl jų surašytų dokumentų turinys (surašomi identiško turinio dokumentai, pakeičiant tik prekės pavadinimus, skaičius ir pan., nors prekiaujama su skirtingomis bendrovėmis) ir kitos aplinkybės yra pasiekusios tokį bendrininkų veiksmų suderinimo laipsnį, kai tai negali būti laikoma tik atsitiktinumu. Dėl to nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad A. S. žinojo, jog bendrovės tarpininkės PVM nedeklaruos ir nemokės, nėra teisinio pagrindo.

51. Nuteistojo A. S. gynėjas nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai įrodymus vertino selektyviai, nes nuteistojo A. S. parodymai apie Sigito vaidmenį padarant nusikalstamą veiką buvo vertinti kritiškai tik dėl to, kad jie pateikti bylos nagrinėjimo pabaigoje. Iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad A. S. ir kitų nuteistųjų parodymai apie Sigito vaidmenį padarant nusikalstamą veiką buvo atmesti, nes yra nepatikimi, jų nepatvirtina kiti įrodymų visetą sudarantys įrodymai. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad A. S., kaip ir kitų kaltinamųjų, kaltumą patvirtina byloje esantys liudytojų N. M., A. Č. ir V. R. parodymai, specialisto išvados dėl UAB „Brenola“ ir UAB „Litechnika“ ūkinės finansinės veikos, specialistų paaiškinimai ir kitų byloje surinktų ir nuosprendyje nei nutartyje aptartų įrodymų visuma. Kaltinamųjų, tarp jų ir nuteistojo A. S., nurodytą aplinkybę, kad jų veiklą koordinavo asmuo vardu Sigitas, teismai atmetė, nes nors, pagal kaltinamųjų parodymus, šis asmuo gaudavo tam tikrą procentą nuo apyvartos, tačiau iš esmės niekas iš kaltinamųjų šio asmens nepažinojo, jo pavardės ir kontaktų nurodyti negalėjo, gyvenamosios vietos adreso nežinojo, o kituose bylos duomenyse, išskyrus kaltinamųjų parodymus, jokių duomenų apie asmenį Sigito vardu nėra. Duomenys apie tokį asmenį atsirado tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kai buvo ištirti visi įrodymai, todėl tai vertintina kaip siekis nukreipti dėmesį nuo savęs ir perkelti atsakomybę nenustatomam asmeniui.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų

52. Nuteistojo I. Č. gynėjas ir nuteistojo A. S. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nuosprendžio aprašomoji dalis nepagrindžia nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, joje itin lakoniškai ir bendrai išdėstyti motyvai dėl visų kaltinamųjų kaltės ir visų savarankiškai inkriminuotų veikų, nėra analizuojamas įrodymų turinys.

53. Nuteistojo A. S. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes visų nuteistųjų veikos aprašytos bendrai, be to, nuosprendyje tris kartus nurodyta, kad A. S. UAB „Litechnika“ naudai panaikino didelės vertės prievolę sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą PVM, o vėliau toje pačioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad UAB „Litechnika“ PVM į Lietuvos biudžetą neplanavo mokėti ir jo nemokėjo visiškai kiti, su UAB „Litechnika“ ar su A. S. nesusiję juridiniai asmenys. Dėl to susidarė situacija, kai nuosprendyje nebuvo atskleistos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir tai varžė teisę į gynybą, sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

54. BPK 305 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

55. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo surašytas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui BPK 305 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų. Iš byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame aiškiai, tiek kiek nustatytos byloje surinktais įrodymais, nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: nusikalstamos veikos padarymo laikas, kiekvieno iš bendrininkų veikos ir jų eiliškumas, atskleistas veikos padarymo būdas, kilę padariniai, apibūdinta kaltė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad A. S. pareikštų kaltinimų atveju UAB „Litechnika“ prekiavo su įmone „SIA Nits A“ per kontroliuojamas bendroves tarpininkes, kurios PVM pagal sandorius nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nemokėjo, o dėl tokios prekybos schemos UAB „Litechnika“ įgydavo teisę į PVM atskaitą, t. y. mažesnį mokėtiną PVM, negu tuo atveju, jei UAB „Litechnika“ būtų prekiavusi su įmone „SIA Nits A“ be tarpininkų ir visą mokėtiną PVM sumą būtų turėjusi sumokėti pati UAB „Litechnika“. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės priimtame nuosprendyje liko neatskleistos. Nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas teismo nuosprendis, atskleistas jų turinys, atliktas jų turinio palyginimas, paaiškinta, kodėl atmetamos nuteistųjų gynybos versijos, pasisakyta dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir skiriamų bausmių.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų

56. Nuteistojo I. Č. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo I. Č. gynėjo apeliacinio skundo, motyvuotai neatsakė į esminius jo argumentus dėl susitarimo tarp bendrininkų sudarymo aplinkybių ir jo turinio, kaltinimo prieštaringumo ir nesuderinamumo, dėl įrodymų trūkumo pripažįstant I. Č. UAB „Borika“ faktiniu vadovu, dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nespėjimo įtraukti į buhalterinę apskaitą, dėl UAB „Rilveta“ vertinimo kaip neatsiskleidusio tarpininko, dėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo.

57. Nuteistasis D. K. ir nuteistojo A. S. gynėjas nurodo, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 331 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes į apeliacinio skundo argumentus buvo atsakyta abstrakčiomis frazėmis. Nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, ar D. K. veika, kaltinime nurodyta kaip įvykdyta bendrininkaujant su kitais asmenimis, iš tiesų atitinka bendrininkavimo sudėties požymius, nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus kaip bendrininkas atliko D. K., o jo kaltės klausimas išspręstas bendrai su kitais nuteistaisiais, neatsakyta į argumentus dėl įrodymų vertinimo klaidų, tarp jų ir dėl specialisto Č. M. paaiškinimų, kaltinimo prieštaringumo ir nesuderinamumo, išvados yra pagrįstos atvirkštine įrodinėjimo logika.

58. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šiose išvadose teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ne kartą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo ir pagrįstumo, turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos ir nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ni01MTEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-56-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-56-511/2020">2K-7-56-511/2020</a>, 2K-253-458/2020 ir kt.). Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-266-976/2017 ir kt.).

59. Susipažinusi su apeliacinių skundų turiniu ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad buvo neatsakyta į apeliacinių skundų argumentus, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas priimtoje nutartyje paaiškino, kodėl nuteistuosius pagal atitinkamus kaltinimus pripažįsta bendrininkais, nurodė, kokiais įrodymais remdamasis pripažino I. Č. UAB „Borika“ veiklą kontroliavusiu asmeniu, kodėl laiko, kad D. K. dalyvavo sukčiavimo PVM srityje schemoje, pasisakė, kodėl kritiškai vertina specialisto Č. M. paaiškinimus ir specialisto išvadą, argumentavo, kodėl bendrovių tarpininkių veiklą laiko ne neatsiskleidusio tarpininko veikla, o tik priedanga dirbtinai sukurti UAB „Rilveta“ ir UAB „Litechnika“ teisę į PVM atskaitą, taip sumažinant į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pateikė argumentus dėl nuteistųjų veikų atitikties BK 182 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies požymiams, išdėstė kitus argumentus dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai neįtikina kasatorių ir šie argumentai jiems atrodo nepakankami jų keliamoms gynybos versijoms ar apeliaciniuose skunduose nurodytiems argumentams paneigti, savaime nereiškia, kad nuteistųjų ar jų gynėjų paduoti apeliaciniai skundai buvo neišnagrinėti ir dėl jų priimtoje nutartyje nebuvo pateikta motyvuotų išvadų.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

60. Nuteistojo I. Č. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad jo ginamojo veika netinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas, nes nenustatyta, kad panaikinant didelės vertės turtinę prievolę buvo panaudota apgaulė, ir nenustatyta tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką. UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ buvo realią ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, sudarė realius sandorius su kitomis kaltinime nurodytomis bendrovėmis, įmonė „FQ Trade OU“ nebuvo įtraukta į tiekimo grandinę siekiant apgauti, o tai padaryta dėl verslo interesų, todėl apgaulė nenustatyta. Kadangi sandoriai buvo realūs, tai negalima išvada, kad kasatorius veikas padarė tyčia. Dėl kaltinimo dalies dėl prekybos UPS valdymo skydais su magnetiniais paleidikliais, be šių argumentų, papildomai nurodoma tai, kad I. Č. ir A. S. paaiškino, kodėl UAB „Litechnika“ pirko prekes iš įmonės „SIA Nits A“ tarpininkaujant UAB „Rilveta“. Be to, UAB „Rilveta“ veikla dėl šios kaltinimo dalies atitiko neatsiskleidusio tarpininko veiklą, taigi buvo teisėta ir negalėjo būti vertinama kaip nusikalstama. I. Č. nurodo, kad nenustatyta aplinkybė, jog jis buvo UAB „Borika“ faktinis vadovas.

61. Nuteistasis D. K. teigia, kad teismai netinkamai jo veiką kvalifikavo kaip sukčiavimą, nes nenustatytas apgaulės panaudojimas panaikinant didelės vertės turtinę prievolę. D. K. melagingų duomenų valstybės institucijoms neteikė, o fiktyvių juridinių asmenų kontroliavimas ir jų veiklos organizavimas nėra apgaulės panaudojimas, kadangi bendrovėms nebuvo pareikšti įtarimai dėl BK 203 straipsnio 1 dalies. Bendrovės vykdė realią veiklą, todėl negalima išvada dėl apgaulės. D. K. nėra tinkamas subjektas, nes jis nėra susijęs su UAB „Borika“. Kasatorius teigia, kad nenustatyta jo tyčia padaryti nusikalstamą veiką, nes aplinkybės, kad jis įgijo įmonę „FQ Trade OU“, skambino telefonu įmonei „Curkrohurt Sp. z o. o.“ ir vėliau išgrynino pinigus bankomate, bei jo artimi ryšiai su I. Č. nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis buvo susitaręs veikti bendrai su I. Č..

62. Nuteistojo A. S. gynėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnį, nes A. S. yra nuteistas nenustačius bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, t. y. nenustačius išankstinio susitarimo su I. Č. ar kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu daryti nusikalstamas veikas, jų bendros tyčios. Veikų padarymo metu I. Č. ir A. S. vienas kito nepažinojo. Kiek tai susiję su nenustatytu asmeniu, tai apskritai nuosprendyje neatskleista, kokius veiksmus A. S. atliko ne vienas. A. S. yra nuteistas už veiką, kurią padarė kaip A. R. bendrininkas, tačiau šis asmuo yra liudytojas. Nesurinkus įrodymų dėl bendrininkavimo, ši aplinkybė turėjo būti aiškinama kaltinamojo naudai, bet tai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių duomenų apie A. S. susitarimų su kitais asmenimis turinį. Neįrodyta, kad A. S. žinojo, jog UAB „Brenola“ ir kitos įmonės susidariusio PVM nedeklaruos ir nemokės. Aplinkybė, kad įmonės buvo fiktyvios ir tai buvo žinoma statytiniams direktoriams, nereiškia, kad šios aplinkybės buvo žinomos A. S.. Abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Visas PVM sumokėtas. Nelogiška, kad būtų panaikinta pareiga mokėti PVM, nes tada vieno juridinio asmens likimą spręstų kitas juridinis asmuo.

63. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-222/2018">2K-258-222/2018</a>).

64. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-222/2018">2K-258-222/2018</a>). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-788/2016">2K-156-788/2016</a>, 2K-363-746/2016). Tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-222/2018">2K-258-222/2018</a>). Būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ji pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos, ir to nori (tiesioginė tyčia). Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo ne tik šiuos dokumentus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>).

65. Nuteistojo I. Č. gynėjas ir nuteistasis D. K. kasaciniuose skunduose neigia, kad buvo panaudota apgaulė panaikinant didelės vertės turtinę prievolę UAB „Rilveta“ naudai, o kitais atvejais – UAB „Litechnika“ naudai sumokant PVM į valstybės biudžetą, motyvuodami tuo, kad sandoriai tarp bendrovių „Cukrohurt Sp. z o. o.“ bei „SIA Nits A“ ir UAB „Borika“, „FQ Trade OU“ bei UAB „Rilveta“ buvo realūs, bendrovės UAB „Borika“ ir UAB „Rilveta“ buvo realią ūkinę veiklą vykdę juridiniai asmenys, kurie užsiėmė teisėta neatsiskleidusio tarpininko veikla. Šie argumentai nepagrįsti.

65.1. Byloje nustatyta, kad I. Č. ir D. K., kontroliuodami UAB „Borika“, formaliai valdomą statytinių direktorių, ir neturėdami jokių teisėtų ryšių su ja, šios bendrovės vardu tariamai pirko cukrų iš bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ su 0 proc. PVM, taip pat nenustatytomis aplinkybėmis įgijo aliejų. Po to, jau turėdama pareigą sumokėti į valstybės biudžetą PVM, UAB „Borika“ šias prekes tariamai pardavė UAB „Rilveta“. I. Č. ir D. K., siekdami pasunkinti tiekimo grandinės identifikavimą, į prekių tiekimo grandinę įtraukė D. K. įgytą bendrovę „FQ Trade OU“, kuri tariamai pirko cukrų iš bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ ir tariamai parduodavo UAB „Borika“, o ši tariamai jį parduodavo UAB „Rilveta“. Taigi sudarydami prekių tiekimo grandinę, į kurią įtraukė UAB „Borika“, realiai kontroliuojamą I. Č. ir D. K., žinodami, kad UAB „Borika“ pagal sandorius PVM nedeklaruos ir nemokės, I. Č. ir D. K. klaidino VMI dėl UAB „Rilveta“ pagal sandorius mokėtino PVM dydžio, sudarydami įspūdį, kad jis yra mažesnis, palyginti su tuo atveju, jei UAB „Rilveta“ būtų tiesiogiai pirkusi prekes iš bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“. I. Č. ir D. K. į sandorių grandinę įtraukė kontroliuojamą ir statytinius direktorius turinčią UAB „Borika“ būtent dėl to, kad žinojo, jog UAB „Borika“ PVM nedeklaruos ir į valstybės biudžetą nemokės, o I. Č., D. K. ir jų kontroliuojamą UAB „Borika“ patraukti teisinėn atsakomybėn už šiuos veiksmus bus sudėtinga, kadangi UAB „Borika“ formaliai buvo valdoma statytinių direktorių ir I. Č. bei D. K. formaliai nebuvo nei UAB „Borika“ vadovai, nei akcininkai, nei kiti kokius nors įgaliojimus turintys su bendrove susiję asmenys. UAB „Borika“ jokio turto, išskyrus sandoriams sudaryti būtinus pinigus banko sąskaitose, neturėjo.

65.2. Byloje nustatyta, kad UAB „Rilveta“, valdoma direktoriaus I. Č., iš įmonės „SIA Nits A“ tariamai pirko UPS elektros skydus ir vėliau tariamai juos pardavė UAB „Litechnika“, valdomai A. S.. Pagal šį sandorį PVM į valstybės biudžetą nebuvo deklaruojamas ir mokamas ir tai buvo žinoma tiek I. Č., tiek A. S.. Dėl to I. Č. ir A. S., įtraukdami į prekių tiekimo grandinę UAB „Rilveta“, iš anksto žinodami, kad UAB „Rilveta“ pagal sandorius PVM nedeklaruos ir į valstybės biudžetą nemokės, klaidino VMI dėl UAB „Litechnika“ pagal sandorius mokėtino PVM dydžio, sudarydami įspūdį, kad jis yra mažesnis, palyginti su tuo atveju, jei UAB „Litechnika“ būtų tiesiogiai pirkusi prekes iš užsienio bendrovės „SIA Nits A“. Atlikdami šiuos veiksmus, I. Č. ir A. S. žinojo, kad juos ir UAB „Rilveta“ patraukti teisinėn atsakomybėn ir atgauti nesumokėtą į valstybės biudžetą PVM bus sudėtinga, nes UAB „Rilveta“ jokio turto, išskyrus banko sandoriams sudaryti būtinus pinigus banko sąskaitose, neturėjo, o A. S. ir I. Č. galėtų būti patraukti teisinėn atsakomybėn tik pastebėjus šią veiką, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pripažinus juos kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo.

66. Apgaulės mechanizmas byloje yra susijęs ne tik su tikrovės neatitinkančių sandorių įtraukimu į bendrovių turtinės naudos gavėjų – UAB „Rilveta“ ir UAB „Litechnika“ buhalterinę apskaitą ir vėliau tikrovės neatitinkančių PVM deklaracijų pateikimu VMI, bet ir su realios prekybos vykdymu ir prekybos su bendrovėmis tarpininkėmis imitavimu. Nekelia abejonių, kad D. K., kartu su I. Č. kontroliuodamas UAB „Borika“ ir jos vardu tardamasis su bendrove „Cukrohurt Sp. z o. o.“ dėl cukraus pirkimo, o vėliau įsigydamas bendrovę „FQ Trade OU“ ir per ją pirkdamas cukrų iš bendrovės „Cukrohurt Sp. z o. o.“ ir tariamai parduodamas cukrų UAB „Borika“, įgyvendino dalį realios prekybos ir prekybos tarp įmonių tarpininkių imitavimo veiksmų. Dėl to jo veika pagrįstai pripažinta bendrininkavimu nusikalstamoje veikoje, jos vykdymu.

67. Nuteistųjų I. Č. ir A. S. gynėjai, taip pat nuteistasis D. K. teigia, kad teismai, padarydami išvadą, jog sukčiaudami PVM srityje nuteistieji veikė tyčia ir susitarę, netinkamai įvertino bylos aplinkybes teisės taikymo aspektu. Šie motyvai nepagrįsti.

67.1. Kaip nurodyta pirmiau, I. Č. ir D. K. įtraukė jų kontroliuojamą ir formaliai statytinių valdomą jokio turto neturinčią UAB „Borika“ į prekių UAB „Rilveta“ tiekimo grandinę. Vėliau jų kontroliuojama UAB „Borika“ PVM pagal šiuos sandorius nedeklaravo ir nemokėjo, o UAB „Rilveta“ sumažino pagal šiuos sandorius mokėtiną PVM. Pirmiau nurodyti apgaulingi veiksmai buvo vykdomi gana ilgą laiką, sudarant gana daug sandorių, dalį pinigų iš UAB „Borika“ banko sąskaitos D. K. ir kitiems asmenims paimant grynaisiais, o tai rodo, kad veika padaryta kaltininkams planingai, sąmoningai ir valingai pasirinkus taip elgtis ir sumažinti PVM dydį UAB „Rilveta“ naudai, o ne dėl atsitiktinumo, susiklosčius netikėtai verslo situacijai ar pan. Dėl to teismai, darydami išvadą, kad I. Č. ir D. K. veikė tyčia ir buvo susitarę, teisės taikymo klaidos nepadarė.

67.2. Panašiai kaip ir I. Č. bei D. K. veikos, padarytos UAB „Rilveta“ naudai, nusikalstamos veikos padarytos ir UAB „Litechnika“ naudai. Nors A. S. valdoma UAB „Litechnika“ turėjo senų verslo ryšių su įmone „SIA Nits A“ ir dėl to nebuvo verslo logika grindžiamų kliūčių prekiauti tiesiogiai, tačiau kartu su bendrininkais – vienu atveju su I. Č., o kitu atveju su nenustatytu asmeniu, A. S. į prekybos tarp UAB „Litechnika“ grandinę įtraukė UAB „Brenola“ bei UAB „Rilveta“, kurios jokio savo turto, išskyrus sandoriams sudaryti būtinus pinigus banko sąskaitoje, neturėjo, o PVM pagal sandorius nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nemokėjo. Šie A. S. veiksmai truko gana ilgą laiką, buvo susiję su gana didelės vertės sandoriais, o tai rodo, kad veika padaryta A. S. planingai, sąmoningai ir valingai pasirinkus taip elgtis ir UAB „Litechnika“ naudai sumažinti PVM dydį, o ne dėl atsitiktinumo, susiklosčius netikėtai verslo situacijai ar pan. Dėl to teismai, darydami išvadą, kad A. S. ir I. Č. veikė tyčia ir buvo susitarę, teisės taikymo klaidos nepadarė.

68. Priešingai nei nurodoma nuteistojo I. Č. gynėjo kasaciniame skunde, nuteistojo veikla negali būti vertinama kaip teisėta neatsiskleidusio tarpininko veikla, nes veikla pasireiškė ne tarpininkavimu tarp bendrovių vykdant prekybą ir gaunant iš to pajamų, o nemokančių PVM jo kontroliuojamų bendrovių įtraukimu į prekybos grandinę tam, kad būtų sumažintas vienu atveju UAB „Rilveta“, o kitu atveju UAB „Litechnika“ į valstybės biudžetą mokėtinas PVM. Dėl to tokia veikla negali būti laikoma teisėta neatsiskleidusio tarpininko veikla.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismai, kvalifikuodami A. S., I. Č. ir D. K. veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

70. Nuteistojo I. Č. gynėjas kasaciniame skunde motyvuoja, kad teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes pripažino jį kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nors I. Č. įvykdė pareigą organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą sudarydamas sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančia UAB „Diteresa“. Sudarius sutartį dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal teismų praktiką, turi atsakyti tik tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „Diteresa“ darbuotoja, o I. Č. kaip bendrovės vadovas gali būti atsakingas už šią nusikalstamą veiką tik kaip nusikalstamos veikos bendrininkas. Byloje UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Diteresa“ darbuotoja K. M. nėra nuteista, taigi I. Č. negalėjo būti jos bendrininku ir patrauktas atsakomybėn už apgaulingą UAB „Rilveta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

71. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

72. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MS01MTEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-41-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-41-511/2017">2K-7-41-511/2017</a>). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad buhalteriją tvarkantis asmuo įtrauktų į apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71-976/2017">2K-71-976/2017</a>, 2K-269-648/2017). Įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas) gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2014">2K-363/2014</a>, 2K-313-696/2017).

73. Byloje nustatyta, kad UAB „Rilveta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Diteresa“ darbuotoja K. M. nežinojo apie tai, kad I. Č. pateikė jai suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „Rilveta“ sandorius tam, kad ši įtrauktų juos į buhalterinę apskaitą, todėl ji nesuvokė savo daromos veikos pavojingumo, o I. Č. pasinaudojo K. M. kaip tarpine vykdytoja. Dėl to teismai, pritaikydami I. Č. BK 222 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamos veikos vykdytojui, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo trečiojo asmens turtui

74. Nuteistojo I. Č. gynėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 151 straipsnio 1 dalį, nes taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Rilveta“ turtui, nors ji nebuvo nuteista ir nebuvo pripažinta civiline atsakove.

75. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius ir priteisęs juos iš nuteistųjų, nuosprendžiu pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą įvairiam turtui, taip pat ir UAB „Rilveta“ (į. k. 302815444) AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Borika“ (į. k. 304330678) AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad laikiną nuosavybės teisių apribojimą palieka galioti, iki I. Č. ir D. K. atsiskaitys su civiline ieškove Valstybine mokesčių inspekcija pagal priteistą civilinį ieškinį arba iki priverstinio vykdymo procese turto areštą jų turtui pritaikys antstolis.

76. Laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas nustato BPK 151 straipsnis. Pagal BPK 151 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nustatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą Baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nustatytais atvejais arba siekiama užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti kaip civilinį atsakovą. UAB „Rilveta“ nėra pripažinta civiline atsakove, byloje priimtu nuosprendžiu nėra nuteista dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nėra priimtas sprendimas dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo, tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui yra pratęstas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia BPK 151 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Rilveta“ banko sąskaitose esančiam turtui nėra teisinio pagrindo ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Rilveta“ turtui naikintinas. Tokiais pat motyvais laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikinamas ir UAB „Borika“ turtui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. K. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinius skundus.

Nuteistojo I. Č. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Rilveta“ AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Borika“ AB Šiaulių banke esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas 2020005536).

Teisėjai Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė

Alenas Piesliakas