Civilinė byla Nr. e2S-588-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01030-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6640-1147/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. B., V. B., antstoliui S. O. G. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkės N. B. dalis bendrojoje jungtinėje skolininkės ir skolininkės sutuoktinio nuosavybėje yra lygi ½ skolininkės sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų (piniginių lėšų), jog nustatyta turto dalis priklauso skolininkei ir iš jos galimas išieškojimas.
2. Nurodė, jog antstolis S. O. G. vykdo išieškojimą pagal 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-5308-1141/2023 (vykdomosios bylos Nr. 0168/23/01413) iš skolininkės išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai.
3. Pažymėjo, kad antstolio 2023 m. rugpjūčio 10 d. Patvarkyme Nr. S-23-168-36902 nurodyta, jog vykdant išieškojimą iš skolininkės, 2023 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-23-168-33814 dėl skolininkės sutuoktinio V. B. lėšų (darbo užmokesčio), esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuris prilyginamas turto arešto aktui, buvo areštuotas skolininkės sutuoktinio V. B. gaunamas darbo užmokestis (piniginės lėšos). Kadangi šiame turte Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punkte nustatyta ikiteismine tvarka nebuvo nustatyta skolininkei priklausanti turto dalis, atsižvelgiant į tai, antstolis 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pareiškėjai siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės priklausančios turto dalies nustatymo skolininkei ir bendraturčiui (skolininkės sutuoktiniui) bendrai priklausančiame turte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Ignitis“ pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkei N. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų.
5. Teismas nustatė, kad antstolio S. O. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. B. išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai. 2023 m. liepos 21 d. antstolis areštavo N. B. ir V. B. bendrąjį turtą ir pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nustatytu terminu antstoliui nepateiktas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. 2023 m. rugpjūčio 10 d. antstolis pasiūlė išieškotojai bei bendrosios nuosavybės dalyviams N. B. ir V. B. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu V. B. nustatymo.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog N. B. ir V. B. yra sutuoktiniai, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti, kad skolininkei N. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą atmesti.
8. Nurodo, kad su sutuoktine N. B. negyvena nuo 2021 m. spalio mėn. Apeliantas teismui yra pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
9. Pažymi, kad N. B. yra informavusi antstolį S. O. G. apie tai, jog suinteresuotas asmuo su ja nebegyvena nuo 2021 m. spalio mėn., jie yra nusprendę skirtis, o skola yra tik N. B.. Antstolis atsisakė šį prašymą pateikti teismui, todėl apeliantas prašo išreikalauti iš antstolio jam atsiųstą N. B. prašymą ir jį pridėti prie bylos.
10. Teigia, jog apie jokius skolos raštus N. B. vardu apeliantas nebuvo informuotas. Apie skolas sužinojo tik pradėjus jų priverstinį išieškojimą, areštavus turtą.
11. Pažymi, jog N. B. jau pusantrų metų gyvena (duomenys neskelbtini) su nauju sugyventiniu. N. B. skolų atsiradimo laikas yra tada, kai santykius su apeliantu jau buvo nutraukę ir N. B. palaikė santykius su nauju draugu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pažymėtina, jog nors atskirojo skundo dalykas nėra tiksliai suformuluotas, tačiau iš apelianto dėstomų argumentų galima spręsti, jog apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmesti.
Dėl prašymo išreikalauti įrodymą ir su atskiruoju skundu pateikto papildomo dokumento
15. Apeliantas pateikė prašymą išreikalauti iš antstolio S. O. G. jam atsiųstą N. B. prašymą, kuriuo antstolis informuotas apie tai, jog apeliantas su N. B. nebegyvena nuo 2021 m. spalio mėn., jie yra nusprendę nutraukti santuoką, o skola yra tik N. B., ir šį įrodymą pridėti prie bylos.
16. CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
17. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklė. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų gavimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens prašymo dėl įrodymo išreikalavimo turinį ir motyvus, sprendžia, jog tenkinti prašymą dėl apelianto nurodyto naujo įrodymo išreikalavimo nėra pagrindo.
19. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomą dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 23 d. skundą. Atsižvelgiant į tai, jog šis skundas apelianto jau buvo pateiktas, tačiau jis nebuvo priimtas, nustačius šio procesinio dokumento trūkumus, todėl jis apeliacinės instancijos teismo šioje byloje nevertinamas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
20. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.116 – 3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).
21. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta, tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (šiuo atveju – skolininkės sutuoktinio) yra aprašytas ir areštuotas.
22. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1-2 dalys).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkės N. B. ir suinteresuoto asmens V. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7449-356/2023 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau šios nutarties priėmimo dieną civilinė byla dar nėra išnagrinėta ir teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nėra priimtas. Taigi N. B. ir V. B. santuoka nėra nutraukta. Byloje taip pat duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktus nėra.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0168/23/01413 antstolis S. O. G. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-5308-1141/2023 dėl 544,34 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. B. išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2023 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-23-168-33814 areštavo skolininkės N. B. sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA). 2023 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-23-168-33828 skolininkei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.
25. Kadangi skolininkė nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, antstolis 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-168-36902 pasiūlė išieškotojai UAB „Ignitis“ per trisdešimt dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. B., nustatymo.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Ignitis“ prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei N. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų.
27. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog nuo 2021 m. spalio mėn. sutuoktiniai kartu nebegyvena, teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo; skolos susidarė sutuoktiniams jau nutraukus santykius, nebegyvenant kartu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiais apelianto argumentais.
28. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
29. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų V. B. ir N. B. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, vertina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad sutuoktiniai V. B. ir N. B. gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
