Dėl antstolės A. M. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., E. M.

Civilinė byla Nr. e2S-587-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01237-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.18.1; 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5349-1027/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., E. M., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. V. pateikė patikslintą skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, kuriuo prašė: 1) atstatyti praleistą 20 dienų terminą patikslintam skundui dėl 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymo Nr. S-23-104-24490 panaikinimo pateikti, pripažinus, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) antstolės A. M. 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymą Nr. S-23-104-24490 dėl vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 užbaigimo ir vykdomojo rašto Nr. 2-174-531/2013 grąžinimo panaikinti; 3) tęsti iš skolininkės E. M. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013 priverstinį dar neišieškotos 68,09 Eur likusios skolos sumos dalies išieškojimą bei 5 procentų dydžio metų proceso palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 8 d. iki visiško 68,09 Eur šios likusios skolos dalies išieškojimo išieškotojo J. V. naudai.

2. Nurodė, kad jog pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013 dar yra likusi iš skolininkės E. M. priverstinai neišieškota 68,09 Eur skolos dalis ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 2022 m. kovo 8 d. iki visiško šios 68,09 Eur likusios skolos dalies išieškojimo išieškotojo J. V. naudai.

3. Pažymėjo, kad 5 proc. procesinių palūkanų priskaičiavimus atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsniu – įmokų paskirstymas: 1) jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 3) trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; 4) ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

4. Nurodė, jog pareiškėjui 20 dienų bėgyje patikslinto skundo pateikti nepavyko, nes iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 vienas 2013 m. lapkričio 8 d. įmokos dėmuo 500,00 Lt/144,81 Eur jam antstolės pagalba paaiškėjo tik 2023 m. birželio 14 d., todėl šį patikslintą skundą pareiškėjas pateikia uždelsęs tik dvi dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Teismas vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 duomenimis nustatė, kad 2013 m. liepos 26 d. antstolio L. J. patvarkymu Nr. S-1121 priimtas vykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas Nr. 2-174-531/2013 dėl 20 690,77 Eur (71 441,10 Lt) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (70 258,10 Lt) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės E. M. išieškotojo J. V. naudai. 2022 m. kovo 9 d. antstolio L. J. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-22-53-3623 nurodyta, kad vykdomojoje byloje yra išieškota ir paskirstyta 26 587,31 Eur suma, susidedanti iš 20 690,78 Eur skolos (plačiąja prasme) ir 5 896,53 Eur procesinių palūkanų, likusi išieškoti skolos suma – 0,00 Eur. 2022 m. kovo 25 d., pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams, antstolei A. M. perduota vykdomoji byla Nr. 0104/22/06871. 2023 m. gegužės 24 d. antstolė A. M. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-104-24490, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/06871 užbaigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis raštas Nr. 2-174-531/2013 grąžintas Utenos apylinės teismo Visagino rūmams. Pagal vykdomąjį dokumentą išieškotojui pervesta 20 690,77 Eur skolos ir 5 896,53 Eur palūkanų bei grąžintos 144,81 Eur dydžio vykdymo išlaidos.

7. Teismas taip pat nustatė, kad gavęs skundžiamą patvarkymą pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. kreipėsi į antstolę A. M., prašydamas jam pateikti visas įskaitomas ir flomasteriu paryškintas įmokų datas apie priverstinai išieškotojo naudai išieškotas sumas bei patikrinti jo skaičiavimus. Antstolė, išanalizavusi pareiškėjo pateiktus skaičiavimus, 2023 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją apie nustatytą netikslumą dėl 2014 m. lapkričio 2 d. išieškotos sumos.

8. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė argumentų, kodėl, remiantis jo nurodomu CK 6.54 straipsniu, vykdomojoje byloje apskaičiuota ir išieškota skolos ir procesinių palūkanų suma yra neteisinga. Juo labiau, kad antstolė A. M. vykdė bendradarbiavimo pareigą su pareiškėju, suteikė jam visą reikalingą informaciją, nesudarė jokių kliūčių jam patikrinti apskaičiavimus, atliktus vykdomojoje byloje.

9. Teismas nustatė, jog paties pareiškėjo atlikti skaičiavimai gali būti klaidingi, nes palyginus ant vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 viršelio atliktus rankraštinius įrašus „pervesta į depozitą“ matyti, kad, nors daugelis į pareiškėjo lentelę įrašytų datų atitinka, kai kurios datos yra neteisingos: 1) pareiškėjas nurodo, kad įmoka gauta 2014 m. liepos 9 d., kai pagal antstolio įrašus suma išieškota 2014 m. liepos 8 d.; 2) pareiškėjas nurodo, kad įmoka gauta 2014 m. lapkričio 2 d., kai pagal antstolio įrašus suma išieškota 2014 m. lapkričio 7 d.; 3) pareiškėjas nurodo, kad įmoka gauta 2015 m. birželio 5 d., kai pagal antstolio įrašus suma išieškota 2015 m. birželio 9 d.; 4) pareiškėjas nurodo, kad įmoka gauta 2020 m. gegužės 9 d., kai pagal antstolio įrašus suma išieškota 2020 m. gegužės 8 d.

10. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai) kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-388-280/2022, 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-755/2023). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo visais atvejais procesines palūkanas skaičiuoti iki dienos, kai skolininkė sumokėjo vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo lentelėje nenurodyta 2020 m. kovo 9 d. antstolio depozitinėje sąskaitoje gauta įmoka ir iš šios gautos įmokos pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. pervesta 305,05 Eur suma.

12. Teismas darė išvada, kad neturi pagrindo spręsti, jog antstolė A. M. skundžiamą patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/06871 užbaigta ir vykdomasis raštas Nr. 2-174-531/2013 grąžintas jį visiškai įvykdžius, priėmė nepagrįstai ar vadovaudamasi neišsamiais arba klaidingais duomenimis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo: 1) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti suinteresuotą asmenį antstolę A. M. tęsti 2022 m. kovo 8 d. datai dar likusio ne mažesnio 68,09 Eur skolos dydžio bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2022 m. kovo 8 d. iki visiško ne mažesnės 68,09 Eur likusios skolos priverstinį išieškojimą apelianto J. V. naudai iš skolininkės E. M. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013; 2) išaiškinti, kokiu raštu antstolė A. M. turėtų išieškotoją J. V. informuoti apie iš skolininkės E. M. išieškotos eilinės įmokos, įplaukusios į antstolio depozitinę sąskaitą, datą bei jos dydį; 3) išaiškinti, ar koks įstatymo straipsnis apeliantui J. V. draudžia vadovautis kasacinio teismo praktika bei CK 6.54 straipsniu ir vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/06871 priskaičiuoti 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš skolininkės E. M. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013; 4) išaiškinti, dėl kokios priežasties bei kokio įstatymo straipsnio pagrindu yra nutraukiamas skolininkei procesinių palūkanų skaičiavimas ir kodėl skolininkė pagal išvestinį dokumentą – sprendimų vykdymo instrukciją, yra neteisėtai atleidžiama nuo prievolės toliau mokėti apelianto naudai procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra iki visiško skolininkės E. M. atsiskaitymo su išieškotoju dienos.

14. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas bei kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012), reglamentuojančią įrodinėjimo procesą.

15. Apeliantas pažymi, kad jis savo pateiktoje procesinių palūkanų lentelėje pirmiausia paskaičiuoja procesines palūkanas, remdamasis CK 6.54 straipsniu bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika. Apeliantas procesines palūkanas paskaičiuoja nuo kiekvienos priteistos sumos gautos įmokos į antstolių depozitines sąskaitas datos iki skolininkės prievolės pagal vykdomąjį raštą visiško įvykdymo.

16. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimų vykdymo instrukcija yra išvestinis dokumentas, todėl apeliantui neaišku, dėl kokios priežasties šis dokumentas atleidžia skolininkę nuo procesinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra iki visiško skolininkės atsiskaitymo su išieškotoju, mokėjimo.

17. Apeliantas paaiškina, kad joks įstatymas jo neįpareigoja tikėti Antstolių informacine sistema, nes antstolės el. paštu jam atsiųstuose išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose nėra nurodyta už kokį laikotarpį yra priskaičiuotos procesinės palūkanos, kada eilinė išieškota iš skolininkės suma įplaukė į antstolio depozitinę sąskaitą. Apelianto manymu palūkanas vykdomojoje byloje reikia skaičiuoti vadovaujantis įstatymu bei kasacinio teismo praktika, o nesiremti reikiamų institucijų netinkamai patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

18. Apelianto teigimu jo pateikta lentelė, sudaryta pagal gautų įmokų į antstolių depozitines sąskaitas datas ir apeliantui išsiųstų įmokų dydžius, patvirtina nevisišką skolininkės prievolės apeliantui įvykdymą. Neišieškotos prievolės dydis yra 68,09 Eur skola ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 2022 m. kovo 8 d. iki visiško 68,09 Eur likusios skolos išieškojimo.

19. Nurodo, kad vykdomojoje byloje apskaičiuota ir išieškota skolos ir procesinių palūkanų suma yra neteisinga todėl, kad Sprendimų vykdymo instrukcija yra prieštaraujanti procesinių palūkanų paskirčiai, kuri skatina skolininką greičiau įvykdyti prievolę, kasacinio teismo praktikai ir CK 6.54 straipsniui, pagal kurį pirmiausia įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o tik paskui įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Tačiau pagal Sprendimų vykdymo instrukciją pradžioje išieškoma vykdomajame rašte nurodyta priteista suma ir tik po to, vienu sykiu yra apskaičiuojamas visas procesinių palūkanų dydis.

20. Paaiškina, kad ant vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 viršelio vidinės pusės antstolių ranka atlikti datų ir įmokų ne visi įrašai „pervesta į depozitą“ lengvai įskaitomi. Be to, apeliantas tik dvi įmokas (1-ąją ir 4-ąją pavėlino po vieną dieną), sumoje pavėlino tik 2 dienomis, o kitas dvi įmokas (2-ąją paankstino 5 dienomis ir 3-iąją paankstino 4 dienomis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

22. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde, o pagal CPK 338 straipsnio nuostatas, ir atskirajame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Remdamasis prieš tai aptartomis CPK normomis, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirajame skunde nurodytų prašymų pateikti išaiškinimus teisės taikymo ir vykdymo veiksmų klausimais, kadangi tokie prašymai nebuvo reiškiami nei skunde antstoliui, nei teikiami pirmosios instancijos teismui (CPK 306, 312, 338 straipsniai), todėl minėtų reikalavimų nagrinėjimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

24. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo J. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

25. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – procesinių palūkanų paskaičiavimo lentelę, Antstolių informacinės sistemos naudotojo darbo vadovą ir 2023 m. kovo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį.

26. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl apelianto naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

28. Vykdomosios bylos Nr. 0104/22/06871 duomenimis nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013 dėl 16 516,45 Eur (57 028 Lt) skolos, 3 006,00 Eur (10 379,10 Lt) delspinigių, 825,71 Eur (2 851,00 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 20 348,15 Eur (70 258,10 Lt) sumos nuo 2013 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 610,52 Eur (2 108,00 Lt) žyminio mokesčio ir 2,03 Eur (7,00 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų išieškojimo iš E. M. ieškovo J. V. naudai. 2013 m. liepos 24 d. išieškotojas J. V. vykdomąjį raštą Nr. 2-174-531/2013 pateikė vykdyti. 2013 m. liepos 26 d. antstolio L. J. patvarkymu Nr. S-1121 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2022 m. kovo 25 d. pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams antstolei A. M. buvo perduota vykdomoji byla Nr. 0104/22/06871 (buvęs Nr. 0053/13/00472/1). 2023 m. gegužės 24 d. antstolė A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-23-104-24490 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/06871 užbaigta vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis raštas Nr. 2-174-531/2013 grąžintas Utenos apylinės teismo Visagino rūmams. Patvarkyme nurodyta, kad išieškotojui pervesta 20 690,77 Eur skola ir 5 896,53 Eur palūkanų bei grąžintos 144,81 Eur dydžio vykdymo išlaidos.

29. Tačiau apeliantas su vykdomosios bylos užbaigimu nesutinka, teigdamas, kad dar liko neišieškota 68,09 Eur skola ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 2022 m. kovo 8 d. iki visiško 68,09 Eur likusios skolos išieškojimo. Apelianto teigimu, vykdomojoje byloje apskaičiuota ir išieškota skolos ir procesinių palūkanų suma yra neteisinga; Sprendimų vykdymo instrukcija, pagal kurią antstolė skaičiuoja procesines palūkanas, yra prieštaraujanti procesinių palūkanų paskirčiai, kuri skatina skolininką greičiau įvykdyti prievolę, kasacinio teismo praktikai ir CK 6.54 straipsniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta.

30. Įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir SVI), kurioje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SVI ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Nagrinėjamu atveju spręsti, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus aptariamoje vykdomojoje byloje nesilaikė galiojančio teisinio reguliavimo, kokiu nors būdu pažeidė išieškotojo teises ar teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.

31. Nagrinėjamoje byloje yra aktualios SVI 133 punkto nuostatos, pagal kurias, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).

32. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos sumos sumokėjimo dienos, t. y. kuomet į antstolio depozitinę sąskaitą gaunami pinigai. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų) – nuo nesumokėto skolos likučio. Nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo teisinio pagrindo palūkanų apskaičiuoti kitu būdu, tad jas apskaičiuodama pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkte nurodytą tvarką, priešingai apelianto argumentams, pažeidimų nepadarė.

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, jog skolininkė, procesines palūkanas skaičiuojant pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, yra atleidžiama nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors savo prievolės iki šiol nėra visiškai įvykdžiusi. Lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl nuo lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą dienos negali būti tęsiamas procesinių palūkanų skaičiavimas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas, apribojantis palūkanų skaičiavimą nuo tos sumos dalies, kuri jau yra grąžinta, negali būti aiškinamas kaip neskatinantis skolininkę kuo griečiau įvykdyti prievolę kreditoriui. Atitinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė, vykdydama 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės, be kita ko, ir pagal minėtą Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą, netinkamai atliko skaičiavimus.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, vadinasi, skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos.

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantui visos aukščiau nurodytos tiek SVI, tiek CK nuostatos yra žinomos, tačiau vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su esamu ginčo teisinės situacijos reglamentavimu, nereiškia, kad antstolės veiksmais, kuriuos ji atlieka vadovaudamasi galiojančiomis teisės normomis, yra pažeidžiami apelianto teisėti interesai.

36. Nors apeliantas teigia, kad išieškota skolos suma ir procesinės palūkanos apskaičiuotos neteisingai, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas nepateikia jokių pagrįstų argumentų. Dėl šios priežasties, tik paties apelianto pasvarstymai apie neteisingai paskaičiuotą išieškotą skolos sumą ir procesines palūkanas, laikytini deklaratyviais ir yra atmestini. Be to, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pats išieškotojas J. V. pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui prašyme nurodė išieškoti likusią 20 690,77 Eur (71 441,10 Lt) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal vykdomąjį dokumentą išieškotojui pervesta 20 690,77 Eur skolos ir 5 896,53 Eur palūkanų bei grąžintos 144,81 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog išieškota ne visa skolos suma, apeliantas nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir teismas.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

38. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją ir įpareigoti antstolę tęsti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/06871 remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė