Dėl 100 572,58 EUR žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-274-755/2023

Teisminio dokumento Nr. 2-59-3-00077-2023-03

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.;2.6.10.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdžiušienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ (duomenys neskelbtini),

atsakovui A. J. ir (duomenys neskelbtini),

nedalyvaujant tretiesiems asmenims L. J. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybuteka“ atstovams,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir nuotolinio vaizdo-garso priemones ZOOM platformoje,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“ ieškinį atsakovui A. J. dėl 100 572,58 EUR žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) UAB „MEGRAME“ prašė priteisti jos naudai iš atsakovo A. J., kuris iki bankroto bylos iškėlimo UAB “Statybuteka“ buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo bei tebėra (duomenys neskelbtini), 100 572,58 EUR žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jos atstovai teismo posėdžiuose papildomai paaiškino, kad reiškia tiesioginį ieškinį savo skolininkės UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir UAB “Statybuteka“ (toliau ir skolininkė, tretysis asmuo, užsakovė) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis1) ir (duomenys neskelbtini) sudarė dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis2) (toliau kartu - Sutartys). Šiomis Sutartimis Ieškovė įsipareigojo pagaminti, statinyje sumontuoti ir perduoti skolininkei Sutartyse nurodytus gaminius (langus, vidaus duris, terasos / balkono duris), o ši įsipareigojo Sutartyse nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už gaminius pardavimo kainą.

Sutarties1 pagrindu Ieškovė pateikė UAB „Statybuteka“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini) pasirašė galutinį Ieškovės atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę. Sutarties2 pagrindu Ieškovė pateikė UAB “Statybuteka“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini) pasirašė Ieškovės atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę. Suėjus PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo terminams, Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB “Statybuteka“ su priminimu dėl vėluojamo atsiskaitymo. Skolininkė nereagavo į Ieškovės priminimą, todėl ji (duomenys neskelbtini) d.pateikė pretenziją iki (duomenys neskelbtini) d. sumokėti vėluojamą apmokėti pagal abi Sutartis 87 661,65 EUR skolą. UAB “Statybuteka“ nesumokėjo.

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 87 611,65 EUR skolos ir 442,50 EUR delspinigių priteisimo. Teismas (duomenys neskelbtini) preliminariu sprendimu civilinėje byloje ieškinį patenkino.UAB “Statybuteka“ pateikė prieštaravimus. 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą byloje, kuriuo nusprendė UAB “Statybuteka“ prieštaravimus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Jis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 22 d., UAB “Statybuteka“ jo neįvykdė.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB “Statybuteka“ iškėlimo. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-342-425/2022 iškėlė UAB “Statybuteka“ bankroto bylą. Teismo nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Kadangi UAB “Statybuteka“ neįvykdė (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo, padidėjo bendras jos skolos dydis (įskaitant delspinigius ir procesines palūkanas). Ieškovės kreditorinis reikalavimas, kuris yra patvirtintas BUAB “Statybuteka“ bankroto byloje, sudaro 91 337,37 EUR.

Bankroto bylos eigoje BUAB “Statybuteka“ nemokumo administratoriui pateikus informaciją ir dokumentus, tapo aišku, kad sudarant Sutartį2 UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini) (atsakovas) žinojo, jog dėl įmonės prastos finansinės padėties Sutartimi2 prisiimtų įsipareigojimų įmonė įvykdyti negalės. (duomenys neskelbtini) BUAB „Statybuteka“ nemokumo administratoriaus parengtoje pirmajam kreditorių susirinkimui informacijoje nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini) Statybuteka buvo nemoki ir jai turėjo būti inicijuojama nemokumo procedūra.“.... „(duomenys neskelbtini). Statybuteka finansiniai rodikliai drastiškai pablogėjo, tačiau nei tuometinė (duomenys neskelbtini) nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio bei JANĮ 6 straipsnio reikalavimų.“ Tai reiškia, kad vėliausiai (duomenys neskelbtini) UAB “Statybuteka“ jau buvo nemoki ir jos (duomenys neskelbtini)-Atsakovas turėjo pareigą inicijuoti UAB “Statybuteka“ bankroto procedūrą.

Atsakovas užėmė UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini). Jis nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, UAB “Statybuteka“ vardu veikiantis kaip (duomenys neskelbtini) Atsakovas atliko veiksmus tiesiogiai nukreiptus į žalos Ieškovei padarymą. Jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB “Statybuteka“ iškėlimo ir toliau vykdė veiklą. Žinodamas apie kritinę bendrovės finansinę padėtį, Atsakovas, veikdamas esant ypatingai aukštai rizikai, nusprendė sudaryti su Ieškove Sutartį2. Sudarydamas šią sutartį bendrovei esant nemokumo būsenoje, Atsakovas prisiėmė asmeninę žalos atlyginimo Ieškovei riziką, jei tokio sandorio bendrovė negalės tinkamai įvykdyti ir atsiskaityti su Ieškove. Atsakovo neteisėtų veiksmų visuma lėmė tai, kad UAB “Statybuteka“ pilnai neatsiskaitė su Ieškove pagal Sutartį1 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini).

Atsakovo veiksmai buvo nukreipti būtent į Ieškovės teisių pažeidimą

Iš (duomenys neskelbtini) UAB “Statybuteka“ finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovė nuo (duomenys neskelbtini) m. veikė patirdama reikšmingas nuostolių sumas- (duomenys neskelbtini) m. pelno - nuostolių ataskaita rodo, kad ji patyrė 242 236 EUR nuostolių, (duomenys neskelbtini) m. nuostoliai sudarė dar daugiau - 267 371 EUR. Prastą finansinę padėtį atskleidžia ir (duomenys neskelbtini) m. balanso duomenys, iš kurių matyti, jog UAB “Statybuteka“ turimo turto buvo už 416 050 EUR, tačiau mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 550 497 EUR. (duomenys neskelbtini) m. UAB “Statybuteka“ įsiskolinimas viršijo turimo turto vertę. Tokia situacija atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtiną juridinio asmens nemokumo padėtį.

UAB “Statybuteka“ per vienerius metus gautinos sumos (skolos iš pirkėjų) buvo 209 401 EUR ir sudarė 50 % viso bendrovės turto. Skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, dėl šios priežasties debitorių skolos paprastai nėra įskaitomos į įmonės turimo turto realią vertę. Išaugo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - nuo 132 485 EUR iki 449 300 EUR. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) m. turto be gautinų sumų įmonė turėjo 206 649 EUR, o trumpalaikių įsipareigojimų daugiau nei dvigubai, t. y. 449 300 EUR. Išanalizavus UAB“ Statybuteka“ balanso duomenis už nepilnus (duomenys neskelbtini) m., matyti, jog jos turimas turtas sumažėjo dvigubai lyginant su (duomenys neskelbtini) m. - nuo 416 050 EUR iki 201 164 EUR, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai dar padidėjo - nuo 550 497 EUR iki 607 390 EUR. Tai reiškia, kad UAB “Statybuteka“ įsiskolinimas trigubai viršijo turimo turto vertę - skolos dar labiau išaugo.

UAB“ Statybuteka“ finansiniai rodikliai (duomenys neskelbtini) d. buvo labai prasti, ji veikė nuostolingai ir buvo nemoki, tačiau Atsakovas neinicijavo UAB “Statybuteka“ bankroto procedūros, nors tokią imperatyvią pareigą (duomenys neskelbtini) nustato JANĮ. Atsakovas, neinicijavęs laiku UAB “Statybuteka“ bankroto proceso, pažeidė JANĮ 5 ir 6 straipsniuose įtvirtintas bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas.

UAB “Statybuteka“ finansinei padėčiai tapus kritinei, Atsakovas pažeidė ir savo fiduciarines pareigas Ieškovės atžvilgiu. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės vadovas yra atsakingas tiek už juridinio asmens valdymą (vidinė funkcija), tiek už atstovavimą juridiniam asmeniui turint santykių su trečiaisiais asmenimis (išorinė funkcija). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės vadovas, įgyvendindamas šias bendrovės vadovui priskirtas funkcijas, be kita ko, privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje nurodytų fiduciarinių pareigų bei kituose įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų. Už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui gali kilti deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama (duomenys neskelbtini) fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams. Atsakovas neužtikrino fiduciarinių pareigų veikti sąžiningai ir protingai Ieškovės atžvilgiu vykdymo. Pirma, jis, žinodamas, kad UAB “Statybuteka“ yra nemoki (duomenys neskelbtini), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir veikdamas nemokumo situacijoje toliau vykdė veiklą. Atsakovas turėjo vertinti riziką, kad gali neatsiskaityti su Ieškove ir neabejotinai tai vertino. Sudarydamas Sutartį2 įmonei būnant nemokiai, Atsakovas prisiėmė asmeninę žalos atlyginimo riziką, jei tokio sandorio įmonė negalėtų tinkamai įvykdyti ir su Ieškove neatsiskaitytų. Antra, prieš sudarant Sutartį2, Atsakovas neinformavo Ieškovės apie sunkią įmonės finansinę padėtį, o ieškovė pati neturėjo galimybės jos patikrinti. Sutarties2 sudarymo momentu ((duomenys neskelbtini)) UAB “Statybuteka“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m. dar nebuvo pateikti VĮ Registrų centras, o (duomenys neskelbtini) m. finansinės atskaitomybės dokumentai nerodė prastos finansinės būklės. Trečia, Atsakovas priėmė sprendimą sudaryti Sutartį2 su Ieškove, kurios nebeturėjo objektyvios galimybės įvykdyti. Remiantis (duomenys neskelbtini) balanso duomenimis, UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini) m. turto be gautinų sumų turėjo 123 773 EUR, o trumpalaikių įsipareigojimų -506 193 EUR. Ji turėjo senų skolų kitiems kreditoriams ir neturėjo lėšų naujiems Įsipareigojimams vykdyti. Sudarant Sutartį2, Atsakovui buvo žinoma, kad UAB “Statybuteka“ negalės atsiskaityti su Ieškove, kadangi ji turėjo senų skolų ir neturėjo pakankamai turto sumokėti šias skolas kreditoriams bei UAB “Statybuteka“ dėl šios priežasties privalės atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais ir pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį. VMI ir SODRA priverstinai nurašydavo pinigines lėšas iš įmonės banko sąskaitos.

Atsakovas pažeidė verslo sprendimo priėmimo taisyklės sąlygas. Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 str. 7 d.). Bendrovės vadovo sprendimas turi būti pagristas ir priimamas sąžiningai (be interesų konflikto ir nesiekiant asmeninės naudos). Ieškovės vertinimu, Atsakovo veiksmai neatitinka verslo sprendimo priėmimo taisyklės. Pirma, Atsakovo sprendimas sudaryti Sutartį2 buvo neteisėtas - Atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas elgtis sąžiningai ir protingai Ieškovės atžvilgiu. Antra, sprendimas sudaryti Sutartį2,buvo nepagrįstas ir viršijo protingą ūkinę- komercinę riziką - Atsakovas tinkamai neįvertino UAB “Statybuteka“ galimybių atsiskaityti su Ieškove pagal Sutartį2, nors tokią pareigą turėjo. Atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini), turėjo fiduciarines pareigas prieš Ieškovę, kaip kreditorę, vertinimą Atsakovas privalėjo atlikti ne tik UAB “Statybuteka“, bet ir Ieškovės atžvilgiu. Atsakovas prieš sudarydamas Sutartį2, neinformavo Ieškovės apie užsakovės nemokumą ir galimą Sutarties2 neįvykdymą. Gavus tokią informaciją, Ieškovė būtų atsisakiusi sudaryti sutartį arba pareikalavusi jos įvykdymo užtikrinimo priemonių.

Atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, kai trūksta lėšų. UAB „Statybuteka“ terminas atsiskaityti su Ieškove pagal Sutartį2 ir PVM sąskaitą-faktūrą suėjo (duomenys neskelbtini), bet UAB“ Statybuteka“ atliko mokėjimus asmenims, kurie pagal atsiskaitymų eiliškumą turėjo gauti mokėjimus vėliau nei Ieškovė. Atsakovo veiksmai buvo nukreipti į žalos Ieškovei padarymą: jis laiku neinicijavo bendrovės bankroto procedūros ir toliau vykdė veiklą; nuspręsdamas sudaryti Sutartį2, pažeidė savo fiduciarines pareigas elgtis sąžiningai ir protingai Ieškovės atžvilgiu; atlikti veiksmai neatitiko verslo sprendimo priėmimo taisyklės sąlygų.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).Egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos Atsakovo civilinei atsakomybei kilti, būtent: Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į Ieškovės teisių pažeidimą; dėl šių veiksmų Ieškovei kilo 100 572,58 EUR žala; Atsakovo kaltė yra preziumuojama; egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų Atsakovo veiksmų ir Ieškovei padarytos žalos.

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (deliktas) yra atskirai reglamentuotas ir CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo veiksmai pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais Ieškovei nepadarytų žalos: laiku neinicijavo bankroto bylos; pažeidė savo fiduciarines pareigas elgtis sąžiningai ir protingai Ieškovės atžvilgiu: UAB“ Statybuteka“ esant nemokiai, Atsakovas toliau vykdė veiklą ir priėmė sprendimą sudaryti Sutartį2, nors numatė, kad Sutarties2 įmonė negalės įvykdyti; neinformavo Ieškovės prieš sudarant Sutartį2 apie skolininkės finansinę padėtį; nepaisė aplinkybių, kad UAB “Statybuteka“ neturi objektyvių galimybių atsiskaityti pagal Sutartį2. Atsakovas pažeidė verslo priėmimo sprendimo taisyklės sąlygas: sprendimas sudaryti Sutartį2 buvo neteisėtas, nepagrįstas ir viršijo protingą ūkinę-komercinę riziką. Atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką.

Remiantis UAB“Statybuteka“ nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, bendra suderinta kreditorinių reikalavimų UAB “Statybuteka“ bankroto byloje suma sudaro 527 808,46 EUR. Atsižvelgiant į tokią finansinę būklę, Ieškovei savo reikalavimo, siekiančio 91 337,37 EUR, tikėtis atgauti neįmanoma.

Dėl įmonės vėlavimo atsiskaityti Ieškovė net ir po bankroto bylos iškėlimo patiria nuostolius, už kuriuos yra atsakingas Atsakovas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad už vėlavimą atsiskaityti skolininkas moka palūkanų normą, kuri yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Prievolė mokėti palūkanas Ieškovei atsirado (duomenys neskelbtini) po to, kai buvo laiku neatsiskaityta. Vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Ieškovė palūkanas prašo skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini), t.y. kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą, iki (duomenys neskelbtini) nuo 91 337,37 EUR sumos už 67 dienas (8 proc. + 2,86 proc.) 10,86 proc. - 1 820,79 EUR. Nuo (duomenys neskelbtini) nuo 91 337,37 EUR sumos už 135 dienas (8 proc. + 4,78 proc.) 12,78 proc. - 4 317,37 EUR. Bendra palūkanų suma 6 138,16 EUR.

Ieškovė turėjo ir kitų išlaidų, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su bendrovės ir Atsakovo veiksmais - 2 478,57 EUR bylinėjimosi išlaidų bankroto procese, 618,48 EUR išlaidų teisinei pagalbai, susijusių su atstovavimu ginčą sprendžiant ne teismo tvarka, apmokėti.

Atsakovas veikė tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad jo veiksmai padarys žalos Ieškovei. Jis veikė sąmoningai, tiek nusprendęs neinicijuoti bankroto bylos UAB “Statybuteka“ iškėlimo ir toliau vykdyti veiklą; tiek priėmęs sprendimą sudaryti Sutartį2, kurios įvykdyti įmonė neturės objektyvių galimybių; tiek perleidęs savo asmeninį turtą tretiesiems asmenims, siekiant apsisaugoti nuo galimų Ieškovės reikalavimų, nukreiptų į Atsakovo asmeninį turtą.

Egzistuoja priežastinis ryšys tarp Atsakovo veiksmų ir Ieškovei kilusios žalos.

Žalingi padariniai kilo iš Atsakovo neteisėtų veiksmų - sprendimo neinicijuoti bankroto bylos UAB “Statybuteka“ iškėlimo, sprendimo sudaryti Sutartį2, kurios įvykdyti įmonė neturės galimybių, sprendimo atsiskaityti su vėlesnės eilės kreditoriais nei Ieškovė, sprendimo perleisti tretiesiems asmenims savo asmenį turtą, suvokus, kad bus inicijuojamos UAB “Statybuteka“ bankroto procedūros.

Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškinį, teismo posėdžiuose paaiškino, jog Ieškovė nepagrįstai reiškia tiesioginį ieškinį Atsakovui ir tokiu būdu nepagrįstai bando bankrutavusios įmonės skolą perkelti buvusiam jos (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrą principą, akcininko ir pačios bendrovės prievolės yra atskirtos. CK 2.50 straipsnis numato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Nėra teisinių pagrindų visumos, kad reikalauti žalos atlyginimo iš (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; Antra, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto

Neegzistuoja nei vienas iš teismų praktikoje nustatytų kriterijų. BUAB “Statybuteka“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu. Nėra nustatyta kokių nors nesąžiningų sandorių, kuriais Atsakovas būtų gavęs lėšas iš UAB “Statybuteka“, jas pervedęs sau ar pan. Ieškinys, kurį pateikė ieškovė, galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindą pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą-veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, bei atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu - individualia žala. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne dėl bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Atsakovas būtų atlikęs veiksmus, specifiškai ir tiesiogiai nukreiptus būtent į žalos Ieškovei padarymą. BUAB “Statybuteka“ bankroto byloje jos kreditoriais yra ne viena įmonė, kuri teikė paslaugas ar tiekė prekes. Bendras kreditorių finansinis reikalavimas sudaro 527 808,46 EUR.

Atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas išsaugoti UAB “Statybuteka“ veiklą.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-118-425/2023 matyti, kad Atsakovo ir jo sutuoktinės turimi kreditoriniai reikalavimai į UAB “Statybuteka“ sudaro daugiau kaip 75 tūkstančius eurų. Gelbėdamas įmonę, pats Atsakovas investavo dideles savo asmenines lėšas, atlikdavo būtiniausius mokėjimus, kurie buvo reikalingi tęsti UAB “Statybuteka“ veiklą. Gelbėdamas įmonę, jis įkeitė kreditoriui Jungtinei centrinei kredito unijai KREDA užtikrinant Trečiojo asmens1 įsipareigojimus, kylančius iš (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo asmeninį turtą UAB “Statybuteka“ kreditoriams, t.y. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas suteikė ir kitus užtikrinimus gelbėdamas Trečiąjį asmenį, pvz. laidavo už jo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį kreditoriui UAB „Lemora“

Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Trečiojo asmens 1 finansinei padėčiai tapus kritinei, Atsakovas neva pažeidė savo fiduciarines pareigas Ieškovės atžvilgiu

Sutartis su Ieškove buvo sudaryta, ne kaip ji teigia, Trečiojo asmens ir/ar savo kitų Atsakovo interesų tenkinimui, tačiau, siekiant įvykdyti UAB “Statybuteka“ prisiimtus įsipareigojimus pagal su UAB „Širvintų šiluma“ sudarytą sutartį, t. y. vykdant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Sudarant Sutartį 2 buvo vykdomos kitos su įvairiais statybos darbais susijusios sutartys, pagal kurias Atsakovas tikėjosi gauti apmokėjimą, todėl, priešingai negu teigia Ieškovė, nebuvo pagrindo manyti, kad nebus objektyvių galimybių įvykdyti Sutartį 2. Net ir po bankroto bylos Trečiajam asmeniui iškėlimo, nemokumo administratorius nustatė, kad Trečiasis asmuo vykdė minėto gyvenamojo namo renovacijos darbus ir liko atliktų, bet neperduotų, darbų yra už 12 950,53 Eur, kuriuos pats nemokumo administratorius perduos UAB „Širvintų šiluma“. Sutarties 2 sudarymo metu (2022 m. kovo mėnesį), UAB“Statybuteka“ turėjo vykdomų užsakymų, iš kurių tuo metu buvo planuojama gauti daugiau nei 800 tūkst. EUR pajamų, t.y.:

Objekto adresas

Sutarties kaina su PVM

2022 m. kovo mėn. likusi darbų dalis su PVM

Įrodymai

(duomenys neskelbtini)

694 740,86 EUR

347 893,55 EUR

(duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini)

205 810,40 EUR

102 010,39 EUR

(duomenys neskelbtini) subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokalinė sąmata su informacija apie darbų likutį (duomenys neskelbtini)

248 351,98 EUR

22 946,49 EUR

(duomenys neskelbtini) rangos darbų be projektavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini)

191 340,00 EUR

25 846,44 EUR

(duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)

175 204,01 EUR

8 840,28 EUR

(duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir aktai Nr. (duomenys neskelbtini)

590 000,01 EUR

296 099,20 EUR

(duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir aktai Nr. (duomenys neskelbtini)

VISO:

803 6,35 EUR

Net, jeigu ir būtų bent jau teorinė galimybė konstatuoti, kad Atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas kreditoriams, Ieškovė nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų pagrindžiančių, jog toks pažeidimas buvo nukreiptas būtent į jos interesų pažeidimą, t.y. nepateikia įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini)m. Atsakovas sudarė sutartis tik su ja arba pagal nuo (duomenys neskelbtini) m. sudarytas sutartis su kitais kreditoriais buvo atsiskaitoma išskiriant tik Ieškovę ar pan.

Ieškovė įrodinėja, kad, sudarymas Sutartį2, Atsakovas pažeidė verslo sprendimų priėmimo taisyklę, bet Atsakovas su tuo nesutinka.

Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą - ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei.Kasacinis teismas pažymi, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių tokių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir jis nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturi vertinti sandorio naudingumo požiūriu.

Bendrovės (duomenys neskelbtini)priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų. Pasak Ieškovės, Atsakovas, priimdamas sprendimą sudaryti Sutartį 2, neva pažeidė verslo sprendimo priėmimo taisyklę, bet sprendimas sudaryti šią Sutartį negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas. (duomenys neskelbtini)m. kovo mėnesį buvo likusių nebaigtų darbų už daugiau kaip 800 tūkstančių eurų. Net ir iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius nustatė, kad yra 107 726,8 EUR debitorinių skolų. Atlikęs visų Trečiojo asmens sudarytų sandorių per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo vertinimą, nemokumo administratorius padarė išvadą, kad visi patikrinti sandoriai, neišskiriant ir Sutarties, laikytini įprastais sandoriais ir nėra pagrindo manyti, kad jie buvo akivaizdžiai nenaudingi ir galėjo sąlygoti nemokumą ir kreditorių interesų pažeidimą. Sudarant Sutartį 2, nebuvo skolų VSDFV. UAB “Statybuteka“, nors ir atsirasdavo trumpalaikės skolos, jos buvo dengiamos. Tik prieš pat bankroto bylos iškėlimą, skolos išaugo.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Atsakovas neva pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką ir tokie veiksmai buvo nukreipti į žalos Ieškovei padarymą

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, įmonei vykdant veiklą, tenka priimti įvairius valdymo sprendimus, įskaitant ir tuos, kaip ir kokia tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokie veiksmai, kai įmonei vykdant komercinę veiklą yra atsiskaitoma su vienais kreditoriais, o su kitais - ne (net jei ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą), patenka į verslo sprendimų priėmimą ir yra įmonės valdymą (tinkamą ar netinkamą) sudarantys veiksmai, o ne konkretūs tik į vieną kreditorių nukreipti veiksmai. CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas kreditoriui reikšti reikalavimus neteisėtą atsiskaitymą atlikusiai įmonei, tačiau tai nėra pagrindas interpretuoti, kad šio straipsnio reikalavimų pažeidimas pats savaime yra pagrindas pripažinti, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).Tokie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai tiesioginis ieškinys įmonės vadovui grindžiamas. nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, sprendžiant dėl tokio ieškinio pagrįstumo, vien atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nepakanka įmonės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta papildoma aplinkybė - kad šiuo pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Taigi, turi būti sprendžiama ar yra pagrindas vertinti, kad įmonės vadovas (atsakovas) atliko nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, nukreiptus į konkretų kreditorių (ieškovę), kai, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką ir eiliškumą, atsiskaitė su vienais kreditoriais (su savimi pačiu kaip įmonės darbuotoju, kitais darbuotojais, notaru ir kredito unija), o su kitais (ieškove) – ne (LAT 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020).

Atsakovo (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. Tokiu būdu, JIs bandė derinti visų Trečiojo asmens kreditorių ir paties Trečiojo asmens turtinius interesus, o nepažeisti ieškovės interesus ir sukelti jam žalą. Iki bankroto bylos Trečiajam asmeniui1 iškėlimo liko nepadengti ne tik Ieškovės, bet ir kitų tos pačios bei aukštesnės eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (ieškinio priedas Nr. 13).UAB “Statybuteka“ atliko minėtus pavedimus ne todėl, kad siekė žalos padarymo Ieškovei, o todėl, kad nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, atsakovas siekė išsaugoti įmonės veiklą - atsiskaitydamas su kreditoriais, nuo kurių gyvybiškai priklausė tolesnė įmonės veikla (pvz. su buhalterinės apskaitos paslaugas teikusią UAB „Žinius“, statybines medžiagas, parduodančia UAB „Vakarų ikoda“, ir kt).

Ieškovės prašoma priteisti tariamos žalos suma yra nepagrįstai didelė

Reiškiant tokį ieškinį, reikia įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas pagrindinio skolininko bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju Ieškovė net neįrodinėja, kad bankroto procese neatgaus jokios savo reikalavimo dalies, nors BUAB“ Statybuteka“ turi turto ir gautinų sumų. Ieškovės kreditorinio reikalavimo suma bankroto byloje yra 91 337,37 EUR,bet iš Atsakovo, kaip neva atsakingo už nepadengtą reikalavimą, prašoma beveik 10 tūkstančių eurų didesnės sumos. Jeigu Ieškovė įrodinėja, kad ji patyrė žalą neva dėl to, kad laiku nebuvo iškelta bankroto byla, tai jos reikalavimo suma į Atsakovą negali būti didesnė kaip bankroto byloje patvirtintas Ieškovės reikalavimas. Trečia, Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti palūkanas nuo pagal Sutartis mokėtinų sumų už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, nes palūkanų skaičiavimas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra draudžiamas (JANĮ 28 straipsni). Ketvirta, nepagrįstai prašoma priteisti ir 2 478,57 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos bankroto byloje. Pati Ieškovė pasirinko samdyti teisininkus ir patirti šias išlaidas, kurios neįtrauktos į Trečiojo asmens kreditorinių reikalavimų sumas.

Tretieji asmens atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė. Ieškinys atmetamas.

Šalių, jų atstovų paaiškinimas raštu ir žodžiu, jų pateiktais dokumentais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. Ieškovė ir UAB “Statybuteka“, kurios (duomenys neskelbtini) buvo ir tebėra atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartisl, ieškinio Priedas Nr. 1). (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir UAB“ Statybuteka“ sudarė dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis2, ieškinio Priedas Nr. 2) (toliau kartu - Sutartys). Sutartimis Ieškovė įsipareigojo pagaminti, sumontuoti ir perduoti užsakovei šiose Sutartyse nurodytus gaminius (langus, vidaus duris, terasos / balkono duris), o ši įsipareigojo Sutartyse nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už gaminius pardavimo kainą.

Pagal Sutartiesl 6.2. punktą UAB“Statybuteka“ įsipareigojo sumokėti pardavimo kainą (21 296 EUR su PVM) tokia tvarka ir terminais: 5 280 EUR (be PVM) išankstinę įmoką ne vėliau kaip per 3 dienas nuo Sutartiesl pasirašymo dienos; 7 174,03 EUR (be PVM) išankstinę įmoką ne vėliau kaip per 3 dienas nuo paskutinės gaminių pagaminimo termino dienos ir likusią pardavimo kainos dalį, lygią 5 145,97 EUR (be PVM) per 30 dienų nuo atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo. Jei yra sudaryti tarpiniai atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai, tai jų apmokėjimo tvarka yra analogiška galutinio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto apmokėjimui. Pagal Sutarties2 6.2. punktą atsiskaitymo už paslaugas tvarka analogiška, tik skiriasi mokėtinos sumos- pardavimo kaina 108 295 EUR su PVM, 8 950 EUR (be PVM) išankstinė įmoka ne vėliau kaip per 3 dienas nuo Sutarties2 pasirašymo dienos, likusi pardavimo kainos dalis 80 550 EUR (be PVM) per 30 dienų nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Sutarties1 pagrindu Ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini). pasirašė galutinį Ieškovės atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę. Sutarties 2 pagrindu Ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB “Statybuteka“ (duomenys neskelbtini). pasirašė Ieškovės atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę (ieškinio Priedai Nr. 3-4). Taigi, apmokėjimas pagal abi sutartis turėjo būti atliktas (duomenys neskelbtini) dienomis (per 30 dienų). Ieškovė (duomenys neskelbtini). kreipėsi į UAB“Statybuteka“ su priminimu dėl vėluojamo atsiskaitymo. Užsakovė nereagavo į priminimą. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė pretenziją sumokėti iki (duomenys neskelbtini) apmokėti (duomenys neskelbtini) EUR skolą pagal abi Sutartis, UAB “Statybuteka“ nesumokėjo Ieškovei šios sumos (ieškinio Priedai Nr. 5-7). Pagal Sutartį1 ir Sutartį2 UAB “Statybuteka“ liko skolinga atitinkamai 5 000 Eur ir 82 611,65 Eur (priedas Nr.7). Ieškovė (duomenys neskelbtini). kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 87 611,65 EUR skolos ir 442,50 EUR delspinigių priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2689-852/2022 ieškinys buvo patenkintas. UAB “Statybuteka“ pateikė prieštaravimus. 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą byloje, kuriuo prieštaravimus atmetė ir teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (ieškinio Priedai Nr. 8-10).Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 22 d., UAB “Statybuteka“ teismo sprendimo neįvykdė. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB “Statybuteka“ iškėlimo. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-342- 425/2022 nusprendė iškelti UAB “Statybuteka“ bankroto bylą (ieškinio Priedai Nr. 11-12). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Bankroto byla iki šiol neužbaigta. Nutartyje iškelti bankroto bylą teismas padarė išvadą, jog iš UAB „Statybuteka“ pateiktos (duomenys neskelbtini). Pelno (nuostolių) ataskaitos yra tokie įmonės finansiniai rodikliai: nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už 214 789 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 620 469 Eur, iš kurių 519 272 Eur per vienerius metus. Per vienerius metus gautinos sumos 84 367 Eur, įmonė apskaitė 426 998 Eur dydžio nuostolį. Iš nurodytų balanso duomenų darė išvadą, kad UAB „Statybuteka“ įsipareigojimai kreditoriams du kartu didesni nei įmonės turto vertė, kas pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį atitinka įmonės nemokumo būsena, o tai yra pagrindas teismui iškelti atsakovei nemokumo bylą. Iš (duomenys neskelbtini) UAB “Statybuteka“ finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) veikė patirdama nuostolių - 242 236 EUR nuostolių, o (duomenys neskelbtini) nuostoliai sudarė 267 371 EUR. (duomenys neskelbtini) m. turto be gautinų sumų įmonė turėjo 206 649 EUR, o trumpalaikių įsipareigojimų daugiau nei dvigubai, t. y. 449 300 EUR.

Sutinkama su ieškove, kad UAB “Statybuteka“ finansiniai rodikliai (duomenys neskelbtini) buvo prasti, ji veikė nuostolingai ir buvo nemoki - įsipareigojimų turėjo daugiau nei faktinio turto, tačiau Atsakovas neinicijavo bendrovės bankroto procedūros, kas neatitiko JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto imperatyvo. Ieškovė bankroto byloje pateikė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą kas buvo ir padaryta, bendras UAB “Statybuteka“ skolos Ieškovei dydis 91 337,37 EUR (ieškinio Priedas Nr. 13). UAB “Statybuteka“ bankroto byloje pirmą kartą - (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo patvirtinti 77 kreditorių reikalavimai virš 600 tūkst. Eur sumai. Ieškovės reikalavimas patvirtintas šia teismo nutartimi ir iki šiol nepakeistas. Nėra ginčo, jog nė dalis ieškovės kreditinio reikalavimo iki šio momento nesumokėta. Ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) UAB “Statybuteka“ atliko mokėjimus kitiems kreditoriais (12 pozicijų, ieškinio 12 lapas), atsiskaitymo su kuriais terminas dar nebuvo suėjęs arba jis buvo vėlesnis nei ieškovės. Atsakovas neginčija 11 tokių mokėjimų (atsiliepimo į ieškinį 10-11 lapai) ir pateikė paaiškinimus kodėl jie buvo atlikti - apmokėjo buhalterines paslaugas teikusiai įmonei (3 mokėjimai) ko nepadarius ši būtų nutraukusi būtinų veiklai tęsti paslaugų tiekimą, du mokėjimai atlikti fasadinių plokščių tiekėjui, kad galima būtų baigti (aktuoti) atliktus darbus, mokėjimai už būtinų įrankių nuomą, už kurą, trys mokėjimai už ventiliacijos šachtų valymą ir matavimus, būtinus atliktų darbų (objekto) perdavimui ir lėšų gavimui. Dėl 150,01 Eur apmokėjimo UAB “Adelsy“ paaiškinimas nepateiktas.

Ieškovė reiškia tiesioginį ieškinį atsakovui kaip jos skolininkės UAB “Statybuteka“ buvusiam (sandorių sudarymo metu) (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsikerta, kad tokiam ieškiniui tenkinti nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų visumos. Civiliniai įstatymai nustato ir kasacinio teismo praktikoje pastebima, kad tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas tokiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir, priešingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Tuo tarpu vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekso, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus (CK 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (LAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

Dabar galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau ir JANĮ) specifinių, lyginant su ĮBĮ, atsakomybės sąlygų nenustatė, todėl ši praktika aktuali ir pagal dabartinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (LAT 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 11, 12 punktai). Šis teismas formuoja bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams šiais dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (LAT 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas); 2) tuo atveju, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (LAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

Suprantama, jog kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos ir civilinės atsakomybės sąlygos, kurios pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (LAT 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 39 punktas). Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas). Tik tokiais atvejais, kai bankrotas yra teismo pripažintas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (LAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai). Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad įmonė, neturėdama pakankamai lėšų dėl to nėra ginčo) suteikė pirmenybę ir atsiskaitė su vienu ar keliais iš kreditorių, savaime nepatvirtina kitų kreditorių tiesioginio ieškinio teisės įmonės bankroto atveju. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tose situacijose, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams pareikšti, t. y. patiria laikinus laisvų lėšų trūkumus, tačiau nėra nemokumo situacijoje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jame nustatyta mokėjimo eiliškumo tvarka netaikoma vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi tuo atveju, kai įmonė tampa nemoki, atsakingi asmenys turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ĮBĮ, šiuo atveju JANĮ, įstatymo nustatyta tvarka. Esant būtinų sąlygų, nustatytų CK 6.66 straipsnyje, visetui, nemokios įmonės atsiskaitymas, nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių, galėtų būti pagrindas bankroto byloje reikšti. Teismo vertinimu, neįrodyta, jog netinkamas atsakovo veikimas (bankroto bylos neinicijavimas (kai po (duomenys neskelbtini) m. ūkinės finansinės veiklos įvertinimo (duomenys neskelbtini) turėjo būti akivaizdu, jog bendrovė nemoki), to nepaisant, Sutarties2 sudarymas su ieškove, kad ir trūkstant lėšų, CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų dėl mokėjimų eiliškumo nelaikymas, nebuvo specifiškai orientuotas būtent ir tik į ieškovę ar galimai ir kitą konkretų kreditorių, kad būtent jam padaryti žalos. Atsakovo netinkamas veikimas neabejotinai didino UAB „Statybuteka” nemokumą, skolų dydį ir taip neatitiko kreditorių visumos interesų, bet neįrodyta,kad ju siekta žalos būtent ieškovei padarymo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, jog bankroto byloje patvirtintų kreditorių buvo virš 70, jų reikalavimai šiuo metu beveik 600 tūkst. Eur. Nėra duomenų, jog bankroto administratorius būtų ar kitais būdais nustatyta jog su šiais kreditoriais ar kitais asmenimis būtų buvę sudaryta ginčytinų sandorių. Taip pat nėra duomenų, jog būtų buvę vertinta, jog atsakovas padarė žalos bendrovei ir dėl to inicijuoti teisminiai procesai, tyčinis bankrotas nenustatytas.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog kuriais atvejais nebuvo laikytasi mokėjimų tvarkos dėl maždaug 22 500 Eur sumos (bent 4 kartus mažesnės nei ieškovės patvirtintas kreditinis reikalavimas) savaime nepatvirtina, jog tuo specifiškai būtent ieškovei siekta padaryti žalos ir ji padaryta. Netenkinant reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, nevertinama kiek pagrįsti galėtų būti netenkinami ir išvestiniai iš to reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Apibendrintai sprendžiama, jog neįrodyta, jog atsakovo elgesys buvo individualiai nukreiptas į žalos ieškovei padarymą, todėl vien tokios išvados padarymas yra pakankamas išvadai, jog tiesioginis ieškinys (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo nebūtų tenkinamas. Dėl pasakyto apie kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes tiek dėl jų teisinės svarbos, tiek jų įrodytumo nepasisakoma.

CPK

Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 3 085,50 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Šiuo atveju atstovavimo išlaidų dydis neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, paslaugos buvo suteiktos, už jas apmokėta, todėl jos priteisiamos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 98, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“, kodas (duomenys neskelbtini), A. J. 3 085,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka