Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-495/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23043-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.1.7.4; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,
nuteistajam V. R. (vaizdo konferencijos būdu),
nuteistojo V. R. gynėjai advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,
nuteistajam S. Š. (vaizdo konferencijos būdu),
nuteistojo S. Š. gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės, nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, S. Š. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. Š. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – S. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Taip pat nustatyta, kad V. R. ir S. Š. 2018 m. gegužės 17 d. 9.52 val., veikdami bendrininkų grupe, S. Š. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš S. B. priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki V. R. namų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo V. R. gynėjo advokato Vadimo Makušino apeliacinis skundas atmestas.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteisti D. M. ir A. V. (A. V.), tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo V. R. ir jo gynėjos, nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. R. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. gegužės 16 d. 18.40 val. S. B. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 17 107,77 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2018 m. gegužės 16 d. apie 18.40 val. šiame bute dalį jos – 398,77 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai perdavė D. M.; likusį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių) tame pačiame S. B. bute neteisėtai laikė iki 2018 m. gegužės 17 d. 9.52 val., kai, veikdamas bendrininkų grupe su S. Š., automobiliu „Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš S. B. priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki V. R. namų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių), ten jas neteisėtai laikė iki 2018 m. gegužės 17 d. 12.45 val., kai kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
2. S. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. R., 2018 m. gegužės 17 d. 9.52 val. S. Š. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš S. B. priklausančio buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki V. R. namų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. Š. išteisinimo ir jam priimtas naujas nuosprendis – S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nusprendė, kad šios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidų, suteikdamas prioritetą kai kuriems įrodymams, – pernelyg sureikšmino išteisintojo S. Š. parodymus, nevertino jų kitų bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų V. R. ir S. Š. parodymai ir jų iškeltos įvykio versijos yra paneigti iš dalies jų pačių parodymais (S. Š. parodymais, tiek duotais teisminio bylos nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu), liudytojų A. G., V. Ra., P. Š. parodymais, taip pat kaip liudytojų apklaustų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų parodymais, kratų ir apžiūros metu bei atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautais duomenimis, specialisto išvadomis ir paaiškinimais. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus S. Š. kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėto gabenimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Nustatyta, kad V. R. ir S. Š., veikdami bendrininkų grupe, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių).
III. Kasacinių skundų argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. ir jo gynėja advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas, bei, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šią baudžiamosios bylos dalį V. R. nutraukti; 2) nepatenkinus šio prašymo, pakeisti teismų nuosprendžius ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti V. R. švelnesnę bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus ir tai lėmė netinkamą BK 260 straipsnio 3 dalies taikymą. Abiejų instancijų teismai šališkai, selektyviai, klaidingai vertino bylos įrodymus, nuteistojo V. R. kaltę grindė ne įrodymais, o prielaidomis, taip pat netiesioginiais, nenuosekliais ir nepatikimais įrodymais, subjektyvia nuomone, jog nuteistasis siekia išvengti atsakomybės ir tik dėl to jo parodymai vertintini kaip gynybinė versija, vertino tik nuteistąjį kaltinančius įrodymus ir nevertino tiesioginių įrodymų, kurie pagrindė nuteistojo nekaltumą (nuteistųjų, liudytojų parodymų ir kt.), nevertino įrodymų visumos, abejonių neaiškino kaltinamojo (nuteistojo) naudai (in dubio pro reo principo pažeidimas).
4.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir V. R. paskyrė teisingumo principui prieštaraujančią bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų. Bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, paskirta neatsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kuri yra pagrindas švelninti įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, motyvuotai nepasisakė dėl esminių nuteistojo V. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, taip pat netinkamai aiškino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius.
4.3. Kasatorių teigimu, jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą, šioje byloje nėra. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad nuteistasis V. R. disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jas perdavė D. M. ir gabeno kartu su S. Š., taip pat nuteistojo tiesioginės tyčios įgyti ir laikyti narkotines medžiagas, todėl nepagrįstai buvo inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.
4.4. Teismai, nustatydami nusikalstamos veikos požymius, vadovavosi slapto sekimo protokolais ir pareigūnų parodymais, automobilio „Mercedes-Benz“ kratos protokolu (jos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“), liudytojų V. Ra., A. G. parodymais, tačiau visi šie įrodymai yra netiesioginiai ir nepagrindžia inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistojo veiksmuose. Be to, teismai nesivadovavo įrodymais, kurie paneigia V. R. kaltumą, t. y. liudytojo P. Š., nuteistųjų D. M., A. V. parodymais, specialistų išvadomis, kratos, atliktos S. B. bute, protokolu. Priešingai nei vertino teismai, nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys tiesiogiai nepatvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, o kiti duomenys nepaneigia nuteistųjų parodymų. Slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys neįrodo nei kanapių buvimo fakto S. B. bute, nei to, kad dalį šių medžiagų V. R. perdavė D. M., o vėliau kitą dalį gabeno su S. Š. jo vairuojamu automobiliu. Nors slapto sekimo metu 2018 m. gegužės 16 ir 17 d. užfiksuota, kad nuteistieji V. R., D. M., S. Š. neša krepšius, tačiau kas buvo juose, neaišku (iš vaizdo įrašo nematyti). Teismai, remdamiesi prielaidomis, spėjimais, konstatavo, kad krepšiuose buvo gabenamos narkotinės medžiagos, nors jokie bylos įrodymai to nepagrindžia. Teismai nepagrįstai 2018 m. gegužės 17 d. sekimo metu užfiksuotus ir V. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus krepšius vertino kaip tuos pačius ir tuo pagrindu konstatavo, kad V. R. su S. Š. 2018 m. gegužės 17 d. iš S. B. buto į V. R. butą gabeno narkotines medžiagas. Kratos, atliktos V. R. gyvenamojoje vietoje, protokole nurodyta, kad rasti su narkotinėmis medžiagomis 3 krepšiai: 1) mėlynos, geltonos, raudonos spalvos; 2) baltos spalvos su mėlynais, žaliais, rudais apskritimais; 3) rudos spalvos, dirbtinės odos. 2018 m. rugsėjo 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. R. ir S. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išėjo nešini krepšiais: S. Š. – dideliu languotu (mėlynos ir baltos spalvos) krepšiu, o V. R. – rudos spalvos ir juodos spalvos krepšiais. Taigi vienintelis krepšys, kurį galima vertinti kaip panašų į rastą V. R. namuose, yra rudos spalvos krepšys, o kiti krepšiai vizualiai pagal byloje esančius aprašymus skiriasi. Be to, tiek V. R., tiek S. Š. paaiškino, kad krepšiai, kuriuos jie nešė, nėra tie patys krepšiai, kurie buvo rasti kratos metu su narkotinėmis medžiagomis. Kasatorius tvirtino, kad krepšiuose, kuriuos jie nešė su S. Š., buvo jo asmeniniai daiktai. Tai, kad krepšių turinys buvo tik nuspėtas, ignoruojant visus jų skirtumus, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog krepšiai panašūs, arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog vaizdo įrašas neaiškus.
4.5. Teismai, ignoruodami bylos duomenis, nepagrįstai bei deklaratyviai konstatavo, kad nuteistojo V. R. neva D. M. perduotos medžiagos vėliau buvo rastos pas kitą nuteistąjį A. V. Iš teismų nuosprendžių neaišku, kodėl nebuvo vadovaujamasi A. V. parodymais, jog jis narkotinę medžiagą nusipirko iš nepažįstamų asmenų (romų tautybės asmenų) Ukmergėje, tik krepšį, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, pasiskolino iš D. M., bandydamas nuslėpti aitrų narkotinių medžiagų kvapą automobilyje. Byloje nebuvo įrodyta ir tai, kad A. V. tariamai perduotas narkotines medžiagas D. M. įgijo iš V. R. Vien susitikimas su V. R. ir krepšio su savimi turėjimas dar nepatvirtina, kad V. R. šio susitikimo metu D. M. perdavė narkotines medžiagas. Nei D. M., nei A. V., kuris neva iš jo įsigijo narkotines medžiagas, ar kasatorius, iš kurio neva D. M. įgijo vėliau išplatintas narkotines medžiagas, nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių ir logiškai paaiškino savo veiksmus. Kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir byloje esantys vaizdo įrašai bei apklausti liudytojai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ant narkotinių medžiagų pakuočių nebuvo rasta kasatoriaus, nuteistojo D. M. pirštų atspaudų ir biologinių pėdsakų, nors V. R. ir D. M. nenaudojant pirštinių šie pėdsakai turėjo likti (2018 m. birželio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados). Tai patvirtina, kad kasatorius net nelietė krepšiuose, kuriuos atsitiktinai rado parke, buvusių narkotinių medžiagų. Be to, jeigu D. M. iš tikrųjų būtų perdavęs narkotines medžiagas A. V., jis krepšyje nebūtų palikęs savo asmeninių daiktų. Teismai taip pat nepaneigė kasatoriaus paaiškinimų apie tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. gabentus krepšius iš S. B. buto, kuriuose buvo jo asmeniniai daiktai, atliekant kratą jo gyvenamojoje patalpoje jis laikė savo buto balkone, todėl jie nebuvo užfiksuoti. Byloje kaip liudytojai apklausti pareigūnai R. J., R. L., O. K. ir V. O. negalėjo tiksliai nurodyti, ar bute dar buvo kokių nors krepšių, be užfiksuotų kratos protokole, o liudytoja V. Ra., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad pas juos namuose buvo daug tokių krepšių. Taip pat teismai nepagrįstai neteikė reikšmės faktui, kad narkotinių medžiagų, rastų pas nuteistąjį ir A. V., koncentracija skiriasi 2–4 proc. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad narkotinės medžiagos, rastos pas V. R. ir A. V., buvo paimtos iš tos pačios vietos, nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė I. Žvironaitė nurodė, kad 4 proc. veikliosios medžiagos skirtumas yra pakankamai didelis ir, jos nuomone, tai nei paneigia, nei patvirtina, jog kanapės paimtos iš vienos vietos. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad narkotinių medžiagų laikymą S. B. bute nepagrindžia jokie bylos duomenys. S. B. bute buvo atlikta krata, tačiau narkotinių medžiagų jame nerasta. Taigi bylos duomenys ne pagrindžia, o paneigia tai, kad kasatorius laikė narkotines medžiagas S. B. bute, kad dalį jų perdavė D. M., o kitą dalį pervežė į savo butą su S. Š. pagalba.
4.6. Abiejų instancijų teismai šališkai, remdamiesi ne patikimais įrodymais, o prielaidomis, konstatavo, kad nuteistasis su D. M. bendravo konspiraciniu būdu naudodamasis automobilyje „Mercedes-Benz E200“ kratos metu rastu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kurie patvirtintų šio telefono priklausomumą kasatoriui ir jo bendravimo su D. M. faktus, byloje nėra. Nuteistojo sutuoktinė V. Ra. pasirašė kratos, atliktos automobilyje, protokolą tiesiog patvirtindama jį, jai nebuvo užduotas klausimas, kam priklauso automobilyje rastas telefonas, dėl to ji nepareiškė ir jokių pretenzijų dėl kratos metu rastų daiktų. Nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, apie telefoną neužsiminė, nes jo apie tai nebuvo klausiama. Byloje liko nepaneigta, kad policijos pareigūnai, važiavę V. R. automobiliu po jo sulaikymo sporto klube iki jo namų (šioje vietoje buvo atlikta krata automobilyje), galėjo tyčia palikti vėliau kratos metu tariamai rastą telefoną. Nuteistojo teigimu, automobilyje kratos metu rastas telefonas jam nepriklausė, o su D. M. jis bendraudavo savo asmeniniu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), arba internetinio ryšio programomis. Teismai nevertino to, kad nuo kratos metu rasto mobiliojo ryšio telefono nebuvo paimti pirštų atspaudai, kurie neabejotinai būtų išlikę, jeigu nuteistasis šiuo telefonu būtų naudojęsis. Teismai taip pat turėjo vertinti žinutes, rastas telefone, ne atsietai nuo kitų įrodymų byloje, bet atsižvelgdami į slapto sekimo protokolus (iš kriminalinės žvalgybos protokolo matyti, kad V. R. su D. M. susitiko kitu laiku, nei nurodyta žinutėse, kurios buvo išsiųstos į tariamai V. R. priklausiusį telefoną). Kita vertus, telefono žinučių turinys net ir netiesiogiai nepatvirtina, kad kasatorius disponavo narkotinėmis medžiagomis; jose neužfiksuota, kad buvo tartasi dėl narkotinių medžiagų perdavimo. Teismai taip pat nepagrįstai D. M. priskyrė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, teismų vertinimu, buvo naudotas telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nes D. M. asmens kratos metu buvo rastas telefono aparatas, kurio IMEI numeris ir abonento numeris kiti. Dar viena svarbi aplinkybė, kurios teismai nevertino, yra ta, kad V. R. automobilyje rasto mobiliojo ryšio telefone esantis 2018 m. gegužės 17 d. 12.53 val. SMS pranešimas apie vieno iš „saviškių“ sulaikymą negalėjo būti parašytas D. M., nes D. M. apie A. V. sulaikymą negalėjo žinoti. Jokio kontakto telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tarp jų negalėjo būti, nes A. V. 2018 m. gegužės 16 d., netrukus po susitikimo su D. M., buvo sulaikytas, o po sulaikymo paleistas tik 2018 m. gegužės 17 d. apie 16–17 val., t. y. jau po žinutės parašymo (šią aplinkybę patvirtino ir A. V., apklaustas teisme).
4.7. Teismai padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų ignoruodami byloje kasatoriaus, nuteistųjų D. M., S. Š. bei liudytojų parodymus. Liudytojas P. Š. parodė, kad apie savo tėvo ir V. R. santykius nieko nežino. Kiti liudytojai taip pat nenurodė matę, kad V. R. būtų kam nors perdavęs narkotines medžiagas, nenurodė jokių narkotinių medžiagų nuteistojo bute atsiradimo aplinkybių. Tai, kad duomenų apie kasatoriui inkriminuotą nusikaltimą byloje nebuvo surinkta, pagrindžia ir teismų nevertinta aplinkybė, jog 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo turtui – 3987 Eur panaikintas, teismui padarius išvadą, kad teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus nebuvo gauta jokių duomenų, jog V. R. šias lėšas gavo iš nusikalstamos veikos, dėl kurios jam buvo pareikštas kaltinimas. Taigi teismas pripažino, kad už narkotinių medžiagų platinimą nuteistasis nėra gavęs pinigų, neįrodyta, kad A. V. ar D. M. perdavė pinigus kasatoriui.
4.8. Kasatorius nuteistas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nors baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtino jo veikoje buvus tiesioginę tyčią disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis neginčijo fakto, kad jo bute buvo rastas (laikytas) labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių, tačiau vien objektyviųjų požymių nustatymas nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnį, jeigu nenustatyta jo kaltė. Šiuo atveju teismai nuteistojo kaltę – tiesioginę tyčią preziumavo, nepagrįstai kaip neįtikinamus atmesdami ne tik jo parodymus, jog narkotines medžiagas rado parke, Nevėžio upės pakrantėje, bet ir kitus bylos duomenis, kurie jo parodymus patvirtino. Kasatorius tik įtarė, bet visiškai nesuvokė, jog rado (įgijo) ir namuose laikė uždraustas medžiagas – kanapes, nes be specialiųjų žinių tai nustatyti iš esmės neįmanoma.
4.9. Teismai neteisingai vertino vietą, kaip dažnai lankomą žmonių, kur kasatorius rado narkotines medžiagas, nes, priešingai nei nusprendė teismai, 2018 metais ta vieta buvo apleista. Tik prielaida laikytina teismų išvada, kad nuteistasis neva negalėjo atsitiktinai rasti parke krepšių su narkotine medžiaga. Jokie bylos duomenys tokių jo parodymų nepaneigia. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitą narkotinių medžiagų įgijimo būdą, be to, ir nuosprendžiuose pripažįstama, kad narkotinių medžiagų įsigijimo (atsiradimo) aplinkybės nėra aiškios. Paliktų krepšių buvimas parke nėra neįmanomas ar nerealus dalykas, nes daiktai gali būti netyčia pametami, tyčia išmetami ar laikinai paliekami (paslepiami) ir pan. Galimų situacijų yra įvairių, todėl nuteistojo parodymų paneigimas turi būti pagrįstas ne prielaidomis, teismų įvardytomis kaip „neįtikėtina“, „nerealu“, o konkrečiais byloje esančiais duomenimis. Nesant tokių duomenų, nuteistojo parodymai apie krepšių radimą upės pakrantėje lieka nepaneigti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal civilinėje teisėje įtvirtintą radinio institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnis), kasatorius turėjo septynių dienų terminą pranešti apie radinį policijai, tačiau šiam terminui nesuėjus, atlikus kratą V. R. gyvenamojoje vietoje, rastos draudžiamos medžiagos buvo paimtos. Nuteistojo kaltės nepatvirtina ir jo sprendimas nepasakoti apie radinį kitiems asmenims – sutuoktinei V. Ra. ir draugui A. G., kurių parodymus, kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai sureikšmino. Nė vienas iš šių liudytojų neturėjo jokios informacijos apie tai, ar nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be to, atsakinėdami į klausimus, liudytojai tiesiog nesąmoningai galėjo nepasakyti tam tikros informacijos ir tai negali būti vertinama kaip parodymų nenuoseklumas. Taigi, nepaisant nustatytų inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, byloje nebuvo pagrindo konstatuoti V. R. tiesioginę tyčią įgyti ir laikyti narkotines medžiagas.
4.10. Nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai neteisinga, per griežta, teismai turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam. Byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismai neatsižvelgė į tai, kad V. R. teisiamas pirmą kartą, jam šiuo metu yra 52 metai, vedęs, turi šeimą, dukterį ir du anūkus (dvejų ir trejų metų), kuriais rūpinosi iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Kasatoriaus ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos neabejotinai neigiamai paveiktų jo socializaciją, turėtų jo asmenybei tik neigiamą poveikį. Be to, kasatorius visada gyveno iš legalių pajamų, turėjo sukūręs daržovių verslą Ispanijoje, dirbo UAB „S“ vadybininku ir šios įmonės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip ir buvusio darbdavio UAB „G“. Skirdami ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, teismai nevertino, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius, jo resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus. Esant šioms aplinkybėms, pirmą kartą teisiamam asmeniui vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl bausmės terminas turėtų būti žymiai sumažintas. Nagrinėjamoje byloje yra ir kitas pagrindas skirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę – tai pernelyg ilga proceso trukmė. Byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. spalio mėn., apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2020 m. birželio 4 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2021 m. kovo 15 d. Visą šį laiką kasatorius gyveno nežinioje dėl savo ateities ir teisinės padėties. Byloje nebuvo reiškiama prašymų, kurių išsprendimas reikalautų daug laiko, byla nelaikytina išskirtinai sudėtinga, kasatorius savo veiksmais sklandžiam bylos nagrinėjimui niekaip netrukdė ir proceso nevilkino, tik aktyviai rūpinosi savo teisių gynyba, davė parodymus ir teikė teismui juos patvirtinančius kitus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, net ir pripažinę kasatorių kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, todėl jeigu būtų paliktas galioti nuteistajam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta.
5. Kasaciniu skundu nuteistojo S. Š. gynėjas advokatas A. Martinkevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, pažeidimus, nesilaikė teisingo bylos nagrinėjimo ir kitų principų, nukrypo nuo teismų praktikos, t. y. nesiėmė pakankamų priemonių visoms bylos aplinkybėms objektyviai, išsamiai ištirti ir tiesai byloje nustatyti, nuosprendį grindė prielaidomis, nepatikimais ir neleistinais įrodymais, nepašalino prieštaravimų, nevertino dalies įrodymų. Šie pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį byloje.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš esmės tuos pačius esminius įrodymus (nuteistojo S. Š. parodymus) vertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas, iškraipė nuteistojo parodymus jo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistasis jau anksčiau neabejotinai žinojo, jog V. R. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, todėl negalėjo nežinoti, kad 2018 m. gegužės 17 d. padeda jam pervežti iš vieno buto į kitą būtent narkotines medžiagas, o ne drabužius, nepagrįstai suteikė ypatingą įrodomąją reikšmę S. Š. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos vėliau jis paneigė nurodydamas aplinkybes, dėl kurių buvo priverstas taip kalbėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo detaliai tirti ir jie nepatvirtinti kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Skirtingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kasatorius niekada neteigė, kad nešant krepšius jam kilo įtarimas, jog juose yra narkotinės medžiagos. Tikslinant pirminius nuteistojo parodymus per papildomą apklausą, vykusią 2018 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad krepšių pervežimo metu nežinojo, kas juose buvo supakuota, tik vėliau, jau išsiskyręs su V. R., įtarė, kad ten galėjo būti „žolė“. Taigi apeliacinės instancijos teismas šališkai interpretavo nuteistojo parodymus dėl nusikalstamos veikos suvokimo. Taip pat teismas neįvertino dalies įrodymų, kurie paneigė nuteistojo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai šio teismo išvadai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuotų aplinkybių teismas nevertino, nurodyti pervežami krepšiai yra ne tie, kurie buvo rasti kratos V. R. bute metu (liudytojo T. R. parodymai pirmosios instancijos teisme, 2018 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, 2018 m. gegužės 17 d. kratos, atliktos bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), protokolas).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės-Lankevičienės, nuteistojo S. Š. gynėjo advokato A. Martinkevičiaus kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016).
8. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-102-788/2021). Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas, nėra nagrinėjami kasacinės instancijos teisme. Todėl nuteistųjų bei jų gynėjų kasacinių skundų argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu pačių nuteistųjų V. R., S. Š., nuteistųjų D. M., A. V. (dėl kurių kasaciniai skundai nėra paduoti), liudytojų policijos pareigūnų R. J., R. L., O. K., V. O. parodymų, taip pat liudytojų V. Ra., A. G. parodymų, slapto sekimo, kratos, daiktų apžiūros ir kt. protokoluose užfiksuotų duomenų vertinimu, interpretuojant juos savaip, palankiai nuteistiesiems, ginčijant nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su V. R., S. Š. disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasaciniuose skunduose nurodomų BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis ir kt.)
9. Nesutikdami su V. R. priimtu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paliktu galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, bei S. Š. priimtu apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kasatoriai teigia, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie nulėmė jiems netinkamą BK 260 straipsnio 3 dalies taikymą. Pasak kasatorių, šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai V. R., o apeliacinės instancijos teismas S. Š. netinkamai vertino įrodymus, t. y. selektyviai ir nemotyvuotai nuteistiesiems palankius įrodymus įvertino kaip nepatikimus, o jiems nepalankius įrodymus pripažino patikimais ir pakankamais jų kaltei pagrįsti, taip pat nevertino kai kurių reikšmingų bylai aplinkybių.
10. Taigi, kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, visi kasatoriai kelia klausimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo priėmimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 3 dalis) taikymą. Kasaciniuose skunduose plačiai analizuojami byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kritikuojamas teismų atliktas jų vertinimas bei padarytos išvados.
11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinių skundų argumentais. Patikrinus nagrinėjamą baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties nurodytoms baudžiamojo proceso įstatymų nuostatoms yra nepagrįsti, kadangi jie neatitinka byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos bei prieštarauja teismų sprendimų turiniui.
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-43/2006, 2K-309-895/2017 ir kt.).
13. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-97-689/2018).
14. Nagrinėjamoje byloje V. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o S. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti V. R. apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau dėl S. Š. padarė kitokias išvadas – panaikino jam priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (BK 260 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, šios instancijos teismas nustatė, kad S. Š. ir V. R., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.
15. Atsakydama į kasatorių nuteistojo V. R. ir jo gynėjos skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atitinka proceso įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir tiesiogiai ištyrė visus bylos duomenis, pripažino juos įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje buvo apklausti kaltinamieji V. R., S. Š., D. M., A. V., gynybos liudytojai V. Ra., A. G., P. Š., taip pat policijos pareigūnai – T. Remeika, atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrėja V. J., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi kaltinamųjų apklausą ir kitus procesinius veiksmus, R. A., atlikęs V. R. naudojamo automobilio kratą, taip pat policijos pareigūnai R. L., R. J., O. K., atlikę kratą V. R. gyvenamojoje vietoje, ir kt. liudytojai. Teisiamajame posėdyje ištirti kiti byloje surinkti įrodymai – perskaityti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, peržiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti slapto sekimo metu, apžiūrėti daiktiniai įrodymai. Be to, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnis), atlikti kiti proceso veiksmai. Esminių įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pažeidimų nenustatyta, beje, tokių nenurodo ir kasatoriai savo kasaciniuose skunduose.
16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes pagal apeliacinius skundus patikrino apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas atliko dalies įrodymų tyrimą: pakartotinai apklausė kaip liudytoją tyrėją V. J., taip pat policijos pareigūnus T. R., R. J., R. L., O. K., V. O., V. B. (dalyvavusį sulaikant V. R.), perskaitė S. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolus, posėdyje paaiškinimus davė ir specialistė I. Žvironaitė dėl byloje pateiktų specialisto išvadų, susijusių su narkotinių medžiagų, rastų pas V. R., kiekiu, jų koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, nustatytas faktines aplinkybes, pateikė aiškius ir konkrečius motyvus, kodėl iš dalies nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (dalyje dėl S. Š.) ir kodėl dalį įrodymų įvertino kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi.
17. Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. R. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kratos metu buvo rasta ir paimta labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 16 709,06 g kanapių (antžeminių dalių). V. R. pripažino laikęs šias narkotines medžiagas savo bute, tačiau teigė tik įtaręs, jog tai galėjo būti draudžiamos (narkotinės) medžiagos. Tačiau teismai skundžiamuose nuosprendžiuose aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė nuteistojo V. R. parodymus apie tai, kad jis atsitiktinai Panevėžyje, parke, Nevėžio upės pakrantėje, rado krepšius su narkotinėmis medžiagomis ir nesuprasdamas, kad tai draudžiamos medžiagos, jas laikė savo gyvenamojoje vietoje. Teismų sprendimuose pateikti išsamūs ir aiškūs motyvai, paaiškinantys, kodėl V. R. parodymai dėl narkotinių medžiagų radimo ir laikymo pripažinti nenuosekliais, nelogiškais ir prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims (nustatyti jo parodymų prieštaravimai dėl tokio radinio aplinkybių, neva rastų krepšių skaičiaus, dėl jo laikymo vietos namuose, miegamajame ir kt.), įvertinta ir tai, kad V. R. gebėjo atskirti pluoštines kanapes nuo narkotinių, pripažindamas, jog tokių medžiagų yra vartojęs, be to, jo laikytos draudžiamos medžiagos skleidė aitrų kvapą, jis pats jas supakavo į atskiras nedideles pakuotes (maišelius), laikė ir savo rudos spalvos dirbtinės odos krepšyje. Ištirti nuteistojo V. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinti visų įrodymų kontekste (palyginti su liudytojų, jo sutuoktinės V. Ra., policijos pareigūnų, atlikusių kratą, parodymais ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, priešingai nei teigia kasatoriai, teisingai nustatė ir, vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize, atskleidė V. R. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, tarp jų ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Kartu pažymėtina, kad kasatorių V. R. bei jo gynėjos kasacinio skundo argumentai apie narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes plačiau neanalizuojami, nes nuteistajam V. R. nėra inkriminuotas šis disponavimo (įgijimo) narkotinėmis medžiagomis požymis.
18. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių V. R. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą S. B. bute, dalies jų perdavimą D. M., kitos, likusios, dalies gabenimą, veikiant bendrininkų grupe su S. Š., į V. R. butą. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).
19. Analizuojant ir vertinant nagrinėjamoje byloje teismų priimtų sprendimų turinį, matyti, kad teismai duomenis, gautus iš įvairių šaltinių (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, liudytojų policijos pareigūnų, atlikusių V. R. slaptą sekimą, kratą jo naudojamame automobilyje, gyvenamojoje vietoje, tarnybinių pranešimų, jų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kt.), susiejo į vientisą loginę įrodymų seką ir nustatė V. R. disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktus, o apeliacinės instancijos teismas bylos duomenų visuma nustatė bei įvertino ir nuteistųjų V. R., S. Š., veikiant bendrininkų grupe, gabenimo į V. R. butą aplinkybes. Priešingai nei teigia kasatoriai, jog teismai rėmėsi prielaidomis, abejonių nevertino nuteistųjų naudai, nesirėmė nuosekliais nuteistųjų parodymais, teismai argumentuotai pagrindė telefonų, kurių pokalbių išklotinės patvirtino nuteistųjų V. R. bei D. M. konspiratyvų bendravimą, priklausomumą būtent V. R. ir D. M.. Be kita ko, išdėstė aiškius ir konkrečius motyvus, kad kratos V. R. bute metu rasti krepšiai su narkotinėmis medžiagomis yra būtent tie, kuriuos V. R. ir S. Š. gabeno iš S. B. buto į nuteistojo V. R. butą (sutampa jų raštas, panašios spalvos ir pan.). Pagrįstai atmesti kaip prieštaraujantys kitiems objektyviems bylos duomenims ir pačių nuteistųjų parodymai, vertinant juos kartu su kitų šioje byloje nuteistųjų D. M. ir A. V. parodymais.
20. Atsakant į kasatoriaus nuteistojo S. Š. gynėjo skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįsto S. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi jame aiškiai ir konkrečiai išdėstyti motyvai, kodėl šios instancijos teismas nesutinka su S. Š. išteisinimu ir priima jam apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigia kasatorius, būtent apeliacinės instancijos teismas iš byloje ištirtų įrodymų viseto padarė išvadą, kad S. Š., kartu su V. R. iš vieno buto į kitą gabendamas krepšius, žinojo apie juose esančias narkotines medžiagas, suvokė jų labai didelį kiekį bei sąmoningai siekė bendrų nusikalstamų tikslų įgyvendinimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas įvertino viso bylos proceso metu duotus nuteistojo S. Š., liudytojo P. Š. parodymus, patikrino juos kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmetė šių asmenų teiginius ir apie patirtą psichologinį spaudimą per apklausas ikiteisminio tyrimo metu bei išdėstė teisinius argumentus, kodėl vadovavosi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Visų nuteistojo S. Š. apklausų metu dalyvavo jo gynėja, tačiau jis apie psichologinį spaudimą jai nesakė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra patikimi, atitinkantys kitus bylos įrodymus, ir pripažino juos kaltinančiais įrodymais. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti S. Š. kasacinio skundo argumentams ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kaip to prašo kasatorius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, prašydamas baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, neišdėstė jokių aplinkybių, kurios liko neišnagrinėtos ar neįvertintos šios instancijos teismo, ir kokius procesinius veiksmus jis turėtų atlikti. Kasacinio skundo turinį sudaro išskirtinai tik teikiamas savas įrodymų vertinimas bei jų pagrindu daromos priešingos nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados. Kasaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių esminių BPK pažeidimų ar motyvų, paaiškinančių, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Todėl tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai nustatyti visi teisiniam vertinimui reikšmingi faktai, jie nuosekliai ir logiškai susieti su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.
21. Be kita ko, nuteistojo V. R. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, yra deklaratyvūs, nes nenurodoma, į kokius esminius skundo argumentus teismas neatsakė. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriai BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą iš esmės grindžia nesutikimu su teismų atliktu nuteistajam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
22. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016).
23. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai atsakė į visus esminius nuteistojo V. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, be kita ko, teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjant bylą apeliacine tvarka baigiamųjų kalbų metu nuteistojo V. R. gynėjo nurodytus argumentus, susijusius su švelnesnės bausmės nuteistajam paskyrimu (nors apeliaciniame skunde ir nebuvo prašoma švelninti bausmės), pateikė šiuo klausimu motyvuotas išvadas, todėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nagrinėjamoje byloje nepadarė.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
25. Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad V. R. paskirta per griežta bausmė, byloje nustatytos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, ilga proceso trukmė), leidžiančios V. R. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nustatyta, bausmę.
26. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
27. Kasatoriai neteisingą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą sieja su netinkamu V. R. asmenybės vertinimu, taip pat nurodo ir kitą pagrindą skirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę – pernelyg ilgą šios bylos proceso trukmę. Tačiau, patikrinus skundžiamus teismų sprendimus šiuo aspektu, nėra teisinio pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais.
28. V. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nuteistajam V. R. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijos minimumui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, parinkdamas šią bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, nustatytomis BK 41, 50, 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo V. R. asmenybę, kurią teismas įvertino iš esmės teigiamai, jo šeiminę situaciją, socialinę padėtį, poziciją bylos proceso metu (savo veiksmų kritiškai nevertino, nebuvo nuoširdus, keitė parodymus), taip pat padarytos veikos pavojingumą (padarytas baigtas, tyčinis, labai sunkus ir, atsižvelgiat į disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, kuris daugiau nei šešis kartus viršija labai didelio kiekio ribą, itin pavojingas nusikaltimas). Taigi pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai motyvavo išvadas dėl bausmės nuteistajam V. R. paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. R. gynėjo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, taip pat nebuvo prašoma skirti mažesnę ar švelnesnę bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, baigiamųjų kalbų metu V. R. gynėjas, be kita ko, prašė skirti nuteistajam arba minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę, tai grįsdamas bylos duomenimis, kurie apibūdina V. R. kaip teigiamą asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos dalyko – kanapių (antžeminių dalių) – mažesnį pavojingumą, palyginti su kitomis narkotinėmis medžiagomis, bei šių medžiagų kiekį (kaip pagrindo pernelyg ilgos proceso trukmės nenurodė). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės V. R. skyrimo, tačiau, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (išdėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), nenustatė teisinio pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti V. R. paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta ir dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį nebuvimo.
30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo kitaip vertinti teismų nustatytas aplinkybes. Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis V. R. nuteistas pirmą kartą, taip pat kiti duomenys (vedęs, vyresnio amžiaus ir kt.) teismų buvo įvertinti individualizuojant jam bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) bei, remiantis teismų praktika, nelaikytini išimtiniais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-40-648/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai apie pernelyg ilgą proceso trukmę yra aiškiai deklaratyvūs atsižvelgiant į bendrą baudžiamojo proceso trukmę šioje byloje (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. gegužės 17 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2020 m. birželio 4 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – 2021 m. kovo 15 d., kasacinė nutartis – 2021 m. gruodžio 21 d.), bylos sudėtingumą, nuteistų asmenų skaičių, veikos pobūdį, atliktus proceso veiksmus, nuteistajam taikytus suvaržymus ir jų trukmę. Taigi jokių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas V. R. neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta.
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų V. R. bei S. Š. neteisėtus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat paskyrė nuteistajam V. R. bausmę, nepažeisdami bausmių skyrimo taisyklių, iš jų – ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės, nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
