Baudžiamoji byla Nr. 2K-201-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05675-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.1; 1.1.8.1.2; 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu:
K. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų;
A. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. R. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų vienam mėnesiui, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės, nuteistojo K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis patikslintas – pašalinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. C. ir A. R. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagal išankstinį susitarimą kartu su J. J. ir P. P., dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 10 d., K. C. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 1726,999 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Tą pačią dieną, apie 16.47 val., A. R. kartu su J. J. ir P. P. automobiliu „BMW 5“ dalį šios psichotropinės medžiagos (697,726 g) neteisėtai nugabeno į aikštelę, esančią Šiauliuose, P. Cvirkos g., prie pastato Nr. 65A, ir perdėjo ją į automobilį „Opel Vectra“ ir apie 17.20 val. šios psichotropinės medžiagos dalis (79,846 g ir 949,423 g) nugabeno prie pastato, esančio Šiauliuose, Ragainės g. 82A, ir paslėpė: 79,846 g po lauko konteineriu, 949,423 g – apleistame mūriniame pastate, o likusį kiekį – 0,004 g neteisėtai laikė K. C. gyvenamojoje vietoje. Taip K. C. ir A. R. neteisėtai pagamino labai didelį kiekį (1726,999 g) psichotropinės medžiagos amfetamino ir jį neteisėtai laikė, kol laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. 19.50 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 15.10 val. atliktų įvykio vietos apžiūrų ir kratų metu jis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas visus paduotus apeliacinius skundus atmetė, kartu savo iniciatyva patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendį pašalindamas iš jo nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos, nes teismui priimant nuosprendį BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, jau nebegaliojo, ji buvo panaikinta 2019 m. birželio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Kasaciniais skundais nuteistasis K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmesti jų apeliaciniai skundai, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: K. C. ir A. R. pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą paskirti mažesnes bausmes, nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patikslintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinių skundų turinys iš esmės analogiškas, todėl jie dėstomi kartu. Kasatoriai skunduose nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinti nuorodą dėl bausmės atlikimo vietos nepagrįstai iškreipia baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu principą ir pažeidžia nuteistųjų K. C. ir A. R. teises, dėl to skundžiamos nutarties dalis yra neteisėta. Nusikaltimo, už kurį nuteisti K. C. ir A. R., padarymo metu galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši norma neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2019 m. birželio 27 d. įstatymui Nr. XIII-2264. Panaikinus minėtą normą, kiekvienu atveju pradėtas taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnis, pagal kurį į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, išskyrus nurodytuosius šio kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje. BVK 83 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šios nuobaudos atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi naujoji nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 50 straipsnio redakcija, kurioje nebėra straipsnio 3 dalies, sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, nes atima iš teismo teisę parinkti bausmės atlikimo vietą ir nukreipia į naujos redakcijos (negaliojusios nusikaltimo padarymo metu) BVK 63, 65, 71 straipsnius, kurie automatiškai reiškia, kad K. C. ir A. R. turi atlikti bausmę kalėjimo sąlygomis.
3.2. Nuteistųjų teisinė padėtis atliekant bausmę kalėjime yra blogesnė nei atliekant bausmę pataisos namuose, nes BVK įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl bausmės atlikimo kalėjime nustato kaliniams gerokai mažesnę teisių apimtį. Kadangi BK 50 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., sunkina nuteistųjų K. C. ir A. R. teisinę padėtį, ji neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, priimdamas 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis ankstesne BK 50 straipsnio redakcija ir nustatyti bausmės atlikimo vietą, tai šiuo atveju jis ir padarė – nustatė bausmės atlikimo vietą pataisos namus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas vadovautis naująja BK 50 straipsnio redakcija, kuri sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 3 straipsnio 3 dalį.
3.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir bausmės paskirtį, todėl abiem nuteistiesiems paskyrė itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, neatitinkančias nei padarytos veikos, nei nuteistųjų asmenybių pavojingumo. Tokio griežtumo bausmėmis gali būti įgyvendintas tik vienas iš bausmės tikslų – asmens nubaudimas. Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
3.4. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Abiejų instancijų teismai visiškai ignoravo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo aspektą. Nors nuteistųjų padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos aplinkybės, įvykdymo būdas rodo mažesnį jos pavojingumą nei tipinės šiuo BK straipsniu uždraustos veikos. Dažnu atveju aptariamas labai sunkus nusikaltimas įvykdomas veikiant sudėtinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe ar netgi veikiant nusikalstamam susivienijimui, o nagrinėjamoje byloje, nors veika ir buvo įvykdyta K. C., A. R. ir kitiems asmenims bendrininkaujant, buvo veikiama bendrininkų grupe – pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma. Be to, ignoruota veikos pavojingumo lygį mažinanti aplinkybė, kad psichotropinė medžiaga nebuvo realizuota, nebuvo išplatinta jokiems asmenims, visas medžiagos kiekis buvo surastas ir paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl to nesukėlė žalos BK 260 straipsnyje saugomiems gėriams. Antai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, ypač sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, aplinkybė, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, yra viena esminių, į kurią atsižvelgia teismai, spręsdami dėl veikos pavojingumo, taip pat ir dėl tinkamo bausmės individualizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-179-693/2019, 2K-312-222/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-382-1076/2018, 1A-227-318/2019). Be to, nors nuteistųjų disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis viršijo teisės aktais nustatytą labai didelio kiekio ribą, jų disponuotas dalyko kiekis nebuvo išimtinai didelis.
3.5. Abiejų instancijų teismai neatsižvelgė ir į kitą labai svarbų, teisingos bausmės paskyrimą lemiantį aspektą – kaltininko asmenybę. Teismai išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė K. C. ir A. R. neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, t. y. kad abu anksčiau teisti už sunkų nusikaltimą, nusikalto neišnykus teistumui, tačiau nevertino, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes yra atlikę, taip pat akcentavo padarytus administracinius nusižengimus, kurie šiuo metu yra negaliojantys ir išimtinai susiję su pažeidimais valdant transporto priemonę, taigi iš to negalima spręsti apie jųdviejų antivisuomeniškas nuostatas. Svarbu tai, kad nuteistieji K. C. ir A. R. kritiškai vertina savo elgesį, tai patvirtina jų prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, tai pirmosios instancijos teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, A. R., būdamas suimtas, savo elgesiu demonstruoja siekį pasitaisyti – elgiasi nepriekaištingai, dėl to penkis kartus skatintas, dalyvauja įvairiuose tardymo izoliatoriuje organizuojamuose renginiuose. Turi būti įvertinta ir tai, kad A. R. nuo 2000 metų dirbo Lietuvoje, vėliau – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje ir pagal jos programą įgijo vairuotojo pažymėjimo C ir D kategorijas.
3.6. Šioje byloje teismai neįvertino BK nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kokią tolesnę įtaką jauniems žmonėms, iki tol niekada neatlikusiems laisvės atėmimo bausmės, gali turėti ilgalaikis įkalinimas. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>, 2K-64-303/2018).
3.7. Taip pat nebuvo vertinti nuteistųjų šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai. Teismai nevertino, kad K. C. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina dvi mažametes jos dukteris, kartu su sutuoktine rūpinasi jų priežiūra ir globa, iki suėmimo veždavo vaikus į ugdymo įstaigą ir pasiimdavo iš jos, vienas vaikais rūpinosi sutuoktinei esant darbe; nors tai nėra biologiniai jo vaikai, juos sieja itin glaudus ryšys. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos K. C. charakteristikos matyti, kad jis visomis leistinomis priemonėmis ir būdais palaiko ryšius su artimaisiais, domisi ir rūpinasi jų gyvenimu. A. R. taip pat palaiko ryšius su artimaisiais, domisi ir rūpinasi jų gyvenimu, vaikšto į pasimatymus, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta A. R. charakteristika. Taigi akivaizdu, kad tokių griežtų laisvės atėmimo bausmių atlikimas turės itin neigiamos įtakos ne tik nuteistųjų interesams, jų socialiniams ryšiams, bet ir jų šeimų interesams. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktose charakteristikose abu nuteistieji apibūdinami išimtinai teigiamai, nurodama, kad K. C. yra savikritiškas, nedemonstruoja socialiai nepriimtino elgesio, priešingai – jo pasaulėžiūra paremta įprastomis socialinėmis vertybėmis, A. R. nuolat galvoja apie ateitį, jos nesieja su nusikalstama veikla, planuoja būti sąžiningas Lietuvos pilietis.
3.8. Nors, kaip pažymi bylą nagrinėję teismai, nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės nėra išskirtinės, tačiau nuosekli teismų praktika ir nereikalauja nustatyti kokių nors išskirtinių aplinkybių – šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Būtent tokios aplinkybės, kaip pagrindas K. C. ir A. R. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir yra susiklosčiusios šioje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už labai sunkų nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su kaltininko asmenybe ar veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau tinkamai įvertinus veikos pavojingumą – ypač esant faktui, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepateko į rinką, net ir tuo atveju, kai draudžiamų medžiagų kiekis yra iš tiesų labai didelis, netgi šimtais kartų viršijantis formalią labai didelio kiekio ribą; taip pat įvertinus kaltininko pavojingumą, kuris dažnu atveju yra kur kas didesnis nei K. C. ir A. R., pripažįstama, kad net minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų, dėl to yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos minimumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-479-222/2015, 2K-436-489/2016, 2K-249-895/2017, 2K-64-303/2018, 2K-179-693/2019, 2K-312-222/2019, 2K-316-788/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.).
4. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė prašo nuteistojo K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinius skundus tenkinti iš dalies. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
4.1. Kasacinių skundų argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančios nuteistuosius K. C. ir A. R. (abu anksčiau teisti, teistumai neišnykę, bausti administracine tvarka, iki sulaikymo abu nedirbo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus charakterizuojami teigiamai), taip pat nuteistųjų kaltės pripažinimas motyvuotai pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o sunkinančiomis aplinkybėmis motyvuotai pripažintas recidyvas ir bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė). Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą. Kasaciniuose skunduose nurodytos ir teismo skiriant bausmę įvertintos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo konstatuoti mažesnį K. C. ir A. R. bei jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai, nustatytos aplinkybės yra tipinės – jų veiksmai visiškai atitinka bet kokioje byloje paprastai nustatomus psichotropinių medžiagų gabenimo vykdytojo požymius. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors byloje ir nėra itin neigiamai nuteistųjų asmenybes apibūdinančių duomenų, tačiau nenustatyta ir tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie išskirtinai mažesnį nuteistųjų asmenybių pavojingumą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dar kartą įvertino nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, jų asmenybių pavojingumą, taip pat pakartotinai apeliacinės instancijos teisme įvertino kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos sankcijos minimumui artimos bausmės yra teisingos.
4.3. Tai, kad psichotropinė medžiaga buvo sulaikyta ir nepateko į apyvartą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės paskyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir tam pritarė apeliacinės instancijos teismas, psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos dėl atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų, o ne padedant nuteistiesiems, taigi kelią žalai atsirasti užkirto nusikalstamos veikos išaiškinimas ir psichotropinių medžiagų suradimas, o ne nuteistųjų apsisprendimas neišplatinti pagamintos psichotropinės medžiagos. Nuteistųjų pasirinktas nusikaltimo padarymo būdas nebuvo primityvus – siekdami pagaminti psichotropinę medžiagą bendrininkai turėjo įgyti žinių ir priemonių, turėjo saugotis, kad neatskleistų savo nusikalstamų ketinimų. Veikimas bendrininkų grupe pripažįstamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl nelaikytinas aplinkybe, patvirtinančia mažesnį nuteistųjų padarytos veikos pavojingumą. Kaip nepagrįstas vertinamas ir tas argumentas, kad nuteistieji pagamino mažesnį psichotropinės medžiagos kiekį, nei paprastai nustatoma tokio pobūdžio bylose, nes nustatytas labai didelis jų kiekis savaime nusikaltimą daro labai pavojingą.
4.4. Taigi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas K. C. ir A. R. padarytam nusikaltimui ar neadekvatus jų asmenybei. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020). Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti K. C. ir A. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai skirti jiems bausmes, vadovaujantis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atitinka baudžiamąjį įstatymą ir kasacinio teismo praktiką.
4.5. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorodą dėl bausmės atlikimo vietos, netinkamai taikė BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios. Taigi teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta bausmės atlikimo vieta (pataisos namai), vadovavosi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu, bet ne BK 3 straipsnio 1 dalimi bei veikos padarymo metu galiojančiu baudžiamuoju įstatymu ir nevertino, kokią reikšmę nuteistųjų teisinei padėčiai turės toks sprendimas.
4.6. K. C. ir A. R. laisvės atėmimo bausme nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 1 dalį bausmę jie turi atlikti kalėjime.
4.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų panaikinimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu aiškinamas kaip turintis grįžtamąją galią tik tada, kai tai sudaro prielaidas lengvinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu, neturėjo pagrindo pabloginti nuteistųjų teisinę padėtį. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo K. C. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato K. Ašmio kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina ir tai, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
7. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo visus gynybos argumentus dėl pagrindo švelninti nuteistiesiems bausmes remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Pritartina teismų išvadai, kad vien to, kad nuteistieji pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi, yra jauno amžiaus, dirbo, turi šeimą, pasižada daugiau nenusikalsti, veikė mažiausio pavojingumo bendrininkavimo forma (bendrininkų grupe), kad labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nespėta išplatinti, nepakanka konstatuoti, kad bausmės skyrimas jiems laikantis BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribų prieštarauja teisingumo principui. Šios išvados negali pakeisti ir tai, kad, nuteistuosius suėmus, jų elgesys yra nepriekaištingas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų apeliacinių skundų argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (ir kurie kartojami kasaciniame skunde), tačiau nenustatė pagrindo tenkinti šį prašymą ir tokią išvadą išsamiai motyvavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Taip spręsdama, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad abu nuteistieji anksčiau teisti, tačiau teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, atvirkščiai, ryžosi daryti labai sunkų nusikaltimą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistųjų asmenybių pavojingumo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde suformuluotas prašymas švelninti nuteistiesiems bausmes BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios ir BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų
8. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorodą dėl bausmės atlikimo pataisos namuose, yra pagrįsti.
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmę A. R., nustatė ir jos atlikimo įstaigą – pataisos namus. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu buvo pripažinta netekusia galios. Tuo remdamasis, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio minėtą nuorodą į laisvės atėmimo atlikimo įstaigą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą, pagal kurį (BVK 65 straipsnis) nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taip spręsdamas, apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokią įtaką toks sprendimas turi nuteistojo teisinei padėčiai.
10. Kasaciniame skunde pateikti įtikinami argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta bausmės atlikimo įstaiga (pataisos namai) yra palanki asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, nes kitaip pagal BVK esamas normas toks asmuo būtų siunčiamas atlikti bausmės sunkesnėmis kalėjimo sąlygomis. Tokiam vertinimui savo atsiliepime į kasacinį skundą pritaria ir prokurorė. BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo teisinį pagrindą vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, kuri, nors nuosprendžio priėmimo metu jau nebegaliojo, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kad šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas šiuo konkrečiu atveju grįžtamosios galios neturi. Antai kasacinės instancijos teismas dėl analogiškos situacijos jau yra pasisakęs, kad tokiu atveju teismas turi įgaliojimus nuspręsti, jog už labai sunkų nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti pataisos namuose, ir tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, gali panaikinti tik esant atitinkamam prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniam skundui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a>). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį savo iniciatyva, pasunkino nuteistojo A. R. teisinę padėtį ir taip pažeidė BK 3 straipsnio 3 dalyje ir BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai keistina paliekant galioti nuostatą dėl nuteistajam A. R. nustatytos bausmės atlikimo įstaigos – pataisos namų.
11. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo yra susiję ne tik su nuteistojo A. R., bet ir su nuteistojo K. C. teisine padėtimi. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė tik A. R. laisvės atėmimo bausmės įstaigą, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad bausmės atlikimo vietos klausimą šis teismas sprendė dėl abiejų nuteistųjų. Antai iš nutarties 28 punkto tiesiogiai išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmes nustatė atlikti pataisos namuose tiek A. R., tiek K. C. Pažymėtina ir tai, kad savo atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat vertina taip, kad bausmę atlikti pataisos namuose buvo paskirta tiek A. R., tiek K. C., ir šią kasacinio skundo dalį siūlo tenkinti dėl abiejų nuteistųjų. Tokia dviprasmiška situacija vertintina nuteistojo K. C. naudai, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepaaiškinta, kodėl bausmės atlikimo įstaiga nustatoma tik vienam iš nuteistų bendrininkų, nors savo baigiamojoje kalboje prokurorė prašė skirti atlikti bausmę pataisos namuose tiek A. R., tiek K. C. (13 t., b. l. 153). Atsižvelgdama į tai, siekdama pašalinti minėtą dviprasmiškumą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija keičia tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, nustatydama, kad ir K. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaiga yra pataisos namai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartį.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria buvo patikslintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis ir iš jo pašalinta nuoroda dėl bausmės atlikimo įstaigos, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartį nustatant, kad nuteistajam K. C. paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
