Dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo

Byla Nr. 2A-14-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-34-3-00011-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.11; 2.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino pareiškimus dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi

1.2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis patikslinta: 1) bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, o nuo jo sulaikymo vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d.; 2) į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laikas, t. y. dveji metai trys mėnesiai dvidešimt penkios dienos.

1.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistojo K. P. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties atmestas.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato R. Putino pareiškimus atnaujinta.

II. Pareiškimų dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

2. Analogiško turinio pareiškimais nuteistasis K. P. ir nuteistojo K. P. gynėjas advokatas R. Putinas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, į Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti visą K. P. laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki jo sulaikymo praleistą laikotarpį, t. y. vienerius metus aštuonis mėnesius dvi dienas, ir nustatyti, jog laisvės atėmimo bausmės pabaiga K. P. yra 2022 m. sausio 25 d. Pareiškėjai nurodo:

2.1. Teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalėjo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria Prienų apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam K. P. paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, paskirta ir jau atlikta 45 parų arešto bausme ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos bei į bausmės laiką įskaičiuoti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką.

2.2. K. P. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Praėjus 45 paroms, kai atliko bausmę pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., jis buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Jam buvo paaiškinta, jog nėra teisinio pagrindo jį laikyti bausmės atlikimo vietoje, todėl jis yra paleidžiamas į laisvę. Nors nuteistasis bandė aiškinti, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vokietijos teismo nuosprendį, dėl kurio jis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir konvojuotas į Lietuvą, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pareiškė, kad jokios teismo nutarties jie neturi, neva asmuo atvežtas atlikti 45 parų arešto bausmės. Taigi K. P., neturėdamas aukštojo išsilavinimo ir specialiųjų teisinių žinių, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad kompetentingi aukšto rango teisėsaugos institucijų pareigūnai nedaro jokios šiurkščios klaidos ir jo paleidimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neprieštarauja visiems dėl jo priimtiems teismų sprendimams.

2.3. K. P. visą laikotarpį, t. y. vienerius metus aštuonis mėnesius dvi dienas, pagrįstai tikėjo, kad yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, kol jį sulaikė policijos pareigūnai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir paaiškino, jog jis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paleistas per klaidą. Pažymėtina, kad nuteistasis visą laisvėje išbūtą laiką niekur nesislapstė, kartu su sugyventine gyveno savo gyvenamojoje vietoje, nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. dirbo, vėliau dirbo statybose, buvo išvykęs į užsienį. Nuteistasis darbo metu būdavo savo darbo vietoje, o po darbų grįždavo namo, nesislapstė, tad jokiais veiksmais nesiekė išvengti jam paskirtos bausmės, nes objektyviai tikėjo atlikęs visas valstybės jam skirtas bausmes. Visą šį laiką jis gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, gyvenamosios vietos nekeitė, išskyrus tą laiką, kai buvo laikinai išvykęs į užsienį, tačiau savo buvimo vietos jis neslėpė. Savo gyvenamosios vietos adresu nuteistasis nė karto negavo šaukimo ar pranešimo apie bausmės vykdymą ar paiešką, policijos pareigūnai iki 2020 m. liepos 31 d. nė karto nebuvo atvykę jo ieškoti. Esant tokioms aplinkybėms, jis pagrįstai manė, kad 2018 m. spalio 12 d. nutartis dėl jam nesuprantamų, tačiau teisėtų motyvų nebus vykdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos asmens sąskaita, dėl valstybės institucijų padarytų klaidų asmenys neturi patirti neproporcingų neigiamų pasekmių (2008 m. kovo 13 d. sprendimas byloje G. prieš Kroatiją). Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų aplaidumas, lemiantis teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, yra nepateisinamas. Būtent dėl teisėsaugos institucijų veiklos neefektyvumo K. P. negalėjo laiku atlikti 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gyvenimo būdas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. paleidimo į laisvę buvo socialiai priimtinas, nuteistasis gyveno faktinėje santuokoje, dirbo ir rūpinosi šeima, planavo susilaukti vaikų. Akivaizdu, kad K. P. turėjo pagrįstų lūkesčių, jog yra atlikęs visas valstybės prievartos mechanizmo jam paskirtas bausmes, dėl to netikėtas sulaikymas 2020 m. liepos 31 d. lėmė neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Taip pat nesuprantamas teismo motyvas, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turėjo galimybę kreiptis į atsakingas valstybines institucijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tai būtų padaręs. Negalima perkelti laisvės atėmimo bausmės vykdymą organizuojančios ir prižiūrinčios institucijos pareigūnų funkcijų nuteistajam, esmingai ignoruojant, kad bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Lietuvos Respublikos Seimo skiriami kontrolieriai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 4 dalis).

2.4. Į nuteistajam paskirtą bausmę įskaičius visą laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki jo sulaikymo 2020 m. liepos 31 d. praleistą laikotarpį, būtų suteikta reali galimybė grįžti anksčiau pas šeimą ir pasirūpinti jos gerove bei nebūti našta mokesčių mokėtojams, taip pat būtų pasiekti bausmės tikslai, atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tuo tarpu asmuo negali atsakyti už teisėsaugos institucijų pareigūnų klaidas ir neveikimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato R. Putino pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo tenkintini iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje nustatyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai. Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

Dėl bausmių bendrinimo

5. Kaip vieną iš argumentų atnaujinti bylą pareiškėjai nurodo tai, kad teismas privalėjo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria Prienų apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam K. P. paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą. Šis argumentas pagrįstas.

6. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad, priimant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, nuteistasis K. P. buvo neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtos 45 parų arešto bausmės. Dėl to Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pripažinus Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir juo K. P. paskirtą bausmę suderinus su BK 180 straipsnio 3 dalimi bei palikus paskirtą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, reikėjo subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme. To nepadarius buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistojo K. P. teisinė padėtis. Dėl to yra pagrindas atnaujintoje byloje ištaisyti šį BK 64 straipsnio taikymo pažeidimą, nepaisant to, kad šiuo metu Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausmė jau yra atlikta. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis keistina: šia nutartimi suderinta ir paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme, pridedant prie laisvės atėmimo bausmės jos dalį, t. y. 15 dienų. Atsižvelgdama į tai, kad paskirta 45 parų arešto bausmė šiuo metu jau yra atlikta, o BK 64 straipsnyje nėra nustatyta jos įskaitymo galimybė, teisėjų kolegija atitinkamai trisdešimčia dienų trumpina bausmės pabaigos terminą nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d.

Dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo

7. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į bausmes vykdančios institucijos padarytą klaidą, dėl kurios nuteistasis K. P. 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, nors tuo metu dar nebuvo atlikęs Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos bausmės, ir vėl sulaikytas tik praėjus beveik dvejiems metams – 2020 m. liepos 31 d. Šiuo pagrindu pareiškėjai prašo šį laisvėje išbūtą laiką įskaityti į bausmės laiką. Šis prašymas atmestinas.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad K. P. buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kad toliau atliktų Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublika turėjo pareigą vykdyti kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje priimtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu svarbiausias Europos Sąjungos teisės aktas, vadovaujantis kuriuo K. P. ir buvo perduotas Lietuvai atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, yra 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/909). Minėto Europos Sąjungos teisės akto nuostatos įgyvendintos 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad galimybę vienai Europos Sąjungos valstybei narei pripažinti kitos valstybės narės institucijų priimtus sprendimus ir juos vykdyti suteikia valstybių narių santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarpusavio pasitikėjimas kitų valstybių narių teisinėmis sistemomis (be kita ko, Pamatinio sprendimo 2008/909 preambulės 5 įtrauka). Toks pasitikėjimas reiškia, be kita ko, ir išduodančiosios valstybės narės pasitikėjimą, kad kitoje valstybėje narėje, kuriai perduodamas nuteistasis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bus veiksmingai įvykdyta laikantis pamatinio sprendimo nuostatų. Taigi situacijos, kai perduoto nuteistojo laisvės atėmimo bausmė vykdančiojoje valstybėje visiškai ar iš dalies nebus įvykdyta dėl kitų priežasčių, nei leidžiama pagal galiojantį Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, kelia pavojų valstybių narių tarpusavio ypatingam pasitikėjimui ir galiausiai visos Europos Sąjungos nuosprendžių tarpusavio pripažinimo ir vykdymo sistemos veikimui.

10. Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 4 straipsnį ir laikantis 5 straipsnyje nustatytos tvarkos perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių nuosprendžiui vykdyti, išskyrus atvejus, kai nusprendžia remtis kuriuo nors 9 straipsnyje nurodytu nepripažinimo ir nevykdymo pagrindu. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti bausmę adaptuoti tik tuo atveju, jei bausmės trukmė ar pobūdis nesuderinami su vykdančiosios valstybės teise, o adaptuota bausmė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės skirtą bausmę ir, pagal Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnio 4 dalį, neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pažymėta, kad Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnyje nustatytos griežtos sąlygos, kuriomis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti išduodančiojoje valstybėje nustatytą bausmę adaptuoti. Šios sąlygos kartu yra ir vienintelės išimtys iš minėtai institucijai tenkančios pagrindinės pareigos pripažinti jai perduotą nuosprendį ir vykdyti bausmę, kurios trukmė ir pobūdis atitinka išduodančiojoje valstybėje priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę (pvz., ESTT didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Ognyanov, C‑554/14, 36 punktas; 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje AV, C‑221/19, 35 punktas). Vadinasi, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies sutrumpinimas įskaitant į bausmę laikotarpį, kuriuo ji nebuvo vykdoma dėl kompetentingų valstybės institucijų klaidos, iš principo neatitiktų Pamatiniame sprendime nustatytų griežtų taisyklių, kuriomis siekiama, kad bausmė būtų vykdoma tokia, kokia buvo paskirta, išskyrus būtiną jos trukmės ir pobūdžio adaptavimą vykdančiojoje valstybėje. Tokia perduotų nuteistųjų laisvės atėmimo bausmių vykdymo praktika keltų pavojų, kad kitos Europos Sąjungos narės nepasitikėtų Lietuvos Respublika, o tai savo ruožtu galėtų pakenkti Pamatiniame sprendime 2008/909 įtvirtintos sistemos veikimui, kartu ir nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslui, kurio ja siekiama (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 1 dalis ir kt.).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitokios išvados nagrinėjamoje byloje neleidžia daryti ir nuteistojo pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimai, kurių privalu laikytis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo kontekste (Pamatinio sprendimo 2008/909 preambulės 13 įtrauka, 3 straipsnio 4 dalis). Susiklosčiusi situacija neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis, draudžiantis retrospektyviai griežtinti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl Lietuvos Respublikoje vykdytinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios patikslinimo, kai dėl vykdymo metu įvykusios klaidos bausmė buvo realiai pradėta atlikti vėliau, nei nuteistasis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, pačios bausmės trukmė nepailgėjo, ji liko tokia pati, kaip nustatyta Vokietijos teismo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi. Prašyme atnaujinti baudžiamąjį procesą, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtas bausmės vykdymo datos patikslinimas būtų sukėlęs neproporcingą poveikį K. P. privačiam gyvenimui. Vertindama skundžiamo sprendimo poveikį K. P. pagrindinėms teisėms, teisėjų kolegija svarbią reikšmę teikia aplinkybei, kad perdavimo Lietuvos Respublikai proceso metu jis buvo tinkamai informuotas apie Vokietijos ir Lietuvos institucijų sprendimus ir neginčija, jog jam buvo žinoma apie savo pareigą Lietuvoje atlikti likusią Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Lietuvos Respublikos institucijų padaryta klaida negalėjo suformuoti K. P. pagrįstų lūkesčių, jog nebereikės atlikti likusios Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, dėl kurios atlikimo jis ir buvo perduotas Lietuvos Respublikai.

13. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste valstybės pareiga vykdyti užsienio valstybėje apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę kyla ir iš valstybės pozityviosios pareigos ginti nukentėjusiojo teises. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl procesinės valstybės pareigos vykdyti veiksmingą baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę ar fizinį arba psichinį neliečiamumą, nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio, priimto tokio pobūdžio bylose, vykdymas be nepagrįsto delsimo yra neatskiriama valstybės procesinės pareigos pagal atitinkamai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 (teisė į gyvybę), 3 (žiauraus elgesio draudimas) ar (ir) 8 (teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įskaitant asmens fizinio ir psichinio neliečiamumo gerbimą) straipsnį dalis (pvz., 2021 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje E.G. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 37882/13, 41 punktas; 2018 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Akelienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54917/13, 85 punktas; 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Makuchyan ir Minasyan prieš Azerbaidžaną ir Vengriją, peticijos Nr. 17247/13, 50 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata aktuali ir nagrinėjamoje byloje, kurioje laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta už plėšimą, kurio metu, be kita ko, brutaliai pasikėsinta į asmens fizinį ir psichinį neliečiamumą (pardavėjui grasinta ginklu).

14. Konstatuotina, kad pareiškėjų argumentai dėl nuteistojo ir jo šeimos narių patiriamų neigiamų išgyvenimų dėl laiku neatliktos laisvės atėmimo bausmės nepaneigia būtinybės įvykdyti neįvykdytą įsiteisėjusią teismo nutartį (BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nesudaro pagrindo į bausmės laiką įskaičiuoti laisvėje praleistą laiką. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 357-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. P.. Lygtinio paleidimo termino pradžia skaičiuojama nuo faktinio nuteistojo K. P. paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 18 d. Tą pačią dieną nuteistasis K. P. iš Alytaus pataisos namų išleistas lygtinai.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistojo K. P. ir jo gynėjo prašymas į bausmės laiką įskaityti laisvėje išbūtą laiką atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, patikslintą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą ir paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir K. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams penkiolikai dienų ir atitinkamai trisdešimčia dienų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį pabaigos terminą iki 2023 m. rugsėjo 6 d.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, patikslintos Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas