Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-28-495/2021
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00075-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7; 16.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės, Alvydo Pikelio, Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 27 d. nutarimu A. P. nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę 12 mėn. atėmimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 18 d. 10.01 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumo laipsnis.
2. Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 27 d. nutarimas pakeisti ir A. P. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki šešių mėnesių.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. ANK 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs asmenys (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomone, ANK 11 straipsnio 3 dalis ir ANK 422 straipsnio 5 dalis konkuruoja kaip bendroji ir specialioji teisės norma, todėl taikoma ANK 422 straipsnio 5 dalies norma. A. P. nustatytas 0,403 promilės girtumas patenka į draudžiamo neblaivumo skalę, kurią nustačius yra laikoma, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad matematiškai vertinant 0,403 ir 0,4 skaičiai, kai yra suapvalinti, atitinka tą pačią 0,4 skaičių išraišką. Tačiau nagrinėjamu atveju pirminis asmens neblaivumas siekė 0,42 promilės, ir tik vėliau, pritaikius 0,017 promilės paklaidą asmens naudai, nustatytas 0,403 promilės neblaivumas. Atsižvelgus, jog alkotesterio paklaida vertinta iki tūkstantųjų skaičiaus dalių, t. y. 0,017 promilės, gautas rezultatas tapačiai vertinamas iki tūkstantųjų skaičiaus dalių ir papildomai asmens naudai neapvalinamas. Šie teismo argumentai nepagrįsti jokia teisės norma, jokiu teisiniu reguliavimu ir prieštarauja ANK 11 straipsnio 3 dalies, ANK 422 straipsnio 5 dalies ir kitų materialiosios teisės normų esmei, jų gramatiniam, sisteminiam, loginiam aiškinimui. Be to, tokiu teisės normų aiškinimu pažeidžiamas vienas iš esminių bendrųjų teisės principų, t. y. in dubio pro reo, pagal kurį visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.
5.2. Teismai ANK 11 straipsnio 3 dalies ir ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas nepagrįstai aiškino kaip bendrąją ir specialiąją normas, taip pat netaikė teisės normų aiškinimo sisteminio, lingvistinio, įstatymo leidėjo ketinimų, analoginio ir loginio metodų bei teisės normas taikė formaliai, o ne iš esmės, siekdami nustatyti tikrąją jų prasmę.
5.3. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra apibrėžta, nuo kiek daugiau už 0,4 promilės kyla atsakomybė pagal minėtą normą, t. y. nenurodomas skaičių kiekis po kablelio, kaip ir nenurodomas promilių kiekis, nuo kurio asmuo laikomas neblaiviu (nurodoma tik kad daugiau nei 0,4 promilės). O ANK 11 straipsnio 3 dalyje aiškiai įvardijama, kad, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nenurodyta, kad neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatoma daugiau kaip 0,1, 0,2 arba 0,3 promilės. Šioje normoje nustatyta, kad daugiau nei 0,4 promilės, o tai, taikant sisteminį, loginį teisės normų aiškinimą (nes matematiškai ir lingvistiškai 0,4 ir 0,40 reikšmės yra tapačios), ir turėtų reikšti būtent nuo 0,41 promilės, t. y. kitas skaičius, daugiau už 0,4, ir būtų 0,41, bet ne 0,401 arba 0,4001 ir t. t. Todėl šios normos nekonkuruoja tarpusavyje kaip bendroji ir specialioji, viena neblaiviu asmenį laikanti (pripažįstanti) nuo 0,401, o kita – nuo 0,41 promilės, o yra viena kitą papildanti bei patikslinanti, todėl jos turėjo būti taikomos (aiškinamos) sistemiškai (kartu), o ne per jų konkurenciją.
5.4. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. ANK 605 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tikrinant neblaivumą nurodyti asmenys tikrinami vietoje ir (arba) siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau joks teisės aktas nenustato, kad kai asmens neblaivumas tikrinamas vietoje ir (ar) asmuo siunčiamas neblaivumui patikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jo iškvepiamame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose rasta etilo alkoholio koncentracija skaičiuojama, vertinama ar nurodoma dokumentuose kitaip, skirtingai, taikant skirtingas matavimo reikšmes, skirtingus skaičių kiekius po kablelio ir pan. Priešingai, įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustato, kad neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Taigi, įstatymo leidėjas iš esmės leidžiama alkoholio koncentracija vairuojant automobilį visose organizmo terpėse laiko 0,4 promilės (o ne 0,400 promilės).
5.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) nustatyta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika). Būtent Metodikos 8.10 punkte nurodyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje (analogiškai reiškianti ir iškvėptame ore, kituose organizmo skysčiuose ar terpėse) žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad alkotesterio rodmenys taip pat fiksuojami dviejų, o ne trijų ar daugiau skaičių po kablelio tikslumu. Metodikos 10.4.1 punkte nurodyta, kad lengvas neblaivumo laipsnis yra tuomet, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Taigi, pagal Metodiką 0,4 promilės (arba 0,40, arba, kaip A. P. nustatyta, 0,403 promilės) iki 0,41 promilės nelaikoma neblaivumu. Teismai nepagrįstai nustatytos alkoholio koncentracijos (0,403 promilės) nevertino kaip 0,40 promilės, t. y. dviem skaičiais po kablelio (arba 0,4), tai reiškia, jog A. P. organizme buvo leidžiama etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu ir joks pažeidimas nebuvo padarytas.
5.6. Aiškinant teisės normas sistemiškai svarbu paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 8 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kai jis vairuoja neblaivus ir kyla tam tikros pasekmės), kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal ANK nuostatas (ANK 422 straipsnio 5 dalis), neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatyta daugiau kaip 0,4 promilės (tačiau nenurodyta, kad daugiau kaip 0,400 promilės). Taigi, remiantis sisteminio, lingvistinio, įstatymo leidėjo ketinimų, analoginio ir loginio teisės aiškinimo metodais, administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (už veiką, kai asmuo vairuoja neblaivus, bet nekyla tam tikrų pasekmių) taip pat turėtų kilti tik kai asmeniui nustatomas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.
5.7. Įstatymų leidėjas, nustatęs administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas daugiau nei 0,4 promilės neblaivumas, pagal sisteminį, loginį bei analoginį teisės aiškinimo metodus, ją ketino taikyti (taiko) asmeniui, jeigu jam nustatomas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (vertinant pagal du skaičius po kablelio). Priešingu atveju reikštų, kad jei skirtingiems asmenims yra nustatyta vienoda alkoholio koncentracija (pvz., po 0,403 promilės) skirtingose organizmo terpėse, t. y. vienam kraujyje, o kitam – iškvėptame ore, pirmasis nebus traukiamas atsakomybėn, nes Metodikos 8.10 punkte nurodyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Analogiškai turi būti taikoma ir nurodoma alkoholio koncentracija, nustatyta asmens iškvėptame ore, nurodant du skaičius po kablelio, o ne tris ar dar daugiau skaičių, kaip konstatuota skundžiamuose teismų sprendimuose.
6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Jerašiūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Pareigūnų naudoto alkotesterio galimą tikslumą detaliau ir tiksliau apibrėžia byloje esančiame alkoholio patikros sertifikate nurodyta paklaida ± 0,017 promilės, šią paklaidą pritaikius nustatytas 0,42 promilės neblaivumas sumažintas iki 0,403 promilės ir jis vis vien viršija leistiną ir patenka į draudžiamo neblaivumo skalę. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą nenustatyta.
6.2. Pareiškėjas sutiko su alkotesterio rodmenimis, tai patvirtindamas parašu protokole. Kitų reikšmingų aplinkybių policijos pareigūnams pareiškėjas nenurodė, todėl surašant protokolą pareigūnams nebuvo pagrindo abejoti alkotesterio rodmenų patikimumu. Taigi, priežasčių panaudoti kitus neblaivumo tikrinimo būdus nebuvo. Be to, nustačius neblaivumo faktą ir surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. praėjus 8 min. nuo jo patikrinimo pradžios, pareiškėjas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jo automobilis buvo perduotas kitam galinčiam jį vairuoti asmeniui, su tuo pareiškėjas sutiko ir tam neprieštaravo.
6.3. Administracinis nusižengimas padarytas galiojant Administracinių nusižengimų kodeksui ir būtent jis yra taikomas šioje byloje, o ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas 0,42 promilės girtumas. Ir nors įvertinus paklaidą jo girtumas yra 0,403 promilės, šis duomuo yra didesnis nei 0,4, o tai patenka į aptariamos normos dispozicijoje įtvirtintą draudžiamą neblaivumo skalę. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko prašymas tenkintinas.
Dėl ANK vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo
8. Šioje byloje A. P. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Pritaikius alkotesterio, kuriuo buvo matuotas neblaivumas, matavimo paklaidą, A. P. nustatytas 0,403 promilės neblaivumas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekyla, paklaidos dydis nėra kvestionuojamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad pagal šią teisės normą atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. kam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. A. P., kai jam buvo nustatytas 0,403 promilės neblaivumas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą teisės normą. Pareiškėjai pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nesutinka su tokia teismų išvada ir teigia, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tas, kuriam nustatytas bent jau minimalus 0,41 promilės (o ne 0,403 promilės) neblaivumas.
9. Byloje keliamas klausimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatų ir joje vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia administracinę atsakomybę. Analogiška gramatinė konstrukcija („daugiau negu 0,4 promilės“) vartojama ir to paties straipsnio 3 dalyje, taip pat ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniuose. Vis dėlto ANK 11 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, ANK įtvirtintas reglamentavimas nėra nuoseklus ir, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, būtina, remiantis sisteminiu teisės normos turinio aiškinimo metodu, nustatyti objektyviojo nusižengimo sudėties požymio,,daugiau negu 0,4 promilės“ turinį.
10. ANK 605 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant įtarimui, jog asmenys vairuoja neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jie tikrinami vietoje ir (arba) siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši ANK 605 straipsnio 3 dalies nuostata įgyvendinta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (nagrinėjamai bylai aktuali šio nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.). Minimose taisyklėse kaip minimali neblaivumo riba nurodoma 0,41 promilės (4 punktas). Šio Vyriausybės nutarimo preambulėje, be kita ko, nurodyta pavesti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos suderinti su šio nutarimo 1 punktu patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką (preambulės 2.1 punktas).
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (bylai aktuali 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija). Pagal šią metodiką alkoholio koncentracija kraujyje žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio (8.10 punktas). Metodikos 10.4.1 punkte lengvo neblaivumo laipsnio riba nurodoma nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.
12. Neblaivumo dydžio nustatymo šimtųjų tikslumu reikalavimas taikomas ir kyla ne tik iš pirmiau nurodytų teisės aktų, bet ir iš Baudžiamojo kodekso nuostatų. BK 281 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nurodytas veikas padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Atskiruose ANK straipsniuose taip pat nėra nurodoma, kad neblaivumas gali būti vertinamas tūkstantųjų promilės dalių tikslumu. Matyti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs reikalavimo nustatyti neblaivumą tūkstantųjų tikslumu, todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl asmens neblaivumo (jį konstatuojant) turi būti vertinama jo kraujyje esančio alkoholio koncentracija promilėmis tik iki šimtųjų promilės dalių (t. y. nurodant tik du skaičius po kablelio).
13. Remiantis pirmiau padaryta išvada bei sistemine minėtų teisės aktų ir ANK nuostatų analize, konstatuotina, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ gramatinė konstrukcija iš esmės vartojama tik ANK specialiojoje dalyje aprašant administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (XXII skyrius). Vis dėlto, aprašant kitus administracinius nusižengimus, vartojama sisteminiu požiūriu aiškesnė gramatinė išraiška „nuo 0,41 promilės“ (ANK 227 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 9 dalis) arba, priklausomai nuo neblaivumo dydžio, „nuo 1,51 promilės“ (ANK 227 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 11 dalis) ir pan. BK 281 straipsnio 8 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje neblaivumo riba taip pat išreikšta nurodant promilės šimtąsias dalis (atitinkamai 0,41 ir 1,51 promilės).
14. Nagrinėjamoje byloje A. P. konkretus neblaivumo dydis buvo nustatytas panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą (Vyriausybės nutarimo 2.3 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, nagrinėjamu atveju panaudoto alkotesterio paklaida matavimams iki 1 promilės yra ± 0,017 promilės. Taigi byloje susidarė tokia situacija, kai alkotesteriu A. P. buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas ir ši prietaiso išraiška atitinka pirmiau aptartą reikalavimą neblaivumo dydį nustatyti šimtųjų promilės dalių tikslumu. Tačiau atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas, A. P. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą.
15. Kaip pirmiau konstatuota šiame nutarime, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą). A. P. nustačius 0,403 promilės neblaivumą, teismai turėjo atsižvelgti tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi konstatuotina, kad A. P. yra nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.
16. Pareiškėjai pagrįstai kelia principo, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo), pažeidimo klausimą. ANK įtvirtintas reglamentavimas tiek, kiek jis susijęs su požymio „daugiau negu 0,4 promilės“ turiniu, nėra nuoseklus lyginant su ANK 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas. Todėl kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu būtina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumą ir tikslingai siekė veikti uždraustu būdu
18. Vertinant nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėties požymių turinį, nepakanka vien baudžiamojo įstatymo (arba ANK) specialiosios dalies straipsnio dispozicijos. Pažymima, kad ne visi sudėties požymiai atskleidžiami specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o ir atskleistų požymių turinį dažnai turi vertinti ar išaiškinti kompetentinga institucija. Tai taikytina ir šioje byloje susidariusiai situacijai. Atitinkamai teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka – nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme). Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiriant nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo sudėties požymius yra labai didelė. Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t.
19. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje, taip pat šio straipsnio 3 dalyje, ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniuose įtvirtintas būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, nustatantis neblaivumo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, – daugiau negu 0,4 promilės – nėra vienareikšmiškai apibrėžtas, todėl, remiantis šiame nutarime pateiktu išaiškinimu, turi būti suprantamas taip, kaip tai nurodyta ANK 11 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn pagal pirmiau minėtus ANK straipsnius gali būti traukiamas tas, kuriam nustatytas 0,41 ar daugiau promilių neblaivumas.
20. ANK 422 straipsnio 5 dalis (kaip ir šio straipsnio 3 dalis, ANK 28, 420, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniai) nėra specialioji norma ANK 11 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Asmens neblaivumas tiek ANK 11 straipsnio 3 dalies, tiek ANK 422 straipsnio 5 dalies atveju nustatomas pagal tas pačias taisykles, jo nurodymui (matematinei išraiškai) keliami tie patys reikalavimai, todėl sisteminiu, loginiu ir teleologiniu požiūriu ANK vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ ir „0,41 ir daugiau promilių“ yra tapačios. Specialiosiomis normomis ANK 11 straipsnio 3 dalies atžvilgiu laikytinos ANK 22 straipsnio 2 ir 3 dalys, 290 straipsnio 11–14 dalys, 422 straipsnio 2 ir 4 dalys, 428 straipsnio 8 dalis, kuriose nustatyta kitokia neblaivumo riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (pvz., 0 promilių, 1,51 promilės, 2,51 promilės).
21. Apibendrinant šiame nutarime išdėstytas išvadas konstatuotina, kad A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes teismai, konstatuodami jo neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Teismai nepagrįstai ANK 422 straipsnio 5 dalį laikė specialiąja norma ANK 11 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Kai konkrečios ANK normos dispozicijoje nurodyta, kad neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas, jam turi būti nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas. Esant šioms aplinkybėms, naikintini skundžiami teismų sprendimai ir administracinio nusižengimo teisena A. P. nutrauktina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 27 d. nutarimą, Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį dėl A. P. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
