Baudžiamoji byla Nr. 2K-243-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01510-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.6; 1.1.8.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kurio A. S. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 4 d. veika) areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 13 d. veika) areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 29 d. veika) areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. sausio 20 d. veika) areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 2 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 21 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 25 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 4 d. veika), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 13 d. veika), 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. gruodžio 29 d. veika), 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. sausio 20 d. veika), 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 2 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 21 d. veika), 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 25 d. veika), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas sumažinant bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. sausio 21 d. veika) ir 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 25 d. veika), ir paskiriant nuteistajam A. S. sumažintą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. S. paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už septynias nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2019 m. gruodžio 4 d. 14.42 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pasikėsino slapta pagrobti nedidelės – 150,27 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.2. 2019 m. gruodžio 13 d. 16.05 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pasikėsino slapta pagrobti nedidelės – 162,98 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.3. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 10.52 val., veikdamas su nenustatytu asmeniu, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė 100,12 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.4. 2019 m. gruodžio 29 d. 18.35 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės – 155,40 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.5. 2020 m. sausio 2 d. 14.04 val. iš (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 299,96 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.6. 2020 m. sausio 20 d. 17.10 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės – 198,59 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą;
1.7. 2020 m. sausio 21 d. apie 19.15 val., veikdamas su nenustatytu asmeniu, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti 154,29 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 64(1) straipsnį ir bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Byloje nepagrįstai nebuvo taikomas BK 64(1) straipsnis. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje kasatorius buvo kaltinamas septyniomis vagystėmis, ir tik dėl vienos vagystės jis nesutiko su prokurore ir davė parodymus, kad negirdėjo, jog pardavėja jam sakė sustoti. Dėl visų kitų veikų jis prisipažino, todėl jam turėjo būti taikomas BK 64(1) straipsnis. Kasatorius ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ir pasirašė, kad sutinka, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bet teisme buvo nereikalingai kviečiami liudytojai.
2.2. Byloje buvo neteisingai atliktas bausmių bendrinimas. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir pagal 178 straipsnio 2 dalį, turėjo subendrinti apėmimo būdu, nes tai identiški nusikaltimai (nusikaltimų sutaptis). Jei visos veikos yra vagystės iš parduotuvių, teismas turi taikyti bausmių bendrinimą apėmimo būdu.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai baudžiamojoje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64(1) straipsnį, nepagrįsti. Pažymėtina, kad A. S. pirmosios instancijos teisme, kuriame nagrinėjant bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti jo, apklausto kaip įtariamojo, parodymai, kaltu prisipažino iš dalies, nesutiko, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pagrobė prekes matant pardavėjai, t. y. kad pagrobė atvirai. Teismas ištyrė kitus įrodymus (teisme apklaustos liudytojos V. K. Š. parodymus, (duomenys neskelbtini) pareiškimą, inventorizacijos aktą, įvykio vietos apžiūros protokolą, apžiūros protokolą su vaizdo įrašu) ir padarė išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad baudžiamoji byla pagrįstai buvo išnagrinėta netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 64(1) straipsnio nuostatas ir nuteistajam A. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę mažinti vienu trečdaliu. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nenustatyta galimybė nagrinėti bylos dalį supaprastinto proceso tvarka, o dalį dėl kitų veikų – bendra tvarka.
3.2. Kasatoriaus argumentai dėl neva neteisingai subendrintos galutinės bausmės nepagrįsti. Pagal BK 63 straipsnio nuostatas teismas gali individualizuoti galutinę subendrintą bausmę, nustatydamas vieną iš dviejų bendrinimo būdų – visišką arba dalinį sudėjimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsniu, pagrįstai apėmimo būdu subendrino už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą; šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus. Taigi pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu paskirdamas A. S. galutinę subendrintą bausmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 64(1) straipsnio taikymo
5. Kasatoriaus teiginys, kad skiriant jam bausmę turėjo būti taikomas BK 641 straipsnis ir trečdaliu sumažinta bausmė, nepagrįstas.
6. BK 64(1) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64(1) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64(1) straipsnio nuostatos netaikytinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamas A. S., ir jose surašytuose kaltinamuosiuose aktuose, laikantis BPK 219 straipsnio 8 punkte nustatyto reikalavimo, buvo išsakyta prokuroro nuomonė, kad yra galimybė teisme atlikti BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šios dvi baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi sujungtos. Bylą nagrinėjant 2020 m. rugsėjo 16 d. teisiamajame posėdyje, teismas, apklausęs kaltinamąjį A. S. ir šiam nesutikus su pareikštu kaltinimu dėl atvirosios vagystės, protokoline nutartimi nusprendė įrodymų tyrimo netrumpinti, bylos nagrinėjime skelbti pertrauką ir į posėdį kviesti liudytojus. Byla buvo išnagrinėta bendra tvarka.
8. Taigi, kaip pirmiau nurodyta, BK 64(1) straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada nuteistajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, o šioje byloje tokių sąlygų nėra. Nuteistojo A. S. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, todėl pagrindo taikyti BK 64(1) straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.
Dėl bausmių bendrinimo
9. Kasatoriaus A. S. teiginys, kad už visus jo padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepagrįstas, nes grindžiamas klaidingu suvokimu, kas yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
10. Pažymėtina, kad, pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
11. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės tuo pačiu laiku ir tais pačiais veiksmais padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama kaltinamojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, nesudaro idealiosios sutapties, nes padarytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais.
12. Šioje byloje kasatorius A. S. nuteistas už septynias pavienes nusikalstamas veikas (realioji sutaptis), iš kurių keturios veikos atitinka baudžiamųjų nusižengimų kategoriją, viena veika – nesunkių nusikaltimų kategoriją, dvi veikos – apysunkių nusikaltimų kategoriją. Tokiu atveju teismas, bendrindamas bausmes, galėjo taikyti apėmimo būdą dėl nusikalstamų veikų, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Remiantis minėta taisykle, apimamos turėjo būti tik tos bausmės, kurios A. S. paskirtos už veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. sausio 20 d. padarytos veikos). Kita vertus, bausmės, paskirtos už veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (2020 m. sausio 2 d. padaryta veika) ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (2019 m. gruodžio 25 d., 2020 m. sausio 21 d. padarytos veikos), turėjo būti bendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Būtent tai ir buvo padaryta šioje byloje.
13. Pagal šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam būtų pritaikytas nepalankus bausmių bendrinimo būdas, būtų paskirta pernelyg griežta galutinė bausmė ar kitaip nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
