Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-11872-1114/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03071-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Beikšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

dalyvaujant pareiškėjui M. D. ir jo atstovui Aleksandrui Jokūbauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arimta“ atstovui A. J.,

trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Andrej Bondarenko (dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2024-08-27),

viešuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2024 metų rugpjūčio 27 ir 29 dienomis, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Arimta“ ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-06-11 sprendimą Nr. 24S142854 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2022-04-07 Telšiuose jam buvo išduotas iki 2024-04-07 galiojęs leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

1.2. 2024-01-24 prašymu Nr. 2401-LLGK-2638, tarpininkaujant darbdaviui UAB „Arimta“, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl 2022-04-07 išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo. Paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sprendimas dėl pareiškėjo prašymo Nr. 2401-LLGK-2638 privalėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2024-03-25, t. y. dar galiojant anksčiau išduotam leidimui Nr.760094083. Nesulaukus jokio sprendimo, UAB „Arimta“ 2024-05-23 užklausė Migracijos departamento dėl pareiškėjo 2024-01-24 prašymo nagrinėjimo eigos. Teigia, kad Migracijos departamento Sprendimų projektų skyriaus patarėja 2024-06-04 dokumente Nr. 24SD12486 paaiškino, kad „siekiant nustatyti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, Ukrainos piliečio M. D. prašymo nagrinėjimas užsitęsė. Atsiprašo už nepatogumus“.

1.3. Toks 2024-06-04 dokumento Nr. 24SD12486 turinys neabejotinai tiek pareiškėjui, tiek UAB „Arimta“ sukelia neigiamas pasekmes, todėl, argumentuojant aplinkybėmis, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje susituokė su Ukrainos piliete V. C. D., kuriai Lietuvoje suteikta laikina apsauga ir šeima laukiasi kūdikio, prašė kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjo 2024-01-24 teiktą prašymą bei pateikti advokatui visą dėl nurodyto prašymo Migracijos departamento disponuojamą medžiagą.

1.4. Pažymi, kad 2024-06-11 elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, kopiją. Teigia, jog jame nurodyta, kad Belgijos Karalystė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028-07-10 ir Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes, neva, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ir patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

1.5. Teigia, kad prie skundžiamo Sprendimo nepridėti jokie dokumentų, įskaitant išrašus iš Šengeno informacinės sistemos dėl pareiškėjo, priedai. Mano, jog ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsisakymas pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi nepagrįstai motyvuojamas Reglamento (EB) Nr. 1987/2006, Reglamento (ES) 2018/1861, Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatomis.

1.6. Pažymi, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio akivaizdu, kad Migracijos departamentas tinkamai nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl leidimo gyventi pareiškėjui aplinkybių nustatymo ir taip pažeidė UTPĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentas prie skundžiamo Sprendimo nepridėjo, neva, 2024-03-18 gautų duomenų apie pareiškėją, dėl kurio Belgijos Karalystė yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028-07-10 patikrinimo. Kad tokiais abejonių nekeliančiais duomenimis galėjo būti disponuojama, paneigiama Migracijos departamento 2024-06-04 rašto Nr. 24SD12486 turiniu, aiškinant dėl pareiškėjo 2024-01-24 prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo per ilgą terminą. Migracijos departamentas iki šiol nėra atsakęs į esminius užduotus klausimus ir nėra pateikęs visos disponuojamos medžiagos, kuri surinkta pagal 2024-01-24 teiktą prašymą Nr. 2401-LLGK-2638. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie jo 2024-01-24 teikto prašymo nagrinėjimo sustabdymą, taip pažeidžiant UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

1.7. Paaiškina, kad 2023 metų pradžioje pareiškėjas kartu su UAB „Arimta“ darbuotojų grupe, įskaitant A. N., buvo komandiruotas į Belgijos Karalystės ūkio subjektą metalo ir vamzdžių montavimo darbams. Darbui užsienyje dokumentus ruošė ir už jų tikrumą bei pagrįstumą buvo atsakinga UAB „Arimta“ administracija. Darbo užmokestį, įskaitytinai už 2023 m. kovo – rugpjūčio mėnesių laikotarpį pareiškėjui ir kitiems darbuotojams mokėjo UAB „Arimta“.

1.8. Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių reikalų skyrius 2023-06-22 dokumentais įsakė pareiškėjui nedelsiant išvykti iš Belgijos teritorijos, taip pat kitų šalių, kuriose Šengeno teisynas galioja visa apimtimi, teritorijų, nebent jis turėtų dokumentus, reikalingus vykti į minėtas šalis. Taip pat uždrausta 3 (tris) metus atvykti į Šengeno teritoriją, su išlyga jei nurodytas asmuo turi kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje, draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijoje.

1.9. Atkreipia dėmesį, kad skiriasi nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Belgijos Karalystės teritoriją terminas: pagal pareiškėjui įteiktus dokumentus – 3 metai, tačiau Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodo 5 metų (t. y. iki 2028-07-10) terminą. Šis prieštaravimas skundžiamame Sprendime nepaaiškintas.

1.10. Iš pareiškėjui sulaikymo metu Belgijoje įteiktų dokumentų turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti ir gyventi galioja tik Belgijos Karalystės teritorijoje. Svarbu ir tai, kad po 2023-06-21 incidento Belgijos Karalystės teritorijoje, darbdavio UAB „Arimta“ nurodymu pareiškėjas su kitais komandiruotėje buvusiais darbuotojais buvo nukreipti darbams į Danijos Karalystės, kuri taip pat yra Šengeno valstybė, teritoriją. Pažymi, kad Belgijos Karalystės dokumentų turinys bei faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas iš Belgijos išvyko į Daniją, patvirtina, jog Belgijos Karalystė neprieštarauja dėl leidimo jam laikinai gyventi disponavimo, išdavimo ar pakeitimo kitoje Šengeno, kurios narė yra ir Lietuvos Respublika, valstybėje.

1.11. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis ir jo užsienio pasas galioja iki 2028-05-02, iš Ukrainos į Lietuvą jis išvyko 2022-01-12, t. y. likus tik 1 mėnesiui ir 10 dienų iki Rusijos masinės agresijos į Ukrainą pradžios. Leidimas gyventi jam išduotas 2022-04-07. Po 2022-02-22 Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje veikia karo padėtis. Migracijos departamentas šių faktinių aplinkybių Sprendime nevertino, todėl nepagrįstai pasisakė, kad nėra pagrindo išduoti leidimo gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

1.12. Teigia, jog darbdavys UAB „Arimta“ komandiravo pareiškėją darbui į Belgijos teritorijoje esantį ūkio subjektą, disponavo galiojančiais Ukrainos piliečio užsienio pasu bei Telšiuose išduotu leidimu laikinai gyventi. Jeigu pareiškėjas ir neturėjo šių dokumentų prie savęs sulaikymo Belgijos Karalystės teritorijoje metu, toks pažeidimas yra mažareikšmis sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (pratęsimo).

1.13. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo skunde nurodytos tapačios faktinės aplinkybės, kurias pagal A. N. skundą administracinėje byloje Nr. el2-3260-1161/2024 jau yra išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija Šis skundas teisėjų kolegijos 2024-01-30 sprendimu buvo visiškai patenkintas ir procesinis sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau ir – LVAT) 2024-03-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMzNy02MjQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1337-624/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1337-624/2024">eA-1337-624/2024</a> atmetus Migracijos departamento apeliacinį skundą. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pakartojo pirmos ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas esmines klaidas, kaip antai nesikonsultavimą su valstybe nare, įvedusią perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento 2018/1861 27 straipsnyje nustatytas taisykles; nenustatymą, dėl kokių priežasčių perspėjimas įvestas į Šengeno informacinę sistemą; nevertinimą 10-ies kalendorinių dienų termino, kada valstybės narės atsakymas nepateikiamas; nenustatymo ir nevertinimo aplinkybių, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių.

1.14. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime teigia nenustatęs, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes, neva, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ir patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Tai paneigiama Migracijos departamento Vilniuje 2024-05-31 V. D. laikinos apsaugos pagrindu išduotu skaitmeniniu leidimu Nr. 65088361 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis ir V. C., pasirinkusi D. pavardę, susituokė 2024-02-01 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Paaiškino, kad sutuoktinei pakeitus pavardę nurodytu pagrindu, kreipiantis į Migracijos departamentą buvo pateikti duomenys ir apie įregistruotą santuoką. Santuokos sudarymo įraše Nr. 255 įrašytas ir Lietuvos atsakingos institucijos pareiškėjui suteiktas asmens kodas. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad svarbi humanitarinė priežastis, dėl kurios jis privalo likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neišskiriant šeimos, yra sutuoktinės Viktorijos nėštumas. Tvirtina, kad šiais duomenimis Migracijos departamentas disponavo nuo 2024-06-07, todėl visiškai nepagrįstai skundžiamame Sprendime teigiama apie, neva, nenustatymą, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu, vykusio 2024-08-27, metu paaiškino, kad pareiškėjas yra išsaugojąs originalius dokumentus, kuriuos jis gavo Belgijos Karalystėje, kai buvo sulaikytas. Pažymėjo, jog šiais dokumentais Migracijos departamentas taip pat disponuoja, tačiau dėl jų nėra pasisakęs. Paaiškina, kad, pagal Belgijos Karalystės dokumentus, neegzistuoja situacija, kuri yra apibrėžiama 2018-11-28 Reglamento ES 2018/1860 3 straipsnio reikalavimui. Belgijos Karalystės dokumentai yra visiškai kitokie ir į informacinę sistemą yra įtraukta klaida. Pažymėjo, jog yra įsakymas išvykti iš šalies teritorijos, o ne grąžinti. Taip pat paaiškino, jog kitas dokumentas yra draudimas atvykti į Belgijos Karalystę. Teigė, jog jame nurodyta, kad jeigu suinteresuotas asmuo turi vienos iš valstybių narių išduotą leidimą gyventi šalyje, o pareiškėjas tuo metu turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, šis draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos Karalystėje. Pabrėžė, jog Belgijos Karalystė nepriėmė jokių sprendimų dėl pareiškėjo grąžinimo į trečiąją šalį. Tokiu atveju informacinėje sistemoje esantys duomenys neatitinka originalių dokumentų, kurie yra pateikti teismui. Paaiškino, kad teiginiai apie paminėto reglamento 3 straipsnio nuostatos taikymą, neatitinka faktinių aplinkybių.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, vykusio 2024-08-29, papildomai paaiškino, kad pritaria jo atstovo 2024-08-27 teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai. Paaiškino, kad į Lietuvą atvyko 2020 metai ir dirbdamas Lietuvoje problemų neturėjo, o tik išvykus į Belgiją į komandiruotę kilo tokia situacija. Teigė, jog Belgijoje jį sulaikė policija, laikė parą laiko, išdavė atitinkamus dokumentus, tačiau nepaaiškino, kas ten per dokumentai, jų esmės, nepateikė jų vertimų. Paaiškino, kad po minėtų įvykių išvyko dirbti į Danija, kur dėl darbo nebuvo jokių problemų, vėliau grįžo į Lietuvą, bet, kadangi buvo pasibaigęs leidimo gyventi Lietuvoje terminas, kreipėsi su prašymu jį pratęsti, tačiau gavo neigiamą atsakymą ir dėl to kreipėsi į teismą. Pareiškėjo atstovui paklausus, ar pareiškėjas vertė dokumentus, kuriuos jis gavo Belgijoje, pareiškėjas atsakė, kad jam nepaaiškino dokumentų turinio, tiesiog liepė juos pasirašyti ir per 3 dienas išvykti iš šalies. Paklausus, ar pareiškėjas, buvo vedęs, kai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, pareiškėjas paaiškino, kad taip. Teismo paklausus, ar pareiškėjas, kai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nurodė faktą dėl santuokos, pareiškėjas atsakė, kad taip. Pareiškėjo atstovui paklausus, kokios priežastys lėmė 2024-07-05 prašymo atleisti iš UAB „Arimta“ parašymą, atsakė, jog gavo dokumentus, kad nebegali daugiau dirbti. Paklausus, kaip pareiškėjas gyvena nuo 2024-07-05, kai nedirba ir negauna pajamų, paaiškino, kad dirba žmona, gauna minimalų atlyginimą 800 eurų. Paklausus, ar pakanka žmonos pajamų pragyvenimui, pareiškėjas paaiškino, jog ne.

4. Pareiškėjo atstovas, teismo posėdžio metu, vykusio 2024-08-29, baigiamojoje kalboje paaiškino, kad Migracijos departamentas priima sprendimus nepaisydamas teismų sprendimų. Teigė, kad UAB „Arimta“ atstovas aiškiai pasakė, jog dėl susiklosčiusios situacijos nėra pareiškėjo kaltės. Tvirtino, jog Migracijos departamentas tik formaliais pagrindais nenori asmeniui, sukūrusiam šeimą, pratęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat paaiškino, kad Migracijos departamentas ilgai delsė dėl sprendimo priėmimo, praktiškai pusę metų. Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas pasibaigus terminui.

5. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Teigia, kad 2024-03-18 gavo informaciją dėl duomenų apie pareiškėją, dėl kurio Belgijos Karalystė yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti iki 2028-07-10, patikrinimo.

5.2. Šengeno informacinės sistemos perspėjime nurodyta data 2028-07-10 yra Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl pareiškėjo grąžinimo pabaigos data (perspėjimas galioja 5 metus nuo paskelbimo). Kai pareiškėjas sprendimą dėl grąžinimo įvykdys ir išvyks iš Šengeno erdvės, Šengeno informacinės sistemos perspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo bus ištrintas ir bus paskelbtas kitas Šengeno informacinės sistemos perspėjimas – dėl draudimo atvykti, kuris galios 3 metus nuo pareiškėjo išvykimo iš Šengeno erdvės dienos.

5.3. Migracijos departamentas pažymi, kad, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, ginčijamo Sprendimo proporcingumą.

5.4. Deklaratyviais ir nepagrįstais laiko pareiškėjo skundo teiginius, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes prie Sprendimo nėra pridėti išrašai iš Šengeno informacinės sistemos apie pareiškėją, Migracijos departamentas tinkamai nesikonsultavo su Belgijos Karalyste ir, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, praleido UTPĮ numatytą sprendimo priėmimo terminą. Paaiškino, kad teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos pareiškėjui kartu su Sprendimu teikti Šengeno informacinės sistemos išrašą, Sprendimo turinys ir bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas konsultavosi su Belgijos Karalyste. Taip pat pareiškėjas 2024-03-06 buvo informuotas, kad jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas yra sustabdytas UTPĮ 33 straipsnio 4dalies pagrindu.

5.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad konsultacijos su Belgijos kompetentingomis institucijomis buvo vykdomos, jos gavo Migracijos departamento kreipimąsi ir pateikė atsakymą, tačiau perspėjimo neatšaukė. Reglamentas (ES) 2018/1860 nenustato, kokį sprendimą dėl leidimo gyventi turi priimti valstybė narė, tai nustato nacionalinė teisė. Šiame kontekste pažymi, kad ginčijamame Sprendime buvo vertinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos – įvertinta situacija Ukrainoje, taip pat aplinkybė, kad Ukrainoje galioja Ukrainos viduje perkeltų asmenų teisių ir laisvių įstatymas, numatantis gyvenimo sąlygas, sveikatos apsaugos garantijas, kitas socialines garantijas, humanitarinę paramą Ukrainos viduje persikėlusiems asmenims.

5.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMzNy02MjQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1337-624/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1337-624/2024">eA-1337-624/2024</a> ir šios bylos aplinkybės nėra analogiškos, kadangi minėtoje byloje apskųstame sprendime nebuvo vertinama situacija Ukrainoje, galimybė persikelti viduje ir kt.

5.7. Pažymi, kad pareiškėjas savo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pareiškėjas nėra susituokęs. Taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės apie pareiškėjo santuoką neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.

5.8. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas nevertino humanitarinių pagrindų nepriimti ginčijamo Sprendimo. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir UTPĮ 1301 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip asmuo, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai nepatvirtina, kad pareiškėjas minėtas UTPĮ nuostatas atitinka.

5.9. Teigia, kad pagal ginčijamame Sprendime išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negalėjo būti pakeistas, nustačius, kad dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Taip pat pažymi, kad UTPĮ ir kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos vertinti įspėjimo įrašymo į Šengeno informacinę sistemą pagrįstumo. Paaiškėjus UPTĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias UTPĮ nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

5.10. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad Belgijos Karalystės kompetentingų institucijų sprendimą jis būtų apskundęs. Kadangi Šengeno informacinėje sistemoje yra įrašytas įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo ir nėra pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, mano, kad ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuotas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą gyventi.

5.11. Teigia, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko Migracijos departamento turimų duomenų, taip pat pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo netaikyti imperatyvių UTPĮ nuostatų.

5.12. Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Tvirtina, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

6. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-08-29, metu papildomai pažymėjo, kad UTPĮ 35 straipsnyje yra numatyti imperatyvūs pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Teigė, kad UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra išvardinti skirtingi atvejai, kuriais būna pateikti perspėjimai Šengeno informacinėje sistemoje. Paaiškino, jog pareiškėjas neneigė, kad Šengeno informacinėje sistemoje yra perspėjimas dėl jo grąžinimo pagal Reglamentas (ES) 2018/1860 nuostatas, kartu su draudimu atvykti ir dėl to yra imperatyvus pagrindas pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Teigė, kad Migracijos departamentas, pagal gero administravimo principą ar kitus administravimo principus, neturi teisės pats savarankiškai kreiptis į kitą valstybinę instituciją, jog Šengeno informacinėje sistemoje pranešimas būtų panaikintas, ir pažymėjo, kad tokią galimybę turi pats pareiškėjas. Todėl pagrindas pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi egzistavo ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė, jokio susirašinėjimo su Belgija, kad procedūra pašalinti perspėjimą iš Šengeno informacinės sistemos būtų pradėta, o pagal teisinį reguliavimą Migracijos departamentas neturėjo pareigos apklausti pareiškėjo. Pabrėžė, jog skirtingai nei teigė pareiškėjo atstovas, pareiškėjas niekada nėra turėjęs leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Paaiškino, kad tai patvirtina MIGRIS informacinės sistemos duomenys.

7. Migracijos departamento atstovas, teismo posėdžio metu, vykusio 2024-08-29, baigiamojoje kalboje nurodė, kad jeigu pareiškėjas būtų įdarbintas be leidimo laikinai gyventi ar vizos, jis būtų įdarbintas neteisėtai. Pabrėžė, jog tai patvirtino pats pareiškėjo darbdavys, jog dėl priežasties, kad pareiškėjui nebuvo pakeistas leidimas laikinai gyventi, jį atleido. Priešingu atveju, jeigu asmuo, neturintis leidimo laikinai gyventi ar vizos, būtų įdarbintas, jis būtų baudžiamas už nelegalų darbą ir tai sudarytų pagrindą įmonėje visiems dirbusiems užsieniečiams panaikinti leidimus laikinai gyventi. Pažymėjo, kad UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas nereikalauja užsieniečio kaltės, todėl užsienietis, esant šiam pagrindui, neturi teisėtų lūkesčių, kad jam leidimas laikinai gyventi bus išduotas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo ir A. N. situacija nėra vienoda. Dėl pareiškėjo šeiminių ryšių pažymėjo, kad jis prašyme nurodė, jog nėra susituokęs ir savo duomenų, jeigu laikyti, kad tie duomenys yra reikšmingi leidimui laikinai gyveni išdavimui, jis netikslino. Pabrėžė, kad pareiškėjas niekada neturėjo leidimo nuolat gyventi ir kad jokių prašymų dėl prieglobsčio jis nebuvo pateikęs. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra pasikreipęs, jog gautų leidimą gyventi dėl humanitarinių pagrindu, o šiuo metu neturėdamas nei leidimo laikinai gyventi nei vizos, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) pateiktame atsiliepime paaiškino, jog kadangi ginčas nesusijęs su VDI priimtais sprendimais, todėl VDI Vilniaus skyrius nereiškia atskiros nuomonės, t. y. palieka teismo nuožiūros sprendimui. Dėl medžiagos pateikimo – VDI Vilniaus skyriuje nėra atliekamas tyrimas dėl UAB „Arimta“ darbuotojo M. D. galimų darbo įstatymų pažeidimų, todėl nėra tyrimo medžiagos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arimta“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

10. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arimta“ atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-08-29, metu paaiškino, kad pareiškėjo ir A. N. situacijos identiškos, kadangi abu darbuotojai dirbo ir patyrė tą pačią deportaciją iš Belgijos. Pažymėjo, kad 2024 m. vasario mėnesį gauti VDI protokolai, surašyti UAB „Arimta“ atžvilgiu, paskirtos nuobaudos, kurios apskųstos teismams. Paaiškino, jog turint tokią patirtį, nebuvo galima rizikuoti gera įmonės veikla, todėl pareiškėjui buvo paaiškinta padėtis ir sutarta, kad jis atleidžiamas bendru sutarimu, tačiau, esant tik mažiausiai galimybei, vėl bus priimtas į įmonę ir galės tęsti darbą. Paaiškino, kad 2023 metų birželio mėnesį Belgijoje įvyko nesusipratimas dėl A1 pažymėjimo. Strateginių objektų statybos projektų pabaiga kelis kartus buvo atidėta, todėl kai kurių darbuotojų A1 pažymėjimai buvo pasibaigę ir nebuvo spėta jų laiku pratęsti. Belgijos institucijoms paprašius A1 pažymėjimų, buvo pateikti projektai, tačiau tai netiko ir darbuotojai buvo deportuoti iš Belgijos. Apie tai įmonė informuota nebuvo. Pažymėjo, jog komandiruotėje buvo 17 žmonių, kurie visi buvo deportuoti iš Belgijos. Darbdavio jie buvo nukreipti į kitas Šengeno šalis: dalis į Daniją, dalis į Lietuvą. Išvažiuojant iš Belgijos, patys pareigūnai sakė, kad jie gali būti Šengeno šalyse, tačiau negali grįšti į Belgiją. Pažymėjo, kad nebuvo tokio atvejo, kad kažkas būtų paieškomas, deportuotas ar pasiūlyta palikti šalį. Teigė, kad dalis deportuotų darbuotojų šiuo metu sėkmingai dirba Danijoje, kurie yra gavę Danijoje leidimus dirbti. Tvirtino, jog Danijos institucijos daliai darbuotojų yra suteikusios leidimus gyventi ir Danijos institucijos supranta, kad visai šiai grupei darbuotojų reikalavimas išvykti ir draudimas atvykti taikomas tik Belgijos Karalystėje. Teismo paklausus, ar yra tokių darbuotojų, kurie buvo deportuoti į Lietuvą ir gavo Lietuvoje leidimą gyventi, atsakė, jog yra, ir nurodė, jog tai yra A. N., kuris šiuo metu yra su Migracijos departamento išduotu leidimu gyventi iš šiuo metu dirba UAB „Arimta“. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arimta“ atstovas teismo posėdžio, vykusio 2024-08-29, metu baigiamojoje kalboje papildomai paaiškino, kad prašo priimti palankų sprendimą pareiškėjui.

konstatuoja:

11. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-06-11 Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes kita Šengeno valstybė (Belgijos Karalystė) į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

12.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, turėjęs 2022-04-07 Telšiuose išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p.), galiojusį iki 2024-04-07.

12.2. Darbdavys UAB „Arimta“ pareiškėjo vardu pateikė 2024-01-24 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2401-LLGK-2638 tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina toliau dirbti UAB „Arimta“ (kurioje dirba nuo 2022-07-01) pagal darbo sutartį suvirintoju, jo profesija yra įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas). Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodytas Tarpininkavimo rašto numeris 20240124-018859.

12.3. Byloje yra UAB „Arimta“ Tarpininkavimo raštas Nr. 20240124-018859 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame nurodyta, kad darbdavys UAB „Arimta“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, suvirintojo (721206) pareigoms, darbo sutartis neterminuota, įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1400 Eur.

12.4. Byloje yra ekrano nuotrauka iš MIGRIS, iš kurios matyti, kad 2024-03-06 pareiškėjui išsiųsta informacija, kad, vadovaujantis UTPĮ 33 str. 4 d., pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi keitimo priimti reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos; pranešta, kad UAB „Arimta“ išskųstas raštas, paprašyta pateikti veiklą patvirtinančius dokumentus.

12.5. Pareiškėjas į bylą pateikė Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnyba 2023-06-22 Įsakymas išvykti iš šalies teritorijos, kuriuo pareiškėjui buvo įsakyta išvykti iš Belgijos teritorijos, taip pat kitų šalių, kuriose Šengeno teisynas galioja visa apimtimi, teritorijų, nebent: 1) pareiškėjas turėtų dokumentus, reikalingus vykti į minėtas šalis; 2) vienoje iš šių šalių būtų nagrinėjamas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. Įsakymas grįstas tuo, kad: 1) sulaikymo metu pareiškėjas neturėjo galiojančio paso ir galiojančios vizos/leidimo gyventi šalyje; 2) 2023-06-21 SPN pakrantės policijos parengtos TARAP/RAAVIS ataskaitos duomenimis, pareiškėjas buvo sulaikytas nustačius, kad jis naudojasi suklastotais dokumentais; 3) nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjo veiksmai kenkia viešajai tvarkai; 4) pareiškėjas neturi profesinės kortelės/darbo kortelės arba vienkartinio leidimo (socialinio draudimo inspektoriaus protokolas).

12.6. Pareiškėjas į bylą pateikė Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos 2023-06-22 Draudimas atvykti į šalį, kuriame nurodyta, kad: 1) pareiškėjui uždraudžiama 3 metus atvykti į visą Šengeno teritoriją; 2) jeigu pareiškėjas turi vienos iš valstybių narių išduotą leidimą gyventi šalyje, šis draudimas atvykti į šalį galioja tik Belgijos teritorijai; 3) šis draudimas atvykti į šalį galioja kartu su 2023-06-22 Įsakymu išvykti iš šalies. Sprendime nurodyta, kad Įsakymas dėl išvykimo iš šalies teritorijos galioja kartu su draudimu 3 metus atvykti į šalį dėl šių priežasčių: 1) kyla pavojus, kad asmuo slapstysis, t. y. asmuo nebendradarbiauja arba nebendradarbiavo; asmuo neįsiregistravo savivaldybėje per 1980-12-15 įstatymo 5 straipsnyje nustatytą terminą ir nepateikė įrodymų, kad gyvena viešbutyje; 2) 2023-06-21 SPN pakrantės policijos parengtos TARAP/RAAVIS ataskaitos duomenimis, pareiškėjas buvo sulaikytas nustačius, kad jis naudojasi suklastotais dokumentais; 3) nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjo veiksmai kenkia viešajai tvarkai; 4) pareiškėjas neturi profesinės kortelės/darbo kortelės arba vienkartinio leidimo (socialinio draudimo inspektoriaus protokolas). Ant minėto sprendimo yra pareiškėjo parašas ir patvirtinimas, jog su sprendimu jis buvo supažindintas.

12.7. Atsakovas į bylą pateikė dokumentą: Formą N – Konsultacijos procedūra pagal 25(1) straipsnį. Iš šio dokumento matyti, kad Lietuva iš anksto konsultavosi su Belgijos Karalyste dėl Šengeno sistemoje (Šengeno ID numeris: BEE694042334438000001) esančio perspėjimo dėl pareiškėjo (t. y. vyko išankstinės konsultacijos prieš išduodant/pratęsiant leidimą gyventi). Perspėjimo Šengeno sistemoje pagrindas: pareiškėjo (trečiosios šalies piliečio) atžvilgiu priimtas sprendimas grąžinti – Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnis. Į Lietuvos 2024-02-27 prašymą dėl konsultacijos Belgijos Karalystė 2024-03-15 atsakė, kad pareiškėjui 2023-06-22 įsakymu liepta išvykti iš teritorijos (ši data pareiškėjui nurodyta); kai Belgija turės įrodymų, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno teritorijos, įsigalios 3 metų trukmės draudimas atvykti; perspėjimo pagrindas pareiškėjo atžvilgiu: neteisėtas buvimas, suklastotų dokumentų naudojimas. Sprendimo galiojimo trukmė – kol pareiškėjas išvyks iš Šengeno teritorijos.

12.8. Migracijos departamentas į bylą pateikė informaciją iš Šengeno informacinės sistemos (SIS), kad Belgijos Karalystė 2023-07-11 į Šengeno informacinę sistemą (SIS) yra įvedusi perspėjimą (Šengeno ID numeris: BEE694042334438000001), kad pareiškėjo (trečiosios šalies piliečio) atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) (Reglamento (ES) 2018/1860 3 str.), lydimas priimto sprendimo dėl draudimo atvykti (Reglamento 2018/1861 24 str. b dalis). Perspėjimo galiojimo pabaiga – 2028-07-10.

12.9. Migracijos departamentas 2024-06-04 raštu Nr. 24SD12486 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo UAB „Arimta“, jog, siekiant nustatyti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo prašymo nagrinėjamas užsitęsė. Nenustačius anksčiau minimų, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, pagrindų, sprendimas dėl prašymo nagrinėjimo bus priimtas nedelsiant.

12.10. Pareiškėjas 2024-06-07 pateikė skundą „Dėl 2024-06-04 sprendimo Nr. 24SD12486 panaikinimo, skubaus sprendimo pagal 2024-01-24 įteiktą prašymą Nr. 2401-LLGK-2638 pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimo, dėl nurodyto faktinių duomenų pateikimo“, kuriame paaiškino, jog toks 2024-06-04 priimtas sprendimas neabejotinai tiek pareiškėjui, tiek UAB „Arimta“ sukelia neigiamas pasekmes, yra nepagrįstas ir naikintinas.

12.11. Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2024-06-07 skundą, 2024 m. birželio mėn. raštu „Dėl Migracijos departamento 2024-06-04 rašto Nr. 24SD12486 panaikinimo“ informavo pareiškėją, jog nusprendė atmesti skundą, kadangi jis nepagrįstas. Migracijos departamentas paaiškino, jog 2024-06-04 raštas Nr. 24SD12486 nesukelia jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei jo darbdaviui, nes yra informacinio pobūdžio. Paaiškino, kad pareiškėjas 2024-06-07 skunde neginčija fakto, jog jam 2024-06-04 raštu Nr. 24SD12486 buvo atsakyta tinkamai ir aiškiai, todėl naikinti šio rašto nėra pagrindo. Taip pat pažymėta, jog dėl skunde nurodyto, kad Migracijos departamentas pažeidė UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 5 dalį, tai minėtas pažeidimas neturi jokios įtakos ginčijamam raštui, nes minėtas straipsnis yra susijęs su prašymo nagrinėjimo terminais, o ne su ginčijamame rašte pateikta informacija. Kitos skunde pateiktos aplinkybės (darbas UAB „Arimta“, santuokos sudarymas, motyvas likti Lietuvos Respublikoje) taip pat nėra susijęs su ginčijamu raštu ir jame pateikta informacija. Taip pat paaiškino, kad jau priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kurį pareiškėjas yra apskundęs teismui.

12.12. 2024-06-11 Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti (Belgijos Karalystė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl M. D. grąžinimo kartu su draudimu atvykti į Šengeno erdvę). Sprendimas priimtas vadovaujanti UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p.

12.13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-06-12 pareiškėjo atstovas Aleksandras Jokubauskas el. paštu A. E. išsiuntė tokio turinio laišką – „ Laba diena, kaip ir nurodėte tiesioginio pokalbio telefono metu, rašau Jums elektroninį laišką ir savo asmenybę patvirtinu atstovavimo sutarties su M. D. sutarties bei 2024-06-07 skundo kopijomis. Taip pat teikiu Imigracijos skyriaus vedėjos J. G. 2024-06-11 priimto sprendimo Nr. 24S142854 dėl atsisakymo pakeisti Ukrainos piliečiui M. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors jo sutuoktinei Viktorijai, besilaukiančiai kūdikio, Lietuvos Valstybė kaip pabėgėlei nuo karo suteikė laikiną prieglobstį. Noriu paklausti ir laukiame konkrečių atsakymų: 1) kada buvo sustabdytas ir kada atnaujintas M. D. 2024-01-24 prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimas; 2) ar M. D. buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą, jeigu nebuvo kodėl ir kas dėl to kaltas; 3) jeigu M. D. prašymo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, įvertinkite projektų skyriaus patarėjos M. P. 2024-06-04 sprendimo Nr. 24SD12486 teiginį dėl prašymo nagrinėjimo užsitęsimo ir atsiprašymo už tai, jeigu dėl to yra MD prie LR VRM pareigūnų/specialistų kaltė atskleiskite ją; 4) ar Imigracijos skyriaus specialistams bei vadovei J. G. 2024-06-11 priimant sprendimą Nr. 24S142854 jau buvo žinoma apie advokato 2024-06-07 įteikto skundo bei jo priedų turinį; 5) jeigu toks Imigracijos skyriaus sprendimas priimtas nežinant pačių naujausių faktinių duomenų apie M. D. santuoką su karo pabėgėle V. D. bei jaunos Ukrainiečių šeimos pradėto kūdikio laukimasi būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas iš Migracijos departamento pareigūnų/ specialistų disponavo 2024-06-07 įteikto skundo bei teiktų dokumentų priedų turiniu ir kodėl šie duomenys nebuvo savalaikiai perduoti J. G. bei jos vadovaujamo skyriaus specialistams; 6) ar Migracijos departamento panaikintas patarėjos M. P. 2024-06-04 priimtas sprendimas Nr. 24SD12486; 7) jeigu šis sprendimas dar nepanaikintas kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindais buvo priimtas J. G. 2024-06-11 sprendimas Nr. 24S142854; 8) atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2024-06-11 sprendimas Nr. 243142854 administraciniam teismui gali būti skundžiamas per 14-a kalendorinių dienų terminą ir šio procesinio dokumento kvalifikuotam paruošimui būtini išsamūs duomenys iš Jūsų departamento apie M. D. 2024-01-24 įteikto prašymo Nr. 2401-LLGK-2638 eigą (t. y. visi prašymų, sprendimų, susirašinėjimų ir kiti dokumentai) informuokite apie datą kada advokatui A. Jokūbauskui pateiksite šiuos elektroninius dokumentus; 9) taip pat informuokite kokia šiuo metu yra advokato 2024-06-07 skundo nagrinėjimo eiga ir kada pagal šį skundą advokatui bei M. D. bus pateikti atsakymai ir visa surinkto skundo nagrinėjimo medžiaga šio veiksmo nagrinėjimo medžiaga, kurią kaip priedus taip pat teiksime skundžiant Migracijos departamento 2024-06-11 sprendimą Nr. 24S14282854. Laukiu Jūsų atsakymo. Pagarbiai, M. D. atstovas, advokatas Aleksandras Jokūbauskas“.

12.14. Pareiškėjo atstovas Aleksandras Jokūbauskas 2024-07-21 prašymu „Dėl išsamių faktinių duomenų pateikimo“ Migracijos departamentui nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas 2024-06-12 elektroniniu laišku sprendimų projektų skyriaus vedėjai A. E. kaip priedus prie 2024-06-07 skundo pateikė savo asmenybę patvirtinančios atstovavimo sutarties su pareiškėjui, bei 2024-06-07 skundo kopijas, o taip teikė imigracijos skyriaus vedėjos J. G. 2024-06-11 priimto sprendimo Nr. 24S142854 kopiją dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nors jo sutuoktinei Viktorijai, besilaukiančiai kūdikio, Lietuvos valstybė kaip pabėgėlei nuo karo suteikė laikiną prieglobstį ir šių aplinkybių nuoseklus ištyrimas yra svarbus administracinės bylos Nr. eI2-11872-1114/2024 nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į tai prašė išsamiai atsakyti: 1) kada buvo sustabdytas ir kada atnaujintas pareiškėjo 2024-01-24 prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimas; 2) ar pareiškėjas buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą, jeigu nebuvo kodėl ir kas dėl to kaltas; 3) jeigu pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, įvertinkite projektų skyriaus patarėjos M. P. 2024-06-04 sprendimo Nr. 24SD12486 teiginį dėl prašymo nagrinėjimo užsitęsimo ir atsiprašymo už tai. Jeigu dėl to yra Migracijos pareigūnų/specialistų kaltė praneškite apie šias aplinkybes; 4) ar imigracijos skyriaus specialistams bei vadovei J. G. 2024-06-11 priimant sprendimą Nr. 24S142854 jau buvo žinoma apie advokato 2024-06-07 įteikto skundo Migracijos departamentui bei jo priedų turinį; 5) jeigu toks imigracijos skyriaus sprendimas priimtas nežinant pačių naujausių faktinių duomenų apie pareiškėjo santuoką su karo pabėgėle V. D. bei jaunos Ukrainiečių šeimos pradėto kūdikio laukimąsi būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas iš IVID prie LR VRM pareigūnų/specialistų disponavo 2024-06-07 įteikto skundo bei teiktų dokumentų priedų turiniu ir kodėl šie duomenys nebuvo savalaikiai perduoti J. G. bei jos vadovaujamo skyriaus specialistams; 6) ar Migracijos departamento panaikintas patarėjos M. P. 2024-06-04 priimtas sprendimas Nr. 24SD12486; 7) jeigu šis sprendimas nebuvo nepanaikintas kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindais buvo priimtas J. G. 2024-06-11 sprendimas Nr. 24S142854; 8) atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2024-06-11 sprendimas Nr. 24S142854 administraciniam teismui skundžiamas per 14-a kalendorinių dienų terminą ir šio procesinio dokumento kvalifikuotam paruošimui buvo būtini išsamūs duomenys iš Jūsų departamento apie pareiškėjo 2024-01-24 įteikto prašymo Nr. 2401-LLGK-2638 eigą (t. y. visi prašymų, sprendimų, susirašinėjimų ir kiti dokumentai), kodėl buvo ignoruoti advokato A. Jokūbausko 2024-06-12 elektroniniu laišku pateikti klausimai ir jam iki šiol nebuvo neatsakyta.

12.15. Migracijos departamentas į pareiškėjo atstovo 2024-07-21 prašymą pateikė 2024-08-27 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad: 1) 2024-01-24 užpildytas M. D. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas 2024-02-13. Prašymo nagrinėjimas sustabdytas 2024-03-06, atnaujintas 2024-03-14; 2) M. D. buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) 2024-03-06; 3) 2024-06-04 Migracijos departamento raštas Nr. 24SD12486 vertintinas kaip informacinis raštas, kuriuo užsienietis buvo informuojamas apie prašymo nagrinėjimo eigą; 4) apie 2024-06-07 skundo turinį buvo žinoma Migracijos departamentui (kaip institucijai), taip pat prašymą pakeisti leidimą gyventi nagrinėjusiems darbuotojams; 5) M. D. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne šeimos susijungimo pagrindu. Tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo gyventi kreipiasi darbo pagrindu, aplinkybė, kad pasikeitė užsieniečio šeiminė padėtis, savaime nėra lemiama sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo darbo pagrindu; 6) Migracijos departamentas 2024-06-04 raštas Nr. 24SD12486 nėra panaikintas; 7) Migracijos departamento 2024-06-11 sprendimas Nr. 24S142854 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, faktinis ir teisinis pagrindas nurodytas pačiame sprendime (dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti). Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad 2024-06-04 raštas Nr. 24SD12486 yra informacinio pobūdžio, o jo turinys neprieštarauja 2024-06-11 sprendimo Nr. 24S142854 turiniui; 8) į jūsų pateiktą 2024-06-07 skundą buvo atsakyta Migracijos departamento 2024-07-15 raštu Nr. 24SD16482. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 24.5 papunktį asmens prašymas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Migracijos departamento direktoriaus 2020-12-07 įsakymu Nr. 3K-319 patvirtinto Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 31.3 p. numato, kad jeigu specialūs teisės aktai nenumato kitaip, kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta taip – elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jūsų elektroniniu laiškas (prašymas) nebuvo pasirašytas, todėl su asmens duomenimis susijusi informacija nebuvo pateikta. Apgailestaujame dėl netiksliai pateiktos informacijos el. paštu.

12.16. Į bylą taip pat yra pateikti šie dokumentai: 1) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas 2024-02-01 santuokos sudarymo įrašas Nr. 255, iš kurio matyti, kad pareiškėjas M. D. ir Ukrainos pilietė V. C., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos pasirinkusi pavardę D., 2024-02-01 sudarė santuoką; 2) skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš kurio matyti, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kuris galioja iki 2025-03-04; 3) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2024-07-22 medicininė pažyma, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2024-07-22 dokumentas apie pareiškėjo sutuoktinės V. D. nėštumą; 4) pareiškėjo 2024-07-05 prašymas nutraukti darbo sutartį, adresuotas UAB „Arimta“ vadovui, kuriuo pareiškėjas prašė jį atleisti iš darbo 2024-07-05 savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį; 5) UAB „Arimta“ 2024-07-05 įsakymas „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 20240705-ISK-01, kuriuo, atsižvelgiant į pareiškėjo 2024-07-05 prašymą, pareiškėjas atleidžiamas iš darbo 2024-07-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13. UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija) nustatyta:

13.1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (35 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13.2. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų (26 straipsnio 6 dalis).

13.3. Humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos (2 straipsnio 7(1) dalis).

13.4. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl UTPĮ 130(1) straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl UTPĮ 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (40 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

13.5. 130(1) straipsnyje „Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę“ nustatyta: jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi (1 dalis); jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi (2 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti (3 dalis); šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip 3 metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti (4 dalis).

13.6. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (2 straipsnio 26 dalis).

13.7. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus (2 straipsnio 27 dalis).

14. 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas 2018/1861) nustatyta:

14.1. Perspėjimas – į SIS įvestų duomenų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos gali nustatyti asmens tapatybę, siekiant imtis konkretaus veiksmo, rinkinys (3 straipsnio 1 punktas).

14.2. Išduodančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri svarsto galimybę išduoti ar yra išdavusi leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba svarsto galimybę pratęsti ar yra pratęsusi jų galiojimą ir kuri dalyvauja konsultacijose su kita valstybe nare (3 straipsnio 10 punktas).

14.3. Grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte (3 straipsnio 16 punktas); draudimas atvykti – draudimas atvykti, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB (3 straipsnio 17 punktas).

14.4. Valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (24 straipsnio 1 punkto a papunktis). Viena iš situacijų, kai taikomas 24 straipsnio 1 punkto a papunktis – trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (24 straipsnio 2 punkto c papunktis). Asmenys, kurių atžvilgiu pateikiamas 1 dalyje nurodytas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, turi teisę apskųsti tokį perspėjimą; tokie skundai nagrinėjami laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kuriose numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė teisme (24 straipsnio 4 punktas).

14.5. 27 straipsnyje „Išankstinės konsultacijos prieš išduodant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsiant to leidimo ar vizos galiojimą” nustatyta, kad jei valstybė narė svarsto galimybę išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio kita valstybė narė yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) prieš išduodama leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsdama to leidimo ar vizos galiojimą, išduodančioji valstybė narė konsultuojasi su perspėjimą pateikusia valstybe nare; b) perspėjimą pateikusi valstybė narė atsako į prašymą dėl konsultacijos per 10 kalendorinių dienų; c) jei iki b punkte nurodyto termino pabaigos atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė neprieštarauja leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos išdavimui arba to leidimo ar vizos galiojimo pratęsimui; d) priimdama atitinkamą sprendimą, išduodančioji valstybė narė atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikantis nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f) kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė.

15. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1860 dėl Šengeno sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau ir – Reglamentas 2018/1860) 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda į SIS perspėjimus dėl trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas grąžinti, siekiant patikrinti, ar įvykdyta pareiga grįžti, ir padėti užtikrinti sprendimų grąžinti vykdymą; perspėjimas dėl grąžinimo į SIS įvedamas nedelsiant, kai priimamas sprendimas grąžinti. Reglamento 2018/1860 9 straipsnyje „Išankstinės konsultacijos prieš išduodant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsiant to leidimo ar vizos galiojimą” nustatyta: „1. Jei valstybė narė svarsto galimybę trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio kita valstybė narė yra įvedusi perspėjimą dėl gražinimo, prie kurio yra draudimas atvykti, išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti jų galiojimą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje laikydamosi šių taisyklių: a) prieš išduodama leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsdama jų galiojimą, išduodančioji valstybė narė konsultuojasi su perspėjimą pateikusia valstybe nare; b) perspėjimą pateikusi valstybė narė atsako į prašymą dėl konsultacijos per 10 kalendorinių dienų; c) jei iki b punkte nurodyto termino pabaigos atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė neprieštarauja leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos išdavimui arba pratęsimui; d) priimdama atitinkamą sprendimą, išduodančioji valstybė narė atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir laikydamasi nacionalinės teisės atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) išduodančioji valstybė narė apie savo sprendimą praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f) kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą ar pratęsti jų galiojimą arba apie tai, kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl grąžinimo. Galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė.“

16. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 1 priedo, reglamentuojančio duomenis, nurodomus pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 6.6.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių – nurodoma priežastis, dėl kurios negali išvykti iš Lietuvos Respublikos: liga arba kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, arba asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, arba nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir pateikiamas detalus priežasties paaiškinimas.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-03-16 nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ 1 punkte nustatyta: 1. Suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – laikinoji apsauga) nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2026 m. kovo 4 d.: 1.1. asmenims, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, kurie yra: 1.1.1. Ukrainos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje, arba 1.1.2. asmenys be pilietybės ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Ukrainos piliečiai ir kurie iki 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje naudojosi tarptautine apsauga arba lygiaverte nacionaline apsauga, arba 1.1.3. šio nutarimo 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiuose nurodytų asmenų šeimos nariai, kaip jie apibrėžti Sprendimo (ES) 2022/382 2 straipsnio 4 dalyje, arba 1.1.4. asmenys be pilietybės arba trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Ukrainos piliečiai ir kurie iki 2022 m. vasario 24 d. teisėtai nuolat gyveno Ukrainoje turėdami galiojantį leidimą nuolat gyventi Ukrainoje, ir jų negalima saugiai ir ilgam laikui grąžinti į kilmės šalį ar kitą valstybę, kuri juos priima; 1.2. asmenims, ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 24 d. laikinai išvykusiems iš Ukrainos ir teisėtai buvusiems Europos Sąjungos teritorijoje ar kitoje trečiojoje šalyje, jei jie atitinka šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodytas sąlygas ir į Lietuvos Respubliką atvyko iki 2022 m. gegužės 1 d.; 1.3. vaikams, gimusiems šio nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytiems asmenims po 2022 m. vasario 24 d. ne Ukrainoje ar šių asmenų gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Pagal šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.1 papunktį, asmenims, atitinkantiems šio nutarimo 1 punkte nurodytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (toliau – leidimas gyventi) išduodamas arba keičiamas laikotarpiui iki 2026 m. kovo 4 d. Minėtam laikotarpiui išduodamas skaitmeninis dokumentas, suteikiantis teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis suteiktą laikinąją apsaugą (toliau – skaitmeninis dokumentas)“.

18. Pagal 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas ir pradedama taikyti laikinoji apsauga 2 straipsnį, šis sprendimas taikomas toliau nurodytų kategorijų asmenims, kurie 2022-02-24 ar vėliau buvo perkelti iš Ukrainos dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų tą dieną pradėtos karinės invazijos: a) Ukrainoje iki 2022 m. vasario 24 d. gyvenusiems Ukrainos piliečiams; b) asmenims be pilietybės ir trečiųjų šalių, išskyrus Ukrainą, piliečiams, kuriems iki 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje buvo taikoma tarptautinė apsauga arba lygiavertė nacionalinė apsauga ir c) a ir b punktuose nurodytų asmenų šeimos nariams (2 straipsnio 1 dalis). Valstybės narės taiko arba šį sprendimą, arba deramą apsaugą pagal savo nacionalinę teisę asmenims be pilietybės ir trečiųjų šalių, išskyrus Ukrainą, piliečiams, galintiems įrodyti, kad iki 2022 m. vasario 24 d. jie teisėtai gyveno Ukrainoje, remiantis pagal Ukrainos teisę išduotu galiojančiu nuolatiniu leidimu gyventi, ir kurie negali saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį ar regioną (2 straipsnio 2 dalis). Pagal Direktyvos 2001/55/EB 7 straipsnį valstybės narės gali taikyti šį sprendimą ir kitiems asmenims, įskaitant asmenis be pilietybės ir trečiųjų šalių, išskyrus Ukrainą, piliečius, kurie teisėtai gyveno Ukrainoje ir negali saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį ar regioną (2 straipsnio 3 dalis). Taikant 1 dalies c punktą šeimos nariais laikomi toliau nurodyti asmenys, jei jie jau fiziškai buvo ir gyveno Ukrainoje iki 2022 m. vasario 24 d.: a) 1 dalies a arba b punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba nevedęs nuolatinis partneris, jeigu pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus ar praktiką nesusituokusioms poroms nustatytos panašios sąlygos kaip ir susituokusioms poroms pagal jos su užsieniečiais susijusią nacionalinę teisę; b) 1 dalies a arba b punkte nurodyto asmens arba jo (jos) sutuoktinio nepilnamečiai, nesudarę santuokos vaikai, nesvarbu, ar jie gimę santuokoje ar ne, arba buvo įvaikinti; c) kiti artimi giminaičiai, kurie aplinkybių, susijusių su perkeltųjų asmenų masiniu srautu, metu gyveno kartu kaip šeimos nariai ir tuo metu visiškai arba didele dalimi priklausė nuo 1 dalies a arba b punkte nurodyto asmens (2 straipsnio 4 dalis).

19. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovas Migracijos departamentas tinkamai nesikonsultavo su Belgijos Karalyste dėl aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui pakeitimo.

20. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš anksčiau šiame teismo sprendime aptarto teisinio reguliavimo, įtvirtinto UTPĮ 26 straipsnio 6 dalyje, Reglamento 2018/1861 27 straipsnyje, Reglamento 2018/1860 9 straipsnyje, Migracijos departamentas, svarstydamas galimybę išduoti leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio kita valstybė narė į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, dėl grąžinimo, prie kurio yra draudimas atvykti, turi konsultuotis su tokį perspėjimą įvedusia Šengeno valstybe (nagrinėjamu atveju – Belgijos Karalyste). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Lietuva tinkamai konsultavosi su Belgijos Karalyste, kuri į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl pareiškėjo apie jo atžvilgiu Belgijos Karalystės priimtą sprendimą dėl grąžinimo, lydimą priimto sprendimo dėl draudimo atvykti, gavo informaciją iš Belgijos Karalystės, dėl kokių priežasčių perspėjimas dėl pareiškėjo į Šengeno informacinę sistemą yra įvestas, Migracijos departamentas vertino informaciją apie perspėjimą, vertino ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi pareiškėjui dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

21. Pareiškėjas skunde teigia, kad draudimas pareiškėjui atvykti ir gyventi galioja tik Belgijos Karalystės teritorijoje.

22. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad, pirma, pagal Reglamento 2018/1861 24 straipsnio 4 punktą, pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Belgijos Karalystės perspėjimą dėl draudimo atvykti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateiktų Belgijos Karalystės priimtų Įsakymo išvykti iš šalies teritorijos ir Draudimo atvykti į šalį, tokia pareiškėjo teisė buvo nurodyta minėtuose Belgijos Karalystės dokumentuose, kurie pareiškėjui buvo įteikti, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Antra, Reglamento 2018/1860 27 straipsnyje, Reglamento 2018/1860 9 straipsnyje yra nustatyta, kad po konsultacijų su perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą įvedusia valstybe (nagrinėjamu atveju – Belgijos Karalyste), galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublika). Išduodančioji valstybė narė (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika) neturi pareigos išduoti leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui, esant į Šengeno informacinę sistemą įvestam perspėjimui dėl trečiosios šalies piliečio grąžinimo, prie kurio yra draudimas atvykti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Belgijos Karalystė yra įvedusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti. Išduodančioji valstybė (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika) atlieka individualų trečiosios šalies piliečio vertinimą, atsižvelgdama, be kita ko, į perspėjimą į Šengeno informacinėje sistemoje, konsultacijų su perspėjimą įvedusia valstybe metu gautą informaciją, nacionalinę teisę. Kaip minėta, pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

23. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Migracijos departamento Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

24. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendime konstatuota, jog Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra; konstatuota, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja.

25. Kaip minėta, byloje yra: 1) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas 2024-02-01 santuokos sudarymo įrašas Nr. 255, iš kurio matyti, kad pareiškėjas M. D. ir Ukrainos pilietė V. C., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos pasirinkusi pavardę D., 2024-02-01 sudarė santuoką; 2) skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš kurio matyti, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kuris galioja iki 2025-03-04; 3) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2024-07-22 medicininė pažyma, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2024-07-22 dokumentas apie pareiškėjo sutuoktinės V. D. nėštumą.

26. Taigi, pareiškėjas 2024-02-01 sudarė santuoką su Ukrainos piliete, kuri šiuo metu yra nėščia, jai, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jai suteikta laikinoji apsauga pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB.

27. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja.

28. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime išdėstyti motyvai, kiek tai susiję su pareiškėjo šeiminiais ryšiais Lietuvoje, nėra teisingi. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą kaip nepagrįstą teisingais motyvais dėl pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvoje, bei jį dėl to panaikinti. Taigi, pareiškėjo prašymas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą patenkinamas.

29. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti. Teismas neturi įgaliojimų įpareigoti Migracijos departamentą priimti konkretaus turinio sprendimą, todėl teismas šį pareiškėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įpareigoja Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

32. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

33. Į bylą pateikta 2024-06-05 atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas pavedė advokatui Aleksandrui Jokūbauskui atstovauti jį nagrinėjamoje administracinėje byloje. Byloje yra 2024-06-15 mokėjimo nurodymas Nr. 2503 patvirtinimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas (pareiškėjo vardu advokatas A. Jokūbauskas) per SEB banką sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikta advokato A. Jokūbausko pareiškėjui išrašyta 2024-08-27 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 08-05, kurioje nurodyta, kad už pareiškėjo atstovavimą administracinės bylos Nr. eI2-11872-1114/2024 posėdžiuose pareiškėjo advokatui mokėtina suma yra 300 Eur; pridėtas 2024-08-28 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad per SEB banką pareiškėjo sutuoktinė V. C. pervedė advokatui A. Jokūbauskui 300 Eur. Kiti pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai (patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, mokėjimo nurodymai patvirtinimai) pateikti be rašto su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl nėra galimybės nustatyti, už ką konkrečiai buvo sumokėtos tokiuose dokumentuose nurodytos sumos.

34. Atsižvelgiant į tai, kad iš dviejų pareiškėjo reikalavimų patenkintas vienas reikalavimas (panaikinti Sprendimą), pareiškėjui priteistina iš atsakovo 161,25 Eur (322,50 : 2 = 161,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų,

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-06-11 sprendimą Nr. 24S142854.

Netenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patenkinti.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. D. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 161,25 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė

Gediminas Užubalis

Indrė Žvaigždinienė