Dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-9123-505/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01563-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.2; 51.5;

(S)

55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei, Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjui K. T., Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. A.,

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) 2024 m. kovo 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. T. traumos tarnyboje“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ta apimtimi, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui dirbant kartu su vyresniuoju specialistu E. M., apie 22:30 val. iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), į pagalbą policijos ekipažui (duomenys neskelbtini), kadangi namie yra neprognozuojamas vyras, kuris puolė greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) darbuotojus bei kito ekipažo pareigūnus, registruotų ginklų neturi, neaišku, ar turi nelegalių ginklų. Teigė, jog atvykus minėtu adresu juos pasitiko policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie paaiškino, kad GMP dispečerinė prašė policijos kartu vykti nurodytu adresu, nes medikams yra nesaugu. Jiems atvykus su GMP 0818 pas pranešėją, vyras su pareigūnais bendravo per orlaidę, buvo agresyvus, keikėsi. Vėliau vyras išėjo į lauką pasiėmęs grandininį benzino pjūklą, jį užkūrė ir murmėjo, kad papjaus, juo mosikavo. Policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnų paklausus apie agresyvaus vyro šaunamuosius ginklus, jie nurodė, kad tokios informacijos nežinantys, neaišku dėl nelegalių ginklų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas su kolega išsamiai išnagrinėjo teritoriją, išsiaiškino, kad name gyvena pilietis E. T., kuris registruotų ginklų neturi. Priėję prie namo lango pastebėjo degančią šviesą kambaryje ir ant lovos gulintį vyrą, galimai miegantį, šalia lovos stovėjo staliukas, ant kurio buvo padėtas peilis, šalia lovos mėtėsi daug stiklinių alkoholinių gėrimų butelių, netoli vyro ant grindų gulėjo du šunys, iš kurių vienas panašus į vilkšunį. Teigė, jog, susisiekus su OVS atsakingu pareigūnu ir paaiškinus situaciją, buvo duotas nurodymas patekti į patalpas laužiant duris ir sulaikyti asmenį, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus, keliantis pavojų sau bei aplinkiniams. Akcentavo, jog prieš vykdant agresyvaus vyro sulaikymo operaciją dėl saugumo buvo užsidėti balistiniai šalmai, paimtas skydas, lygiavamzdis pompinis šaunamasis ginklas,,(duomenys neskelbtini)“ bei įsilaužimo rinkinys, tačiau po sulaikymo praėjus kuriam laikui pareiškėjas pradėjo jausti (duomenys neskelbtini) pradėjo kelti fizinį skausmą. Pasikonsultavus su GMP brigada, buvo paaiškinta, kad galimai patempta ir tai momentinis skausmas, jei nepraeis, kreiptis į ligoninę. Taip pat teigė, kad po viso to pareiškėjas vyko į dar vieną įvykį, kur buvo sulaikyti keli asmenys ir pareiškėjas vėl pradėjo jausti fizinį skausmą (duomenys neskelbtini). Skausmas neatslūgo net pabaigus tarnybą, dėl to pareiškėjas asmeniškai kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), kur nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pabrėžė, kad buvo pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra dėl pareiškėjo tarnybos metu patirtos traumos ir surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjas, jo atstovė nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvada bei mano, kad patirto sužalojimo aplinkybėms taikytina sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo ir jo atstovės vertinimu, sulaikant agresyviai nusiteikusį asmenį, sulaikymo taktika buvo pasirinkta tinkamai, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje iškreiptai ir tendencingai perteiktos įvykio aplinkybės, dėl to yra padarytos realybės neatitinkančios išvados, joje paneigti pareiškėjo lūkesčiai, kad patirti sužalojimai, dėl kurių jis buvo kurį laiką nedarbingas, ir su tuo susiję fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad pareiškėjui sulaikant asmenį E. T. tarnybos metu ir sulaikymo metu patyrus traumą dėl jos buvo pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra. Teigė, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad asmens E. T. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Vertinant nustatytas bylos aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti E. T. veiksmuose esant tiesioginę tyčią sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti pareigas, panaudojant fizinį smurtą, kryptingai nukreiptą prieš policijos pareigūnus, siekiant būtent pasipriešinti valstybės tarnautojams. E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus. Būtent pats pareigūnas K. T., įsiveržęs į namą su sunkiu skydu ir juo prispaudęs miegantį E. T., dėl savo paties aktyvių veiksmų sulaikymo metu galėjo patirti (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2023 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) K. T. kūne mechaninių sužalojimų nekonstatavo, objektyvių duomenų apie galimai patirtą sužalojimą nenustatė. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, policijos pareigūnai žinojo, jog E. T. buvo neblaivus, matė, kad jis užsidaręs namuose miegojo ir jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims tuo metu nekėlė. E. T. veiksmai (būdamas namuose vartojo necenzūrinius žodžius, buvo įjungęs benzininį pjūklą, metė kibirą, sakė grasinančius žodžius) pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška reakcija į, jo manymu, neteisėtą reikalavimą išeiti iš namų, tuo labiau kad pats E. T. prieš tai skambino į Bendrosios pagalbos centrą prašydamas jam suteikti psichologinę pagalbą, o jos negavęs buvo piktas, nusivylęs, reiškė pretenzijas bei nenorėjo bendrauti su atvykusiais medicinos darbuotojais ir policijos pareigūnais. Tokie E. T. veiksmai savo pobūdžiu nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 5-V-149 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų specifinės veiklos vykdymo“ išvardyta specifinė veikla savaime nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai. Kiekvienu atveju turi būti nustatoma sąsaja su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai, kuri priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, susiklosčiusių atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus įvykio metu susiklosčiusią situaciją, jokių neįprastų ar tokio pat pobūdžio funkcijas vykdančiam pareigūnui nebūdingų funkcijų nenustatyta. Pažymėjo, kad, pareigūnams veržiantis į namą, E. T. miegojo, be kita ko, ir pats pareiškėjas nurodė, kad priėję prie namo lango pareigūnai pastebėjo galimai miegantį vyrą. Vadinasi, pati situacija jokio realaus tiesioginio pavojaus pareigūnams nekėlė, nebuvo nei aktyvaus, nei pasyvaus pasipriešinimo. Taip pat matyti, kad nebuvo išnaudotos visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės, o iš karto pereita prie fizinės prievartos panaudojimo (neįspėjant apie fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimą, tik šaukiant „Policija!“) prispaudžiant asmenį skydu. Pažymėjo ir tai, kad kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į aplinkybes, sulaikomojo veiksmus, pareigūnas pats pasirenka taktinius veiksmus, t. y. sulaikymo būdą bei priemones. Mano, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju K. T. fizinės prievartos panaudojimas prieš miegantį E. T. buvo perteklinis, neproporcingas esamai situacijai (taktinė klaida), sukėlęs jam pačiam pasekmių, todėl pareigūnui galimai kilusi žala nelaikytina E. T. veiksmų rezultatu, o išprovokuota paties pareigūno pertekliniais veiksmais, kurios, tikėtina, pasirinkus kitą veikimo modelį, buvo galima išvengti. Atsakovo atstovės įsitikinimu, Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Specialiosios parengties skyriaus (toliau – ir SPS) specialisto K. T. (duomenys neskelbtini) galimai patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. trauma patirta nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei. Mano, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą nešališkai ir objektyviai atliko teisės aktuose nustatytas procedūras ir kaip viešo administravimo subjektas laikėsi įstatymo viršenybės principo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas, ar teisėta ir pagrįsta atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. T. traumos tarnyboje“ dalis, kurioje teigiama, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialistu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apskr. VPK Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialistas K. T., dirbdamas kartu su Vilniaus apskr. VPK VTV SPS vyresniuoju specialistu E. M., apie 22:30 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), jog Vilniaus apskr. VPK Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnams reikalinga pagalba dėl neprognozuojamo, agresyvaus vyro, keliančio pavojų sau bei aplinkiniams (išėjęs į lauką įsijungė benzininį pjūklą ir rėkė, kad papjaus, mojavo kirviu). Pirminį pranešimą (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apskr. VPK Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai gavo dėl vyro, kuris pranešė, kad ketina nušauti kaimynus. Atvykę nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir išsiaiškinę įvykio aplinkybes, specialistas K. T. ir vyresnysis specialistas E. M. paprašė papildomos Vilniaus apskr. VPK VTV SPS pareigūnų pagalbos. Pro namo langą pareigūnai pastebėjo miegantį vyrą, kaip vėliau nustatyta – E. T., šalia, ant staliuko, gulėjo peilis, ant grindų gulėjo du šunys. Patikrinus informaciją dėl ginklų laikymo nustatyta, kad E. T. vardu šaunamųjų ginklų neregistruota. Susisiekus su Vilniaus apskr. VPK OVS budėtoju, priimtas sprendimas patekti į patalpas išlaužiant duris bei išdaužiant langą. Pareigūnams įėjus į vidų, K. T. kelis kartus sušuko „Policija!“ bei išreiškė reikalavimą gultis ant žemės. Vyras nesuprato, kas vyksta, iš kur triukšmas. Vyrui nereaguojant, K. T. nuspyrė staliuką su peiliu ir prisiartinęs prie E. T. prispaudė jį su skydu. Išvedus vyrą į lauką, jis buvo apžiūrėtas medikų, kadangi jam bėgo kraujas iš nosies. Vyrui užsegti antrankiai ir jis pristatytas į specializuotą medicinos įstaigą. Po sulaikymo K. T. pradėjo jausti (duomenys neskelbtini) skausmą bei karštį. Pareigūnas įvykio vietoje buvo apžiūrėtas GMP medikų. Skausmui neatslūgus, K. T. kreipėsi į medicinos įstaigą. K. T. nuo 2023 m. birželio 24 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe. Pasak K. T., traumą sustiprinti galėjo ir kitas įvykis, kurio metu po asmenų sulaikymo panaudojus fizinės prievartos veiksmus vėl pradėjo justi fizinį skausmą (duomenys neskelbtini).

Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, 2023 m. birželio 24 d. 7:08 val. K. T. nuvyko į RVUL, kurioje paaiškino, kad po sulaikymo veiksmų kiek vėliau pradėjo jausti (duomenys neskelbtini) skausmą. Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (2023 m. liepos 27 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Gydymą pareigūnas tęsė gydymo įstaigoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugpjūčio 30 d. atlikus (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tyrimą, nustatyta nežymi (duomenys neskelbtini), prisitvirtinimo vietos (duomenys neskelbtini), galimai susisiekiantis (duomenys neskelbtini). Neišreikštas (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (2023 m. rugpjūčio 30 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyta analogiška RVUL pažymoje nurodyta diagnozė. Taip pat pažymėta, kad nustatyta diagnozė nėra ankstesnio sveikatos sutrikdymo pasekmė.

Baigus tarnybinį patikrinimą pripažinta, kad Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialistas K. T. (duomenys neskelbtini) fizinį rizikos veiksnį patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, nesusijusias su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai bei gyvybei Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstas.

Patikslinus informaciją ir nustačius, kad Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialistas K. T. (duomenys neskelbtini) sulaikydamas pavojų aplinkiniams keliantį asmenį, patyrė traumą tarnyboje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, nuostatomis, 2023 m. liepos 4 d. pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra dėl specialisto K. T. (duomenys neskelbtini) tarnybos metu patirtos traumos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybinio patikrinimo išvadą, nes atsakovas joje iškreiptai ir tendencingai perteikia įvykio aplinkybes, todėl padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, jog pareigūnams veržiantis į namą E. T. miegojo, pati situacija pareigūnams jokio realaus tiesioginio pavojaus nekėlė, nebuvo išnaudotos visos įmanomos įtikinimo priemonės, o iš karto pereita prie fizinės prievartos panaudojimo, prispaudžiant asmenį skydu, ir tai buvo pareiškėjo taktinė klaida, dėl kurios jam pačiam kilo žala. Pareiškėjo atliekamų pareigų pobūdis nebuvo sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei, o susijęs su tiesioginių funkcijų vykdymu. Pareiškėjo įsitikinimu, jo patirto sužalojimo aplinkybėms taikytina Statuto 59 straipsnio 3 dalies pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Atsakovas teigia priešingai, jog, įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, padaryta teisinga išvada, kad Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialisto K. T. (duomenys neskelbtini) galimai patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. trauma patirta nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei (Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 22.9 papunktis).

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:

1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMS00MzgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1-438/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1-438/2021">eA-1-438/2021</a>). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo patirtų sužalojimų aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Aiškinant teisinį reguliavimą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo, administracinių teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDEtNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-501-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-501-552/2017">A-501-552/2017</a>). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai LVAT praktikoje konstatuota, jog, aiškinant šią aplinkybę, būtina nustatyti, kiek konkrečiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamus tarnybos uždavinius (žr., pvz., LVAT 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-145/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1149/2010).

Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (nagrinėjamo ginčo atveju – Statuto 59 straipsnio 3 dalies) veikimo sritį (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2014).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas. Tačiau Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste būtina įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar visgi tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

Teismas, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo situacija neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos (pareigūno sveikata sutrikdyta jam atliekant su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusias tarnybines pareigas), todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją.

Duomenų, jog Vilniaus apskr. VPK VTV SPS specialistas K. T. (duomenys neskelbtini) įvykio metu ir įvykio vietoje profesinės taktikos veiksmus atliko (panaudojo) pažeisdamas teisės aktų nuostatas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra (Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 5-G-10511, kuriame nurodyta, jog išsamiai išanalizuoti K. T. taktinius veiksmus įvykio vietoje, juos įvertinti ir pateikti nuomonę nėra galimybių, nes pateiktoje vaizdo medžiagoje (užfiksuotoje trimis „Body“ vaizdo kameromis) nepakanka informacijos).

Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -ir BK) 286 straipsnį (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažintas K. T., įtarimai pareikšti E. T. 2024 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Minėtame nutarime pripažinta, kad E. T. veiksmuose nėra BK 286 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nurodyta, kad vertinant nustatytas bylos aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo E. T. veiksmuose konstatuoti esant tiesioginę tyčią sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti pareigas, panaudojant fizinį smurtą, kryptingai nukreiptą policijos pareigūnų atžvilgiu, siekiant būtent pasipriešinti valstybės tarnautojams. E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus.

Duomenų 2024 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), jog E. T. veiksmai, nurodyti liudytojų Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. policijos PK vyriausios patrulės R. V. ir tyrėjo Č. O., buvo vertinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3.2 papunkčio (Pavojų keliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą ir (ar) nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai keliantis pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui) požiūriu nei nutarime, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra.

Ginčo situacija (sulaikymo metu panaudotas apsauginis skydas – nuo asmenų fizinio poveikio saugantis skydas, naudojamas asmenims stumti, prispausti ar į juos smūgiuoti (Aprašu patvirtintos Specialiųjų priemonių specifikacijos 2.1 papunktis), kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta atliekant pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus apskr. VPK viršininko 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.10-V-120, nustatytas funkcijas (6.13 papunktis) įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pavojų aplinkiniams keliančio E. T. veiksmų visumą (Aprašo 3.2 papunktis), o yra išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, į kurią pateko pareiškėjas vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, ir paminėtas faktorius yra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl yra Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos spręsti dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui. Taigi, Vilniaus apskr. VPK 2024 m. kovo 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. T. traumos tarnyboje“ panaikintina, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis).

Panaikinus skundžiamą Tarnybinio patikrinimo išvadą, atsakovas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504, nustatyta tvarka privalės iš naujo spręsti dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui.

Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. T. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. T. traumos tarnyboje“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė