Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-12025-811/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00476-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 8.6.4; 8.7; 55.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei,

vertėjaujant Olgai Petrovai

dalyvaujant pareiškėjai P. K., jos atstovei advokatei Razminai Adrijai Rudminaitei,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Kristinai Krickienei,

liudytojui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 24S33478, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi (toliau – Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S35136, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus), ir kuriuo pareiškėja įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau –Sprendimas 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundą grindžia aplinkybe, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo ne apgaulės būdu, o teisėtai, vadovaujantis įstatymais, pateikusi dokumentus, kuriuos būtina pateikti norint gauti leidimą nuolat gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, 38 straipsnio 4 dalies 4 punktą, t. y. pateikusi dokumentus įrodančius pareiškėjos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi.

Teigia, kad Sprendimas 1 yra neteisėtas, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, nepagrįstai yra konstatuotas apgaulės faktas, pagrįstas tik žodiniu paaiškinimu, kurio nepakanka apgaulės fakto nustatymui ir neatsižvelgta į byloje patiektus dokumentus. Apgaulės faktas grindžiamas tik prielaidomis. Nurodo, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi nepateikė melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie savo kilmę.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad išvadą, jog pareiškėja nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė, t. y. ji nėra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonis, atsakovas padarė remiantis kitos A. P. anūkės, Lietuvos Respublikos pilietės, kuri Migracijos departamentui svarbią informaciją gavo paklaususi senelio, paaiškinimu. Mano, kad aplinkybė, jog senelis ar jo giminaičiai nenori pripažinti anūkės, neturi būti pagrindas atimti iš pareiškėjos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad neteisinga ir neteisėta yra tai, jog Migracijos departamentas apgaulės faktą nustatė remdamasis žodiniu tarpininko paaiškinimu, o ne dokumentais, t. y. objektyviais duomenis ir faktais.

Nurodo, kad panaikinus Sprendimą 1, turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas 2.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundo argumentu, kad Sprendimas 1 pagrįstas vien tik spėjimais, t. y. žodiniu per tarpininką gautu paaiškinimu. Paaiškina, kad tyrimo metu iš duomenų bazėje esančių duomenų buvo nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra gyvas ir šiuo metu gyvena Lietuvoje. Susisiekus su A. P. anūke, Lietuvos Respublikos piliete, ji buvo paprašyta paklausti A. P. ir pateikti informaciją apie jo tremtį, nurodyti, ar jis pažįsta P. N., L. K. ir P. K., ar jis buvo sudaręs santuoką tremtyje ir ar tremtyje susilaukė vaikų. A. P. anūkė informavo, kad A. P. patvirtino, jog 1941 m. jis buvo ištremtas į (duomenys neskelbtini) kraštą, o 1965 m. sugrįžo į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad 1961 m. jis tremtyje sudarė santuoką su O. B. (P.) su kuria draugauti pradėjo dar 1959 m., o 1962 m. jiems gimė duktė E. P.. Anot A. P., moterų, kurių vardai yra P. N., L. K. ir P. K. jis nepažįsta. Patikrinus duomenis, esančius Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo Sovietų Sąjungoje svetainėje https://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji, rastas tik vienas įrašas apie A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), tremtį į (duomenys neskelbtini) kraštą 1941 m., represijų pabaiga 1957 m. ir kad jis sugrįžo į Lietuvą. Taigi žodiniai paaiškinimai laikytini tik papildomais duomenimis, patvirtinančiais rašytinius įrodymus. Ginčijamo sprendimo duomenis patvirtina Gyventojų registro duomenys, Lietuvos archyvuose esantys įrašai apie A. P. tremtį ir jo grįžimą į Lietuvą.

Migracijos departamentas taip pat paaiškina, kad pareiškėja giminystės ryšiui nustatyti pateikė L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kartotinį gimimo liudijimą, išduotą 1999 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė originalių pirminių dokumentų, kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti giminystės ryšį. Esant tokiai situacijai, kai vienintelis įrodantis dokumentas – kartotinis gimimo liudijimas, išduotas po 40 m. nuo įvykio, (duomenys neskelbtini) (t. y. ne Lietuvos institucijos) ir jokie Lietuvos archyvuose esantys duomenys nepatvirtina šio fakto, laikytina, kad dokumento įrodomoji reikšmė yra nepakankama. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus, atskirų dokumentų įrodomąją galią, duomenų visumą, laikytina, kad pateiktų dokumentų nepakanka giminystės ryšiui patvirtinti.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad nepagrįstai priimtas Sprendimas 2, nes priimant šį Sprendimą 2 buvo įvertinta, kad užsienietei panaikintas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ji neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai, o pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, vertintinas kaip proporcingas. Taip pat kaip proporcingas vertintinas ir nustatytas įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pilnai palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Nurodė nesutinkanti su Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateikta išslaptintos pažymos informacija, nes joje pateikta informaciją apie A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjos senelis yra A. P., (duomenys neskelbtini). Taip pat iš VSD pažymos matyti, kad pareiškėjos turimuose dokumentuose yra įsivėlusi klaida dėl motinos gimimo datos. Migracijos departamentas, paaiškėjus netikslumams, turėjo kreiptis į pareiškėją, kad ji pateiktų paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Pareiškėjos veiksmuose jokios apgaulės nebuvo ir nėra. Dėl dokumentuose įsivėlusios klaidos taikyti draudimą atvykti į Lietuvą ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą atvykti yra neteisinga ir neproporcinga.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad senelių istoriją sužinojo iš savo seniai mirusios močiutės draugės. Neaišku, ar močiutės draugas išvyko, ar tiesiog jie su močiute išsiskyrė. Gyvendama Lietuvoje su seneliu nebendravo, nes neturi jokių kontaktų. Prašymus tiek dėl pilietybės atkūrimo, tiek ir dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikė turimų dokumentų, kuriais visiškai pasitikėjo, pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė negalintis pasisakyti dėl VSD pateiktų dokumentų. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimus vadovavosi pareiškėjos pateiktais dokumentais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad A. P. neigė turintis ar susilaukęs vaikų (duomenys neskelbtini). Pagal įstatymus Migracijos departamentas neturi nieko reikalauti, užsienietis turi viską pateikti.

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. sausio 30 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2211-PIL ATK-0001. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad jos motina yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), o senelis A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o kartu su šiuo prašymu ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jos senelis A. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su A. P. patvirtinančius dokumentus bei 2023 m. sausio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėja, abiem prašymams pagrįsti pridėjo šiuos dokumentus: 1) savo gimimo liudijimą XI-M? Nr. 302713, 2) motinos L. N. gimimo liudijimą I-?? Nr. 51379 (išduotą 1999 m. birželio 9 d. pakartotinai), kuriame nurodyta, kad L. N. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krašte, (duomenys neskelbtini) m., o jos tėvai yra A. P. A. (tautybė – lietuvis) ir P. N. F. (tautybė – rusė), 3) pareiškėjos tėvų santuokos liudijimą Nr. 603368 (išduotą pakartotinai 1999 m. birželio 3 d.); 4) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. spalio 27 d. išduotą pažymą apie A. P. gimimą Nr. (P1-7361) P2-11742, kurioje nurodyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o jo tėvai yra A. ir S. (iki santuokos M.) P.; 5) santuokos liudijimą Nr. 122, kuriame nurodyta, kad A. P. ir P. N. susituokė 1959 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) mieste, išduotą 1999 m. birželio 10 d. pakartotinai.

Migracijos departamentas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 23S14567 nutarė išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tai yra lietuvių kilmės pagrindu, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai atitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir pateko į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų, kurie patvirtina iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kategoriją ir šių dokumentų pakako pareiškėjai įrodyti jos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi.

Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Nr. 760225542, galiojantis iki 2028 m. vasario 15 d., buvo įteiktas 2023 m. kovo 6 d.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. sausio 29 d. Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, nes leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu. Sprendime 1 nurodoma, kad Migracijos departamentas atliko pakartotinį pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad ji nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1941 m. iki 1965 m. buvo tremtyje (duomenys neskelbtini) krašte, anūkė, todėl padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 30 d. Sprendimu 2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius, ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius, nes leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau –SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais. Sprendime be kita nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2023 m. kovo 7 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2023 m. vasario 15 d. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis (nustatyta, kad ji nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė), ir ateityje galimai savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaus migracijos procedūromis, pareiškėjai nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į informacinę sistemą laikotarpį.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6881-776/2024 pareiškėjos skundą dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-1789-624/2024, 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies –Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT vertino, kad atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų dėl pareiškėjos giminystės su A. P. prieštaringumą, teismas privalėjo būti aktyvus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis), t. y. pasiūlyti šalims papildomus įrodymus, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti A. P. ir pan.

Administracinę bylą Nr. eI2-12025-811/2024 nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nei vieno asmens teismo posėdyje nepažįsta. Turi du vaikus – sūnus J. P., miręs, dukra – E. P.. L. A. nepažįsta. P. N. F. nepažinojo. Sibire buvo 25 metus.

Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė visus turimus dokumentus ir leidimo gavimui jokios apgaulės nenaudojo. Nepaisant to, kad su seneliu A. P. nebendrauja, nes neturi jokių jo kontaktinių duomenų, ji yra šio asmens anūkė ir Migracijos departamentui pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus į bylą pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji yra Lietuvos Respublikos piliečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė. Pareiškėja savo kilmę įrodinėja tik pakartotinai po 40 metų (duomenys neskelbtini) išduotais dokumentais, tačiau nepaaiškina, kodėl šie dokumentai buvo išduoti pakartotinai. Šių dokumentų nepatikimumą patvirtina ir Migracijos departamento į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) krašto (duomenys neskelbtini) centrinio rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodoma, kad patikrinus civilinės metrikacijos fonduose ir vieningame valstybiniame civilinės metrikacijos registre nuo 1956 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. L. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ir santuokos įrašų nerasta. Nagrinėjamo laikotarpio archyvinis fondas visiškai išsaugotas.

Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD), vykdydamas Regionų administracinio teismo įpareigojimą, į bylą pateikė išslaptintą 2024 m. vasario 19 d. rašto Nr. 19-168S nuorašą. Šiame rašte nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teikia gautus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietė P. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoj, sprendimų priėmėjams pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo senelį ir nurodė, kad pareiškėjos senelis (pareiškėjos motinos L. A. K., mergautinė pavardė – N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas) yra ne A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o A. A. N. (kiti asmens duomenys nežinomi).

Be to, A. P., kurio anūkė pareiškėja tarimai yra, apklaustas teismo posėdžio metu taip pat neigė giminystės su pareiškėja faktą, nurodydamas, kad susilaukė tik dviejų vaikų – J. ir E., pareiškėjos nepažįsta, neigia kada pažinojęs ir jos močiutę ar mamą. Taigi, Migracijos departamentas Sprendime 1 padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.

Pareiškėja taip pat ginčija Sprendimą 2, kuriuo Migracijos departamentas jai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi Sprendimo1 priėmimo metu) buvo nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam <...> buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, <...> gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas <...>. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų vertinimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad ši tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – sprendimas uždrausti atvykti) Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu <...>.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1. papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2. papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1. papunktis) ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2. papunktis). Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus), ir pareiškėja įtraukta į Šengeno informacinę sistemą nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes jai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas esant Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pagrindams – pareiškėja leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavo panaudojusi apgaulę.

Migracijos departamentas Sprendime 2 įvertino visas Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. įvertinęs tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo panaikintas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjos ryšius (jų nebuvimą) su Lietuvos Respublika, nusprendė 36 mėnesiams (3 metams) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą kaip tai nustatyta Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjos teises ir kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 3 metų termino teisingumu ar proporcingumu.

Sprendimu 2 taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

NAS taisyklių (redakcija galiojusi iki 2024 m. vasario 16 d.) 15 punktas nustatė, jog duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad situacijos, kurioms taikomas 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Sistemiškai ir lingvistiškai vertinant Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 24 straipsnio 2 dalies nuostatas darytina išvada, kad Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas, o Reglamento 24 straipsnio 2 dalyje – sąrašas aplinkybių, kurioms esant valstybė privalo laikyti, kad tai atitinka 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, tačiau tai savaime nedraudžia valstybei įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti esant kitoms aplinkybėms, jei jos atitinka Reglamento 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kitaip tariant, Reglamento 24 straipsnio 2 dalyje yra aptartos tam tikros situacijos, kurios yra privalomai laikomos patenkančiomis į Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, tačiau valstybės narės tokiomis situacijomis gali laikyti ir kitus atvejus, jeigu jie tenkins Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas.

Iš Sprendimo 2 turinio matyti, kad sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS informacinę sistemą buvo priimtas sistemiškai kartu taikant SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, t. y. nustačius, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą gyventi, panaudojo apgaulę pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, ir padarius išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo priimtas 2024 m. sausio 29 d. sprendimas (administracinis aktas), nustačius, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą gyventi, panaudojo apgaulę pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis. Kadangi pareiškėjai pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jos duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 3 metų termino teisingumu ar proporcingumu. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi panaikinimui, todėl Sprendimas 2 paliktinas galioti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai

Jovita Einikienė

Saulius Jakaitis

Violeta Petkevičienė