Dėl sprendimo ir rašto panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-8600-811/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8; 8.1.6; 8.2; 9.10; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Arūno Kaminsko ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Gitanai Martyšienėi

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir rašto panaikinimo ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-15 „Išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ (toliau – Sprendimas), Inspekcijos 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. RNA-43974 „Dėl išieškojimo iš T. L., vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – Raštas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas ir Raštas grindžiamas vienu teisės aktu – 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – Direktyva). Direktyvoje nėra aptariami Inspekcijos vykdomo išieškojimo terminai ir tvarka, todėl Sprendimas ir Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Teigia, kad Sprendime nurodyta sumokėti į biudžetą 229 331,93 Eur, o Rašte – 227 402,56 Eur, t. y. 1 929,37 Eur mažesnė suma, nors abu dokumentai grindžiami tuo pačiu Ispanijos kompetentingos institucijos 2021 m. gruodžio 2 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2021RR01005S04 (toliau – Prašymas) ir 2021 m. lapkričio 30 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi Nr. ES_LT_2021RR01005S04_2021x2524x001_20211202_h_RR (toliau – Suvienodintas dokumentas), kuriuose nurodyta išieškotina 227 402,56 Eur suma. Pagal Prašymo turinį akivaizdu, kad į 227 402,56 Eur sumą jau įtraukti apskaičiuoti delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę. Pareiškėjas nesupranta, kokia mokestinė prievolė sudaro 1 929,37 Eur skirtumą, pareiškėjui nepateikta išieškotinų sumų detalizacija.

Kadangi Ispanijos kompetentinga institucija iš pareiškėjo siekia išieškoti didelę sumą, jam svarbu žinoti jos sumokėjimo terminą, tačiau Sprendime jis nenurodytas. Teigia, kad Sprendime nurodytas bendrasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) nustatytas sprendimo apskundimo terminas, todėl daro išvadą, kad per šį terminą negali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Kadangi pareiškėjas su Sprendimu „Mano VMI“ sistemoje susipažino 2022 m. sausio 13 d., išieškojimas galėtų būti pradėtas ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 14 d.

Paaiškina, kad Sprendimas parengtas užpildžius Inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143 patvirtintą FR1068 formą, tačiau šiuo atveju Sprendimas surašytas nesilaikant nustatytos formos reikalavimų. Sprendime konkrečiai nėra nurodyta – „Jei mokesčių mokėtojas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka nurodytos sumos nurodytu įmokos kodu, nesumokėta prievolė ar likusi nesumokėta jos dalis bus perduotos antstoliui išieškoti“, dėl šios priežasties pareiškėjas yra klaidinamas dėl prievolės vykdymo terminų. Galutinis prievolės įvykdymo terminas sukelia mokesčių mokėtojui realias pasekmes, nes iki tam tikro termino pabaigos neįvykdžius VMI reikalavimo, visos mokesčių mokėtojo lėšos kredito įstaigų sąskaitose gali būti įšaldytos arba nurašytos prievolei padengti. Tai reiškia, kad tam tikram laikotarpiui mokesčių mokėtojas gali likti be lėšų, kurios yra reikalingos pragyventi bei pagrindinėms reikmėms. Sprendimas savo forma bei turiniu yra individualaus pobūdžio teisės aktas, įpareigojantis asmenį veikti tam tikru būdu. Esminio jo elemento – iki kada asmuo gali išvengti sankcijos nepateikimas, iškreipia įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais patvirtintus tokio dokumento tikslus, sukuria neapibrėžtumą ir daro dokumentą negaliojantį. Mano, kad neteisėta, neprotinga ir nesąžininga teigti, jog termino nurodymas yra tik informacinio pobūdžio tekstas ir todėl nėra reikšmingas, kaip nesukeliantis pasekmių.

Teigia iki Sprendimo gavimo nieko nežinojęs apie Ispanijos Karalystėje jam atsiradusią mokestinę prievolę. Gavęs Sprendimą, nedelsdamas Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui pateikė skundą / prašymą pripažinti procesą negaliojančiu dėl netinkamos pranešimo tvarkos, nes negalėjo apsiginti ir Ispanijos Karalystėje registruotam ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) SL nustatyta mokestinė prievolė (jeigu tokia ir egzistuoja) buvo perkelta pareiškėjui. Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui ar kitai institucijai tenkinus jo skundą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, išnyks Sprendimo ir Rašto teisinis pagrindas ir jis privalės būti panaikintas. Pareiškėjas teigė, jog yra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktuose įtvirtinti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjui apie Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą pranešta Raštu, kuris 2021 m. gruodžio 7 d. išsiųstas abejais elektroninio pašto adresais ir registruotu laišku pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo pateikta informacija apie reikalavimus ir jų susidarymo laikotarpius. Prašyme nurodyta, kad šiai įstaigai pareiškėjas gali pateikti pretenziją dėl reikalavimuose nurodytų apskaičiuotų sumų pagrįstumo bei teisingumo, taip pat paprašyti pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, šiuo raštu Inspekcija neišieško Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos skolos. Praėjus 37 dienoms po Rašto išsiuntimo, pareiškėjui pagal Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą nesumokėjus mokesčių skolos ir papildomai Inspekcijos paskaičiuotų delspinigių, buvo priimtas Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą 229 331,93 Eur sumą, Sprendimas įkeltas Inspekcijos paskyroje, su juo pareiškėjas susipažino 2022 m. sausio 14 d.

Pažymi, kad Sprendimas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 3 punktas, Direktyva bei užsienio valstybės Ispanijos kompetentingos institucijos pateiktas Prašymas, įtvirtinantys bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. Sprendimas atitinka nustatytą sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turinį ir formą, jame aiškiai išdėstyta apskundimo tvarka.

Teigia, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus: pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais); sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis sprendimas buvo priimtas; sprendimu nėra taikomos poveikio priemonės, todėl nėra ir jų taikymo motyvavimo; aiškiai išdėstytas sprendimų tikslas – išieškoti mokestinę nepriemoką į biudžetą; sprendime nurodyta apskundimo tvarka; sprendimas autorizuotas Inspekcijos informacinėje sistemoje ir per „Mano VMI“ informacinę sistemą 2022 m. sausio 14 d. perskaitytas pareiškėjo.

Inspekcija 2024 m. rugsėjo 13 d. pranešė, kad Inspekcijoje 2024 m. kovo 11 d. gautas Ispanijos mokesčių administratoriaus prašymas stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl ieškinio pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgus į tai, Inspekcijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 491-108 šioje byloje ginčo dalyku esantis Sprendimas pripažintas netekusiu galios ir apie tai 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. RNA-12195 pranešta pareiškėjui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė sutiko, kad, Inspekcijai panaikinus Sprendimą, išnyko ginčo dalykas, tačiau pats ginčas nesibaigė, nes Ispanijos kompetentingos institucijos Prašyme nurodyta mokestinė nepriemoka neišnyko, pareiškėjui skaičiuojami delspinigiai. Mano, kad turėjo būti nutrauktas išieškojimas. Tuo pačiu teigė, kad nėra išspręstas prašymas stabdyti administracinę bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nagrinėjant bylą nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Ispanijos kompetentinga institucija Inspekcijai 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė Prašymą dėl 227 402,56 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei Suvienodintą dokumentą. Inspekcija Raštu pranešė pareiškėjui apie gautą Prašymą išieškoti nesumokėtus mokesčius, nurodė 227 402,56 Eur skolos sumokėjimo tvarką ir terminus, Rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Ispanijos kompetentingos institucijos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Ispanijos įstatymais, pateikiant skundą Ispanijos kompetentingai institucijai. Pareiškėjui nesumokėjus mokesčių skolos, Inspekcija 2022 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė MAĮ nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo 229 331,93 Eur sumą.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo ir Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikdamas su Sprendimu bei Raštu, pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, skunde, be kita ko, nurodydamas, kad, gavęs Sprendimą, nedelsdamas Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui pateikė skundą / prašymą pripažinti procesą negaliojančiu dėl netinkamos pranešimo tvarkos, pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir prašė sustabdyti šią administracinę bylą iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl pareiškėjui Ispanijos Karalystėje nustatytos mokestinės prievolės egzistavimo ir pagrįstumo pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. pateiktą skundą / prašymą. Byloje esančiame Inspekcijos 2022 m. vasario 15 d. rašte „Dėl nuomonės pateikimo administracinėje byloje Nr. eI3-3168-872-2022“ nurodyta, kad Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdyti neperduotas, nes, 2022 m. vasario 7 d. gavus iš pareiškėjo raštą, prie kurio pridėtas skundas Ispanijos mokesčių administratoriui, Inspekcija išieškojimo veiksmus sustabdė iki iš Ispanijos mokesčių administratoriaus bus gauta informacija dėl tolimesnių veiksmų, vykdant pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimą. Analogiška informacija pateikta ir atsakovo atsiliepime į skundą.

Pareiškėjas savo prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą palaikė ir 2023 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, kurio metu pateikė teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas Ispanijos mokesčių administratoriui 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė pakartotinį skundą, tačiau iki šiol joks atsakymas / sprendimas nėra gautas, ir 2023 m. balandžio 18 d. prašyme administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTY1NC04NzIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-654-872/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-654-872/2023">eI3-654-872/2023</a> nagrinėti bylos sustabdymo klausimą pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, nes byloje, be kita ko, yra Inspekcijos rašytinė nuomonė. Atsakovas 2023 m. kovo 20 d. raštu „Dėl nuomonės pateikimo į pareiškėjo prašymą (administracinė byla Nr. eI3-654-872-2023“ nurodė, kad bylą tikslinga stabdyti, kol bus išspręstas T. L. skundas dėl Ispanijos mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokesčių, šią savo poziciją palaikė ir 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu.

Regionų administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje nusprendė, jog nėra pagrindo sustabdyti administracinę bylą iš esmės dėl to, kad pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimas yra sustabdytas, išnagrinėjo ginčą dėl Inspekcijos Sprendimo bei Rašto pagrįstumo ir teisėtumo bei 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą (ABTĮ 100 str. 1 d. 13 p., t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina), o to nepadaręs, neišnaudojo visų ABTĮ suteikiamų galimybių išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, neįvertino pareiškėjo skundo teiginių, jog Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui ar kitai institucijai tenkinus jo skundą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, išnyks Sprendimo ir Rašto teisinis pagrindas ir jie privalės būti panaikinti.

Nagrinėjant bylą iš naujo paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. Inspekcijoje 2024 m. kovo 11 d. gautas Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriaus prašymas stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl ieškinio pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgus į tai, Inspekcijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 491-108 šioje byloje ginčo dalyku esantis Sprendimas pripažintas netekusiu galios ir apie tai 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. RNA-12195 pranešta pareiškėjui.

Pagal MAĮ 29 straipsnio 3 dalį Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos institucija, gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais, savo sprendimu sustabdo išieškojimą arba jį nutraukia (1 dalis). Lietuvos Respublikos institucija atnaujina išieškojimą, kai gauna prašymą vykdyti išieškojimą ir pataisytą suvienodintą dokumentą. Kai prašymas vykdyti išieškojimą buvo pakeistas dėl prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, kuri prašančiojoje valstybėje narėje nagrinėja ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo, prašančioji institucija perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu. Pataisytam suvienodintam dokumentui taip pat taikomi šio įstatymo 10 ir 15 straipsnių reikalavimai (2 dalis). Lietuvos Respublikos institucija taip pat sustabdo arba nutraukia išieškojimą, jeigu prašančioji institucija arba Lietuvos Respublikos institucija pradeda susitarimo procedūrą su skolininku, kai toks susitarimas gali turėti įtakos pagalbos prašymui, išskyrus atvejus, jeigu tai yra ypatingos skubos atvejis, susijęs su sukčiavimu arba nemokumu (3 dalis). Jeigu išieškojimas sustabdomas arba nutraukiamas, Lietuvos Respublikos institucija savo nuožiūra arba atsižvelgdama į prašančiosios institucijos prašymą sprendžia išieškojimo užtikrinimo priemonių taikymo (netaikymo) klausimą (4 dalis).

Pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus (1 dalis). Ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka (2 dalis). Jeigu kyla šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčas, prašančioji institucija turi apie tai pranešti Lietuvos Respublikos institucijai ir nurodyti, kuri reikalavimo dalis nėra ginčijama. Gavusi informaciją iš prašančiosios institucijos arba iš suinteresuoto asmens, Lietuvos Respublikos institucija sustabdo išieškojimo vykdymo procedūrą, kiek tai yra susiję su ginčijama reikalavimo dalimi, tol, kol šiuo klausimu prašančiosios institucijos valstybės narės įstaiga priima sprendimą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį (3 dalis). Lietuvos Respublikos institucija turi teisę įvykdyti ginčytą reikalavimą arba ginčytą reikalavimo dalį, jeigu tai leidžiama pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus ir jeigu prašančioji institucija, laikydamasi prašančiojoje valstybėje narėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, pateikė pagrįstą prašymą dėl tokio reikalavimo ar jo dalies vykdymo. Jeigu ginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, prašančioji institucija turi atlyginti jam visas išreikalautas sumas ir sumokėti jam mokėtiną kompensaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (4 dalis).

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui pradėjus derybas su Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriumi dėl skolos, kaip minėta, mokesčių administratorius Sprendimą pripažino netekusiu galios. Taigi, akivaizdu, kad ginčo dalyku šioje byloje buvusį Sprendimą pripažinus netekusiu galios, jis akivaizdžiai nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos Ispanijos Karalystei dydžio ir pagrįstumo – mokestinė nepriemoka minėtų teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota Lietuvoje pagal Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriaus Prašymą. Pareiškėjui baigus ginčą dėl mokestinės nepriemokos Ispanijos Karalystėje, Ispanijos Karalystės mokesčių administratorius turės ne tik teisę, bet ir pareigą apie ginčo baigtį pranešti Inspekcijai, ir tuo atveju nuo ginčo baigties priklausys tolesni Inspekcijos veiksmai, t. y., arba Inspekcija toliau privalės vykdyti išieškojimą pagal patikslintą suvienodintą dokumentą, arba privalės anuliuoti nepriemoką kartu su priskaičiuotais delspinigiais, jeigu Ispanijos Karalystės mokesčių administratorius atsiims prašymą vykdyti išieškojimą.

Nors sutiktina su pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad, Inspekcijai pripažinus Sprendimą netekusiu galios, mokestinė skola neišnyko, tačiau pareiškėjo atstovė nepagrįstai siekia išplėsti ginčo ribas - kaip minėta, Sprendimu Inspekcija ne įregistravo pareiškėjo Ispanijos Karalystei mokėtiną mokestinę nepriemoką, o nusprendė MAĮ nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo 229 331,93 Eur sumą. Nagrinėjamuoju atveju pati pareiškėjo atstovė patvirtino, kad Ispanijos Karalystės mokesčių administratorius nagrinėja pareiškėjo ginčą dėl skolos teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nei šioje byloje, nei apskritai Lietuvos Respublikoje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos Ispanijos Karalystei teisėtumo ir pagrįstumo, nes toks ginčas pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti nagrinėjamas tik prašančioje valstybėje narėje, šiuo atveju – Ispanijos Karalystėje. Ginčas buvo kilęs dėl išieškojimo procedūros (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), todėl, Inspekcijai pripažinus Sprendimą netekusiu galios – išnykus ginčo objektui, tačiau pareiškėjui toliau palaikant skundą dėl netekusio galios Sprendimo panaikinimo, ši skundo dalis laikytina nepagrįsta, todėl atmestina.

Pareiškėjas prašo panaikinti Raštą.

Iš prie skundo pridėto Rašto turinio matyti, kad Inspekcija praneša pareiškėjui apie 2021 m. gruodžio 2 d. gautą Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą išieškoti iš pareiškėjo 227 402,56 Eur nesumokėtų nuosavybės mokesčių bei su Prašymu susijusius dokumentus, nurodoma skolos užginčijimo tvarka ir prašoma skolą sumokėti į rašte nurodytą Inspekcijos sąskaitą. Tuo pačiu Rašte nurodyta, kad, jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pareiškėjas neįvykdys mokestinės prievolės, gali būti priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų.

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar Europos Sąjungos vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.

Kaip minėta, pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiai institucijai gavusi pastarosios prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

Pagal MAĮ 33 straipsnio 8 punktą mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Ginčui aktualiu laikotarpiu sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos Inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143.

Įvertinus skundžiamo Rašto turinį nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Raštas priimtas Inspekcijai įgyvendinant Įstatyme įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 straipsnis) ir apie Inspekcijos ketinimą pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos, taigi Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjos. Skundžiamu Raštu Inspekcija tik pranešė pareiškėjui, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės. Kaip matyti, pareiškėjui Rašte nurodyti terminu nesumokėjus jame nurodytos mokestinės nepriemokos, Inspekcija priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą dėl išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio tarpinis aktas ir, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Raštu pareiškėjui pranešama apie gautą Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą išieškoti iš pareiškėjo jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) šios kategorijos bylos (LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNDQ4LTk2OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-448-968/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-448-968/2023">AS-448-968/2023</a>).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo atstovė skunde ir teismo posėdyje tuo pačiu kėlė procesinį klausimą dėl bylos sustabdymo, kol bus priimtas Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl pareiškėjo prievolės pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktas, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina). Pažymėtina tai, kad, pasikeitus aplinkybėms - Inspekcijai Sprendimą pripažinus netekusiu galios, išnyko ginčo dalykas šioje byloje, taigi nagrinėjamuoju atveju bylos stabdymas būtų pernelyg nutolęs nuo ginčo dalyko, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog neegzistuoja atvejis, kad stabdyti šią administracinę bylą yra būtina ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu pagrindu.

Kadangi skundas iš esmės atmetamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

nutraukti administracinės bylos pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. RNA-43974 „Dėl išieškojimo iš T. L., vykdant užsienio valstybės prašymą“.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Arūnas Kaminskas

Violeta Petkevičienė