D. B. pagal BK 182 str. 2 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. T-81-768/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09103-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio E. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą dėl nuteistojo D. B. priverstinio turto realizavimo,

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, nekilnojamo turto registro centrinio banko išrašo duomenimis, žemės sklypui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklauso nuteistajam D. B., įregistruotas juridinis faktas - Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros areštas. Įregistravimo pagrindas - 2014 m. lapkričio 17 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 2014 m. lapkričio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, D. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 1 mėnesiui. Minėtu nuosprendžiu buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtiems sklypams iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, perduotas vykdyti 2019 m. birželio 20 d.

2019 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas antstolio E. S. prašymas panaikinti areštą arba leisti antstoliui E. S. ar antstoliui, kurio įregistruotas pirmesnis areštas nei antstolio E. S., priverstinai realizuoti 8.9245 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir 2.7700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tikslu, kad antstolis žemės sklypus galėtų priverstinai realizuoti ir atlikti kitus vykdymo veiksmus, susijusius su priverstiniu turto pardavimu. Išieškojus lėšas jomis padengiant vykdomojoje byloje išieškomą skolą ir kitų antstolių vykdomosiose bylose vykdomus skolų išieškojimus. Pinigines lėšas paskirstant proporcingai kiekvienam išieškotojui atsižvelgiant išieškomą sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę (CPK 753, 754, 755 straipsniai). Mano, kad būtų tikslingiau antstoliui leisti priverstinai realizuoti areštuotus žemės sklypus, esant įregistruotam Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros areštui, nes jeigu areštuotas turtas būtų neparduotas iš antrųjų varžytinių ir išieškotojui atsisakius paimti iš antrųjų varžytinių neparduotą turtą, antstolis remiantis CPK 723 straipsniu turtą grąžina skolininkui ir patvarkymu panaikina grąžintam turtui areštą. Pakartotinai į skolininkui grąžintą turtą išieškojimas gali būti nukreiptas ne mažiau kaip po vienerių metų nuo turto grąžinimo skolininkui. Antstoliui panaikinus turtui areštą ir nesant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arešto, skolininkas galėtų jį perleisti kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros areštas turtui turėtų būti panaikintas jį priverstinai realizavus. Taip pat prašo patikslinti arešto reikalavimo patenkinimo eilę.

Prašymas netenkinamas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 17 d. siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą uždėjo areštą žemės sklypams unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. lapkričio 16 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. lapkričio 15 d., 2018 m. vasario 14 d. nutartimis procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas nustačius, kad pagrindai ir sąlygos, kuriems esant buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra išnykę. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d., pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, nuteistojo D. B. turtui, be kita ko, minėtiems žemės sklypams buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje. Nuosprendžio nuorašas išsiųstas Turto arešto aktų registro tvarkytojui. Taip pat buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl priteistų sumų išieškojimo iš D. B. (25 t., b. l. 12-15).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai yra taikomas turto konfiskavimas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi priimti aiškų, toje byloje ištirtais įrodymais pagrįstą sprendimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, t. y. tokios priemonės taikymo pratęsimo iki teismo nuosprendžio ar nutarties įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje tai ir buvo padaryta – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, vykdymo procese antstolis, norėdamas įvykdyti vykdomąjį (uosius) dokumentą (us), neprivalo kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą, kuriame aiškiai suformuluota laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė, o šį klausimą spręsti vykdymo procese – atliekant atitinkamus pakeitimus turto arešto registre ar pan. Šiuo atveju antstolio pateiktame prašyme jokia informacija, kurios pagrindu būtų galima spręsti, kad egzistuoja BPK 151 straipsnio 8 dalyje nurodyta aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nėra nurodyta.

Prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą žemės sklypams unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), grindžiamas CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Tačiau minėta teisės norma, priešingai, negu nurodyta prašyme, numato ne vykdomosios bylos sustabdymo, o turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymą tuo atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. kai procesinė prievartos priemonė skolininkui pradedama taikyti jau pradėjus vykdymo veiksmus. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurį antstolis prašo panaikinti D. B. turtui, buvo paskirtas dar ikiteisminio tyrimo metu bei būtent tam, kad būtų užtikrintas turto realizavimas išieškant turto konfiskavimą.

Pažymėtina, jog antstolis nustatydamas reikalavimo eilę, turi vadovautis CPK 754 straipsniu, kuris yra imperatyvus, todėl toks antstolio prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniu, 364 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

antstolio E. S. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis