Teisėjas Kęstutis Venckus
Bylos Nr.: 1S-306-193/2013
Procesinio sprendimo kategorija:2.12.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys,
sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Š.,
jo atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-03-12 nutarties, kuria atmestas D. Š. skundas dėl prokuroro 2013-02-05 nutarimo atsisakyti patenkinti D. Š. skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,
n u s t a t ė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-03-12 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas D. Š. skundas. Juo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (toliau – Panevėžio apylinkės prokuratūros) 2013-02-05 nutarimą (vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės), kuriuo buvo atmestas D. Š. prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.76-100761-12, kuris 2012-12-27 Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. M. nutarimu buvo nutrauktas. Nutraukimo pagrindas – nustatyta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. požymių.
Skundu D. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.
Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas faktiškai tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo pateikto skundo, visiškai nenagrinėjo jo skunde nurodytų argumentų ir aplinkybių, dėl jų faktiškai skundžiamoje teismo nutartyje nepasisakė, atitinkamas išvadas padarė neatsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos medžiagoje esančių duomenų analizę.
D. Š. nesutinka su apylinkės teismo nutarties dėstomąja dalimi, kurioje konstatuota, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R.Tamelienės nutarimas yra pagrįstas, nes trąšos pareiškėjo, be susitarimo, buvo paliktos be priežiūros svetimoje kitam asmeniui išnuomotoje žemėje, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pareigą išvežti trąšas, kai pareiškėjas to neatliko, trąšos buvo paliktos pareiškėjui nereikalingu daiktu ir kitų asmenų buvo paprašyta jas išvežti ir panaudoti savo nuožiūra, kas ir buvo padaryta. Teigia, kad jam-D. Š. priklausančios organinės trąšos nebuvo paliktos be priežiūros neva svetimoje kitam asmeniui išnuomotoje žemėje-kaip buvo nustatyta ir konstatuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje, trąšos buvo supiltos ir saugomos D. Š. eilę metų iš Ž. S. ir L. M. nuomojamame žemės sklype, kurį, kaip pareiškėjas sužinojo 2012 m. pabaigoje, minėti asmenys išnuomojo M. K.. Iki 2012 m. lapkričio mėnesio visi aplinkiniai žinojo, kam priklauso minėtos trąšos ir niekas į jas nesikėsino. Žemės nuomotojai jo- D. Š. raštu neinformavo, jog žemės nuomos sutartys su juo yra nutrauktos ir žemės sklypas yra išnuomotas kitam asmeniui, nei žodžiu nei raštu jo neinformavo, jog jis privalo išsivežti trąšas iš jiems priklausančio žemės sklypo. Išdėstytos aplinkybės, paneigia teismo nutartyje išdėstytus teiginius, jog D. Š. buvo tinkamai informuotas apie pareigą išvežti trąšas. Nurodo, kad pats teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo atitinkamų veiksmų atlikimą- kitam asmeniui (D. Š.) priklausančių trąšų išvežimą ir panaudojimą trečiųjų asmenų nuožiūra, todėl laikyti, kad tokie veiksmai yra teisėti, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Prašo pakartotinai išnagrinėti argumentus, kurių nenagrinėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas:
Tvirtina, kad priešingai negu konstatuota skundžiamuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos darytina išvada, jog M. K. žinojo, kam priklauso organinės trąšos, t.y. kas yra jų savininkas, nežiūrint į tai, kad M. K. tai neigia. Tai, kad M. K. žinojo, kam priklauso trąšos patvirtina liudytojos Z. S. parodymai, bei paties M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad M. K. žinojo, kad žemės sklype esančiose krūvose yra organinės trąšos patvirtina liudytojų V. A. D. U., V. Č. J. D. parodymai, netiesiogiai tai patvirtina ir M. K. parodymai.
Teigia, kad akivaizdu, jog buvo padaryta BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nes:
-be D. Š. žinios buvo paimtas (perkeltas į kitą vietą) jam priklausęs ir M. K. išsinuomotame sklype buvęs M. K. svetimas turtas-organinės trąšos, jam nebuvo pranešta apie turto paėmimą iš jo buvimo vietos, organinės trąšos buvo paimtos ir išvežtos neteisėtai ir neatlygintinai, M. K. suvokė ir žinojo, kad atitinkamas turtas yra svetimas-priklauso D. Š., suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi (perduoda tretiesiems asmenims) svetimą turtą ir norėjo jį neatlygintinai užvaldyti ir užvaldė, būdamas ūkininku M. K. suvokė ir žinojo, kad organinės trąšos turi piniginę vertę ir kad jį paėmus iš jo buvimo vietos ir perdavus tretiems asmenims turto savininkui bus padaryta materialinė žala, M. K. suprato, kad užvaldo svetimą turtą, t.y. veikė tiesiogine tyčia, M. K. motyvai ir tikslai nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Skunde tvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo subjektų ir pirmosios instancijos teismo medžiagoje nustatytų aplinkybių traktavimas kaip susiklosčiusių civilinių teisinių santykių tarp M. K. ir D. Š. yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes D. Š. ir M. K. nesieja jokie sutartiniai ar kitokie civiliniai teisiniai santykiai, o M. K. veiksmai užvaldant svetimą turtą negali būti laikomi civilinio proceso objektu ar traktuojami kaip civiliniai teisiniai santykiai.
Skunde teigiama, kad skundžiami prokurorų nutarimai priimti ne atsižvelgiant į visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, bet išimtinai specialiuoju liudytoju apklausto M. K. subjektyvius bei prieštaringus parodymus, kitų liudytojų nepagrįstus ir kritiškai vertintinus parodymus.
Teismo posėdyje D. Š. ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą ir ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 76-1-00761-12 konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
Tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek ir skundžiamuose prokurorų nutarimuose konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nenustačius M. K. veiksmuose tyčios, t.y. nesant BK 178 str. 1 dalyje nustatyto nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio, tuo pagrindu, kad nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog M. K. žinojo apie tai, jog iš Z. S. išsinuomoja žemės sklypą, kuriame yra likusio D. Š. priklausančio turto ir turėjo tikslą (norėjo) tą turtą vogti bei gauti iš to kokios nors turtinės naudos, o liudytojų parodymai patvirtina, kad siekdamas atlaisvinti nuo, jo supratimu, nereikalingų šiukšlių krūvų jo norimą dirbti žemę M. K. tyčios ir tikslo vogti neturėjo. Šios išvados atitinka nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis - specialiu liudytoju apklausto M. K., liudytojų Z. S., L. M., V. S.,V. A., J. D.,V. Č., D. U. parodymus, byloje esančius dokumentus, apžiūros protokolus. Iš Z. S. parodymų akivaizdu, kad M. K. žemės tvarkymo išsinuomotame iš liudytojos sklype darbus atliko su žemės savininkės žinia ir sutikimu, D. Š. pareiškus pretenzijas dėl M. K. atliekamų žemės tvarkymo darbų teisėtumo, šie darbai tuoj pat buvo nutraukti. Netikėti aukščiau nurodytų liudytojų parodymais ar vertinti juos kritiškai nėra jokio pagrindo, nes jų parodymai ir kiti bylos duomenys sudaro įrodymų visetą, kurie paneigia D. Š. argumentus dėl tyčinio neteisėto jam priklausančio turto užvaldymo.
D. Š. tvirtina, jog M. K. žinojo jog iš Z. S. ir L. M. nuomojamoje žemėje jis - D. Š. – saugojo organines trąšas ir argumentuoja tai atitinkamais liudytojų V. A., D. U., J. D., paties M. K. parodymais, tačiau iš cituojamų parodymų seka tik tai, kad liudytojai bei M. K. nurodė, kad Z. S. žemėje jie matė žemes maišytas su šiaudais, sustumtas į krūvas.
Sutinkamai su Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. A1-4 „Dėl trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu organinė trąša - tai gyvūninės ar augalinės kilmės organinis junginys (kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis ir pan.), kuris teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas tręšti. Sutinkamai su to paties įsakymo 10 punktu organinėms trąšoms taikomi laikymo reikalavimai, nustatyti Taisyklų 8 punkte. Taisyklių 8 puntas nustato mineralinių (ir organinių) trąšų laikymo reikalavimus:
8.1. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami.
8.2. Pakuotos trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad maišai nestovėtų vandenyje ir vanduo nesikauptų ant maišų.
8.3. Piltinės (nepakuotos) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių piltinės (nepakuotos) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.
8.4. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.
8.5. Skystosios trąšos laikomos sausame, uždarame sandėlyje, tik sandariose, atspariose atmosferos poveikiui ir nedegiose talpose.
8.6. Trąšos laikomos atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar liepsnos, tepalų, degių medžiagų, rūgščių, šarmų ar kitų cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų, pašarų bei atsižvelgiant į kiekvieno trąšų tipo ypatybes, taip, kad nekiltų pavojus jų patekimui į aplinką.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, kad D. Š. nurodomos kaip organinės trąšos nebuvo saugomos taip kaip nustatyta poįstatyminiais aktais, o paties D. Š. parodymais buvo supiltos į krūvas, apaugusios žolėmis, ką patvirtina ir liudytojai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. K. turėjo ir privalėjo žinoti, jog jis disponuoja svetimu turtu- organinėmis trąšomis, paslėptomis po velėnos sluoksniu.
Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje bei skundžiamų prokurorų nutarimų išvada, jog M. K. veiksmuose nenustatytas vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., būtinų sudėties požymių-tiesioginė tyčia, yra motyvuota, pagrįsta, ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje visiškai nenagrinėjami jo skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės, atmetami. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland;). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius M. K. veiksmuose tyčios, dėl šios aplinkybės detaliai pasisakyta tiek prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir aukštesnio prokuroro nutarime bei skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.
Skundo argumentai, kad D. Š. ir M. K. nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai taip pat nepagrįsti. Kaip seka iš pareiškimo ir skundų D. Š. kaltina M. K. padarius jam turtinę žalą. Civilinio kodekso 6.263.1 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, D. Š. nurodomi žalos atlyginimo klausimai galimi spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Išdėstyto pagrindu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pagrįsta, motyvuota, sprendimai priimti sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, todėl ją naikinti skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r ė :
D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Ričardas Gilys
