K. T. pagal BK 284 str., 290 str.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamoji byla 1 A – 226 – 350 / 2013

Proceso Nr. 1-45-1-00549-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 1.2.27.5; 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

nuteistajam K. T.,

gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažinti kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 290 str. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė:

K. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 21 d., apie 22.05 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, S g. 57-o namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, niekindamas moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad namo kieme, matant ir girdint pašaliniams asmenims, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, kėlė triukšmą, po to be jokios dingsties sudavė V. P. rankomis į krūtinę, jį pastumdamas, po to įspyrė V. P. į dešinę blauzdą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. P. sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, spardė kieme stovėjusį G. N. priklausantį automobilį CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nulauždamas automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir taip padarydamas turtinę 150 Lt žalą nukentėjusiajam G. N., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, jis 2012 m. birželio 21 d., apie 22.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panevėžyje, Smėlynės g. 57-o namo kieme, savo pareigas einantiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniesiems patruliams R. R. ir A. R. sulaikant jį ir sodinant į tarnybinį automobilį, prieš nukentėjusiuosius pareigūnus R. R. ir A. R. vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino pareigūnus „mentais“ ir „gaidžiais“, demonstravo savo lytinius organus ir siūlė pareigūnams juos čiulpti, taip įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniuosius patrulius R. R. ir A. R..

Nuteistasis K. T. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 290 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o už BK 284 str. 1 d. padarytą veiką skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Nurodo, kad viso proceso metu pripažino, kad pažeidė viešąją tvarką ir įžeidė policijos pareigūnus, dėl to gailisi, nukentėjusių atsiprašė. Sutinka, kad padarė BK 284 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau neigia, kad vartodamas necenzūrinius žodžius, šūkaudamas bei triukšmaudamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Neneigia vartojęs fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, kas vertintina įžūliu elgesiu, bei spyręs į G. N. automobilio veidrodėlį, kas laikytina vandališku elgesiu, tačiau nurodo, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad iki šių veiksmų jis vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavęs bei triukšmavęs ar padaręs kitus veiksmus, kuriuos būtų įgalima pripažinti įžūliais. Visi duomenys patvirtina, kad necenzūrinius žodžius jis vartojo tik tuomet, kai buvo sulaikytas gyventojų, kurie jį pargriovė ir laikė iki atvykstant policijos pareigūnams, bei jiems atvykus ir uždėjus antrankius. Šiais veiksmais jis tik išreiškė pasipiktinimą dėl prieš jį panaudotos jėgos ir sukelto fizinio skausmo, o ne siekdamas demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl to šios aplinkybės iš kaltinimo turi būti šalintinos.

Neigia, kad padarė veiką, numatytą BK 290 str., nes, apelianto nuomone, policijos pareigūnai R. R. ir A. R. baudžiamojo įstatymo prasme yra valstybės tarnautojai, o ne viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys, kaip nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje. Be to, mano, kad jo padaryta veika pareigūnų atžvilgiu atitinka ne baudžiamosios, o administracinės teisės požymius, o būtent ATPK 187 str. 2 d.. Savo nuomone apeliantas grindžia tuo, kad jo išsakytų necenzūrinių žodžių vartojimą iššaukė pasipiktinimas, kad buvo sulaikomas, prieš jį buvo panaudota jėga, uždėti antrankiai, sukeltas fizinis skausmas. Be to, jo pasakyti žodžiai nebuvo nukreipti tiesiogiai į policijos pareigūnus, siekiant juos įžeisti, bei sakomi intensyviai, ar ilgą laiką. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei vienas liudytojas nenurodė girdėjęs pareigūnų atžvilgiu išsakytų žodžių, todėl mano, kad šie jo veiksmai negali būti vertintini kaip pavojingi baudžiamosios teisės prasme, todėl iš šio kaltinimo jis turi būti išteisintinas.

Nurodo, kad už jo padarytas veikas įstatyme be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, tačiau teismas jam paskyrė pačią griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę ir net nesvarstė, ar BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis negali būti įgyvendinta paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Nors ir yra anksčiau teistas, laikomas recidyvistu, tačiau BK 56 str. 1 d. prasme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą nėra privalomai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad atsižvelgus į jo asmenybę, faktines bylos aplinkybes, bei į tai, kad po padarytų veikų apeliantas teigia pakeitęs požiūrį į gyvenimo vertybes (visiškai nebevartoja alkoholio, intensyviai ieško darbo, persikėlė gyventi pas savo motiną, kuri serga sunkia onkologine liga ir ja rūpinasi), bausmės paskirtį galima įgyvendinti paskyrus ir švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Be to, teismas skirdamas bausmę visiškai nevertino ir galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes pagal BK 75 str. vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir ne pirmą kartą nuteistiems asmenims.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl K. T. veikos, atitinkančios BK 284 str. 1 d. sudėtį, apimties

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad K. T. iki fizinio smurto panaudojimo V. P. atžvilgiu bei įspyrimo į G. N. automobilio veidrodėlį būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, šūkavęs bei triukšmavęs ar padaręs kitus veiksmus, kuriuos būtų įgalima pripažinti įžūliais, o necenzūrinius žodžius jis vartojo tik tuomet, kai buvo sulaikytas gyventojų, kurie jį pargriovė ir laikė iki atvykstant policijos pareigūnams, bei jiems atvykus ir uždėjus antrankius ir tuo jis tik reiškė pasipiktinimą dėl prieš jį panaudotos jėgos ir sukelto fizinio skausmo ir nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, todėl K. T. inkriminuojamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. apimtis šia dalimi turėtų būti mažinama.

Šis skundo argumentas nepagrįstas. Tai, kad apeliantas triukšmavo, šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius parodė teisme apklausti liudytojai A. S. ir A. N., kurių parodymai niekaip nėra paneigti. Be to, viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir kaltininko veiksmai, kai asmuo, padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, iš karto po to priešinasi asmenims, sulaikantiems jį siekiant užkirsti kelią tolesniam viešosios tvarkos pažeidimui.

Dėl BK 290 str. taikymo

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Taigi BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą, saugoti jų garbę, orumą, policijos autoritetą žmonių akyse jiems atliekant tarnybos funkcijas. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). BK 290 str. nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Tuo tarpu pagal ATPK 187 str. 2 d. atsakomybė kyla už pasipriešinimą inter alia policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Tačiau sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimą, teismai vadovaujasi, kaip aukščiau minėta, bendrąja ATPK 9 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne, nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010).

Šioje byloje nustatyta, jog K. T. vartoti keiksmažodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines funkcijas vykdantiems policijos pareigūnams, kurių teisėtiems reikalavimams jis atsisakė paklusti. Necenzūriniais žodžiais išteisintasis išreiškė demonstratyvų pareigūnų veiksmų, kuriais jie siekė pastarąjį nuraminti, ignoravimą. Be to, policijos pareigūnai buvo išplūsti pašalinių asmenų akivaizdoje, tuo menkinant policijos autoritetą ir kitų žmonių akivaizdoje. Taip pat nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. R. parodymais apie tai, kad apeliantas, jau būdamas pasodintas į policijos tarnybinį automobilį, jam demonstravo savo lytinį organą, sakydamas „čiulpkite“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į K. T. neteisėtų veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu intensyvumą, išsakytų žodžių ir veiksmų, kurie akivaizdžiai buvo adresuoti policijos pareigūnams būtent dėl jų tarnybinių funkcijų vykdymo, įžeidžiamą pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tokius apelianto veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 290 str.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už policijos pareigūnų - patrulių, atvykusių į įvykio vietą, vykdant savo tarnybines pareigas, pagal pranešimą apie apelianto daromą viešosios tvarkos pažeidimą, įžeidimą. Policijos pareigūnai tarnybos metu yra statutiniai valstybės tarnautojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Taigi, šiuo atveju R. R. ir A. R. garbė ir orumas BK 290 straipsniu ginami ir dėl to, kad jie buvo valstybės tarnautojai, ir dėl to, kad kartu jie buvo ir asmenys, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog nuosprendyje neteisingai yra nurodytas BK 290 str. taikymo apeliantui pagrindas įvardinant šiuos nukentėjusiuosius kaip asmenis, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, o ne kaip valstybės tarnautojus, yra visiškai neteisingas.

Dėl bausmės

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. T. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, mažiau nei po metų po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos visiškai atlikęs ilgalaikę – 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. būdamas recidyvistu, be to, 2012-01-27 jau būdamas baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, veikas padarė būdamas girtas, kas visiškai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir, nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas po nusikalstamų veikų padarymo pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir visiškai nebevartoja alkoholio, tačiau pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme pastarąją aplinkybę pats paneigė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai apelianto atžvilgiu galėtų būti pasiekti švelnesne bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas ar atidėjus šios bausmės vykdymą.

K. T. už atskiras veikas paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės nei įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, be to, skirdamas K. T. subendrintą bausmę teismas pritaikė apeliantui palankiausią įstatymo leidžiamą – dalinio bausmių sudėjimo – būdą, todėl tiek už atskiras veikas, tiek subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Taigi, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo ribose nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas Gaputis

Ričardas Gilys

Artūras Ridikas