Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 129 - 252 - 2013
Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.2; 45.12 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. balandžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5162-755-2008 pagal ieškovų E. J., V. K., V. G., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. R., A. Č., V. A., A. T., S. M., A. M., K. N., G. R. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos dujos“, trečiajam asmeniui A. J. dėl bendrojo naudojimo dujotiekio tinklų išpirkimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovai prašė kiekvienam jų priteisti iš atsakovės po 3 600 Lt už jų lėšomis nutiesto dujotiekio tinklus Saulės al., Įstros g. ir Ūtos g., Panevėžyje, ir perduotus atsakovei, 5 procentų dydžio palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Gamtinių dujų įstatymo bei 2001-06-20 Ūkio ministro įsakymu Nr. 201 patvirtintos „Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka“ pagrindu 2006 metų pabaigoje raštu kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos dujos“, prašydami išpirkti ieškovų lėšomis įrengtas bendrojo naudojimo sistemas. Atsakovė prašymą tenkinti atsisakė. Iš bendrovės rašto tapo žinoma, kad 1995-11-10 perdavimo – priėmimo aktu, Saulės alėjos 76, 78 ir Ūtos gatvės Nr. 2-29 (17-a gyvenamųjų namų), Įstros g. 1 gatvių gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkas A. J. lauko dujotiekio tinklus perdavė atsakovei neatlygintinai už bendrą 72 000 Lt balansinę vertę. Perdavimas buvo būtinas norint gauti dujas, tačiau ieškovai niekada nepritarė, jog dujotiekio tinklai atsakovei būtų perduoti neatlygintinai, nes tinklai įrengti jų pačių lėšomis ir darbu. LR Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnis nustatė du alternatyvius būdus dujotiekiui perimti – išpirkimą ir neatlygintiną perėmimą eksploatuoti (paliekant nuosavybės teises savininkams, t. y. asmenims, pastačiusiems dujotiekio tinklus). Kadangi atsakovė jau yra įregistravusi nuosavybės teises į ieškovų turtą (dujotiekio tinklus), todėl privalo už gautą turtą atsiskaityti ir sumokėti jiems dujotiekio tinklų vertę – 72 000 Lt.
Priešieškiniu atsakovė AB „Lietuvos dujos“ prašė pripažinti 1995-11-10 perdavimo – priėmimo aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti Saulės al. 76, 78 ir Ūtos g. 2-29, Įstros g. 1 esančius lauko dujotiekio tinklus ieškovams bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo aktu perimdama lauko dujotiekio tinklus į savo balansą AB „Lietuvos dujos“ buvo įsitikinusi, kad neatlygintinas tinklų perdavimas atitinka visų Saulės al. 76, 78 ir Ūtos g. 2-29 (17 gyvenamųjų namų), Įstros g. 1 gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių, kurių vardu veikė ir aktą pasirašė bendrijos pirmininkas A. J., valią. Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tikroji tuometinių tinklų savininkų valia nebuvo išreikšta, nes paaiškėjo, kad jie nei tinklų perdavimo metu, nei ateityje neketino atsakovei perduoti tinklų neatlygintinai. AB „Lietuvos dujos“ ginčijamą aktą pasirašė išimtinai dėl šios sąlygos, t. y. sutiko dujotiekio tinklus perimti į savo balansą tik už juos neatlygindama. Paaiškėjus aplinkybei, jog ieškovai neturėjo ketinimų perduoti dujotiekio tinklus neatlygintinai, AB „Lietuvos dujos“ 1995-11-10 perdavimo – priėmimo akte nurodytų tinklų perdavimo metu nebūtų sudariusi atlygintino sandorio.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos dujos“ ieškovams A. M., K. N., G. R., E. J., V. K., V. G., V. V., V. R., D. K., S. J., G. S., A. Č., V. A., A. T., S. M. kiekvienam jų po 3 600 Lt kompensaciją už perduotus AB „Lietuvos dujos“ dujotiekio tinklus ir po 108 Lt bylinėjimosi išlaidų, o A. R. – 1 800 Lt kompensaciją ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas ieškovams nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2007-02-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ firmai „Aukštaitijos dujos“ 1995-11-10 perdavimo – priėmimo aktu nemokamai buvo perduoti 72 000 Lt vertės lauko dujotiekio tinklai, esantys Saulės al. 76, 78, Ūtos g. 2-29 (17 gyvenamųjų namų) ir Įstros g. 1, Panevėžyje. Inžinieriniai tinklai nuosavybės teise VĮ Registrų centras įregistruoti AB „Lietuvos dujos“ steigėjo 1998-12-29 įsakymo Nr. 432 pagrindu. Konstatavo, kad tinklų perdavimo atsakovės filialui metu jų reali vertė buvo 72 000 Lt, kas įrodyta atsakovės atstovo atžymomis perdavimo – priėmimo akte, aplinkybe, jog tokia verte tinklai pradėti apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, liudytojo A. M. parodymais, jog tuo metu tai buvo reali, faktines išlaidas atitinkanti tinklų įrengimo kaina. Nurodė, kad atsakovė gavo svetimo turto nuosavybėn neatlygintinai ir be teisinio pagrindo, tačiau ieškovai nereikalauja šio turto natūra sugrąžinti, be to, jo sugrąžinimas natūra yra neracionalus, nesaugus, turto naudojimas pagal paskirtį ieškovų praktiškai neįmanomas, todėl atsakovė AB „Lietuvos dujos“ turi sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją.
Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos dujos“ prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad sprendimas yra naikintinas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistos ir neteisingai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Be kitų apeliacinio skundo argumentų, taip pat nurodė, kad nesutinka su pagrindais, kuriais teismas vadovavosi priteisdamas kompensaciją ir skaičiuodamas jos dydį.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai E. J., A. M., G. R. prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė turi prievolę su ieškovais atsiskaityti pinigais, tačiau šios prievolės nevykdė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs AB „Lietuvos dujos“ kasacinį skundą, 2013 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo dalis ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovams priteisti kompensaciją už perduotus atsakovei dujotiekio tinklus, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 1995 m. lapkričio 10 d. perdavimo – priėmimo aktu atsakovei nebuvo perleista neatlygintinai nuosavybės teisė į ginčo bendrojo naudojimo sistemas, tačiau, ieškovams nereiškiant reikalavimo dėl šio turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir teisinės registracijos panaikinimo, o priešingai, jiems išreiškus valią perleisti jį kasatoriui Gamtinių dujų įstatymo ir Tvarkos nustatytomis sąlygomis, kasatoriui tenka pareiga šiuos tinklus išpirkti, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti išspręstas už tinklus sumokėtinos kainos nustatymo klausimas. Pažymėjo, jog bylą nagrinėję teismai, nustatydami dujotiekio tinklų išpirkimo kainą, laikėsi nuostatos, kad perdavimo – priėmimo akte nurodyta tinklų balansinė vertė yra šalių suderėta kaina ir šią kainą atsakovas privalo sumokėti. Akte nurodyta, kad dujotiekio tinklai perduodami neatlygintinai, o iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, jog balansinė vertė akte buvo įrašyta tuo tikslu, kad būtų galima perduodamą turtą (dujotiekio tinklus) įtraukti į atsakovo balansą, tačiau tai nebuvo tarp šalių suderinta dujotiekio tinklų kaina.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimas dalyje dėl ieškovams priteistos kompensacijos už perduotus atsakovei dujotiekio tinklus, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų naikintinas ir toje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaujantis CPK 360 str., kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 329 str. 2 ir 3 d. Išnagrinėjęs ginčo civilinę bylą ir grąžinęs bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartyje absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (t. 4, b. l. 105-116).
CPK 327 str. 1 d. 2 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai sudaro nagrinėjamos bylos esmę, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas civilinę bylą dalyje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi panaikino apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Byloje nustatyta, kad 1995 m. lapkričio 10 d. neįsteigtos gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininku įvardytas, tačiau veikęs dujotiekio tinklų statytojų vardu, ką šioje byloje pripažino ieškovai, A. J. ir firma „Aukštaitijos dujos“ surašė perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovui iš balanso į balansą neatlygintinai buvo perduoti ginčo dujotiekio tinklai, kurių balansinė vertė nurodyta 72 000 Lt. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo tinklus 1999 m. kovo 3 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29 d. įsakymo bei 1995 m. lapkričio 10 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu (t. 4, b. l. 6-13). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami dujotiekio tinklų išpirkimo kainą, laikėsi nuostatos, kad perdavimo – priėmimo akte nurodyta tinklų balansinė vertė yra šalių suderėta kaina ir šią kainą atsakovė privalo sumokėti. Tuo tarpu kasacinis teismas konstatavo, jog balansinė vertė akte buvo įrašyta tuo tikslu, kad būtų galima perduodamą turtą (dujotiekio tinklus) įtraukti į atsakovės balansą, tačiau tai nebuvo tarp šalių suderinta dujotiekio tinklų kaina. Šiuo atveju nustatant dujotiekio tinklų išpirkimo kainą atsižvelgtina į tai, kad vartotojo lėšomis įrengtas dujotiekis yra specialios paskirties konkretaus vartotojo poreikiams tenkinti skirtas įrenginys, kurio įrengimo tvarką, sąlygas ir eksploatacijos ypatumus reglamentuoja specialieji teisės aktai – Gamtinių dujų įstatymas ir jo pagrindu leidžiami teisės aktai. Vartotojo lėšomis įrengtas dujotiekis eksploatuojamas ne atskirai kaip toks objektas, o įeina į bendrą gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą, kurios paskirtis – tenkinti visų vartotojų poreikius, todėl atsižvelgtina į viešai paskelbtas rekomenduojamas bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainas. Kaip pažymėjo kasacinio teismo teisėjų kolegija, teisės aktai nustato specialią išpirkimo procedūrą ir kainos nustatymo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad išperkamas specialios paskirties objektas – dujotiekio skirstomieji tinklai, kuriems nustatytas specialus jų sistemų tinkamumo ir saugaus eksploatavimo užtikrinimo mechanizmas.
Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo kainos apskaičiavimas, atliktas vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 201 patvirtinta Vartotojų lėšomis iki Gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarkos nuostatomis, pagal kurį ginčo objekto išpirkimo kaina yra 26 461,10 Lt. Šis rašytinis įrodymas pirmos instancijos teisme nebuvo tiriamas ir vertinamas, laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177–185 str.). Be to, atsakovės AB „Lietuvos dujos“ apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 109-119) dėl kompensacijos dydžio už perduotus atsakovei dujotiekio tinklus iš esmės jokių argumentų nepateikta, apeliuojama tik į abonentų skaičių (t. 3, b. l. 117-118).
CPK 179 str. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 str., teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju nustatant išpirkimo kainą tikslinga remtis ekspertų išvada, ką konstatavo ir kasacinės instancijos teismas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma nustatyti esminių faktinių bylos aplinkybių (dėl perduotos iš naujo nagrinėti sprendimo dalies) – ginčo dujotiekio tinklų vertės ir atitinkamai kompensacijos ieškovams dydžio už perduotus dujotiekio tinklus atsakovei. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas neatskleidė šioje dalyje bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl civilinė byla dalyje dėl bendrojo naudojimo sistemų išpirkimo kainos nustatymo perduodama Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti kiek lėšų ieškovai įdėjo tiesdami dujotiekio tinklus, tame tarpe įvertinant ir jų pačių darbą, kiek kitų abonentų yra prijungta prie ieškovų nutiestų tinklų ir kiek atsakovas iš to gavo naudos, suteikti ieškovams galimybę pasinaudoti ekspertų išvadomis arba teismo posėdyje apklausti šios srities specialistą, kuris galėtų įvertinti perduotų dujotiekio tinklų vertę, atsakovas turėtų pateikti duomenis kiek kainuotų atsakovui pačiam tiesiant dujotiekio tinklus, kad galėtų pajungti ir kitus, jo pažymoje nurodytus vartotojus.
Panevėžio apygardos teisme 2013-03-05 gautas AB „Lietuvos dujos“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, o jį atidėjus spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo iki Panevėžio miesto apylinkės teismas išspręs klausimą dėl ieškinio priėmimo, kuriuo apeliantas iš naujo ginčija priėmimo-perdavimo aktą arba paskirti žodinį civilinės bylos Nr. 2A-129-252/2013 nagrinėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civilinė byla tą pačią dieną, t. y. 2013-03-05, jau išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Be to, CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 str.: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka iki gaunant apelianto prašymą, buvo išnagrinėta kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl nei jos atidėti, nei spręsti klausimo dėl jos sustabdymo, kolegija negalėjo, nes prašymas nors ir gautas tą pačią dieną, tačiau jis gautas po pietų, kada byla iš esmės buvo išnagrinėta. 2013-03-28 gautas AB „Lietuvos dujos“ prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir jos sustabdymo, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė jų ieškinį dėl 1995-11-10 perdavimo priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2504-589/2013 AB „Lietuvos dujos“ ieškinys jau yra priimtas, šio klausimo išsprendimas nebėra tikslingas, kadangi apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo toje dalyje, kurioje buvo priteista iš apelianto kompensacija ieškovams. Pirmos instancijos teismui gavus bylą nagrinėti iš naujo, bus sudaryta apeliantui galimybė teikti paaiškinimus, kuriuos jis norėjo teikti apeliacinės instancijos teisme, be to, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu, kadangi klausimai tarpusavyje yra susiję.
Bylinėjimosi išlaidų klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes byla dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje yra paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovams priteista kompensacija už perduotus atsakovei dujotiekio tinklus, bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos panaikinti ir toje dalyje civilinę bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Birutė Jonaitienė
Nijolė Danguolė Smetonienė
