M. Š. pagal BK 189 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-719/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11068-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.12.2.1; 2.1.7.4; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. J. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš T. D. ir M. Š. atmestas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. D. ir M. Š. turtui paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. L. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Šiuo nuosprendžiu T. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, V. T. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalis, kuria nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas. Šia nutartimi patikslintas kaltinime T. D. ir M. Š. nurodyto originalaus traktoriaus tipas (modelis) ir nutarta laikyti, jog tai yra traktorius „Fendt 313 Vario“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. įvykdytos traktoriaus vagystės iš A. J. sodybos ūkinio pastato (BK 178 straipsnio 3 dalis) nutarta perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (-ims) nustatyti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. Š. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų įgijo traktorių „Fendt 235“, originalus VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nurodytas traktoriaus tipas „Fendt 313 Vario“, VIN (duomenys neskelbtini)), ir laikė jį iki 2016 m. gegužės mėnesio pradžios, tikslesnis laikas nenustatytas, savo tėvo V. Š. žemės ūkio bendrovės – (duomenys neskelbtini), teritorijoje, šį traktorių pardavė V. B., tarpininkaujant L. G., už 30 000 Eur ir 2016 m. gegužės 4 d. traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo užregistruotas V. B. vardu, tai yra M. Š. įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad šis 50 000 Eur vertės traktorius yra gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. kovo 7 d. pavogtas iš A. J. sodybos, esančios Jurbarko r., (duomenys neskelbtini).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo nuosprendžio ir nutarties dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Žemesniųjų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė BK 189 straipsnio 2 dalies požymius, skundžiami teismų priimti sprendimai yra prieštaringi, nuosprendžio ir nutarties išvados dėl kitų asmenų šioje byloje pagrįsto išteisinimo nenulėmė M. Š. išteisinimo, nepašalinti prieštaravimai buvo aiškinti jo nenaudai ir nulėmė jo nepagrįstą pripažinimą kaltu ir nuteisimą. Be to, teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

2.2. BK 189 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar nurodytas vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Šioje byloje svarbu tai, kad traktoriaus vagystė iš A. J. nebuvo atskleista, o apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. traktoriaus vagystės iš A. J. sodybos perdavė prokurorui, kad būtų imamasi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Teismai neturėjo preziumuoti, kad M. Š. žinomai vogtą daiktą įgijo iš nustatytų asmenų, nors pagal kaltinimo fabulą traktorių pavogęs asmuo esą buvo žinomas, dėl to gynyba buvo organizuota būtent taip – gintis, kad iš T. D. žinomai vogto traktoriaus jis neįgijo. Pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, jame atsirado naujų esminių faktinių aplinkybių – esą kasatorius žinomai nusikalstamu būdu gautą traktorių įgijo ne tik iš T. D., bet ir iš kartu su juo veikusių kitų neįvardyto skaičiaus ir nenustatytų asmenų, taip pat nurodytas kitas traktoriaus tipas (vietoj „Fendt 313 Vario“ – „Fendt 235“). Nors kaltinime T. D. traktoriaus vagyste buvo nurodyti trys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, M. Š. inkriminuotame kaltinime asmenų skaičius tapo neapibrėžtas. Taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes neištyrus BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos ir nenustačius visų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių negalima teigti, kad išvis buvo padarytas koks nors nusikaltimas. Kasatoriui tai aktualu dėl to, kad veikos, nustatytos BK 178 straipsnio atitinkamose dalyse, ir veika, už kurią nuteistas kasatorius pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, yra tarpusavyje susijusios, nes kasatoriaus baudžiamojoje byloje nuteisimas pagrįstas tuo, jog esą šį traktorių A. J. prarado būtent vagystės būdu. Preziumuodami vagystės faktą, teismai neleistinai preziumavo ir tolesnį nusikalstamu būdu pagrobto turto perdavimą kasatoriui ir šio žinojimą apie nusikalstamą turto įgijimą, dėl to kasatorius tapo nepagrįstai nuteistas dėl to, kad įgijo ir laikė būtent žinomai vogtą daiktą. Išteisinę T. D. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nenustatę jokių aplinkybių, kad M. Š. buvo įgijęs turtą iš nustatyto asmens, žemesniųjų instancijų teismai tokio požymio preziumuoti niekaip negalėjo.

2.3. Žemesniųjų instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nors situacija, kada technika (pagal ankstesnį teisinį reguliavimą buvusi prilyginta žemės ūkio technikai) buvo vogta net ne vieną, o du kartus ir atitinkamai asmuo, įgijęs tokią techniką, persekiotas pagal BK 189 straipsnį, yra aptarta teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128-788/2016">2K-128-788/2016</a>). Žemesniųjų instancijų teismai, žinodami aplinkybę, kad ir A. J. traktorių įgijo jau po to, kada šis traktorius galimai nusikalstamu būdu buvo prarastas ankstesnio savininko, bei tokią aplinkybę traktuodami ne pagal kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128-788/2016">2K-128-788/2016</a> išaiškinimus, neteisingai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties dalį grindė kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-895/2015">2K-79-895/2015</a>, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-202-511/2019, nes tose bylose buvo nagrinėtos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje.

2.5. Kasatoriaus manymu, žemesniųjų instancijų teismai preziumavo jo kaltę ne tik pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal šio straipsnio 2 dalį, nes nepasinaudoję specialiosiomis žiniomis teismų sprendimuose preziumavo didelę įgyto turto vertę. Turto (galimai nusikalstamu būdu prarasto ankstesnio savininko Danijoje traktoriaus) kaina, kurią mokėjo ankstesnis turto savininkas A. J., ir turto vertės pasikeitimas nuo to momento, kada toks turtas buvo esą perleistas kasatoriui, yra vienas iš esminių ir teismų privalomai nustatytinų objektyviųjų požymių, nes būtent šis požymis atriboja BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o dalį nepatvirtintų prielaidų, t. y. nenustatytą traktoriaus kainą jo įgijimo momentu, paliko tokią, kokią preziumavo pirmosios instancijos teismas, ir to pakako kasatoriui nuteisti būtent pagal šią BK specialiosios dalies normą su kvalifikuojančiu požymiu.

2.6. Tokioje situacijoje aktuali ir ta kaina, už kurią ankstesnio savininko galimai nusikalstamu būdu prarastą traktorių įsigijo A. J.. Jis 2013 metais beveik naują traktorių įsigijo maždaug už pusę tuometinės rinkos vertės, todėl labiau nei kasatorius privalėjo žinoti, kad toks turtas galimai įgyjamas kaip prarastas nusikalstamu būdu. Iki galimos vagystės iš A. J. šis traktorius (abejotina, kad tas pats traktorius) buvo eksploatuojamas trejus metus, per tą laiką traktorius nuvertėjo. Kaina, kurią išmokėjo draudimo bendrovė ankstesniam savininkui Danijos Karalystėje, teisine prasme neturi jokios reikšmės, nes kasatorius nuteistas ne dėl traktoriaus, pavogto Danijos Karalystėje, įsigijimo, laikymo ir realizavimo, o dėl traktoriaus, pavogto iš A. J., įsigijimo, laikymo ir realizavimo. Toks kainos skirtumas gali būti paaiškinamas traktoriaus nuvertėjimu tiek dėl praėjusio laiko, tiek dėl traktoriaus eksploatavimo (didesnio išdirbtų motovalandų skaičiaus) ir tegali patvirtinti, jog tai nebuvo tas pats traktorius, tai aišku net ir iš specialisto išvados Nr. 140-(2366)-ISI-3330. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad draudimo bendrovė išmokėjo ankstesniajam savininkui vieną bendrą sumą už traktorių ir teleskopinį krautuvą ir pačios traktoriaus, kaip esą nusikalstamu būdu įgyto turto, vertės nenustatinėjo.

2.7. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas, kad realiai traktoriaus vertė buvo žymiai didesnė, ne tik neatsižvelgė į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjo bendrą sumą už traktorių ir už teleskopinį krautuvą, bet ir suapvalino 110 130 Eur sumą iki 111 000 Eur, nereikalavo tinkamai išversti dokumentų į valstybinę kalbą. Nors apeliacinės instancijos teisme buvo patikslinta aplinkybė dėl to, kad suma buvo bendra, tačiau apeliacinės instancijos teismas protokolinėje nutartyje taip pat laikėsi pozicijos preziumuoti BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytą didelės turto vertės požymį remdamasis ydingu motyvu, jog M. Š. teleskopinio krautuvo įgijimas neinkriminuotas. Žemesniųjų instancijų teismai privalėjo nustatyti ne tik tikruosius turtą identifikuojančius požymius, bet ir turto kainą, jeigu esą žemesnė turto kaina siejama su žinojimu apie nusikalstamu būdu įgyjamą, laikomą ar realizuojamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio BK 189 straipsnio 2 dalies požymių atribojimui nuo to paties straipsnio 1 dalies požymių, be pagrindo netenkino gynybos prašymo teismo posėdyje apklausti liudytoją A. L. (A. L.), kuris nurodė melagingą kainą apie įsigyjamą teleskopinį krautuvą. Be to, pats A. J. pagal rašytinius dokumentus traktorių esą pirko iš T. J. už 70 000 Lt, ir ši aplinkybė žemesniųjų instancijų teismų buvo visiškai nuvertinta bei neaptarta.

2.8. Kasatorius mano, kad kaltinimo keitimas pirmosios instancijos teisme ir faktinis dar vienas kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso (BPK 256 straipsnio 1 dalies) nuostatas, sukliudė kasatoriui tinkamai ir efektyviai gintis. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai dar kartą keitė kaltinimą, tačiau apie tokį kaltinimo keitimą pasisakė tik rezoliucinėje nutarties dalyje, nurodydamas kitą traktoriaus tipą, modelį ir identifikavimo numerį. Kasatorius pažymi, kad vienas iš kaltinamųjų, kurio tiesioginė valstybės paskirta funkcija buvo užtikrinti, kad nebūtų registruojama vogta ar su suklastotais identifikacijos numeriais žemės ūkio technika, žemesniųjų instancijų teismų išteisintas, o kasatorius niekuomet nebuvo kaltinamas tuo, kad būtų klastojęs tokios žemės ūkio technikos identifikacijos numerius. Toks numerių suklastojimas objektyviai tik mažino M. Š. galimybes suvokti, kad traktorius galimai yra perleistas nusikalstamu būdu. Visiškai neleistina apeliacinės instancijos teismo motyvacija, kai pats teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, pripažįsta, kad „Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas A. Š., pateikdamas iš SIRENE Danijos nacionalinio skyriaus gautą informaciją, galimai padarė rašymo klaidą, nurodydamas vogto traktoriaus modelį“. Tokia motyvacija yra itin šiurkštus principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) pažeidimas, nes apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, pats imasi nustatinėti esmines fakto aplinkybes, o nepašalintą prielaidą „galimai“ perkelia į baigiamąjį proceso dokumentą, kuriuo atmetamas M. Š. apeliacinis skundas. Šis pažeidimas nulėmė teisės į gynybą pažeidimą, nežinant, nuo kokio kaltinimo gintis. Traktoriaus tipo, modelio ir identifikavimo duomenų neatitikimas (pirmosios instancijos teisme – mažiausiai dvi alternatyvos, dar viena alternatyva – apeliacinės instancijos teisme) šiuo atveju turėjo esminę reikšmę. Klastotės profesionalumas galėjo turėti įtakos aiškinant M. Š. veikos subjektyviosios pusės požymius kaip objektyvų negalėjimą atskirti suklastoto numerio nuo nesuklastoto, kuo buvo grindžiamas ir vieno iš kaltinamųjų (savivaldybės tarnautojo) išteisinimas.

2.9. Kasatorius atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 ar 2 dalyje, objektyviųjų požymių santykį su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. M. Š. nuosekliai teigė, kad niekada nebuvo įgijęs jokio traktoriaus. Bet koks daikto įsigijimas turi būti patvirtinamas atitinkama sandorio forma (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 4.49 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, itin svarbios yra ir CK 1.75 straipsnio nuostatos dėl teisinės sandorių registracijos ir CK VX skirsnis „Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas“. Baudžiamosios teisės prasme net ir ankstesnis traktoriaus savininkas A. J., įgijęs traktorių iš neegzistuojančio asmens ir už neteisingai nurodytą kainą, negali būti laikomas tinkamu turto savininku, nors ir civilinės teisės prasme jis kažin ar galėtų būti pripažintas sąžiningu įgijėju, nes ankstesnio savininko galimai neteisėtai (ar net nusikalstamai) prarastą turtą A. J. įsigijo pagal suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismo motyvai (nutarties 44 punkte) tarsi reikštų, jog nei pačiam sandoriui, kuriuo įgyjamas nusikalstamu būdu teisėto savininko prarastas turtas, nei tokio turto perleidimo sandoriui nekeliami jokie nei formos, nei turinio reikalavimai, tai, kasatoriaus manymu, būtų plečiamasis ir neleistinas baudžiamosios teisės aiškinimas.

2.10. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad šioje byloje tomis pačiomis aplinkybėmis analogiškai veikė ir A. J., L. G. bei V. B., tačiau jie žinomai nusikalstamo turto įgijimu, laikymu ir realizavimu nebuvo kaltinami, dėl šios veikos nuteistas tik M. Š., taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Tai akivaizdus kaltinimo selektyvumas, pasirenkant vienintelį kaltinamąjį M. Š.. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo tokį kaltinimo selektyvumą kito kaltinamojo – V. T. atžvilgiu, tačiau dėl M. Š. tokio selektyvumo nenustatė ir tinkamai teisiškai neįvertino nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

2.11. Vienas esminių prieštaravimų šioje byloje yra tai, kad traktorius, kurį, vykdydamas valstybės paskirtą funkciją, viešame registre užregistravo V. T., skyrėsi nuo anksčiau A. J. turėto (sąžiningai ar nesąžiningai valdyto) traktoriaus. Šis prieštaravimas yra ir nepašalinta prielaida, apeliacinės instancijos teismo įvertinta kaip galima teisėsaugos institucijos pareigūno rašybos klaida, kuri buvo panaudota nuteisiant M. Š., šiurkščiai pažeidžiant in dubio pro reo principą. Žemesniųjų instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai nukrypsta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kuria aiškintas principo in dubio pro reo turinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-24/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-372-677/2016, 2A-P-8-222/2020 bei joje minimos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos išaiškinimai). Netaikydami principo in dubio pro reo bei perkeldami įrodinėjimo naštą gynybai, žemesniųjų instancijų teismai pažeidė ir BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį, taip pat veiką kvalifikuodami ir pagal sunkesnį kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese, kurį atitinkamai eksplikuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, EŽTT praktika (pvz., 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, 15 punktas; 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Poletan ir Azirovik prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 26711/07, 63–64 punktai, ir kt.), turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, to žemesniųjų instancijų teismai, M. Š. baudžiamojoje byloje priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nepaisė.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

3.1. Abiejų instancijų teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentuotai atmetė nuteistojo M. Š. pateiktą versiją, kad jis apskritai nedalyvavo traktoriaus pirkime ir pardavime, įvertino jo pateiktą traktoriaus panaudos su neegzistuojančiu asmeniu sutartį kaip neatitinkančią tikrovės ir pagrįstai nustatė jo parodymų prieštaringumą liudytojų, įskaitant ir jo tėvo, parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Be objektyvių duomenų, turinčių reikšmės spręsti dėl M. Š. kaltės turinio, abiejų instancijų teismai įvertino ir kasatoriaus ūkininkavimo patirtį, orientavimąsi apie žemės ūkio technikos kainas bei teismo posėdžio metu nukentėjusiojo A. J. našlei liudytojai D. J. išsakytą frazę, kad pirkdamas traktorių žymiai mažesne nei rinkos kaina (50 000 Eur) nukentėjusysis turėjo suprasti, kad įsigyjamas nusikalstamu būdu gautas turtas.

3.2. Abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistojo M. Š. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai ir požymiai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas bei nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

3.3. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisines išvadas dėl nuteistųjų kaltės abiejų instancijų teismai padarė remdamiesi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o neaiškumų, kurių nebuvo galima patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis, nekilo. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismų baigiamieji sprendimai buvo priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kad buvo pažeistos BK 20 straipsnio nuostatos ir in dubio pro reo principas, nepagrįsti.

3.4. Bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose, kaitinimo apimtis bei sunkumas nepasikeitė, tik buvo pakeistos tam tikros faktinės aplinkybės. Įrodymai abiejų instancijų teismuose buvo tiriami viešai, dėl kiekvieno atskiro įrodymo ir įrodymų visumos vertinimo nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę pasisakyti. Viešo žodinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo remiamasi nė vienu įrodymu, kuris besiginantiems nuo pareikšto kaitinimo nebūtų žinomas, buvo rengiamos teismo pertraukos, sudaromos galimybės susipažinti su pakeistu kaltinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nebuvo varžoma galimybė pateikti savo poziciją visais gynybai aktualiais klausimais. Kasacinio skundo argumentai, jog abiejų instancijų teismai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir tokiu būdu padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, yra deklaratyvūs ir atmestini.

3.5. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas įvertino ir patikrino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir baigiamajame dokumente išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo bei atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus. Taigi, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

5. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nesutikimas su nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis žinojo, kad įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi kasaciniame skunde abejojama teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas įrodymų pakankamumas, jų patikimumas ir vertinimas, teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Įvertinusi kasacinio skundo turinį ir laikydamasi įstatymo nustatytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija tikrina, ar teismai tinkamai aiškino BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, ar nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydami šiai bylai esminius faktus: kad M. Š. įgytas traktorius buvo gautas būtent nusikalstamu būdu; kad jis apie tai žinojo; kad traktoriaus vertė yra didelė.

Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

6. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-489/2016">2K-114-489/2016</a>)). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2008">2K-259/2008</a>, 2K-1/2011, 2K-99/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217/2010">2K-217/2010</a>, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-489/2016">2K-114-489/2016</a>). Taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217/2010">2K-217/2010</a>, 2K-362/2013, 2K-267/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-895/2015">2K-79-895/2015</a>, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

7. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismai prielaidomis, o ne įrodymais grindė išvadą, kad M. Š. žinojo, jog įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Apie tokį asmens žinojimą ar nežinojimą teismai sprendžia atsižvelgdami į byloje esančių duomenų visumą. Šiuo atveju teismų išvada apie tai, kad M. Š. šią aplinkybę žinojo, taigi veikė tyčia, t. y. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, yra logiška ir įtikinama.

8. Abiejų instancijų teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad byloje aptariamas traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo pavogtas iš Danijos Karalystės, identifikavimo numeris buvo suklastotas perkalus visus numerio simbolius; vėliau tas pats traktorius buvo dar kartą pavogtas iš jį įsigijusio A. J. sodybos (traktorių pirkti A. J. pasiūlė ir vėliau pirkėjo vardu užregistravo T. D., pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas neegzistuoja); M. Š. tą patį traktorių „Fendt“ gavo iš nenustatytų asmenų ir, siekdamas fiktyviai įteisinti traktoriaus įgijimo bei naudojimosi juo faktą iki tolesnio realizavimo, šį veiksmą įformino panaudos (pasaugos) sutartimi su neegzistuojančiu asmeniu J. J.; šiuo traktoriumi ūkyje naudojosi M. Š. tėvas V. Š.; vėliau M. Š. pasiūlė pirkti šį traktorių L. G. už žemą, 30 000 Eur, kainą, pastarasis šį traktorių nutarė parduoti V. B. už 35 000 Eur, sau pasilikdamas komisinį mokestį; L. G. iš V. B. gavo asmens duomenis ir juos perdavė M. Š.; traktorių pirkėjo V. B. vardu užregistravo T. D. (jo nepažinojo nei V. B., nei L. G.), kuris palaikė glaudžius ryšius su M. Š.. Nustatyta, kad M. Š. su T. D. intensyviai bendravo telefonu apie žemės ūkio technikos dokumentų tvarkymą, išvertimą į lietuvių kalbą, registravimą; pokalbių turinys telefonu buvo maskuojamas, tačiau iš jų turinio ir analizės kartu su kitais bylos duomenimis nustatyta, kad buvo kalbama apie tą patį traktorių „Fendt“. Dieną prieš traktoriaus registraciją V. B. vardu (kai buvo surinkti visi registracijai reikalingi dokumentai bei duomenys) abu nuteistieji buvo susitikę, traktoriaus registravimo dieną jie vėl susitiko restorane „McDonald’s“ Kaune, ten M. Š. buvo perduoti jau užregistruoto nusikalstamu būdu gauto traktoriaus registracijos dokumentai, o šis dokumentus tą pačią dieną perdavė L. G., pastarasis juos atidavė V. B.. Remdamiesi įrodymų visuma, abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad įgijęs aptariamą traktorių M. Š. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas jį realizuoti, ir argumentuotai atmetė nuteistojo M. Š. pateiktą versiją, kad jis apskritai nedalyvavo traktoriaus pirkime ir pardavime, įvertino jo pateiktą traktoriaus panaudos su neegzistuojančiu asmeniu sutartį kaip neatitinkančią tikrovės ir pagrįstai nustatė jo parodymų prieštaringumą liudytojų, įskaitant ir jo tėvo, parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Tai, kad byloje esančios traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartys buvo suklastotos, niekaip nepatvirtina kasatoriaus keliamos versijos, kad traktoriaus jis niekada neįgijo, priešingai – rodo turto įgijimo neteisėtą pobūdį. Be objektyvių duomenų, turinčių reikšmės spręsti dėl M. Š. kaltės turinio, abiejų instancijų teismai pagrįstai įvertino ir kasatoriaus ūkininkavimo patirtį, orientavimąsi apie žemės ūkio technikos kainas bei teismo posėdžio metu nukentėjusiojo A. J. našlei liudytojai D. J. išsakytą frazę, kad pirkdamas traktorių žymiai mažesne nei rinkos kaina (50 000 Eur) nukentėjusysis turėjo suprasti, kad įsigyjamas nusikalstamu būdu gautas turtas. Sutiktina su teismų vertinimu, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis M. Š. žinojo, kad įgyja ir V. B. realizuoja nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – traktorių.

9. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai, nustatydami didelę nusikaltimo dalyko – įgyto ir realizuoto turto vertę, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos įrodinėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-247-788/2017, 2K-257-788/2017, 2K-182-788/2019 ir kt.). Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Šiuo atveju teismai vadovavosi teisėtai gautais duomenimis: byloje gauta informacija apie Danijos Karalystėje pagrobto traktoriaus „Fendt 313 Vario TMS“ vertę – draudimo bendrovė „Codan Insurance“ traktoriaus savininkei dėl vagystės išmokėjo 111 067 Eur, nukentėjusiųjų A. J. ir E. J. parodymais, kad aptariamą traktorių pirko už 50 000 Eur, byloje esančia 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad A. J. traktorių nusipirko už 70 000 Lt. Galiausiai bylos duomenys patvirtina, kad ir pats M. Š. šį traktorių pardavė už 30 000 Eur, t. y. už sumą, kuri yra žymiai didesnė nei 250 MGL. Iš šių duomenų teismas pagrįstai nusprendė, kad M. Š. neteisėtai įgytas ir realizuotas turtas buvo didelės vertės.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nustatę tokių faktinių aplinkybių visumą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad M. Š. įgytas traktorius objektyviai atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko požymius, t. y. kad jis buvo gautas nusikalstamu būdu ir kad M. Š. apie tai žinojo. Nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį. Teismų nustatytomis aplinkybėmis, M. Š. įgijo traktorių „Fendt 313 Vario“, kuris prieš tai buvo pagrobtas iš A. J. sodybos, ir po to tarpininkaujant L. G. jį realizavo V. B.. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai konstatavo, kad aptarti M. Š. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, nurodytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir pripažino jį kaltu.

11. Pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas dėl kiekvieno asmens individualiai. M. Š. nebuvo kaltinamas bendrininkavimu padarant nusikalstamą veiką su V. T. ir T. D., todėl šių asmenų kaltės klausimas neturėjo reikšmės M. Š., nuteisto dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, kaltės nustatymui. Dėl šių priežasčių, priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad V. T. ir T. D. buvo išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi baudžiamosios bylos dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. padarytos traktoriaus vagystės iš A. J. sodybos ūkinio pastato (BK 178 straipsnio 3 dalis) perdavė prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar asmenims nustatyti, nereiškia, jog vagystė nebuvo padaryta ir M. Š. inkriminuotas traktorius „Fendt 313 Vario“ nebuvo gautas nusikalstamu būdu. Šioje byloje aptariamo traktoriaus vagystės faktas nustatytas ir nekelia abejonių, tik nenustatytas tai padaręs asmuo ar asmenys, o tai nepaneigia M. Š. kaltės ir neatleidžia jo nuo atsakomybės už nusikalstamu būdu gauto traktoriaus įgijimą ir realizavimą. Taip pat ir tai, kad A. J., L. G. ir V. B. šioje byloje nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nepaneigia nustatytų A. J. veiksmų nusikalstamo pobūdžio.

Dėl BPK nuostatų laikymosi

12. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi pagal BPK normų sistemos nustatytas ribas, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424/2009">2K-424/2009</a>, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų nesilaikę įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog jų pakanka, kad M. Š. būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą įvertino įrodymus ir išsamiai pasisakė dėl nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų abejonių, susijusių su įrodymų pakankamumu nustatant jo kaltę ir bylai reikšmingas aplinkybes. Šis teismas dar kartą išanalizavo paties M. Š., liudytojų L. G., V. B., L. B., V. Š., T. D. parodymus, sugretino juos tarpusavyje, išanalizavo užfiksuotus M. Š. ir T. D. telefoninius pokalbius ir kitus bylos duomenis, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad teismai, spręsdami klausimą dėl M. Š. kaltės, bylos duomenis vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismų išvados pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize, o ne prielaidomis ir nepašalintais prieštaravimais, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde. Darytina išvada, kad teismų baigiamuosiuose aktuose yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados, kurie atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų neturi pagrindo kvestionuoti ir plačiau šio klausimo nenagrinėja.

14. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reikalavimas patikrinti bylą minėta apimtimi neprivalo būti taikomas visiškai visiems argumentams. Susiklosčiusioje teismų praktikoje įtvirtinta paradigma, kad teismo pareiga yra patikrinti esminius skundo argumentus. Išdėstyta BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata integraliai siejasi su bendrosiomis proceso nuostatomis, įtvirtintomis BPK 20 straipsnyje, o nagrinėjamo skundo atveju – su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, atsakė į esminius M. Š. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus, kurie yra pakartoti ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl M. Š. kaltės įrodytumo, jį kaltinančių įrodymų byloje pakankamumo, traktoriaus vertės, kaltinime nurodytų aplinkybių teisme. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas.

15. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimą, dėl to pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas ir nuteistojo teisę į gynybą.

16. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

17. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018).

18. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2008">2K-233/2008</a>, 2K-141/2011, 2K-23/2013).

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte M. Š. buvo suformuluotas kaltinimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nurodant, kad jis iš nenustatyto asmens 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje įgijo traktorių „Fendt 313 Vario“ ir už 35 000 Eur pardavė L. G., t. y. jį realizavo, žinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu – 2016 m. kovo 7 d. pavogtas iš A. J. sodybos. Pirmosios instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti (patikslinti) kaltinimą M. Š., nurodant, kad traktorių „Fendt 313 Vario“ M. Š. įgijo ne iš nenustatyto asmens, o iš nenustatytų asmenų (vienaskaitą pakeitė daugiskaita) ir kad šio įgyto ir vėliau realizuoto traktoriaus tikrasis (originalus) tipas yra „Fendt 235“. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prokuroro pakeistu kaltinimu, tačiau įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus jį savo iniciatyva dar patikslino, nurodydamas, kad traktorius „Fendt 313 Vario“ buvo parduotas ne L. G., o V. B., tarpininkaujant L. G.. Taigi kaltinimas iš esmės nebuvo pakeistas, jo apimtis ir sunkumas nepakito, buvo tik patikslintos kai kurios faktinės aplinkybės, kurios nekeičia veikos kvalifikacijos ir iš esmės nei pasunkino, nei palengvino nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į M. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo keitimo teisme, visiškai pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo pažeista M. Š. teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. ir jo gynėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su pakeistu kaltinimu, bylos nagrinėjime padaryta pertrauka pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą, dėl kaltinimo keitimo gynybos taktika nebuvo keičiama, dėl to nuteistajam niekas netrukdė efektyviai naudotis jam garantuojamomis procesinėmis teisėmis.

20. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikslino kaltinime T. D. ir M. Š. nurodyto originalaus traktoriaus tipą (modelį), nurodydamas, jog tai yra traktorius „Fendt 313 Vario“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą teismas išsamiai motyvavo ir priėmė bylos duomenų analizės procese, vertindamas neaiškumus, iškilusius dėl transporto priemonės identifikavimo informacijos neatitikimo dokumentuose. Vis dėlto teismas išsiaiškino visas aplinkybes, pašalino kilusius prieštaravimus ir neatitikimus bei patikslino kaltinime nurodyto traktoriaus modelį. Kolegija sprendžia, kad toks kaltinimo patikslinimas nepažeidžia baudžiamojo proceso nuostatų ir kaltinimo esmės ir apimties nekeičia, tik patikslina duomenis apie vieną ir tą patį traktorių, kurio identifikavimo duomenys buvo ne kartą klastojami, dėl to pildant dokumentus galėjo atsirasti klaidų ir neatitikimų.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šią bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, pagal nustatytas faktines aplinkybes tinkamai kvalifikavo M. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, laikėsi įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei baigiamųjų aktų surašymą reglamentuojančių BPK nuostatų, tinkamai užtikrino nuteistojo teisę į gynybą. Keisti ar naikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas