Pareiškimo Nr. DOK-166/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06439-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10; 1.2.14.1.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M.) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. U.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. K.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. Z. B.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. R. Š.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. J. L.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. J. D.) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B. turto vagystės) ir 302 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o šią subendrintą bausmę ir likusias bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus tarpusavyje iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. P. atidėtas trejiems metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jam paskirti šie įpareigojimai: pradėti dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, arba mokytis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. gegužės 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (du mėnesiai), nuo 2015 m. spalio 5 d. (vienas mėnuo) bei buvimo ekspertizės įstaigoje laikas. Iš D. P. priteista: 126,80 Eur valstybei už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 327 Eur nukentėjusiajai A. Z. B., 182 Eur nukentėjusiajai E. K., 331,69 Eur nukentėjusiajai S. M., 256,14 Eur nukentėjusiajai V. U., 1100 Eur nukentėjusiajai R. R. Š., 40 Eur nukentėjusiajai D. J. L., 1203 Eur nukentėjusiajai A. J. D.. Laikiną nuosavybės teisių į D. P. 3399,84 Eur lėšų sumą AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą nuspręsta taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo. Be to, išspręstas nuosprendyje nurodytų daiktinių įrodymų klausimas.
2. D. P. nuteistas:
2.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. gruodžio 17 d. apie 17 val., atėjęs į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), parodęs pažymėjimą ir prisistatęs prokuratūros darbuotoju, apgaule įsibrovė į patalpą – į S. M. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad dėl jos yra gautas kaimynų skundas, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų sakydamas, jog nori sužymėti namuose turimus pinigus, o nukentėjusiajai S. M. padavus 7 kupiūras po 100 Lt, iš viso 700 Lt (202,73 Eur), 2 kupiūras po 50 Lt, iš viso 100 Lt (28,96 Eur), ir 2 kupiūras po 50 Eur, iš viso 100 Eur, pinigus apžiūrėjęs suvyniojo į popierių, susegė sąvaržėle ir įdėjo į nukentėjusiosios S. M. bute esantį barą, tačiau jam išėjus nukentėjusioji S. M., pažiūrėjusi į barą, neberado jai priklausančių minėtų pinigų kupiūrų, taip jis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai S. M. priklausančias minėtas pinigų kupiūras, iš viso pagrobė 331,69 Eur svetimo turto;
2.2. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. Šiauliuose, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), parodęs pažymėjimą ir prisistatęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu, apgaule įsibrovė į patalpą – į V. U. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad yra gauta informacija apie tai, kad namuose yra laikoma narkotinių medžiagų, bei pasakęs, kad 2014 m. gruodžio 30 d. nuo 9 iki 12 val. ji būtų namuose, nes jos namuose bus atliekama krata, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir juvelyrinių dirbinių, o jai padavus 3 kupiūras po 100 Lt, iš viso 300 Lt (86,87 Eur), 50 Lt (14,48 Eur) kupiūrą ir 10 Eur, 200 Lt (57,92 Eur) vertės auksinį vestuvinį žiedą, 300 Lt (86,87 Eur) vertės auksinį vestuvinį žiedą, juos apžiūrėjęs suvyniojo į voką, paprašė atsigerti vandens, po to atidavė nukentėjusiajai V. U. voką su jai priklausančiais pinigais ir juvelyriniais dirbiniais, tačiau jam išėjus nukentėjusioji V. U. savo daiktų voke neberado, taip jis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. U. priklausančius minėtus pinigus ir juvelyrinius dirbinius, iš viso pagrobė 256,14 Eur vertės svetimo turto;
2.3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 29 d. apie 12 val. Šiauliuose, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), parodęs pažymėjimą ir prisistatęs policijos pareigūnu Petrausku, apgaule įsibrovė į patalpą – į E. K. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad jos sūnus Panevėžyje iš savo panelės pavogė 10 000 iš seifo, bei pasakęs, kad 2015 m. sausio 29 d. nuo 15 iki 17 val. ji būtų namuose, nes jos namuose bus atliekama krata, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų, o jai padavus 4 kupiūras po 50 Eur ir 2 kupiūras po 10 Eur, iš viso 220 Eur, juos suvyniojo į popierių, užklijavo lipniąja juosta ir įdėjo į nukentėjusiosios E. K. sekcijoje esantį barą, tačiau jam išėjus nukentėjusioji E. K., pažiūrėjusi į barą, pinigų neberado, taip jis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai E. K. priklausančius 200 Eur;
2.4. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 29 d. apie 16 val. Šiauliuose, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs prokuratūros atstovu, apgaule įsibrovė į patalpą – į A. Z. B. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad dėl jos yra gautas kaimynų skundas dėl jos namuose besilankančių įtartinų asmenų, bei pasakęs, kad 2015 m. sausio 30 d. nuo 9 iki 12 val. ji būtų namuose, nes jos namuose bus atliekama krata, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir juvelyrinių dirbinių. A. Z. B. padavus 140 Eur, 50 Eur vertės moterišką auksinį žiedą, 150 Eur vertės moterišką auksinę grandinėlę su Vandenio ženklo pakabučiu, juos apžiūrėjęs suvyniojo į popierių ir įdėjo į nukentėjusiosios portfelį, tačiau jam išėjus nukentėjusioji A. Z. B. savo daiktų portfelyje neberado, taip jis slapta pagrobė 340 Eur vertės svetimo turto;
2.5. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 14 d. apie 13.30 val. Panevėžyje, atėjęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs valstybės tarnautoju – prokuratūros darbuotoju, apgaule įsibrovė į patalpą – į R. R. Š. priklausantį namą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad dėl jos yra gautas kaimyno skundas dėl jos namuose laikomų ginklų, sprogstamųjų medžiagų ir kontrabandinių prekių, bei pasakęs, kad rytojaus dieną jos namuose bus atliekama krata, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir juvelyrinių dirbinių, o R. R. Š. padavus dėžutę, kurioje buvo 500 Eur vertės auksinis vestuvinis žiedas bei 600 Eur vertės auksinis žiedas su rubino akute, jis žiedus apžiūrėjo, dėžutę su joje buvusiais žiedais uždarė, suvyniojo į popierių ir įdėjo į nukentėjusiosios R. R. Š. komodos stalčių, tačiau jam išėjus nukentėjusioji, pažiūrėjusi į komodos stalčių, dėžutėje juvelyrinių dirbinių neberado, taip jis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai R. R. Š. priklausančius du auksinius žiedus, iš viso pagrobė 1100 Eur vertės svetimo turto;
2.6. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 30 d. apie 13 val. Panevėžyje, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs valstybės tarnautoju, apgaule įsibrovė į patalpą – į D. B. priklausantį butą minėtu adresu – ir nurodęs, kad jos sūnus turėjo palikti pas ją daug pinigų, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir juvelyrinių dirbinių, sakydamas, jog nori juos surašyti, nukentėjusiajai D. B. padavus 135 Eur, 100 Eur vertės auksinį žiedą, jis juos apžiūrėjo, lape surašė duomenis, viską sudėjo į medinę dėžutę ir užklijavo lipniąja juosta, paprašė atsigerti vandens, po to pasakė, kad pirmadienį pas nukentėjusiąją D. B. bus atliekama krata, o jam išėjus, nukentėjusiajai pažiūrėjus į medinę dėžutę, pinigų ir žiedo nebebuvo, taip jis slapta pagrobė 235 Eur vertės svetimo turto;
2.7. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 15 d. apie 14.30 val. Telšiuose, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs prokuratūros darbuotoju, apgaule įsibrovė į patalpą – į A. J. D. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad jos anūkas pakliuvo su kontrabandinėmis cigaretėmis bei pas ją namuose bus atliekama krata, iš nukentėjusiosios pareikalavo pinigų ir vertingų daiktų, o nukentėjusiajai A. J. D. padavus jam pinigus: vieną 500 Eur kupiūrą, vieną 200 Eur kupiūrą, vieną 100 Eur kupiūrą, 2 kupiūras po 20 Eur, 3 kupiūras po 10 Eur, vieną 5 Eur kupiūrą, iš viso 875 Eur, taip pat auksinius juvelyrinius dirbinius: 73 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą iš vidaus išgraviruotomis raidėmis „J. D. 1983“, 145 Eur vertės auksinį moterišką žiedą be akutės, puošnioji dalis išraižyta rievelėmis, 110 Eur vertės auksinį moterišką žiedą su rožine akute, puošnioji dalis išraižyta kiauraraščiu, 73 Eur vertės auksinį moterišką žiedą violetine akute, taip pat 122 Eur vertės auksinę moterišką grandinėlę ir 30 Eur vertės pakabutį, kurio viršus išraižytas, prie grandinėlės, juos apžiūrėjęs, baltame lape surašė pinigus, juvelyrinius dirbinius sudėjo į dėžutę, viską įvyniojo į baltą popieriaus lapą ir padėjo į indaujos barą, sakydamas, jog pas ją rytoj apie 14 val. bus atliekama krata, jis išėjo, o 2015 m. sausio 16 d. nukentėjusiai A. J. D. pasižiūrėjus į indaujos barą, kur buvo sudėti jai priklausantys pinigai bei juvelyriniai dirbiniai, jų ten nebebuvo, taip jis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai A. J. D. priklausančius 875 Eur bei 553 Eur vertės juvelyrinius dirbinius, iš viso pagrobė 1428 Eur vertės svetimo turto;
2.8. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 15 d. apie 14 val. Telšiuose, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs iš prokuratūros Giedriumi, apgaule įsibrovė į patalpą – į D. J. L. priklausantį butą minėtu adresu – ir melagingai nurodęs, kad atėjo dėl kieme vykusių muštynių, taip apgaulės būdu pagrobė svetimą D. J. L. priklausantį turtą – 10 Eur vertės juodos spalvos dirbtinės odos užsegamą piniginę su joje esančiais pinigais, t. y. viena 20 Eur kupiūra ir 10 Eur monetomis, iš viso pagrobė 40 Eur vertės svetimo turto;
2.9. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 30 d. apie 13 val. Panevėžyje, atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs valstybės tarnautoju, apgaule įsibrovė į patalpą – į D. B. priklausantį butą minėtu adresu, paprašęs parodyti asmens dokumentą, iš nukentėjusiosios D. B. pareikalavo pinigų ir juvelyrinių dirbinių, sakydamas, jog nori juos surašyti, taip pagrobė D. B. priklausančius dokumentus, t. y. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu, ir pensininko pažymėjimą, išduotą D. B. vardu.
3. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, bei patikslintas D. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis – vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. gegužės 5 d. (trys mėnesiai), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (du mėnesiai), nuo 2015 m. spalio 5 d. (vienas mėnuo) bei buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 27 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
4. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis D. P. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, ištaisyti BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto taikymo klaidas ir sumažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (aštuonios veikos), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šis teismas už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (dėl D. B.), ir kitas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tačiau konkrečiai nenurodė, kurias veikas bendrindamas taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o kurias bendrindamas – BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, dėl to baigiamasis aktas tapo neaiškus. Pareiškėjo manymu, teismas privalėjo iš pradžių, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (dėl D. B.), griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, o po to šią subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrinti su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau to nepadarė. Nuosprendyje nenurodyta, kokia subendrinta bausmė paskirta D. B. epizode, ir neaišku, kokiu būdu buvo tarpusavyje subendrintos bausmės už kitas nusikalstamas veikas bei prie kokios griežčiausios bausmės buvo pridėta dalis švelnesnių bausmių, nes už visas padarytas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos vienodos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
5.2. Be to, Šiaulių apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau joms neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – veikos turėjo būti kvalifikuotos ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Visas aštuonias nusikalstamas veikas jis padarė iš anksto turėdamas tikslą apgauti nukentėjusiuosius ir apgaulės būdu įgyti (pasisavinti) svetimą turtą, o ne pagrobti – jokių atviros vagystės požymių byloje nenustatyta. Taigi teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus kaip svetimo turto pagrobimą, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovus į patalpą. Už analogiškas veikas jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo D. P. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
8. Nuteistasis D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto taikymo.
9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas, skirdamas bausmę dėl D. B. turto vagystės ir jos dokumentų pagrobimo, netinkamai taikė BK 63 straipsnį. Šiuo atveju pareiškėjas vadovaujasi BK 63 straipsnio 6 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal kurią, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 6 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo pakeista 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 ir nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu; bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Taigi pagal BK 63 straipsnio 6 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta, kokios bausmės ir kokiu teisiniu pagrindu yra apimamos.
10. Nusikaltimai, už kurių padarymą D. P. nuteistas 2016 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, padaryti 2014 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. sausio 30 d., taigi galiojant BK 63 straipsnio 6 daliai (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad subendrinta bausmė D. P. skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir kad bausmės, jam paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B. turto vagystės) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o subendrinta bausmė ir kitos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B. turto vagystės) D. P. paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Akivaizdu, kad, apėmimo būdu subendrinus šias bausmes, galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Taigi nėra pagrindo manyti, kad, bendrinant D. P. paskirtas bausmes dėl D. B. dokumento pagrobimo ir turto vagystės, baudžiamasis įstatymas – BK straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – pritaikytas netinkamai.
11. Pareiškėjas teigia, jog teismas, skirdamas subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalį, nes neaišku, kokia jam paskirta bausmė yra griežčiausia ir kokios švelnesnės bausmės prie jos buvo pridėtos, nes už atskiras veikas jam paskirtos vienodos bausmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Taigi griežčiausia D. P. paskirta bausmė yra laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dėl D. B. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų dalinio sudėjimo būdu subendrintina su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies pridėtos kitos bausmės, paskirtos už septynias nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadinasi, prie aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – po keturis mėnesius – laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitas septynias nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nenurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, tačiau tai nereiškia, kad baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 4 dalis – pritaikytas netinkamai, nes reikalavimas teismo nuosprendyje nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus BK 63 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas tik 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, t. y. po to, kai D. P. padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo
12. Pareiškime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes D. P. padarytas veikas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
13. Įsibrovimas į patalpą yra objektyvus kvalifikuotos vagystės sudėties požymis, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą traukiama ir tuo atveju, kai į patalpą įsibraunama panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į butą tikslo. Tokioje situacijoje apgaulė panaudojama kaip būdas prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti.
14. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad visuose aštuoniuose svetimo turto pagrobimo epizoduose nukentėjusiosios buvo nuteistojo suklaidintos. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nuosprendyje nurodyta, kad darydamas visas svetimo turto pagrobimo veikas D. P. apgaudavo nukentėjusiąsias, prisistatydavo valstybės tarnautoju ar kitokiu pareigūnu, nurodydavo, kad dėl jų yra pradėti tyrimai, ir taip apgaudamas patekdavo į nukentėjusiųjų butus – tai pripažino tiek pats nuteistasis, nustatyta taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, kita bylos medžiaga. Taigi D. P., žinodamas, jog neturi teisės įeiti į svetimą butą ir jame būti, panaudojo apgaulę tam, kad galėtų vykdyti nusikalstamą veiką. D. P. tokiu būdu sudarydavo nukentėjusiosioms neišvengiamumo dėl jo teisės patekti į nukentėjusiųjų gyvenamąsias patalpas įspūdį, dėl to jos jį įsileido.
15. Pažymėtina, kad jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Šioje byloje, kaip pirmiau minėta, buvo nustatyta, kad D. P. apsimesdavo pareigūnu, kad galėtų neturėdamas teisėto pagrindo patekti į patalpas, po to pateikdavo melagingą istoriją apie neva gautą pranešimą apie neteisėtus veiksmus ir neva atlikdamas kratą pareikalaudavo, kad nukentėjusiosios pateiktų apžiūrėti ar suregistruoti pinigus, juvelyrinius dirbinius, po to tuos daiktus paimdavo ir ištaikęs tinkamą momentą juos pasisavindavo. Nukentėjusiosios, žinodamos, kad asmuo apsimeta, nebūtų jo įsileidusios. Taigi D. P. panaudota apgaulė buvo tik priemonė prieiti prie turto, kurį jis ketino užvaldyti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas apgaulės būdu įsibrovus į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne sukčiavimas.
16. Nors pareiškėjas nesutinka, kad jo padarytos veikos atitinka atvirosios vagystės požymius, pažymėtina, kad vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiančiais neteisėto turto pagrobimo faktą. Būtent taip šioje byloje ir nustatyta. Aptariamų D. P. padarytų nusikalstamų veikų objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu, subjektyviai jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad paima svetimus daiktus, numatė, kad nukentėjusiosios jų neteks. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą, nukentėjusiosioms priklausantį turtą – pinigus bei juvelyrinius dirbinius, į nustatytą turto, kurį jis užvaldė, vertę bei į vagystės būdą, D. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpas. Perkvalifikuoti šias veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo D. P. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl pareiškimas atmetamas ir baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. P. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pranas Kuconis
