Civilinė byla Nr. e3K-3-19-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00455-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl restitucijos taikymo nutraukus finansinio lizingo sutartis ir įmokų priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Verslavita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kai apeliacinį skundą paduoda byloje dalyvaujantis asmuo (ieškovas), nupirkęs bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę ir tapęs šios įmonės procesinių teisių perėmėju, aiškinimo ir taikymo.
Ši civilinė byla dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių ir įmokų dalies grąžinimo taikant restituciją buvo iškelta pagal BUAB „Contitrans“ pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovei AB SEB bankui. A. K., BUAB „Contitrans“ vadovas ir vienintelis akcininkas, o vėliau kreditorius, buvo bendraieškovis su BUAB „Contitrans“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, BUAB „Contitrans“ išpardavus visą turtą, šios bendrovės reikalavimo teisę nusipirko A. K. ir tapo ieškovu šioje byloje.
Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė ieškovo A. K. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl restitucijos taikymo nutraukus finansinio lizingo sutartis ir įmokų priteisimo.
Ieškovas 2016 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo.
Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovo apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, taip pat neatitiko formos ir turinio reikalavimų, t. y. ne visi skundo puslapiai buvo sunumeruoti, skundo tekstas nerišlus, turinys iškraipytas, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė terminą minėtiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, 2017 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis ieškovui buvo išsiųsta 2016 m. gruodžio 20 d. Terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2016 m. gruodžio 28 d. Nustatytu terminu ieškovas skundo trūkumų nepašalino.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas nurodė, kad nors ieškovas argumentavo apeliacinio skundo trūkumą – pareigą apeliacinį skundą apmokėti žyminiu mokesčiu ir ši pareiga nustatyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje, kurios teisėtumo ir pagrįstumo ieškovas nekvestionavo, tačiau, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, teismas pasisakė ir dėl ieškovo pareigos apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu.
Tam, kad atsirastų pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti nustatytas aiškus pagrindas, įtvirtintas CPK 83 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNDMtOTQzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-343-943/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-343-943/2015">2-343-943/2015</a>).
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės reikalavimo teises į jos skolininkus perima kiti asmenys, neturintys bankrutuojančios įmonės statuso, tokie asmenys nebegali pasinaudoti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindu, nes šis pagrindas nustatytas tik pačiam bankrutuojančiam subjektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjI1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1225/2013">2-1225/2013</a>).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiama ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir kiti asmenys, kurie paduoda apeliacinius bei kasacinius skundus šiose bylose.
Civilinė byla buvo iškelta pagal bankrutuojančios bendrovės netiesioginį ieškinį ir bankrutuojanti bendrovė, kaip ieškovė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. A. K. taip pat buvo netiesioginį ieškinį pareiškęs ieškovas (bendraieškovis su bankrutuojančia bendrove), o BUAB „Contitrans“ išsipardavus visą turtą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas įsigijo šios bendrovės reikalavimo teises pagal pareikštą ieškinį, perėmė ieškovės (bankrutuojančios bendrovės) procesines teises, tapo vieninteliu ieškovu byloje ir po procesinio teisių perėmimo byla buvo nagrinėjama toliau. Vadinasi, pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, byloje pateikiant ieškinį žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl jis neturėjo būti mokamas ir už apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo nutraukti bylą pagal ieškovo kasacinį skundą, konstatavus CPK 341 straipsnyje, 350 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 356 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, arba, nenustačius pagrindų nutraukti kasacinį procesą, netenkinti ieškovo kasacinio skundo ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas išvengti laiku neapskųstos ir įsiteisėjusios jam nepalankios teismo nutarties teisinių pasekmių. Ieškovo atskirasis skundas buvo paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, nors apeliacinis skundas buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas kaip neapmokėtas žyminiu mokesčiu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, šios ieškovas neskundė, neprašė atnaujinti termino pateikus pavėluotą skundą, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis įsiteisėjo, o jos turinio reikalavimai ieškovo nebuvo įvykdyti. Įvertinus kasacinio skundo turinį, spręstina, kad ieškovas skundžia būtent Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis buvo teismo priimta tik pritaikant ankstesnėje 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje teismo ieškovui nustatyto įpareigojimo pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nevykdymo pasekmes.
Kadangi ieškovas apeliacine tvarka nebuvo apskundęs Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, tai kasacinis procesas pagal ieškovo kasacinį skundą yra nutrauktinas CPK 341 straipsnio, 350 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 356 straipsnio 2 dalies pagrindais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo, kai apeliacinį skundą paduoda ieškovas, nupirkęs bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę ir tapęs šios įmonės procesinių teisių perėmėju
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo, kai apeliacinį skundą paduoda byloje dalyvaujantis asmuo (ieškovas), nupirkęs bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę ir tapęs šios įmonės procesinių teisių perėmėju.
Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad jis atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovo argumentu.
CPK 83 straipsnis reglamentuoja vieną iš žyminio mokesčio lengvatų rūšių – atleidimą nuo žyminio mokesčio. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, CPK 83 straipsnis nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, jog už tam tikrus procesinius dokumentus turi būti mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties 14 punktas). Žyminio mokesčių lengvatų paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti tam tikrų lengvatą apibrėžiančioje normoje nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, siekiant nustatyti, ar ieškovas nagrinėjamoje byloje patenka į šios teisės normos taikymo sritį, būtina įvertinti šios teisės normos tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties 14 punktas).
CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą bankroto procedūros reguliavimą, įskaitant ir šiame įstatyme nustatytą įmonės administratoriaus pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
Kaip minėta šios nutarties 2 punkte, nagrinėjama byla buvo pradėta pateikus netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės – BUAB „Contitrans“ – vardu. Todėl ieškovas, pateikdamas netiesioginį ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Vėliau pirmosios instancijos teismo proceso metu A. K. nusipirko iš BUAB „Contitrans“ reikalavimo teisę (perėmė atitinkamas BUAB „Contitrans“ materialiąsias teises ir pareigas, susijusias su lizingo sutartimi) ir perėmė su tuo susijusias procesines teises ir pareigas, tačiau, įgydamas iš BUAB „Contitrans“ reikalavimo teisę, neįgijo ir negalėjo įgyti buvusios ieškovės – BUAB „Contitrans“ – bankrutuojančios įmonės teisinio statuso. Tokį specifinį statusą asmuo gali įgyti tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir šis statusas siejamas tik su jį įgijusiu asmeniu, todėl negali būti kokiu nors būdu perleidžiamas kitam asmeniui. Atitinkamai procesinių teisių perėmimas pats savaime nenulemia ir negali nulemti bankrutuojančios įmonės teisinio statuso perėmimo.
Šios nutarties 16 punkte minėta, jog išimtinės taisyklės negali būti aiškinamos plečiamai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nereikėtų aiškinti plečiamai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2014">3K-3-526/2014</a>). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K., kuris įgijo BUAB „Contitrans“ reikalavimo teisę ir byloje tapo ieškovu, kuris neturi bankrutuojančios įmonės statuso, negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos.
Dėl kasacijos galimumo, kai nebuvo apskųsta teismo nutartis dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus paduodant apeliacinį skundą
Kaip minėta šios nutarties 13.2 punkte, atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasacinis procesas pagal ieškovo kasacinį skundą yra nutrauktinas remiantis CPK 341 straipsnio, 350 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 356 straipsnio 2 dalies pagrindais. Kitaip tariant, atsakovė nurodo, kad kasacinis procesas nutrauktinas tuo pagrindu, jog ieškovas neskundė Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kurioje ieškovui buvo nustatyta pareiga ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus ir mokėti žyminį mokestį ir kuri jau yra įsiteisėjusi, o argumentus dėl apeliacinio skundo trūkumų nebuvimo jis pateikė tik atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas jau atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės argumentu.
CPK 302 straipsnis nustato, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje taikomos CPK 115 straipsnyje nustatytos procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo taisyklės, kiek jos neprieštarauja CPK XVI skyriuje nustatytoms taisyklėms.
Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, o teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 115 straipsnio 5 dalies pakeitimai, pagal kuriuos atskiruoju skundu galima skųsti ne tik nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, bet ir nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2013">3K-3-302/2013</a>).
Taigi asmeniui, nesutinkančiam su teismo nutartimi, kuria konstatuoti atitinkami procesinio dokumento trūkumai, iš karto suteikiama galimybė skųsti šią nutartį apeliacinės instancijos teismui. Jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jei ieškovas skundė nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir šią nutartį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, asmuo nepraranda teisės vėliau skųsti teismo nutartį, kuria jo procesinis dokumentas, nepašalinus jo trūkumų, grąžintas ieškovui. Tačiau šiuo atveju galima būtų abejoti, ar ieškovas sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis), pakartotinai argumentuodamas atskirajame skunde, kad ieškinio trūkumų nėra, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų procesinio dokumentų trūkumų egzistavimą jau buvo pripažinęs ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo teisę neskųsdamas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą, kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti kasacinį procesą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,71 Eur (dešimt Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė
