Civilinė byla Nr.e3K-3-7-701/2018
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01946-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.2.3.6.1.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ dėl pažeistų teisių pripažinimo, įpareigojimo paneigti informaciją ir žalos atlyginimo; trečiasis asmuo B. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai, pirmosios instancijos teismui neišsprendus ginčo iš esmės ir priėmus nutartį sustabdyti bylą, šią nutartį apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas bylos šalies atskirojo skundo, nutartimi palieka nepakeistą.
Ieškovai prašė: pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją bei ieškovo A. S. garbę ir orumą atsakovės laikraščio „Tauragės kurjeris“ 2016 m. birželio 10 d. Nr. 43 (1798), administruojamoje interneto svetainėje www.kurjeris.lt (2016 m. birželio 16 d.) ir socialinės paskyros profilyje https://www.facebook.com/kurjeris.lt paskelbtame straipsnyje „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja“ paskelbtus duomenis dėl savavališkų (nelegalių) statybos darbų, „nupirktų institucijų“; įpareigoti atsakovę tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, paskelbti atitinkamo turinio paneigimus; priteisti ieškovams iš atsakovės po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-9278-331/2016.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-9278-331/2016.
Teismas nustatė, kad dėl atsakovės paskelbto straipsnio duomenų, kuriuos ieškiniu prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais jų garbę ir orumą, ieškovai 2016 m. birželio 21 d. pateikė skundą žurnalistų etikos inspektoriui. Šiam 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pripažinus skundą nepagrįstu, ieškovai žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas sprendė, kad tiek civilinėje, tiek administracinėje bylose ginčo dalykas yra iš esmės tapatus – dėl laikraštyje „Tauragės kurjeris“ viešai paskelbtos informacijos, kuri žemina ieškovės UAB „Švytis“ dalykinę informaciją ir A. S. asmens garbę ir orumą, paneigimo. Pagrindas, kuriuo ieškovai (pareiškėjai) prašo paneigti informaciją, taip pat analogiškas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Teismas darė išvadą, kad civilinės bylos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta administracinė byla, ir civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, iš ieškovų priteisė po 121 Eur atsakovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir pagrįstai sustabdė civilinę bylą.
Nurodęs, kad bylos medžiaga patvirtina atsakovę turėjus 242 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą, teismas sprendė, kad, atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis – po 121 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nutartyje nėra motyvuojama, kodėl atskirojo skundo dėl bylos sustabdymo atmetimą teismas prilygina (vertina) atsakovės naudai priimtam sprendimui. Tokia teismo nutartis neturi jokios įtakos civilinėje byloje pareikštiems materialiniams reikalavimams (ieškinio dalykui), teismas taip pat nepasisakė dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2010">3K-3-12/2010</a>). Skundžiama nutartimi šalių ginčas nebuvo išspręstas, ieškovai civilinės bylos nepralaimėjo, o atsakovė atitinkamai nelaimėjo. Teismas išnagrinėjo tik procesinį klausimą ir dėl jo pasisakė, todėl skundžiama nutartis nėra ir negali būti vertinama kaip CPK 93 straipsnio 1 dalyje minimas teismo sprendimas, priimamas išnagrinėjus bylą (šalių ginčą) iš esmės, kuriuo ieškinys tenkinimas visiškai, iš dalies ar atmetamas. Kadangi teismas skundžiama nutartimi nesprendė ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nenutraukė civilinės bylos nagrinėjimo, tai jis neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl visų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą, bus sprendžiama pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą (išnagrinėjus bylą iš esmės). Jeigu išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas tenkins ieškovų ieškinį, skundžiama nutartis iš esmės prieštaraus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytam pagrindiniam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principui – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Nors apeliacinės instancijos teismas ir nenagrinėjo bylos iš esmės, bet išsprendė klausimą dėl bylos sustabdymo ir pasisakė, kad yra pagrindas stabdyti bylą. Kadangi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo yra įsiteisėjusi, t. y. klausimas dėl bylos stabdymo išspręstas galutinai (atsakovės prašymas stabdyti bylą patenkintas), ir atsakovė patyrė išlaidų, rengdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, manytina, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad daugiau jokio kito procesinio dokumento dėl bylos sustabdymo nebus priimta. Kadangi atsakovės prašymas stabdyti bylą buvo patenkintas, laikytina, kad nutartis priimta atsakovės naudai ir jai turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
Jeigu teismas ir patenkintų ieškovų ieškinį, tai nereiškia, kad atsakovei nebūtų pagrindo iš ieškovų priteisti dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą parengimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą buvo patenkintas ir atitinkamai ieškovų atskirasis skundas netenkintas, į tai turėtų būti atsižvelgiama paskirstant bylinėjimosi išlaidas (net ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla kasacine tvarka nagrinėtina neperžengiant kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nėra baigtas
Byloje aktualu atsakyti į teisės klausimą, ar nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendus vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nesant baigtam, t. y. pirmosios instancijos teismui dar nepriėmus bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo), jau egzistavo CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos ir šia prasme buvo tinkamas laikas apeliacinės instancijos teismui pagal nurodytą proceso teisės normą išspręsti šiame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis.
Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2010">3K-3-12/2010</a>; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).
Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdymu, atlyginimo, yra konstatavęs, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toks teisės aiškinimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti laikoma pažeidusia kitos šalies teises, todėl vykdymo išlaidų išieškojimas iš tokios šalies būtų per ankstyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir ją plėtodama, teisėjų kolegija, aiškindama CPK 93 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
Konstatuotina, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis priimta netinkamai pritaikant CPK 93 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, šios proceso teisės normos netaikė, jos taikymo sąlygų nenustatinėjo ir jų egzistavimo nekonstatavo, o taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį. Dėl to CPK 93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimai, kasaciniam teismui nagrinėjant bylą pagal ieškovų kasacinį skundą, nėra aktualūs ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Ieškovai kasaciniame skunde, viena vertus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kita vertus, nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje toks, kaip nagrinėjamas, klausimas dar nėra nagrinėtas. Pastarajai ieškovų kasaciniame skunde dėstomai pozicijai pritartina ir dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo teiginiai, esą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Nustatytas netinkamas CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus priimamas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis) – esamoje bylos proceso stadijoje nespręsti atsakovės UAB „Tauragės kurjeris“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas turėjo 14,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovų UAB „Švytis“ ir A. S. atsakovei UAB „Tauragės kurjeris“ priteista po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – esamoje bylos proceso stadijoje nespręsti atsakovės UAB „Tauragės kurjeris“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
