Baudžiamoji byla Nr. 2K-50-387/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00325-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.1;
2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.4.5.2.1; 2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės VĮ Turto banko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuria civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu:
T. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Finanza“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Alkasa“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Narduva“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 190 MGL (7153,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Finanza“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 190 MGL (7153,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Alkasa“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 190 MGL (7153,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Narduva“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 190 MGL (7153,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. O. paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai), o po to taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą ir T. O. paskirta subendrinta bausmė – 690 MGL (25 978,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. O. paskirta galutinė bausmė – 460 MGL (17 319,00 Eur) dydžio bauda, ją nuteistasis įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Alkasa“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Narduva“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su V. M. (buvusiu G.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su L. V. (buvusia Š.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su G. G.);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su A. P.);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Alkasa“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Narduva“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su V. M. (buvusiu G.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su L. V. (buvusia Š.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su G. G.);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 230 MGL (8659,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su A. P.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. R. paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai), o po to taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą ir D. R. paskirta subendrinta bausmė – 1200 MGL (45 180 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta galutinė bausmė – 800 MGL (30 120 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. R. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės (baudos) dalimi ir D. R. paskirta 10 00 MGL (37 650 Eur) dydžio bauda, įskaitant pagal paminėtą baudžiamąjį įsakymą nurodomus įskaitymus bei sumokėtą baudos dalį. Nuteistasis baudą įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Finanza“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Alkasa“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Narduva“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su V. M. (buvusiu G.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su L. V. (buvusia Š.));
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su G. G.);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 350 MGL (13 177,50 Eur) dydžio bauda (veika, susijusi su A. P.).
A. Š. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (8 nusikalstamos veikos), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir bylos dalis dėl šių nusikalstamų veikų nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta 2400 MGL (90 360 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 1600 MGL (60 240 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (baudos) dalimi ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2600 MGL (97 890 Eur) dydžio bauda, įskaitant pagal paminėtą baudžiamąjį įsakymą nurodomus įskaitymus bei sumokėtą baudos dalį. Nuteistasis baudą įpareigotas sumokėti per 36 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės likviduotos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – ir LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinės ieškovės LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją VĮ Turto banką, atstovo advokato Mariaus Grajausko apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, ir pripažinta LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių ir pareigų perėmėjai VĮ Turto bankui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. O. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Finanza“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. O. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Alkasa“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. O. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Narduva“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, T. O. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Alkasa“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Narduva“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su UAB „Eurotiekimas“).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su V. M. (buvusiu G.)).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su L. V. (buvusia Š.)).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su G. G.).
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. R. nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda palikta nepakeista (veika, susijusi su A. P.).
Kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Iš pirmosios instancijos teismo pripažintomis įrodytų T. O., D. R. ir A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad jie, be kita ko, buvo nuteisti už tai, jog, veikdami su A. Š. suburta organizuota grupe, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ lėšas. Nuteistieji, iš anksto žinodami, kad suteiktos paskolos nebus visiškai grąžintos, veikdami per juridinius ir fizinius asmenis, kreipdavosi į LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ dėl paskolos gavimo, teikdavo suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus Kredito unijos darbuotojams, o šie, suklaidinti dėl tikrų organizuotos grupės narių ketinimų, priėmė sprendimus suteikti paskolas ir jas išmokėjo, po to paskolos lėšos būdavo perduodamos nuteistajam A. Š.. Tokiu būdu, veikdami bendrai, T. O., D. R. ir A. Š., G. G., kuriam prokuroro 2021 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, apgaule įgijo: 530 000 Lt (153 498,60 Eur), kurie buvo išmokėti tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir UAB „Alkasa“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70085 pagrindu; 700 000 Lt (202 734,01 Eur), kurie buvo išmokėti tarp kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir UAB „Narduva“ 2011 m. vasario 9 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70104 pagrindu; 604 000 Lt (174 930,49 Eur), kurie buvo išmokėti tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir UAB „Eurotiekimas“ 2011 m. gegužės 31 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70113 pagrindu. Be to, tokiu būdu, veikdami bendrai, D. R. ir A. Š., G. G. apgaule įgijo: 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kurie buvo išmokėti grynaisiais pinigais V. M. (buvusi pavardė – G.) tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir V. M. 2012 m. kovo 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70143 pagrindu; 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur), kurie buvo išmokėti L. V. (buvusi pavardė – Š.) tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir L. V. 2012 m. birželio 29 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70162 pagrindu; 950 000 Lt (275 139,01 Eur), kurie buvo išmokėti grynaisiais pinigais G. G. tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir G. G. 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70165 pagrindu; 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), kurie buvo išmokėti grynaisiais pinigais A. P. tarp LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ ir A. P. 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70172 pagrindu. Taip pat tokiu būdu, veikdami bendrai, T. O., A. Š. ir G. G. apgaule įgijo 565 000 Lt (163 635,31 Eur), kurie LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ buvo išmokėti grynaisiais pinigais UAB „Finanza“ tarp šių juridinių asmenų 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 70082 pagrindu (išsamesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties 1–19 punktuose).
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas turėjo civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, priimdamas vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, o esant neaiškumų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir (ar) dydžio, turėjo imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti arba, nesant galimybės tai padaryti, turėjo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
3. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra galimybės šiuo metu tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio (turi būti aiškiai suformuluotas civilinio ieškinio pagrindas ir dalykas), todėl nusprendė pripažinti civilinei ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirminė civilinė ieškovė LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ buvo pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją VĮ Turto banką, teisė į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinta VĮ Turto bankui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu civilinė ieškovė VĮ Turto bankas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK normą, reglamentuojančią civilinio ieškinio išsprendimą, (BPK 115 straipsnį) ir nukrypo nuo teismų praktikos.
4.2. Civilinė ieškovė susiduria su atvejais, kada ji privalo perimti baudžiamosiose bylose unijų civilinius ieškinius dėl baigiamų nemokumo bylų, pati nebūdama pradinė civilinių ieškinių iniciatorė, o visa pirminė informacija, išregistravus likviduotas dėl bankroto kredito unijas, neišlieka, nes administratoriai užbaigus nemokumo procedūras jos neteikia (neturi).
4.3. Be to, civilinei ieškovei nieko nežinoma apie civilinius procesus, kadangi reikalavimo teisės VĮ Turto bankui perduodamos tik baudžiamosiose unijų, o ne civilinėse bylose, ji nėra jų šalis, todėl neturi ir negali pateikti jokios aktualios informacijos, ar ir kokiuose teismuose vyksta civiliniai procesai dėl UAB „Finanza“, UAB „Alkasa“, UAB „Narduva“, UAB „Eurotiekimas“, V. G., L. Š., G. G., A. P. suteiktų paskolų, juo labiau kokios sumos išieškotos ar ne vykdymo procese.
4.4. Nagrinėjamu atveju LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ civiliniai ieškiniai buvo pirmieji perimti, šiuo metu vyksta perėmimas reikalavimo teisių kitų kredito unijų bylose, ateityje gali būti perduotos reikalavimo teisės ir kitose baudžiamosiose bylose. VĮ Turto bankui, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, imperatyviai teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1316) nustatyta pareiga neatlygintinai perimti bankrutavusio banko, bankrutavusios kredito unijos ir bankrutavusios centrinės kredito unijos neparduotas ir kreditorių neperimtas reikalavimo teises. Tokių bylų specifika yra ta, kad šalia baudžiamųjų procesų, kuriuose pareikšti civiliniai ieškiniai, paraleliai vyksta civiliniai procesai dėl tų pačių paskolų, tačiau atsakovais juose nurodomi kiti asmenys, skiriasi įrodinėjamos aplinkybės, o civilinėse bylose naujieji ieškovai yra reikalavimo teises iš bankrutavusios unijos įsigiję privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys nemokumo procese.
4.5. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti kasatorei teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teisinėmis pasekmėmis iš esmės yra analogiški – abiem atvejais reikalavimas dėl ieškinio iš esmės nėra sprendžiamas, o civilinė ieškovė iš naujo įpareigojama rengti (ar tikslinti) ir teikti ieškinį teismui.
4.6. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį patenkina (visiškai arba iš dalies), atmeta arba, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi nustatytais išimtiniais atvejais (t. y. kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti), perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
4.7. Šiuo atveju civilinio ieškinio dydis ir apskaičiavimas yra aiškūs, pateikti dar LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2022 m. lapkričio 8 d. civiliniame ieškinyje ir kasatorei nėra žinoma, kad duomenys būtų keitęsi, tai patvirtino ir pradinė kreditorė LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“, 2024 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo teisių perdavimo–priėmimo aktu nurodydama perduodamos reikalavimo teisės (civilinio ieškinio) dydį – 2 339 256,80 Eur. Net ir patys nuteistieji pripažino savo kaltę ir neneigė padarytos žalos LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 127 puslapis). Todėl nėra pagrindo ir taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyto išimtinio atvejo, o tai reiškia, kad civilinis ieškinys turėjo būti išnagrinėtas ir visiškai arba iš dalies tenkintas.
4.8. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje nurodoma, kad civilinio ieškinio pareiškimo pagrindai yra: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) įtariamojo (kaltinamojo) veikoje esantys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos egzistuojantis priežastinis ryšys. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad nuosprendžiu patvirtinti visi trys civilinio ieškinio pagrindai (nurodytas žalos dydis; kaltinamieji pripažinti kaltais apkaltinamuoju nuosprendžiu; nustatytas priežastinis ryšys – kaltinamieji pripažino padarytą žalą ir gailėjosi dėl jos), todėl teismas privalėjo tenkinti ieškinį. Esant visoms sąlygoms tenkinti civilinį ieškinį, bet neva dėl neaiškaus (netikslaus) ieškinio dydžio perdavus jį civilinio proceso tvarka, iš esmės pažeidžiami civilinio ieškinio instituto tikslai – valstybės požiūriu, neracionalu, o žalą patyrusio asmens (šiuo atveju kasatorės) požiūriu, nepatogu pradėti du procesus: baudžiamąjį (kurio metu siekiama išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn ją padariusį asmenį) ir kitą – civilinį (kuriame žalą patyręs asmuo turėtų iš naujo įrodinėti žalos dydį). Būtent procesinės ekonomijos ir nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens teisių gynybos interesais BPK yra nustatytas žalos atlyginimo mechanizmas, leidžiantis baudžiamojo proceso metu siekti ne vien tik grynajai baudžiamajai teisenai būdingų tikslų, bet ir spręsti turtinio pobūdžio klausimą dėl žalos atlyginimo.
4.9. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo motyvus (ieškinys pasenęs, nes datuojamas 2022 m. lapkričio 8 d.; susijusiose civilinėse bylose galėjo būti vykdymo procese realizuotas įkeistas turtas ar iš dalies išieškotos priteistos skolos; neįtraukti visi suinteresuoti asmenys ir pan.), išimtis, nustatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, tampa taisykle – toks ieškinys niekada nebus tikslus (aktualus), nes praeina tam tikras laiko tarpas po ieškinio pateikimo ir teismo sprendimo priėmimo, ypač baudžiamosiose bylose, kur procesas ilgesnis, o ieškinys reiškiamas ne teisme, o ikiteisminiame tyrime. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog atvejais, kai civiliniam ieškovui žalos atlyginimas yra priteisiamas tiek baudžiamajame procese, tiek civilinio proceso tvarka tuo pačiu pagrindu, svarbiausia yra vykdymo proceso metu užtikrinti, kad iš nuteistojo (atsakovo) nebūtų išieškota didesnė suma, negu šis asmuo savo veiksmais padarė žalos (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNzgtMzA3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-78-307/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-78-307/2018">1A-78-307/2018</a>; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>). Akivaizdu, kad nėra rizikos dėl skolos (žalos) dubliavimosi, tačiau, net ir hipotetiškai kasatorei išieškojus daugiau, kaltinamieji savo interesus gali ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis).
4.10. Teismų praktikoje nurodoma, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04OS02ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-89-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-89-689/2021">2K-7-89-689/2021</a>). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad civiliniai ieškiniai – sudėtinė baudžiamosios bylos dalis, todėl civilinio ieškinio nagrinėjimas kartu su baudžiamąja byla suteikia nukentėjusiesiems galimybes ginti savo teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo (BPK 28 straipsnis, 110 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55/2007">2K-55/2007</a>).
4.11. Teikdama patikslintą 2022 m. lapkričio 8 d. civilinį ieškinį, LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“, be kita ko, pateikė jai žinomus aktualius duomenis ir informaciją visais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodytais aktualiais klausimais, jokia papildoma informacija ir duomenys kasatorei 2024 m. rugsėjo 11 d. aktu iš LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ nebuvo perduoti, kasatorė neturi pagrindo abejoti pradinės kreditorės perduotos informacijos patikimumu. Be to, patys kaltinamieji nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kad tikrai kasatorei perduoto civilinio ieškinio likutis būtų kitoks (sumažėjęs), priešingai, pripažino savo kaltę, todėl šiuo atveju byloje buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie leistų priteisti prašomą skolą.
4.12. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ reikalavimo teisių 2024 m. rugsėjo 11 d. perdavimo–priėmimo aktu taip pat buvo perduoti civiliniai ieškiniai iš esmės analogiškose baudžiamosiose bylose: 1) 155 891,86 Eur reikalavimo teisė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-1165/2024; 2) 351 113,54 Eur reikalavimo teisė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MC04NTkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-60-859/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-60-859/2024">1-60-859/2024</a>.
4.13. Abiejose nurodytose bylose priimti kasatorei palankūs teismų sprendimai ir civiliniai ieškiniai visiškai ar iš dalies tenkinti – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-689-1165/2025 priteisė 80 356,63 Eur turtinei žalai atlyginti (nuosprendis dėl civilinio ieškinio nėra apskųstas), o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzYtNDk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-36-497/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-36-497/2025">1A-36-497/2025</a> tenkino VĮ Turto banko apeliacinį skundą (beje, tie patys kaltinamieji, kaip ir nagrinėjamoje byloje), pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria VĮ Turto banko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir kasatorės civilinį ieškinį tenkino visiškai bei priteisė kasatorės naudai solidariai iš nuteistųjų 351 113,54 Eur žalai atlyginti.
4.14. Pažymėtina, kad minėtose bylose buvo nagrinėjamos tos pačios civilinio ieškinio aplinkybės, kaip ir nagrinėjamoje byloje – neva civiliniuose procesuose pagal tas pačias paskolas visai ar iš dalies išieškota (grąžinta), neaiškus palūkanų apskaičiavimas ir pan. VĮ Turto bankas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, skolos grąžinimo ar palūkanų skaičiavimo (dėl pastarųjų administratorius nepateikė jokių papildomų skaičiavimų, t. y. skaičiuotos paskolos sutartyse nurodytos palūkanos), nebuvo traukiami į bylas jokie nauji suinteresuoti asmenys, tačiau teismams, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo kliūtis reikalavimus dėl civilinių ieškinių išnagrinėti iš esmės, konstatuoti, kad įrodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, ir visiškai ar iš dalies tenkinti ieškinius.
4.15. Teismų praktika analogiškose bylose skiriasi ne tik skirtingų instancijų, bet ir tos pačios instancijos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzYtNDk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-36-497/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-36-497/2025">1A-36-497/2025</a>), todėl aktualus kasacinės instancijos teismo išaiškinimas, ar tikrai turėtų būti tokiais atvejais taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis perduodant iš naujo nagrinėti ieškinį civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose dėl tariamai neaiškaus civilinio ieškinio dydžio.
4.16. Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, būtų pradėta formuotis prieštaringa teismų praktika (tos pačios instancijos apeliacinis teismas analogiškose bylose skirtingai sprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą), taip susidarytų situacija, kad BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis taptų taisykle paprastai daug paskolų išdavimo epizodų turinčiose kredito įstaigų baudžiamosiose bylose, o tai padėtų kaltinamiesiems vilkinti turtinės žalos atlyginimo procesą, nors įsiteisėjusiais nuosprendžiais jau būtų pripažinta jų baudžiamoji atsakomybė ir kalti veiksmai.
4.17. Skundžiama nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1-2537-1222/2025 nustatė terminą trūkumams šalinti, o jų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas kasatorei. Trūkumai nurodyti tie patys, kaip ir skundžiamos nutarties 39–41 punktuose, t. y. pirmosios instancijos teismas negali spręsti trūkumų (ne)buvimo klausimo kitaip, nei jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, todėl tik kasacinio teismo sprendimas padėtų galutinai išaiškinti BPK 115 straipsnyje nurodytos išimties taikymo ribas.
4.18. Šiuo atveju, panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, būtų iš esmės išspręstas reikalavimas dėl civilinio ieškinio, kaip tai padarė Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzYtNDk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-36-497/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-36-497/2025">1A-36-497/2025</a>.
5. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras T. Dorelaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės ieškovės VĮ Turto banko kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
5.1. Kasatorės argumentai nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas teismų praktikos, tinkamai pritaikė BPK 115 straipsnio 2 dalies normas, motyvuotai konstatuodamas, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, kad civilinei ieškovei reikia patikslinti civilinio ieškinio reikalavimus, pateikti papildomus duomenis apie neatlygintas paskolos dalis, o tam reikalingas papildomas laikas bei duomenys.
5.2. Šioje byloje teismai konstatavo, kad kasatorės pateiktas civilinio ieškinio dydis ir apskaičiavimas nėra aiškūs.
5.3. Kasatorė nurodė, jog, suteikus paskolas (sutarčių Nr. 70082, 70085, 70104, 70113, 70143, 70162, 70165, 70172) ir jų negrąžinus, LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ iš viso padaryta 2 339 256,80 Eur žala, prašant priteisti ir įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5.4. Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas A. Alimas atsiliepime akcentavo, kad pareikštu civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti ne tą žalą, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos pasekme, o didesnę žalą, kuri atsirado iš paskolų sutarčių. Aplinkybė, kad civilinio ieškinio suma yra didesnė, nei nuteistiesiems inkriminuota įgyto svetimo turto suma, patvirtina, kad tarp patirtos žalos ir nuteistųjų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
5.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTY5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-695/2020">e3K-3-286-695/2020</a> priteisė ieškovei LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ solidariai iš Unijos valdybos ir Paskolų komiteto narių 391 329,62 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas.
5.6. Patikslintame 2022 m. lapkričio 8 d. LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ civiliniame ieškinyje nurodyta, jog tam tikros dalys suteiktų paskolų UAB „Finanza“, UAB „Alkasa“, UAB „Narduva“, UAB „Eurotiekimas“, V. M. (buvusiam G.), G. G., L. V. (buvusiai Š.) ir A. P. LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ buvo grąžintos. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog, nevykdant prievolių pagal sudarytas paskolos sutartis, jos buvo nutrauktos, perduodant vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Be to, sudarant paskolos sutartis su L. V., G. G., UAB „Alkasa“, be kita ko, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kuris, siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, faktiškai buvo įgytas organizuotos grupės narių. Šis turtas priverstinio vykdymo metu buvo pardavinėjamas varžytynėse. Ieškinyje nurodyta ir tai, jog L. V. įkeisto turto realizavimas tęsiamas. Apeliacinės instancijos teismui duomenų apie ieškinyje nurodytus negrąžintų apgaule įgytų paskolų likučius nepateikta, nenurodytas pagrindas, būdas, kaip apskaičiuotos į prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį įskaičiuotos palūkanos, nenurodyta jų skaičiavimo tvarka, dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, siekdamas teisingai išspręsti civilinį ieškinį.
5.7. Kaip matyti iš teismų sprendimų, tiek civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma yra susijusi su būtent minėtoms bendrovėms, kurioms faktiškai vadovavo nuteistieji, suteiktų paskolų negrąžinimu ir palūkanų sumokėjimu ir apima tiek Unijos darbuotojų, tiek ir šioje byloje pripažintų kaltais asmenų padarytą žalą, todėl asmenys, kuriems civilinio proceso tvarka civilinėje byloje priteistas žalos atlyginimas, turi teisę reikalauti iš šioje byloje pripažintų kaltais asmenų, kaip solidariai atsakingų už žalą, priteisti atitinkamas padarytos žalos atlyginimo dalis.
5.8. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, laikėsi civilinės teisės nuostatų ir BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepadarė esminių BPK reikalavimų, keliamų civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, pažeidimų ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą pripažinti LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių ir pareigų perėmėjai VĮ Turto bankui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Civilinės ieškovės VĮ Turto banko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas BPK 115 straipsnio 2 dalį bei nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, nepagrįstai nusprendė klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju civilinis ieškinys turėjo būti išnagrinėtas ir visiškai ar iš dalies tenkintas.
8. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją VĮ Turto banką, atstovo advokato M. Grajausko apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti visą civilinį ieškinį.
9. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau bylos dalį dėl civilinio ieškinio perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, pripažino LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių ir pareigų perėmėjai VĮ Turto bankui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą priėmė pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
11. BPK 326 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšių sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas nė vienas pagrindas, leidžiantis bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl civilinio ieškinio klausimą apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti pats, kaip to ir buvo prašoma apeliaciniame skunde.
12. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
13. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tik išimtiniais atvejais gali būti taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalis, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Taip yra dėl to, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo civilinį ieškinį išspręsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2009">2K-171/2009</a>, 2K-299-699/2016).
14. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą.
15. BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo nuostatos, atsižvelgiant į šiame skyriuje („Apeliacinis procesas“) nurodytus ypatumus. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį.
16. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai ar siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173-648/2017, 2K-64-648/2025). Taigi viena esminių apeliacinio proceso priemonių, suteikta baudžiamojo proceso įstatymo, yra būtent papildomo įrodymų tyrimo atlikimas, jo metu galima iš naujo ištirti bylos duomenis, t. y. atlikti veiksmus, reikalingus įrodymams išsamiai ištirti ir jiems vertinti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra trūkumų, o konkrečiai, susijusių su civiliniu ieškiniu prašomo žalos (jos dydžio) atlyginimo klausimo sprendimu, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti.
17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo (tik šiuo klausimu ir buvo pateiktas civilinės ieškovės apeliacinis skundas), o to nepadaręs, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio reikalavimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies taikymo
18. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Kasatoriaus nuomone, civilinio ieškinio dydis ir pagrindas aiškus, todėl ieškinys turėjo būti sprendžiamas iš esmės ir visiškai arba iš dalies tenkintas.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje susiklosčiusi situacija visiškai atitinka BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, kadangi šiuo metu tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, jo reikalavimus būtų įmanoma tik civilinei ieškovei patikslinus civilinio ieškinio reikalavimus ir pateikus papildomus įrodymus, įrodančius prašomų priteisti palūkanų dydį bei jų susidarymo pagrindą, taip pat ir aktualius duomenis apie iki šiol neatlygintas paskolos dalis. To padaryti neatidėjus šios baudžiamosios bylos nėra galimybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad būtina išsiaiškinti, ar dėl šioje baudžiamojoje byloje analizuojamų aštuonių paskolų suteikimo žalos atlyginimo klausimas nebuvo (nėra) nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, taip išsprendžiant galimą ieškinių tapatumo klausimą; taip pat vertinant byloje minimas aplinkybes, esant pagrindui, spręsti klausimą dėl reikalingumo įtraukti į procesą trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies.
20. Kaip jau buvo minėta, BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).
21. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji tik imitavo sutartinius teisinius santykius, paskolos sutarčių sudarymas buvo nusikalstamos veikos padarymo – apgaulės panaudojimo – būdas, todėl civilinės ieškovės prašoma priteisti suma pagrįstai pripažinta nusikaltimais padaryta žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės pateiktos medžiagos reiškiamiems reikalavimams pagrįsti matyti, kad civilinė ieškovė iš nuteistųjų prašo priteisti ne tik išduotų ir negrąžintų paskolų sumas, bet ir nesumokėtas palūkanas už išduotas paskolas. Pagal formuojamą teismų praktiką, negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-303/2017">2K-152-303/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>). Kilus klausimų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, tai galima išsiaiškinti apklausus civilinės ieškovės atstovą ar pasitelkiant specialistą.
22. Sprendžiant byloje ieškinių tapatumo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę, tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>, 2K-7-89-511/2023).
23. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą, o teismas, neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikšto civilinio ieškinio ribų, privalo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Teismas neturi pagrindo nustatinėti kitų baudžiamojoje byloje nedalyvavusių ir civiliniame ieškinyje nenurodytų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą tokių asmenų atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185-648/2023">2K-185-648/2023</a>).
24. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš esmės tos pačios sumos tuo pačiu pagrindu priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>, 2K-35-976/2024), dvigubo žalos atlyginimo išieškojimo vykdymo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-823/2024">3K-3-112-823/2024</a>), tačiau tai turi būti užtikrinta vykdymo procese (CPK 647 straipsnis).
25. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegijai nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo civilinės ieškovės apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl civilinio ieškinio naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria pripažinta LDB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių ir pareigų perėmėjai VĮ Turto bankui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui.
Perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Artūras Ridikas
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
