R. G. pagal BK 180 str., 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-648/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07963-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.4.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajai R. G., jos gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. ir jos gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu R. G. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – R. G. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 69 straipsniu, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pritaikyti šie įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš M. K., A. T. ir R. G. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteistas 172,28 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš M. K., A. T. ir R. G. civilinio ieškovo J. S. naudai solidariai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje taip pat buvo nuteisti ir M. K. bei A. T., tačiau dėl jų kasacinių skundų nebuvo gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama kartu su A. T. ir M. K. bendrininkų grupe, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. S. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2020 m. vasario 22 d. apie 3 val. buto, (duomenys neskelbtini), svetainėje, A. T. sudavus du smūgius rankomis J. S. į veidą, M. K. kartu su A. T. pargriovė J. S. ant grindų ir R. G. kartu su A. T. ir M. K. gulinčiam J. S. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. A. T. uždėjo J. S. polietileninius maišelius ant galvos ir jį dusino. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. T. nutempus nukentėjusįjį J. S. į miegamąjį kambarį ir pagriovus jį ant grindų, R. G. kartu su A. T. ir M. K. rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių J. S. į įvairias kūno vietas. A. T. uždėjo J. S. ant galvos polietileninį maišelį ir jį dusino. Tokiu būdu R. G., A. T. ir M. K. bendrais veiksmais iš viso ne mažiau kaip 29 trauminiais poveikiais nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nukentėjusiojo J. S. parodymus vertino atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių tiek jo atvykimo pas R. G. laiką, tiek ir sužalojimo aplinkybes. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinti nukentėjusiojo motinos R. S. ir pusbrolio V. D., su kuriuo tą pačią dieną nukentėjusysis susisiekė, parodymai, SMS susirašinėjimai, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) turinys ir nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, pernelyg didelę reikšmę apylinkės teismas suteikė kaltinamųjų ir su jais susijusios liudytojos T. S.-R. parodymams, neskyrė pakankamo dėmesio byloje surinktų įrodymų visumos analizei, todėl padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų pakankamumo.

3. Nuteistiesiems kaltinimas buvo pateiktas dėl plėšimo, nurodant, kad jie ne tik smurtavo prieš J. S., bet ir pagrobė iš jo 150 Eur ir mobiliojo ryšio telefoną. Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nukentėjusiojo turtas nebuvo pagrobtas, o smurtas prieš jį naudotas ne siekiant užvaldyti jo turtą, kas yra privalomas plėšimo nusikalstamos veikos sudėties požymis. Iš kaltinimo pašalinus su svetimo turto pagrobimu susijusias faktines aplinkybes, nuteistųjų veika perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistoji R. G. ir jos gynėjas advokatas M. Monkevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo J. S. parodymus laikė patikimais, tai iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su J. S. asmenybe (nevertino įrodymų šaltinio patikimumo), nevertino byloje esančių medicinos dokumentų, charakterizuojančių nukentėjusiojo asmenį. Teismas J. S. neblaivumu grindė šio parodymų patikimumą. Teismo liko neįvertinta ta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo įsipareigojęs pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, kuriais turėjo būti grindžiama J. S. byloje pateikta įvykių versija apie tai, kad jį neva sumušė kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir teismui nenurodė nepateikimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo J. S. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, prieštarauja savo paties išvadai dėl būtinumo J. S. ir R. G. parodymus vertinti kritiškai, todėl dėl šios dalies teismo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių.

4.3. Liudytojos R. S. parodymai vertinti taip pat pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi šie yra melagingi ir nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepatikimus vertino liudytojos T. S.-R. parodymus.

4.4. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog svarbiausią reikšmę turinčios aplinkybės dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo buvo dėstomos skirtingai. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra patikimų duomenų, kur iki įvykio ir po jo buvo nukentėjusysis, liko nepašalinti prieštaravimai tarp visų kaltinamųjų bei liudytojos T. S.-R. ir nukentėjusiojo parodymų dėl incidento laiko, o jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad R. G. ir kiti kaltinamieji kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusįjį smurtavo, nėra. Tai reiškia, kad liko nepašalintos abejonės, jog J. S. galėjo jam nustatytus sužalojimus patirti kitomis nei jo nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad negalima paneigti, jog nukentėjusysis dėl savo būklės (buvo neblaivus) įvykio metu galėjo klaidingai įvertinti situaciją.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios R. G. ir jos gynėjo advokato M. Monkevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnio 2 ir 3 dalys, 324 straipsnio 6 dalis)

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190- 648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-697/2016">2K-222-697/2016</a>, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.).

8. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau prieš nuspręsdamas, kad dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas, kad pašalintų šias abejones. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-628/2022">2K-109-628/2022</a>, 2K-215-942/2022).

9. Šie reikalavimai taikomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo priimamiems nuosprendžiams. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal šio straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių pagrįstumo ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67/2012">2K-67/2012</a>, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį ar jį pakeisdamas, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Toks nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-648/2022">2K-116-648/2022</a>, 2K-7-495/2023).

10. Išnagrinėjusi kasacine tvarka baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 324 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus procese. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl R. G. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką yra prieštaringos ir nenuoseklios, todėl keliančios abejonių.

11. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas jį grindė nukentėjusiojo J. S. parodymais, kurie buvo vienas pagrindinių tiesioginių įrodymų. Šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai nukentėjusiojo J. S. ir nuteistosios R. G. parodymai apie įvykio eigą yra iš esmės skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog šių asmenų santykiai buvo konfliktiški, jie turi pagrindą apkalbėti vienas kitą ir dėl to nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymai turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, to realiai neįgyvendino – J. S. parodymus įvertino prieštaringai ir selektyviai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas J. S. parodymų patikimumą, pažymėjo, jog nenuosekli yra tik nukentėjusiojo parodymų dalis dėl T. S.-R. įsitraukimo į nusikalstamą veiką ir toks nenuoseklumas byloje nėra reikšmingas, nes minėtai liudytojai įtarimai nebuvo pateikti (nuosprendžio 12 punktas). Tačiau vėliau nuosprendyje, pasisakydamas dėl T. S.-R. parodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi būtent nenuoseklia pripažinta J. S. parodymų dalimi, kurioje teigiama, kad T. S.-R. ne tik matė prieš jį atliekamus smurtinius veiksmus, bet tam tikra dalimi galimai prie jų prisidėjo (nuosprendžio 16 punktas). Pažymėtina, kad ir liudytojos T. S.-R. parodymai gali būti reikšmingi R. G. keliamai versijai dėl jųdviejų neįsitraukimo į fizinius konflikto veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė apie pirmosios instancijos teismo įvertintus nukentėjusiojo medicininius duomenis, rodančius jo polinkį susijaudinus į agresiją, savęs vienpusišką vertinimą, poreikių tenkinimą fantazijose, kas turi įtakos vertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą ir patikimumą. Juolab, kad su kiekviena apklausa ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė vis detaliau, smurto apimtis keitėsi (suduotų smūgių skaičius, smaugimo aplinkybės, R. G. atliktų veiksmų pobūdis ir t.t.), konflikto laikas ilgėjo (pavyzdžiui, apklausiamas teisme nurodė, kad prieš jį buvo smurtaujama 2 valandas). Apeliacinės instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio ir nevertino, tuo pačiu nepašalino ir prieštaravimų, kuriuos nuosprendyje išteisindamas kaltinamuosius, nurodė pirmosios instancijos teismas (dėl konflikto pradžios laiko, jo trukmės ir pan.). Taigi apibendrinant pasakytina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra pašalinti bylai reikšmingi prieštaravimai dėl nuteistosios R. G. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

12. Kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Šiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę iš naujo vertinti bylos įrodymus, taip pat, atlikus įrodymų tyrimą, nuosprendį grįsti naujais įrodymais ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus nuosprendžius ar nutartis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ar siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284-648/2016). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra skirtingos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-976/2018">2K-324-976/2018</a>, 2K-11-654/2024).

13. Tam, kad būtų pašalinti esami prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir kasatorės bei liudytojos T. S.-R. nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo. Nors nagrinėjamoje byloje nei prokuroras, nei gynyba neprašė apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimo (4 t., b. l. 83–90), tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia, tačiau sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi priimti įvertinęs jo būtinumą konkrečioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539/2010">2K-539/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-976/2018">2K-324-976/2018</a>).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo būtina atlikti įrodymų tyrimą, rodo ir byloje teismo iniciatyva pakeistas kaltinimas, t. y. buvo šalinamos kai kurios kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės, dėl to kaltinime nurodyta veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį. Apie tai, kad kaltinimas gali būti keičiamas, kaltinamasis proceso metu turi būti informuojamas ir jam sudaroma galimybė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 256 straipsnio 3 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pranešęs kaltinamiesiems apie galimą veikos kvalifikavimo pakeitimą, tačiau, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, o apeliaciniuose skunduose nekeliant klausimo dėl veikos perkvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva atliktas kaltinime nurodytos veikos perkvalifikavimas neinformuojant išteisintųjų šiuo atveju yra siurprizinis ir pažeidžia jų teisę į gynybą.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. G. dalyvavimo padarytos nesilaikant BPK įtvirtinto reikalavimo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, neišnaudojus visų galimybių nustatyti tiesą byloje, be to, pažeista kaltinimo keitimo tvarka (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnio 2 ir 3 dalys, 324 straipsnio 6 dalis). Tai laikytina esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16. Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas turi pašalinti aptartus šioje nutartyje prieštaravimus, įvertinti įrodymus laikydamasis jų vertinimo taisyklių, taip pat padaryti aiškias, logiškas ir motyvuotas išvadas dėl R. G. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Atsižvelgiant į tai, kad naujai atlikus įrodymų tyrimą teismo išvados dėl R. G. padarytos nusikalstamos veikos gali turėti reikšmės kitiems nuteistiesiems (bendrininkavimo instituto taikymas, civilinio ieškinio išsprendimas ar kt.), be to, konstatuotas teisės į gynybą pažeidimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, byla grąžinama iš naujo nagrinėti visa apimtimi (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis