A. V. pagal BK 260 str., 199 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-976/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52528-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Jolitos Juškaitės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl K. J.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl K. J.) – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl E. P.) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl E. P.) – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. L., M. K. ir A. V. nukentėjusiojo naudai solidariai priteista 4000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. L., V. K., M. K. ir A. V. nukentėjusiosios naudai priteista 5000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas ir kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl K. J.) perkvalifikuota į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl E. P.) perkvalifikuota į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. V. šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. L., M. K., V. K., M. G., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, jam veikiant bendrininkų grupe su M. K. ir R. L., siekiant Islandijoje platinimo tikslu įgyti iš Lietuvos Respublikos kontrabanda atgabentą narkotinę medžiagą – kokainą, 2017 m. gegužės 26 d. naktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. nukentėjusiajai K. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, kuriuos M. K. nurodymu K. J. prarijo. Toliau, jiems tęsiant savo nusikalstamą veiką ir veikiant bendra tyčia, M. K. suplanavus narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto gabenimo maršrutą, R. L. kartu su M. K. užsakė ir nupirko skrydžio lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keblaviko (Keflavik) tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, o M. K. užsakius automobilį, R. L. 2017 m. gegužės 26 d. rytą, lydėdama nukentėjusiąją K. J., vyko su ja iš Šiaulių miesto į Rygos oro uostą, Latvijoje, ir vykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respublikos teritoriją, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Valstybės sienos apsaugos Šiaulių užkardos Kalvių–Meitenės kontrolės punktą, esantį Kalvių kaime, Satkūnų seniūnijoje, Joniškio rajone, neturint leidimo ir sąmoningai nepateikiant muitinės kontrolei, K. J. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, neteisėtai kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. L., M. K. ir A. V., veikdami bendra tyčia, gabeno nukentėjusiąją K. J. ir neteisėtai, turėdami tikslą platinti, jos skrandyje narkotinę medžiagą – kokainą iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje, R. L. skrendant lėktuvu, tokiu būdu sukeldami pavojų K. J. gyvybei. 2017 m. gegužės 27–28 d., tiksliai nenustatytą dieną, M. K. pranešus A. V. apie į Reikjaviką, Islandijoje, neteisėtai pristatytą narkotinę medžiagą – kokainą ir nurodžius jo atsiėmimo vietą, R. L. Islandijoje, Reikjavike, atvykusiam A. V. perdavė K. J. skrandyje neteisėtai, kontrabanda atgabentą tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 60 vnt. paketėlių, ir tokiu būdu platino šią narkotinę medžiagą.

2. A. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, jam veikiant bendrininkų grupe su M. K. ir R. L., siekiant Islandijoje platinimo tikslu įgyti iš Lietuvos Respublikos kontrabanda atgabentą narkotinę medžiagą – kokainą, 2017 m. rugpjūčio 5 d. anksti ryte bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. nukentėjusiajam E. P. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, perdavė nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, kuriuos M. K. nurodymu E. P. prarijo. Toliau A. V., M. K. ir R. L. veikiant bendrininkų grupe, tęsiant savo nusikalstamą veiką ir veikiant bendra tyčia, M. K. suplanavus narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto gabenimo maršrutą, R. L. užsakė ir nupirko skrydžio lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keblaviko tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, o M. K. užsakius automobilį, R. L. 2017 m. rugpjūčio 5 d., lydėdama nukentėjusįjį E. P., vyko su juo iš Šiaulių miesto į Rygos oro uostą, Latvijoje, ir vykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respublikos teritoriją, kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Valstybės sienos apsaugos Šiaulių užkardos Kalvių–Meitenės kontrolės punktą, esantį Kalvių kaime, Satkūnų seniūnijoje, Joniškio rajone, neturint leidimo ir sąmoningai nepateikiant muitinės kontrolei, E. P. skrandyje slėptą narkotinę medžiagą – kokainą, supakuotą į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, neteisėtai kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami bendra tyčia, R. L., M. K. ir A. V. gabeno nukentėjusįjį E. P. ir neteisėtai, turėdami tikslą platinti, jo skrandyje narkotinę medžiagą – kokainą iš Rygos, Latvijoje, į Reikjaviką, Islandijoje, skrendant lėktuvu, tokiu būdu sukeldami pavojų E. P. gyvybei. 2017 m. rugpjūčio 6 d., M. K. pranešus A. V. apie į Reikjaviką, Islandijoje, neteisėtai pristatytą narkotinę medžiagą – kokainą ir nurodžius jo atsiėmimo vietą, R. L. Reikjavike, Islandijoje, atvykusiam A. V. perdavė E. P. skrandyje neteisėtai, kontrabanda atgabentą tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, supakuoto į ne mažiau kaip 47 vnt. paketėlių, ir tokiu būdu platino šią narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 2601 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes yra bausmę švelninantis ir nuteistojo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, perkvalifikavo A. V. nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl K. J.) į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl E. P.) – į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Teismas iš naujo išsprendė ir bausmių, paskirtų už šiuos atskirus nusikaltimus, taip pat ir galutinės bausmės paskyrimo klausimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė J. Juškaitė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Netenkinus šio prašymo, kasatoriai prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti A. V. švelnesnę bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 2601 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė šių nusikaltimų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir A. V. paskyrė per griežtą bausmę. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikdami prioritetą prieš kitus, nepagrįstai teisingais ir patikimais laikė ne nuteistųjų A. V. ir M. K., o nuteistosios R. L., turinčios procesinį suinteresuotumą, ir nukentėjusiųjų K. J., E. P., turinčių psichikos sutrikimų, prieštaringus parodymus, įrodymais pripažino duomenis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų (Islandijos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją), visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir nesiėmė visų įmanomų priemonių tokioms aplinkybėms nustatyti, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, nuosprendžius grindė ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o prielaidomis. Nurodyti BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, teisės į teisingą teismo procesą, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.

4.2. Žemesnės instancijos teismai, grįsdami A. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi kitos nuteistosios R. L. parodymais, kad Islandijoje ji du kartus perdavė narkotines medžiagas A. V.. Nuteistoji R. L. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuolat vartodavo įvairias narkotines medžiagas (amfetaminą, kanapes). Šios medžiagos tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą ir smegenų veiklą, todėl asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, gali sutrikti ar dingti atmintis, toks asmuo gali maišyti faktines aplinkybes, jų seką, laiką ir kitas aplinkybes. Be to, žemesnės instancijos teismai negalėjo vadovautis nuteistosios R. L. parodymais ir laikyti jų patikimais, nes jie yra prieštaringi. Ši nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu nuolat keitė savo parodymus ir vis detaliau nurodė įvykių aplinkybes, t. y. pirmosios apklausos metu (2017 m. gruodžio 7 d., nuo tiriamų įvykių praėjus keliems mėnesiams) R. L. davė abstrakčius parodymus, o paskutinės apklausos metu (2022 m. kovo 29 d.) nuteistoji gebėjo itin detaliai nurodyti prieš penkerius metus įvykusius įvykius. Teismai, vertindami nuteistosios R. L. parodymų patikimumą, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ji, siekdama sumažinti savo pačios atsakomybę, turėjo tikslą apkaltinti ir apkalbėti tiek A. V., tiek ir kitus nuteistuosius. Tikėtina, kad už tokių parodymų davimą R. L. buvo pažadėta, jog jai bus paskirta švelnesnė bausmė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistajai R. L. pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnes nei sankcijose nustatytas bausmes.

4.3. Žemesnės instancijos teismai, grįsdami A. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi ir nukentėjusiųjų K. J., E. P., turinčių įvairių psichikos sutrikimų, parodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai K. J. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Asmuo, kamuojamas (duomenys neskelbtini), yra impulsyvus, tokiam asmeniui būdingas apgaulingas elgesys (pasireiškiantis melavimu), nuolatinis neatsakingumas ir kitos neigiamo pobūdžio savybės. Be to, asmuo, sergantis (duomenys neskelbtini), patiria atminties problemų, kenčia nuo užmaršumo. Tuo tarpu nukentėjusiajam E. P. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus E. P. psichologinį tyrimą buvo nustatyta, kad nukentėjusysis nesugeba nuosekliai analizuoti ir daryti loginių išvadų, yra patiklus, nesavikritiškas, greitai pasitiki kitais žmonėmis. Asmenys, turintys (duomenys neskelbtini), turi silpną abstraktų analitinį mąstymą – gebėjimą matyti bendrą vaizdą, apibendrinti, susieti simbolius, įvykius ar reiškinius, numatyti galimas pasekmes ar priežastis. Tokio tipo asmenys visuomet kaltina aplinką ir (ar) aplinkinius, neturi savikritikos bei kritinio mąstymo, yra apatiški arba radikalūs.

4.4. Nurodytos nukentėjusiųjų savybės atsispindi ir jų duotuose parodymuose, jie yra itin nenuoseklūs, prieštaringi. Nukentėjusioji K. J. net negalėjo nurodyti, kiek kartų ji gabeno galimai narkotines medžiagas, kas jas iš jos perėmė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji apskritai atsisakė duoti parodymus dėl blogos sveikatos būklės. Priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. P. neatpažino A. V., apklausų metu negalėjo pateikti detalių apie įvykusius įvykius (negalėjo įvardyti, kokiam asmeniui buvo perduotos jo gabentos galimai narkotinės medžiagos) ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiuosius K. J. ir E. P. siejo artimi santykiai su nuteistąja R. L. (K. J. gyveno pas R. L., kartu mokėsi). Todėl neatmestina tikimybė, kad nukentėjusieji davė tokius parodymus, kokius paprašė duoti nuteistoji R. L., kuri šiuo atveju siekė bet kokiu būdu palengvinti savo atsakomybę.

4.5. Žemesnės instancijos teismai, nurodydami, kad nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ir vertindami juos kaip savarankiškus įrodymus, padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažįstami savarankišką įrodomąją reikšmę ir galią turinčiais įrodymais, jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, o galima tik patikrinti kitus byloje esančius įrodymus. Grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, galima tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Tačiau šiuo atveju kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo.

4.6. Be nuteistosios R. L., kuri suinteresuota palengvinti savo atsakomybę ir ją permesti kitiems asmenims, parodymų, jokie kiti objektyvūs įrodymai (garso ar vaizdo įrašai, susirašinėjimai ir pan.) nepatvirtina A. V. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Nors A. V. buvo Islandijoje tuo metu, kai vyko galimai narkotinių medžiagų gabenimas į šią šalį, ten buvo susitikęs su nuteistąja R. L. ir nukentėjusiąja K. J., su jomis leido laiką, pirko joms lėktuvo bilietus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis perėmė iš nuteistosios R. L. nenustatytą kiekį nenustatytos narkotinės medžiagos, už šias medžiagas atsiskaitė ir jas kam nors perdavė (platino). Žemesnės instancijos teismai rėmėsi Islandijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija apie nuteistosios R. L., nukentėjusiosios K. J., nuteistojo A. V. atvykimą į Islandiją ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų (nuteistojo A. V. turimų banko sąskaitų išrašų) apžiūros protokolu, tačiau šie netiesioginiai įrodymai nepatvirtina, kad A. V. yra kaip nors susijęs su narkotinių medžiagų platinimu.

4.7. Teismai minėtų duomenų apskritai negalėjo pripažinti įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Islandijos teisėsaugos institucijos pateikė informaciją, kad 2017 m. gegužės 30 d. nuteistoji R. L. ir nukentėjusioji K. J. išskrido iš Islandijos, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog nurodytą dieną jos nespėjo į skrydį ir iš šios šalies neišvyko. Dėl to kyla pagrįstų abejonių ir dėl kitos Islandijos teisėsaugos institucijų pateiktos informacijos patikimumo, t. y. kad A. V. 2017 m. rugpjūčio 6 d. atskrido į Islandiją. Be to, teismai, atsižvelgdami į A. V. turimų banko sąskaitų išrašus, kad 2017 m. rugpjūčio 4–8 d. jokių bankinių operacijų nebuvo atlikta, nepagrįstai nusprendė, jog tuo metu nuteistasis buvo būtent Islandijoje. Tačiau vien ši aplinkybė nurodyto fakto neįrodo – tai turėjo būti patvirtinta kitais byloje surinktais tiesioginiais įrodymais. Teismai to nevertino ir vadovavosi išimtinai tik nuteistosios R. L. parodymais.

4.8. Žemesnės instancijos teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Byloje nebuvo apklaustas latvis J. Z., kuris buvo kartu su A. V., kai šis susitiko su nuteistąja R. L. ir nukentėjusiąja K. J.. Šis asmuo galėjo parodyti, ar matė, kad nuteistoji R. L. ir nukentėjusioji K. J. perdavė A. V. narkotines ar kokias nors kitas medžiagas, ar šis perdavė joms pinigus. Byloje taip pat nebuvo apklaustas nuteistojo M. K. įvardytas nusikalstamas veikas organizavęs asmuo – latvis M.. Taigi, darytina išvada, kad, be nuteistųjų, esą darant nusikalstamas veikas dalyvavo ir kiti asmenys, kurie iki šiol byloje nėra nustatyti.

4.9. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai nustatė BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje nebuvo tinkamai nustatyti narkotinių medžiagų rūšis ir tikslus kiekis. Nustatydami šiuos požymius teismai rėmėsi tik nepatikimais nuteistosios R. L. ir nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymais, kad jie susidarė nuomonę, jog gabenta narkotinė medžiaga buvo kokainas. Jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, byloje nebuvo nustatytas esminis aptariamo nusikaltimo subjektyvusis požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Nei nuteistoji R. L., nei nukentėjusieji nenurodė, kas buvo narkotinių medžiagų užsakovas ir kas turėjo pardavinėti (platinti) šias medžiagas, jas nugabenus į Islandiją. Nors A. V. gyvenamosiose patalpose buvo atliekamos kratos, tačiau jų metu nebuvo rasta jokių narkotinėms medžiagoms platinti būtinų priemonių: svarstyklių, specialių maišelių, skirtų dozuoti, ir pan. Be to, apžiūros metu ištyrus nuteistojo mobiliojo ryšio telefoną, taip pat nebuvo nustatyti jokie susitarimai dėl narkotinių medžiagų perdavimo, dozavimo, kiekio ir kitos svarbios tikslą platinti įrodančios aplinkybės. Byloje nenustatyti ir konkretūs A. V. veiksmai, siekiant parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (narkotinės medžiagos galėjo būti suvartotos savo reikmėms). Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. V. būtų gavęs kokį nors atlygį už narkotinių medžiagų platinimą. Taigi, esant tokiai situacijai, kai A. V. veiksmai buvo nepagrįstai įvertinti kaip turintys nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių, jo baudžiamoji atsakomybė negalima ir pagal BK 2601 straipsnio 3 dalį, nes tai išvestinė nusikalstama veika.

4.10. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai nustatė nuteistųjų bendrininkavimo požymius. Teismai net neanalizavo bendrininkų susitarimo turinio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. ir A. V. vienas kito nepažinojo. Todėl teismai padarė nelogiškas išvadas, kad tarp vienas kito nepažįstančių asmenų buvo susitarimas dėl narkotinių medžiagų gabenimo, perdavimo ir platinimo. Nei R. L., nei nukentėjusieji nenurodė, kad žinojo, jog nusikalstamas veikas jie daro kartu su A. V.. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo tik tarp nuteistųjų A. V. ir M. K. buvusį susitarimą, nors jie abu neigė buvusį tokio pobūdžio susitarimą.

4.11. Netenkinus prašymo A. V. nutraukti baudžiamąją bylą, yra pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo A. V. dvi padarytas nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), kurios sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba sumažėjo vieneriais metais. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, atitinkamai turėjo būti sumažinta ir galutinė laisvės atėmimo bausmė. Be to, apskritai nėra suprantama, kodėl teismai, kad subendrintų nuteistajam paskirtas bausmes, pasirinko abu šiuos bausmių bendrinimo būdus. Šiuo atveju teismai turėjo taikyti tik bausmių apėmimą, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4.12. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, tinkamai neįvertino nuteistojo nereikšmingo (antraeilio) vaidmens darant nusikalstamas veikas (byloje nustatyta, kad kiti nuteistieji turėjo ryšių Islandijoje). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nemotyvavo, kodėl A. V. yra skiriama griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, ir nesvarstė galimybės paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas). Žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino ir aplinkybės, kad nuteistasis praeityje teistas buvo jau seniai (1996 m. ir 2005 m.) už su narkotinių medžiagų platinimu nesusijusias nusikalstamas veikas, o teistumas yra išnykęs. Teismai taip pat nevertino nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų (dirba, turi šeimą, socialinius ryšius) ir jo pavojingumo visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik paskyrus jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nustatytas vieninteles ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turėtų priešingą efektą ir neužtikrintų bausmės paskirties. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Žemesnės instancijos teismai esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindami juos tarpusavyje – ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės. Kasacinio skundo teiginiai, susiję su nuteistosios R. L. ir nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymų, taip pat duomenų, gautų iš Islandijos teisėsaugos institucijų (R. L., K. J., A. V. skrydžių į Islandiją, A. V. banko sąskaitų duomenų), patikimumo vertinimu, nesudaro kasacijos dalyko. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, svarbi aplinkybė vertinant R. L. parodymus yra tai, kad jai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo suteiktos jokios teisinės lengvatos ar privilegijos, ji nuteista kartu su kitais asmenimis už tas pačias nusikalstamas veikas, padarytas veikiant bendrininkų grupe. Todėl nuteistosios R. L., nesiekiančios sumenkinti savo vaidmens padarant nusikaltimus, parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip iš esmės nekeliančius abejonių. Be to, šie parodymai atitinka ir kitus byloje surinkus įrodymus.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir nukentėjusiosios K. J. parodymus, atsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teisme dėl blogos sveikatos būklės ji atsisakė duoti parodymus, tačiau iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prašė jais vadovautis, taip pat palygino juos su kitais bylos duomenimis ir vadovavosi jais tiek, kiek jie atitinka kitus surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra reikšmingi kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti ir padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Atsižvelgdamas į tai, šis teismas tinkamu įrodymų šaltiniu laikė nukentėjusiosios K. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo E. P. viso proceso metu duotus parodymus, pabrėžė, kad šie parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kurie vertinami atsižvelgiant į visus byloje surinktus faktinius duomenis. Be deklaratyvaus nesutikimo su tuo, kaip teismai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, kasatoriai skunde nepateikia jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad vertindami nukentėjusiųjų parodymus teismai padarė esminių BPK pažeidimų.

5.3. Kasacinio skundo teiginiai, kad žemesnės instancijos teismai nenustatė nusikaltimų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 2601 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai buvo pasisakyta tiek dėl nusikaltimo dalyko (narkotinių medžiagų ir jų rūšies), tiek dėl narkotinių medžiagų kiekio. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų skrandžiuose gabentos narkotinės medžiagos surastos nebuvo, tačiau nusikalstamos veikos dalyko požymis buvo konstatuotas remiantis kitais bylos duomenimis. Byloje nesant galimybės nustatyti tikslaus narkotinių medžiagų kiekio, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistieji, jų nusikalstamos veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taigi, baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant A. V. nusikalstamas veikas, šioje baudžiamojoje byloje buvo pritaikytas tinkamai.

5.4. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais grindžiamas nesutikimas su faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, įvertinimu, taip pat nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatorių nuomonė, kad, perkvalifikavus A. V. veiką iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), jam paskirta galutinė bausmė turėjo sumažėti vien dėl to, kad BK 2601 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra mažesnė vieneriais metais, yra nepagrįsta. Baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintos tokios bausmių skyrimo taisyklės, kad perkvalifikavus asmens veiką pagal kitą BK straipsnį ar jo dalį, kurios sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba yra mažesnė, asmeniui turi būti skiriama atitinkamai mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju A. V. bausmė pagal BK 2601 straipsnio 3 dalį buvo paskirta laikantis BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių.

5.5. Kasatorių teiginiai, kad žemesnės instancijos teismai neįvertino nereikšmingo A. V. vaidmens bendrininkų grupėje, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų (ankstesnis teistumas išnykęs ir pan.), neleidžia daryti išvados, jog baudžiamasis įstatymas šioje byloje buvo pritaikytas netinkamai. Teismai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir A. V. paskyrė pagal atitinkamas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustatytas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei jų vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai A. V. paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. apėmė bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl K. J.), taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl E. P.), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o po to šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjo, nesant pagrindo jų apimti.

5.6. Kasatorių teiginiai, kad teismas nesvarstė galimybės paskirti švelnesnę, negu įstatyme nurodyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, yra nepagrįsti. Švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė gali būti skiriama tik nustačius BK 62 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nustatyta nebuvo. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų, kad egzistuoja konkrečios BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos švelninti bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės J. Juškaitės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

8. Kaip matyti iš nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės J. Juškaitės kasacinio skundo, jame ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Taigi, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

9. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės dėl švelnesnės, nei įstatymo nustatyta, bausmės paskyrimo (BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas), taip pat dėl teisingumo principo taikymo parenkant bausmės rūšį ir jos dydį. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju klausimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nebuvo keliami, todėl apeliacinės instancijos teisme ir nebuvo nagrinėjami. Taigi šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimų

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais ir rėmėsi prielaidomis.

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę.

12. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-246-689/2019, 2K-98-489/2020, 2K-34-648/2021, 2K-243-387/2023 ir kt.).

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, pirmiau aptartų įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, kuriuos nurodo kasatoriai, šioje byloje nenustatė.

14.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pagrįstos nuteistosios R. L. parodymais, kad Islandijoje ji du kartus kontrabanda į šią šalį atgabentas narkotines medžiagas perdavė A. V., nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais apie narkotinių medžiagų gabenimo kontrabanda (savo skrandyje) į Islandiją ir vėlesnio jų perdavimo A. V. aplinkybes, nukentėjusiojo E. P. parodymais apie narkotinių medžiagų gabenimo kontrabanda (savo skrandyje) į Islandiją aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytine bylos medžiaga: Islandijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija apie nuteistosios R. L., nukentėjusiųjų K. J., E. P., nuteistojo A. V. atvykimą į Islandiją ir išvykimą iš šios šalies, 2021 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Islandijos teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga apie A. V. turimų sąskaitų išrašus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, aprašomojoje dalyje išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų, tarp jų ir A. V., apeliacinius skundus, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu (konstatuojant nuteistojo A. V. kaltę), gynybos keliamos versijos paneigtos. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės.

14.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. V. ir jo gynėjos kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo A. V. parodymais, paneigiant jo versijas, kad nei 2017 m. gegužės 27–28 d., nei 2017 m. rugpjūčio 5–6 d. nuteistoji R. L. jokių paketų jam neperdavė ir kad jokių narkotinių medžiagų Islandijoje jis neplatino.

15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, grįsdami A. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi kitos nuteistosios R. L., kuri, siekdama sumažinti savo pačios atsakomybę, turėjo tikslą apkaltinti ir apkalbėti A. V., nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Taigi, kasatoriai abejoja nuteistosios R. L., kuriai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, parodymų patikimumu.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kasacinio skundo argumentus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nuteistosios R. L. parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, žemesnės instancijos teismai juos tinkamai ištyrė ir įvertino, laikydamiesi tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tiek tokių parodymų vertinimo ypatumų, suformuotų kasacinės instancijos teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje.

16.1. EŽTT praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, jog parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (pvz., Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95). EŽTT taip pat nurodo, kad yra didelis pavojus, jog kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03).

16.2. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-43-458/2021, 2K-64-1073/2022, 2K-9-594/2024); asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-7-53-489/2023); liudytojo, kuris toje pačioje byloje yra buvęs įtariamasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>), parodymų savarankiškumo, objektyvumo ir patikimumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus.

16.3. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nuteistoji R. L. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir skirdamas bausmę taikė BK 54 straipsnio 3 dalį (paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei nustatyta sankcijoje), taip pat savaime nepaneigia jos parodymų teisingumo ir patikimumo.

16.4. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad R. L. parodymus davė siekdama sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas ir turėdama akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs A. V. bei kitiems nuteistiesiems. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, duodama parodymus apie A. V. neteisėtus veiksmus, R. L. nuosekliai aiškino ir apie savo pačios nusikalstamus veiksmus. Taigi, R. L. nurodytos aplinkybės apie nusikalstamus veiksmus jos pačios atsakomybės nešvelnina, ji kaltės išskirtinai A. V. neperkelia. Todėl nuteistosios R. L. parodymai, palyginti su kitais byloje surinktais įrodymais, neturi nei mažesnės, nei didesnės vertės, juos papildė kiti žemesnės instancijos teismų įvertinti ir baudžiamojo proceso priemonėmis patikrinti įrodymai byloje, teismų sujungti į vientisą loginę grandinę.

16.5. Teismai, be kita ko, ir atsižvelgdami į nuteistosios R. L. procesinį statusą, išsamiai išanalizavo ir įvertino jos parodymų, duotų viso baudžiamojo proceso metu, turinį, nuoseklumą ir patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais kartu ir padarė pagrįstas išvadas, kad dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių jos parodymai buvo tikslūs, nekito viso proceso metu, taigi šiais parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

16.6. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai ištyrė ir įvertino nuteistosios R. L. parodymus, taip pat motyvavo, kodėl pripažino juos patikimais. Svarbu ir tai, kad, kaip jau aptarta pirmiau šioje nutartyje, išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės teismai grindė ne vien nuteistosios R. L. parodymais, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, grįsdami A. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų K. J., E. P., turinčių įvairių psichikos sutrikimų, nenuosekliais ir nepatikimais parodymais, taip pat yra neteisingi.

17.1. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024).

17.2. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-303/2019">2K-94-303/2019</a>, 2K-148-303/2023).

17.3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. Tačiau, išanalizavęs nukentėjusiųjų parodymų visumą, šis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl esminių bylos aplinkybių jų parodymai buvo tikslūs ir nekito viso proceso metu, juose nenustatyta reikšmingų prieštaravimų ar neatitikimų. Atskirų įvykio aplinkybių neatitikimas ar kiti netikslumai, kurie nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymuose galėjo atsirasti dėl jų sveikatos būklės, praėjusio laiko ir vykdytų apklausų skaičiaus bei apimties, nekeičia jų parodymų turinio dėl A. V. neteisėtų veiksmų.

17.4. Byloje nustatyta ir kasaciniame skunde dar kartą akcentuojama, kad nukentėjusiajai K. J. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o E. P. – (duomenys neskelbtini). Tačiau vien aplinkybė, kad nukentėjusiesiems buvo diagnozuoti atitinkami psichikos sutrikimai, savaime nesudaro pagrindo K. J., E. P. parodymų laikyti nepatikimais. 2018 m. liepos 17 d. specialisto išvadose Nr. 97TPK-192/2018 ir Nr. 97TPK-194/2018 nurodyta, kad K. J. ir E. P. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus E. P. psichologinį tyrimą, buvo gauta psichologo išvada, joje nurodyta, kad nepastebėta, jog E. P. yra linkęs fantazuoti, pasakoti neįvykusius įvykius ar įvykusius įvykius papildyti neįvykusiomis aplinkybėmis.

17.5. Taigi, žemesnės instancijos teismai pateikė išsamius motyvus dėl nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymų patikimumo ir pagrįstai jais rėmėsi tiek, kiek jie atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes.

18. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad žemesnės instancijos teismai nepadarė esminio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, vertindami nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.

18.1. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-53-489/2023).

18.2. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti minėtų asmenų parodymai (skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui) nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-746/2015">2K-255-746/2015</a>, 2K-431-746/2015, 2K-222-648/2023). Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>, 2K-257-495/2024).

18.3. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. J. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, motyvuodama pablogėjusia sveikatos būkle, prasidėjusia (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog du kartus skraidino skrandyje narkotines medžiagas į Islandiją. Dėl tokios nukentėjusiosios K. J. pozicijos pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstai perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos nukentėjusioji iš esmės patvirtino ir prašė jais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir aptarta teismų praktika, tinkamu įrodymų šaltiniu laikė nukentėjusiosios K. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

18.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai motyvavo, kodėl pripažino nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patikimais, gautais teisėtu būdu ir jais vadovavosi.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma. Nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo buvo patikrinti ir į juos atsakyta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.

Dėl

20. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kasaciniame skunde A. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ginčijamas keliais aspektais: 1) byloje nebuvo tinkamai nustatyti narkotinių medžiagų rūšis ir tikslus kiekis; 2) byloje nebuvo nustatytas būtinasis nusikaltimo subjektyvusis požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.

21. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, šių tyrimų metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybės atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-942/2021">2K-179-942/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNDg5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-489/2024">2K-69-489/2024</a>, 2K-264-719/2024). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277/2013">2K-277/2013</a>, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-243-387/2023). Taigi, konkrečioje byloje teismai, laikydamiesi įrodinėjimui keliamų reikalavimų, savarankiškai sprendžia dėl kiekvieno nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodytumo.

22. Šioje baudžiamojoje byloje narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo nuteistieji, nebuvo surastos ir ištirtos, tačiau, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai byloje surinktais ir įrodymais pripažintais duomenimis (nuteistosios R. L., nukentėjusiųjų K. J., E. P. parodymais) patikimai nustatė, kad nukentėjusiųjų K. J., E. P. skrandžiuose į Islandiją gabentuose paketėliuose, kuriuos R. L. toliau platinti perdavė nuteistajam A. V., buvo būtent tiksliai nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – kokaino.

22.1. Nuteistoji R. L. viso bylos proceso metu nuosekliai parodė, kad minėtuose paketėliuose buvo narkotinė medžiaga – kokainas ir kad juos reikėjo gabenti skrandžiuose, kad neužuostų pareigūnų šunys (šias aplinkybes sužinojo iš nuteistojo M. K., kuris ir perdavė paketėlius toliau gabenti į Islandiją).

22.2. Nuteistosios R. L. nuoseklūs ir patikimais pripažinti parodymai patvirtinti kartu su ja į Islandiją vykusių ir skrandžiuose aptariamus paketėlius gabenusių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme. Kaip jau minėta pirmiau, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji K. J. parodė, kad M. K. pasiūlė jai užsidirbti pinigų, o R. L. paaiškino, jog reikės praryti ir į kitą šalį gabenti į juodus rutuliukus supakuotus narkotikus; o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad du kartus skraidino skrandyje narkotines medžiagas į Islandiją. Nukentėjusysis E. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad žinojo ir suprato, jog kapsulėse, kurias, pagal R. L. ir M. K. nurodymus, jis turėjo praryti ir skrandyje nugabenti į Islandiją, buvo narkotinės medžiagos, kaip jis mano, tai galėjo būti kokainas; apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis parodė, kad kapsulėse buvo kokainas, nes paspaudus tą kapsulę jautėsi, jog ji minkšta.

22.3. Taigi, šiuo atveju, nesuradus ir neištyrus konkrečių medžiagų, žemesnės instancijos teismai, nenukrypdami nuo pirmiau išdėstytų teismų praktikos išaiškinimų, išvadą dėl aptariamų nusikaltimų dalyko – narkotinės medžiagos (kokaino) padarė įvertinę kitus byloje surinktus įrodymus.

23. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad tai, jog byloje nebuvo nustatytas tikslus narkotinių medžiagų kiekis, nereiškia, kad teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį.

23.1. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad pagal teismų praktiką narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjktNDg5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69-489/2024">2K-69-489/2024</a>, 2K-264-719/2024).

23.2. Taigi teismai, atsižvelgdami į tai, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo A. V., nebuvo surastos ir ištirtos, kad byloje nėra kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie grynosios narkotinės medžiagos kiekį, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, A. V. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai konstatuotas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimas.

24.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-719/2022">2K-131-719/2022</a>, 2K-167-303/2022, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

24.2. Byloje nustatyta, kad Islandijoje R. L. toliau platinti du kartus perdavė kontrabanda atgabentas narkotines medžiagas A. V., o šis perdavė R. L. parvežti į Lietuvą ir atsiskaityti su M. K. pinigus. Žemesnės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatė, jog nuteistasis A. V., atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

24.3. Teismai tikslą platinti narkotines medžiagas grindė iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. nuteistosios R. L. parodymais, nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais (kad A. V. joms su R. L. sakė, jog jam reikia atgabentas narkotines medžiagas parduoti, o už jas gautus pinigus perduoti joms parvežti į Lietuvą M. K.), nukentėjusiojo E. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga (Islandijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija), šiuos įrodymus vertindami teismai, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Aplinkybę, kad nuteistasis A. V. narkotines medžiagas iš R. L. perėmė, turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina ir šių medžiagų rūšis (kokainas) bei kontrabanda atgabentų paketėlių skaičius (pirmu atveju – ne mažiau kaip 60 vnt., antru atveju – ne mažiau kaip 47 vnt.).

24.4. Pažymėtina, kad iš Islandijos teisėsaugos institucijų gautais duomenimis byloje buvo nustatytas nuteistojo A. V. narkotinių medžiagų (kokaino) vartojimo faktas, kai jis 2017 m. birželio 2 d. Islandijoje buvo pristatytas į skubios medicinos pagalbos priėmimo skyrių. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-52-942/2022). Taigi, vien tai, kad A. V. vartojo kokainą, negali paneigti visumos pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius.

24.5. Apibendrinant darytina išvada, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo tikslą teismai nustatė tinkamai, vadovaudamiesi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl bendrininkavimo

26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė bendrininkavimo požymius ir tarp nuteistųjų buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais.

27. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-489/2023">2K-133-489/2023</a>). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).

28. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai, išanalizavę nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, remdamiesi byloje surinktais, ištirtais ir detaliai įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: tiek bendrus M. K., R. L. ir A. V. disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabandos veiksmus, tiek susitarimą ir bendrą tyčią tai daryti kartu.

28.1. Byloje nustatyta, kad nuteistieji susitarė neteisėtai kontrabanda iš Lietuvos Respublikos į Islandiją atgabenti nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kad jis būtų išplatintas. Kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šiam bendram rezultatui pasiekti nuteistieji atliko iš anksto sutartas funkcijas: M. K. su R. L. įkalbėjo nukentėjusiuosius K. J. ir E. P. savo skrandžiuose gabenti narkotines medžiagas, M. K. perdavė K. J. ir E. P. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurią jie prarijo, R. L. su M. K. užsakė ir nupirko skrydžių lėktuvu iš Rygos oro uosto į Keblaviko (Keflavik) tarptautinį oro uostą, esantį Reikjavike, Islandijoje, bilietus, R. L. lydėjo nukentėjusiuosius K. J. ir E. P. kelionėje į Islandiją, vyko su jais iš Šiaulių į Rygos oro uostą, kirsdama Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, ir lydėjo šiuos asmenis skrendant lėktuvu, Islandijoje R. L. perdavė kontrabanda atgabentas narkotines medžiagas A. V., o šis perdavė R. L. parvežti į Lietuvą ir atsiskaityti su M. K. pinigus.

28.2. Taigi, nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kokią bendrų nusikalstamų veiksmų dalį kiekvienas iš jų atliko, veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami visus bendrai daromų veikų požymius, savo vaidmenį ir faktą, kad veikė ne kiekvienas atskirai, o bendrai. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad R. L. ir A. V. iki susitikimo Islandijoje vienas kito nepažinojo, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jie suprato, kad nusikalstamas veikas daro kartu su bendrininkais. R. L. žinojo, kad Islandijoje kontrabanda atgabentas narkotines medžiagas turės perduoti M. K. atsiųstam asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo – A. V., o šis žinojo, kad toliau platinti iš M. K. nurodyto asmens, kaip vėliau paaiškėjo – R. L., turės perimti kontrabanda iš Lietuvos Respublikos atgabentas narkotines medžiagas.

28.3. Šioje byloje pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-511/2019">2K-52-511/2019</a>, 2K-278-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a> ir kt.). Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-489/2023">2K-133-489/2023</a>). Taigi, nors A. V. pats tiesiogiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną negabeno narkotinių medžiagų, tačiau jis atliko su nusikalstamos veikos bendrininku M. K. iš anksto sutartus veiksmus, įeinančius į kontrabandos, kaip nusikaltimo, sudėtį. Todėl A. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

28.4. Šiuo atveju A. V., M. K. ir R. L. veikė bendrais veiksmais, kurie esmingai papildė vienas kitą, todėl jų nusikalstami veiksmai žemesnės instancijos teismų buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) kaip padaryti bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kiekvienam iš jų atliekant bendravykdžio vaidmenį. Sklandus narkotinių medžiagų pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik nuteistiesiems suderinus veiksmus ir juos vykdant.

29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą.

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų

30. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių.

31. Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023, 2K-232-648/2023).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirtų bausmės paskyrimui, nepažeidė.

32.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. V., tinkamai laikėsi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų: įvertino skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant asmenį charakterizuojančius duomenis (A. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (A. V. padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veikimą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Individualizuodamas A. V. skirtiną bausmę, teismas motyvuotai nusprendė paskirti jam baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei bausmių vidurkiai (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – po ketverius metus laisvės atėmimo, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos) – po trejus metus laisvės atėmimo).

32.2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 2601 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes yra bausmę švelninantis ir nuteistojo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (pagal šiuo metu galiojančią BK 2601 straipsnio 3 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą sumažėjo minimali laisvės atėmimo bausmės riba nuo trejų iki dvejų metų), perkvalifikavo A. V. nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl K. J.) į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), iš BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) (dėl E. P.) – į BK 2601 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

32.3. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendė ir bausmių, paskirtų už šiuos atskirus nusikaltimus, ir galutinės bausmės paskyrimo klausimą. Teismas, iš naujo įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti A. V. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, todėl už abi nusikalstamas veikas (dėl K. J. ir E. P.) paskyrė tos pačios rūšies ir dydžio bausmes, t. y. trejus metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nuteistasis A. V. ir jo gynėja kasaciniame skunde nenurodo naujų aplinkybių arba aplinkybių, į kurias neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės pagal BK 2601 straipsnio 3 dalį paskyrimo.

32.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo koreguoti ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, taip pat taikyto bausmių bendrinimo būdo bei paskirtos galutinės bausmės.

33. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad teismai nuteistajam A. V. paskirtas bausmes bendrino tinkamai. Kasatorių argumentai, kad bausmės turėjo būti subendrinamos apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, yra nepagrįsti.

33.1. Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-144-489/2015, 2K-20-976/2022).

33.2. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16/2014">2K-16/2014</a>, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais.

33.3. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk2LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-196-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-196-788/2017">2K-196-788/2017</a>, 2K-7-32-719/2021). Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-511/2019">2K-145-511/2019</a>, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNzg4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-788/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-788/2023">2K-30-788/2023</a>), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNzg4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-788/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-788/2023">2K-30-788/2023</a>). Taigi, nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-511/2019">2K-145-511/2019</a>, 2K-185-976/2021, 2K-88-1073/2024). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

33.4. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visos A. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį konstatavo tik vertindami veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl K. J.), bei veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl E. P.). Tačiau nusikalstamos veikos, pasinaudojus K. J. ir E. P., buvo padarytos skirtingu laiku, skirtingais veiksmais, o teismai nenustatė, kad jos padarytos įgyvendinant bendrą sumanymą. Taigi, šios nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl teismai pagrįstai A. V. paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. apėmė bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl K. J.), taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 2601 straipsnio 3 dalį (veikos dėl E. P.), esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o po to šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 6 dalis).

34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisingas ir išsamiai motyvuotas išvadas dėl bausmės nuteistajam A. V. paskyrimo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

35. 2025 m. vasario 20 d. gautas nuteistojo A. V. gynėjos advokatės J. Juškaitės prašymas, panaikinus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir A. V. bylą nutraukus, nuteistajam iš Lietuvos valstybės priteisti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 4204,75 Eur. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šis prašymas yra nepagrįstas.

35.1. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

35.2. Teisėjų kolegijai atmetus nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės J. Juškaitės kasacinį skundą, A. V. lieka nuteistas. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atlyginti nuteistojo A. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Jolitos Juškaitės kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė