L. K. pagal BK 260 str. 3 d., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-75-1073/2025 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00724-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo L. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam skirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl glotniagalvių genties grybų laikymo) 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. liepos 4 d.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria nuteistojo L. K., nuteistojo K. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteisti L. L., T. S., M. Š., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas su L. L. bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, pagal bendrą sutarimą 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 11.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Naugarduko g. 84, L. K., neteisėtai parduodamas K. K., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurios bendra masė yra 36,764 g, už tai K. K. sumokėjo L. K. 250 Eur, o likusią sumą pažadėjo sumokėti po to, kai bus realizuota nurodyta psichotropinė medžiaga.

2. K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo iš L. L. psichotropinę medžiagą, būtent: pagal bendrą susitarimą su L. L., kuris nurodė pinigus už psichotropinę medžiagą perduoti M. P., 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, Lazdynėlių mikrorajone, prie Jonažolių g. 17 namo, K. K., vykdydamas bendrą susitarimą su L. L., perdavė M. P. pinigus atsiskaityti su L. L. už didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5- fluoro-MDMB-PICA, kurios bendra masė yra 1,9563 g, po to vėliau tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytu būdu K. K. gavo nurodytą psichotropinę medžiagą iš L. L. ir parsivežęs laikė ją name ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), miško masyve, netoli elektros stulpo, tarp šakų, po to dalį – 0,1698 g psichotropinės medžiagos – 5- fluoro- MDMB-PICA – K. K. 2019 m. gegužės 7 d. apie 19.13 val. automobiliu atgabeno prie pastato, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 308, ir pagal bendrą susitarimą su R. U. konspiracijos tikslais paliko slėptuvėje, tokiu būdu neatlygintinai išplatino R. U. kaip grąžinamą skolą šią psichotropinę medžiagą.

2.1. Po to K. K. šios psichotropinės medžiagos dalį – ne mažiau kaip 0,0048 g – 2019 m. gegužės 7 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai parduodamas išplatino D. M..

2.2. Po to K. K. 2019 m. gegužės 7 d. po 18 val., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), šios psichotropinės medžiagos dalį – 0,3711 g parduodamas išplatino D. M..

2.3. Po to K. K. dalį šios psichotropinės medžiagos – 0,0083 g neteisėtai laikė iki 2019 m. gegužės 8 d. apie 11.35 val., kai atliktos kratos metu name, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, o likusią dalį šios psichotropinės medžiagos – 1,4023 g – neteisėtai laikė iki 2019 m. gegužės 15 d. apie 12.15 val., kai įvykio vietos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), miško masyve, netoli elektros stulpo ant žemės, tarp šakų, atliktos apžiūros metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį minėtos medžiagos.

2.4. K. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. S. įgijo ne mažiau kaip 26,35 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šią medžiagą 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną ir aplinkybėmis, Vilniaus rajone parduodamas išplatino K. M. (K. M.).

2.5. K. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje iš T. S. įgijo ir laikė name, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 38,027 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš jų dalį – ne mažiau kaip 10,981 g – tą pačią dieną, būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), parduodamas išplatino K. M., o likusią dalį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 27,046 g toliau neteisėtai laikė name, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 8 d. apie 11.35 val., kai atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai surado ir paėmė šį kiekį narkotinės medžiagos.

3. Be to, K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 8 d. apie 11.35 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 21,471 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir šių grybų sporas, grybieną, kol šią psichotropinę medžiagą 2019 m. gegužės 8 d. apie 11.35 val. atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai surado ir paėmė.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas A. Alimas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis, kuriomis K. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, ir už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti baudas, už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti baudą; netenkinus šio prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis, kuriomis K. K. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vienerių metų terminui. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį ir 59 straipsnio 2 dalį, o tai lėmė K. K. per griežtos bausmės paskyrimą.

4.2. Žemesnės instancijos teismų buvo prašoma pagal BK 59 straipsnio 2 dalį pripažinti K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis padėjo išaiškinti ne tik jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bet ir visiškai naujus nusikaltimus, kurie teisėsaugos pareigūnams iki tol nebuvo žinomi ir kurie šiam nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Tačiau žemesnės instancijos teismai K. K. taikė tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodydami, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo K. K. parodymai yra susiję su visai naujų nusikaltimų ir juos padariusių asmenų atskleidimu. Šios žemesnės instancijos teismų išvados yra nepagrįstos.

4.3. Pažymėtina, kad nuteistasis ne tik davė išsamius parodymus apie kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet ir atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jų metu iš kitų asmenų – T. S., M. Š. ir L. K. – įgijo draudžiamų medžiagų ir jas perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Minėti asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu, kad tokiu būdu K. K. padėjo išaiškinti ne savo, o kitų asmenų atliekamas nusikalstamas veikas – disponavimą dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu.

4.4. Atkreiptinas dėmesys ir į lingvistinį BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytos teisės normos aiškinimą, pagal kurį lengvinančios aplinkybės pripažinimas šios normos pagrindu, be kita ko, siejamas su kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir padėjimu išaiškinti šią veiką. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas padėjimą išaiškinti „šią veiką“ sieja išimtinai su veika, dėl kurios kaltininkas yra prisipažinęs, t. y. dėl veikos, kuri jam buvo inkriminuota.

4.5. Taigi atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai, nepripažindami lengvinančios aplinkybės, jog K. K. padėjo išaiškinti naujus nusikaltimus, kurie teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinomi, nevertino visų byloje esančių duomenų visumos ir netinkamai taikė BK 59 straipnio 2 dalį.

4.6. Be to, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir dėl to paskyrė nuteistajam K. K. neteisingą bausmę.

4.7. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, K. K. skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, iš esmės to nemotyvavo. To nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris bausmių skyrimo klausimo apskritai neindividualizavo ir sprendė visų nuteistųjų apeliacinius skundus bendrai.

4.8. Skiriama bausmė bus teisinga tik tuomet, jei bus tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė. Pažymėtina, kad K. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir padėjo išsiaiškinti jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49/2014">2K-49/2014</a>). Toks nuteistojo K. K. elgesys rodo, kad jis nori pasitaisyti. Be to, nuteistojo K. K. iniciatyva ir su jo pagalba buvo išsiaiškintos naujos, ikiteisminio tyrimo institucijoms nežinomos nusikalstamos veikos. Dėl šių atskleistų nusikalstamų veikų iš nelegalios apyvartos buvo išimti ir vartotojų nepasiekė labai dideli narkotinių medžiagų kiekiai. K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

4.9. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis K. K. yra stipriai socializuotas, jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, glaudžiais ryšiais susijęs su laisvėje esančia aplinka. Manytina, kad K. K. procesinis elgesys parodo, jog jis neturi polinkio nusikalsti, jo priešingas teisei elgesys daugiau nesikartos. Jei K. K. būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tai itin neigiamai paveiktų jo asmenybės raidą, socialinius ryšius ir resocializacijos perspektyvas.

4.10. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad K. K. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Todėl žemesnės instancijos teismai turėjo spręsti klausimą dėl švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės paskyrimo K. K.. Bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti ir skiriant jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

4.11. Nors apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad K. K. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau pabrėžtina, kad kaltinimas K. K. buvo pateiktas tik dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Išeiti už kaltinimo ribų nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo pastaba dėl to, kad K. K. disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, yra teisiškai nereikšminga.

4.12. Vertinant K. K. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis pardavė tik dalį turėtų draudžiamų medžiagų siauram asmenų ratui. Šios aplinkybės rodo mažesnį veikos pavojingumą. Todėl, vertinant šias ir kitas nustatytas aplinkybes, baudos skyrimas už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nebūtų laikomas per švelnia bausme. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai ir už kur kas didesnius nei K. K. atveju narkotinių medžiagų kiekius ir jų išplatinimą paskiria švelnesnes, negu įstatyme įtvirtinta, bausmes (pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1552- 674/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xOTg3LTg1OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1987-859/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1987-859/2022">1-1987-859/2022</a>, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 282- 300/2022, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDA1LTkzMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-405-932/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-405-932/2022">1A-405-932/2022</a>, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1848-1072/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTYwLTk1NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-560-954/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-560-954/2022">1A-560-954/2022</a>).

4.13. Pasisakant dėl K. K. nusikalstamų veikų, nurodytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiais atvejais draudžiamomis medžiagomis buvo disponuojama neturint tikslo jas platinti, tai reiškia, kad šiomis veikomis nebuvo keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta ir pan. Taigi ir už šias nusikalstamas veikas yra visos sąlygos K. K. skirti bausmes – baudas.

4.14. Nuteistasis K. K. yra dirbantis, gaunantis legalias pajamas, todėl visiškai pajėgus sumokėti jam paskirtą baudą.

4.15. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai, skirdami bausmę nuteistajam K. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, nevertino aplinkybių visumos, nesvarstė alternatyvių bausmių, netinkamai vertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą bei neproporcingą padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, tokiu būdu netinkamai pritaikė įstatymą.

4.16. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. BK 75 straipsnis yra papildytas ir šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėtu įstatymu papildytas ir BK 54 straipsnis, jo 3 dalyje papildomai nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Vertinant BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimą galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

4.17. Kasacinės instancijos teismui nustačius, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę K. K. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar šios bausmės realus vykdymas neprieštarauja teisingumo principui. Nors su įstatymo pakeitimu nepateiktas išaiškinimas, kokiais atvejais laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui, kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju susidarytų būtent tokia situacija.

4.18. K. K. pasiuntus atlikti į kalinimo įstaigą laisvės atėmimo bausmės, jam galimai kiltų grėsmė, kadangi jis davė parodymus prieš kitus asmenis ir padėjo atskleisti jų nusikalstamas veikas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo K. K. nusikalstamų veikų padarymo praėjo penkeri metai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu K. K. buvo taikomas kardomųjų priemonių rinkinys: sulaikymas, suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir kt. Nurodytos kardomosios priemonės savo taikymo mastu atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kurių laikymąsi kontroliuoja Probacijos tarnyba ir kurių nuteistasis sąžiningai laikėsi viso proceso metu. Šios aplinkybės yra svarbios svarstant galimybę K. K. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Nuteistasis L. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Žemesnės instancijos teismai nuteistojo L. K. atžvilgiu netinkamai aiškino ir netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi neatsižvelgė į visų bausmei individualizuoti turinčių reikšmės aplinkybių visumą. Dėl to nuteistajam L. K. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė įgyvendina tik vieną iš visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų – nubaudimą, o tai prieštarauja teisingumo principui.

5.2. L. K. kasaciniame skunde cituoja kasacinės instancijos teismo nutartis, priimtas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-49-976/2020, 2K-7-38-1073/2023, jose teisėjų kolegijos buvo konstatuota, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, asmenims, taip pat ir veikusiems nusikalstamu susivienijimu, organizuota grupe, mažesnių bausmių paskyrimas už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 3 dalyse, nei buvo paskirtos L. K., neprieštarauja bausmės paskirčiai. L. K. įsitikinimu, šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl šia praktika turi būti vadovaujamasi ir jo atveju, svarstant dėl jam paskirtos bausmės dydžio.

5.3. Kasatorius L. K. taip pat nurodo, kad nors jo padaryta nusikalstama veika ir priskiriama labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, vis dėlto jos pavojingumas yra žymiai mažesnis nei bendras rūšinis tokių veikų pavojingumas. L. K. nusikalstamais veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių, draudžiama medžiaga nebuvo išplatinta. Be to, nuteistojo L. K. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Tai patvirtina nuteistojo L. K. elgesys iki šios bylos proceso – jis buvo pažangus mokinys, siekė aukštojo mokslo. Taigi padaryta nusikalstama veika yra išimtinai atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Tai patvirtina ir nuteistojo L. K. teigiamas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – nuteistasis viso proceso metu laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių, jų sąlygų nepažeidinėjo, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką.

5.4. Nuteistojo L. K. izoliavimas nuo visuomenės, paskyrus jam realią septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, yra neproporcingas ir sukeliantis neadekvačius neigiamus padarinius jo socialiniams ryšiams. Dėl paskirtos tokios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nutrūks ne tik nuteistojo L. K. ryšiai su šeima, bet ir darbo santykiai, dėl to jauna šeima praras finansinį stabilumą, patirs materialinių sunkumų, ir tai turės neigiamos įtakos ne tik paties nuteistojo resocializacijai, bet ir šeimai, ypač mažamečiam vaikui.

5.5. Nuteistasis L. K. pažymi, kad jo baudžiamasis procesas ir bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgai. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio pagrindu.

5.6. Taigi atsižvelgiant į tai, kas aptarta, kasatoriaus L. K. įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas gali būti įgyvendintas, jam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant tinkamai individualizuotą, švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vladimiras Sergejevas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo L. K. ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato A. Alimo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

6.1. L. K. kasaciniame skunde išdėstyti motyvai jam švelninti paskirtą bausmę buvo išsamiai įvertinti žemesnės instancijos teismų. L. K. pagrįstai dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Žemesnės instancijos teismai, paskirdami tokį laisvės atėmimo bausmės dydį, teisingai įvertino visas aplinkybes, svarbias skiriant bausmę.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, L. K. skirdamas bausmę, teisingai atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esminių nusikalstamos veikos aplinkybių L. K. nepripažino, L. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe. L. K. nusikaltimą, kuris yra baigtas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad psichotropinė medžiaga, nors ir buvo išplatinta, vis dėlto nepasiekė visuomenės. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino L. K. asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, sportuoja, sukūręs šeimą, turi dukterį.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo L. K., taip pat įvertino ir nuteistojo naujai pateiktus duomenis dėl šeiminių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad L. K. nusikalstama veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio, šis teismas teisingai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė L. K. yra tinkama, jos švelninti nėra pagrindo.

6.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią kasaciniame skunde nurodė nuteistasis L. K., negalima vadovautis kaip precedentu, kadangi tose bylose buvo susiklosčiusios skirtingos aplinkybės (skyrėsi medžiagų rūšis, kiekiai, nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės), nei nustatytos nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje yra nemažai baudžiamųjų bylų, kuriose už BK 260 straipsnio 3 dalį skiriamos laisvės atėmimo bausmės nuo 10 iki 13 metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 269- 697/2023, 2K-268-719/2024, 2K- 256- 976/2024, 2K-222-1214/2024, 2K- 118- 788/2024, 2K-61-594/2024).

6.5. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. K. prašo paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytą bausmę. Būtent tokia bausmė ir buvo paskirta nuteistajam.

6.6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę dėl jam inkriminuotų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, o dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (glotniagalvių genties grybų laikymas), atsakomybę lengvina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog K. K. padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, šios nusikalstamos veikos yra baigtos, šių nusikalstamų veikų pavojingumą – disponavo įvairių rūšių draudžiamomis medžiagomis, šias medžiagas platino sistemingai ir pakankamai ilgai. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir K. K. asmenybę: teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, baustas administracine tvarka, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, nėra iš organizuotos nusikalstamos grupuotės.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo K. K.. Taip pat vertino ir tai, kad K. K. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, dėl to baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti kiti asmenys, be to, tiek nuteistojo, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėka į apyvartą nepateko labai dideli draudžiamų medžiagų kiekiai.

6.8. Taigi nesutiktina su nuteistojo K. K. gynėjo kasaciniu skundu, jog žemesnės instancijos teismai, skirdami bausmę nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, nevertino aplinkybių visumos, netinkamai vertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, tokiu būdu netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde visos nurodytos aplinkybės žemesnės instancijos teismų buvo įvertintos, dėl jų motyvuotai pasisakyta. Prokuroro vertinimu, nuteistajam K. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams yra teisinga, neprieštarauja teismų praktikai.

6.9. Nuteistojo K. K. gynėjas kasaciniame skunde, argumentuodamas, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nepagrįstai vadovaujasi žemesnės instancijos teismų nurodyta praktika. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai baudžiamosiose bylose kaip precedentas aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Be to, kasacinio skundo teiginiai, kad žemenės instancijos teismai yra linkę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes, negu įstatymo įtvirtinta, bausmes, yra nesuprantami, kadangi K. K. taip ir buvo padaryta.

6.10. Žemesnės instancijos teismai to, jog nuteistasis padėjo išsiaiškinti visiškai naujus nusikaltimus, kurie teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinomi, teisingai nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad parodymus dėl asmenų, kurie galimai platina narkotines medžiagas, K. K. davė atskleisdamas aplinkybes, iš kur jis įgijo kratos metu jo namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog K. K. parodymai yra susiję su visai naujų nusikaltimų ir juos padariusių asmenų atskleidimu. Pažymėtina, jog minėta aplinkybė buvo įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į tai atsižvelgta taikant nuteistajam K. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.11. Nuteistojo K. K. gynėjo kasaciniame skunde nėra pateikiami jokie konkretūs duomenys, leidžiantys spręsti dėl realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo prieštaravimo teisingumo principui. Dėstomi argumentai, kad nuteistajam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę kils grėsmė dėl saugumo įkalinimo įstaigoje arba bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistąjį, yra deklaratyvūs ir paremti nuteistojo K. K. subjektyvia nuomone, spėliojimais. Aplinkybė, jog nuteistasis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, nėra pagrindas atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijoms neturėtų klaidingai sudaryti įspūdžio, kad kaltininkas tokiu būdu vienareikšmiškai gali išvengti laisvės atėmimo bausmės.

6.12. Pažymėtina ir tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o šiuos tikslus padeda pasiekti ne vien skiriamos bausmės griežtumas, bet ir jos neišvengiamumas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo L. K., nuteistojo K. K. gynėjo advokato A. Alimo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo L. K. kasaciniame skunde nurodomas baudžiamojo proceso ir bylos nagrinėjimo trukmės klausimas, dėl ko turėtų būti mažinama jam paskirta bausmė, nebuvo keliamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, taip pat šis klausimas nebuvo nurodytas ir apeliaciniuose skunduose ar tiesiogiai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Dėl to šie kasacinio skundo teiginiai paliekami nenagrinėti, nes nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

9. Nuteistasis L. K. ir nuteistojo K. K. gynėjas nesutinka su žemesnės instancijos teismų šiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad abu teismai neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti. K. K. gynėjo įsitikinimu, šiam nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti skirtos bausmės – baudos arba jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir 54 straipsnio 3 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), turi būti taikomas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistojo L. K. manymu, už jo padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, turėjo būti paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti.

10. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K- 233- 976/2021).

11. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30/2014">2K-30/2014</a>, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir išnagrinėjusi kasatorių argumentus, kuriuose nenurodoma naujų aplinkybių ar aplinkybių, į kurias neatsižvelgė žemesnės instancijos teismai, nenustatė pagrindo tenkinti kasatorių prašymus ir nuteistajam L. K. už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat K. K. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas dar labiau švelninti skundžiamais sprendimais paskirtas bausmes ar K. K. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamais žemesnės instancijos teismų sprendimais nuteistiesiems K. K. ir L. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės individualizuotos tinkamai, paskirtos bausmės yra proporcingos nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jų asmenybėms, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka bausmės paskirtį.

13. Skundžiamais teismų sprendimais K. K. nuteistas už du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. K. K. neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais (nedideliais ir dideliais) kelių rūšių psichotropinėmis medžiagomis, nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos ne tik turėdamas tikslą jas vartoti savo poreikiams, bet ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei nedidelį kiekį narkotinės medžiagos išplatino. K. K. įvykdyti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, jiems būdingas sistemingumas – neteisėti veiksmai truko beveik pusę metų, byloje nustatyti penki šio nuteistojo draudžiamų medžiagų išplatinimo atvejai skirtingiems asmenims. Visos nuteistojo nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

14. L. K. žemesnės instancijos teismų pripažintas kaltu dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, jos išplatinimu. Nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia bendrininkų grupe. L. K. įvykdyta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nustatyta, kad būtent L. K. priklausė išplatinta psichotropinė medžiaga, jos bendras kiekis net keliolika kartų viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą.

15. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl skirtinų bausmių K. K. ir L. K., įvertino ir kitas aplinkybes dėl jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad nuteistieji nepriklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, nusikalstamų veikų atlikimo schema nepasižymėjo didesniu sudėtingumu. Abiejų instancijų teismai pabrėžė, kad L. K. išplatintas didelis kiekis psichotropinės medžiagos dėl nuteistojo K. K. bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis nepasiekė visuomenės. Be to, K. K. padedant teisėsaugos institucijoms, į juodąją rinką nepateko ir nuteistojo T. S., veikiant kartu su M. Š., išplatintas didelis kiekis narkotinės medžiagos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistųjų L. K. ir K. K. išplatintos draudžiamos medžiagos nepateko į neteisėtą apyvartą ir dėl sėkmingos ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos.

16. Paskirdami K. K. ir L. K. už padarytus nusikaltimus bausmes – parinkdami bausmės rūšį ir nustatydami jos dydį, žemesnės instancijos teismai, be jau paminėtų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, įvertino ir nuteistųjų (ne)pavojingumą charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad K. K. anksčiau buvo teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamais žemesnės instancijos teismų sprendimais, padarė neišnykus teistumui. L. K. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Taip pat byloje nustatyta ir abiejų instancijų teismų įvertinta tai, kad abu šie nuteistieji bausti už administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėję, galiojančių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, dirbantys, K. K. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, L. K. turi aukštąjį išsilavinimą, sportuoja. Be to, abu nuteistieji saistomi socialiniais ryšiais – sukūrę šeimas, turi ir išlaiko mažamečius vaikus, L. K. šeima turi įsipareigojimų kreditoriams.

17. Nuteistojo L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nuteistasis, nors ir pripažino kaltę, padarius nusikalstamą veiką, tačiau esminių nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino, bandė sumenkinti savo vaidmenį, neteisėtų veiksmų pavojingumą. L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog L. K. viso proceso metu tinkamai laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių, nėra išimtinė aplinkybė, parodanti mažesnį jo asmens pavojingumą, dėl ko reikėtų mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nes asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, privalo laikytis jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų.

18. Kartu pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai L. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pritaikę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas (BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė, o paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė). Tačiau nuteistasis L. K. kasaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, nusprendę jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdami už nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, septynerius metus laisvės atėmimo, nesilaikė kasacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 316-788/2019, 2K-49-976/2020, 2K-7-38-1073/2023 suformuotos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos. Toks nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis praktika, suformuota L. K. nurodytose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (asmenų atlikti veiksmai, medžiagų rūšis ir kiekis, kuriais buvo disponuota, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nusikalstamas veikas padariusių asmenų charakteristika) visiškai ir iš esmės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių.

19. Nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, pripažinta tai, kad jis padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis.

20. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal šią nuostatą teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 433/2011, 2K-108-697/2017).

21. Priešingai K. K. gynėjo kasacinio skundo argumentams, žemesnės instancijos teismai tinkamai įvertino K. K. bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, jo indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad K. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, iš kur jis įgijo draudžiamas medžiagas, rastas kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, nurodė svarbias aplinkybes dėl šioje byloje nuteistųjų L. L., T. S. bei M. Š.. Šie nuteistojo K. K. parodymai, taikant procesines prievartos priemones, leido surinkti reikšmingus duomenis ir pateikti kaltinimus minėtiems asmenims. Tokia nuteistojo K. K. pagalba žemesnės instancijos teismų pagrįstai buvo įvertinta kaip padėjimas išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis ir pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą nuteistojo K. K. veiksmus bendradarbiaujant su ikiteisminio tyrimo institucijomis vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 2 dalyje, ir švelninti jam paskirtas bausmes nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami aplinkybes dėl K. K. pagalbos teisėsaugos institucijoms, pažeidė BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, o kartu ir BK 54 straipsnio 3 dalį, skirdami K. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas.

22. Nuteistajam K. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė bausmė nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, o paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė), o už nesunkių BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą paskirtos švelnesnės rūšies bausmės – areštai, jų dydžiai nustatyti mažesni nei šios rūšies bausmės vidurkis. Ir nors K. K. gynėjas kasaciniame skunde nurodė žemesnės instancijos (apylinkės ir apygardos) teismų sprendimus, kuriuose teismai ir už didesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimo kiekius nei K. K. atveju taikė švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau vėlgi teisėjų kolegija pažymi, kad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai baudžiamosiose bylose kaip precedentas aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Todėl vadovautis nurodytais K. K. gynėjo žemesnės instancijos teismų sprendimais ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį už jo padarytą nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio teisinio pagrindo.

23. Taigi, nuteistiesiems L. K. paskirtą bausmę už labai sunkų nusikaltimą ir K. K. paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes vertinti kaip neteisingas, neatitinkančias BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad švelnesnės rūšies bausmių K. K. už padarytus nusikaltimus, be kita ko, ir sunkų nusikaltimą, o L. K. už padarytą labai sunkų nusikaltimą paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, neatitiktų jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nebūtų pasiekti ir visi bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad K. K. nėra tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

24. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. K., nuteistojo K. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė