Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-976/2025

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00238-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.11; 19.12; 21.1.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. J. (A. J.) administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. J. nubaustas:

1.1. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. 8.30 val. Gamernės vs., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be privalomos techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti C kategorijos transporto priemones;

1.2. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad ne kartą išlipo iš savo transporto priemonės, nors jam buvo duotas aiškus nurodymas be leidimo neišlipti iš jos. Po įspėjimo, kad nevykdo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, įsėdo į savo transporto priemonę „Iveco“ ir pradėjo šalintis link Diedalupės k.; įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir įjungus garsinį signalą buvo ne kartą duotas per garsiakalbį policijos pareigūnų teisėtas nurodymas – sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas A. J. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, toliau šalinosi, jo transporto priemonė sustabdyta kelyje ties posūkiu į Skersabalių geležinkelio stotį, vairuotojas pasišalino į mišką, palikęs savo transporto priemonę;

1.3. A. J. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 80 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 375 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį paskirta 115 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta 1000 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas, A. J. skundas netenkintas.

3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2024 m. liepos 10 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas:

3.1. panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo dalis ir administracinio nusižengimo teisena A. J. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį nutraukta; panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos baudos subendrintos ir A. J. skirta subendrinta 1000 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams;

3.2. vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams;

3.3. iš valstybės A. J. priteista 750 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas, vertindamas, ar policijos pareigūnų veiksmai stabdant A. J. transporto priemonę buvo teisėti, rėmėsi Policijos patrulių veiklos instrukcija. Teismas akcentavo, kad nors pareigūnai stabdė A. J. transporto priemonę naudodami specialiuosius švyturėlius ir garsinius signalus, pareigūnė neturėjo teisės vairuoti specialiosios transporto priemonės su įjungtais švyturėliais, nes nebuvo įgijusi reikiamo leidimo pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją. Dėl to teismas konstatavo, kad pareigūnų veiksmai neatitiko šios instrukcijos reikalavimų, todėl reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo neteisėtas. Apygardos teismas savo išvadas parėmė negaliojančiu teisės aktu. Policijos patrulių veiklos instrukciją pakeitė Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu (toliau – Aprašas), jis su vėlesniais pakeitimais galioja nuo 2020 m. liepos 1 d.

5.2. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka; Aprašo 27.3 punkte įtvirtinta, kad tamsiuoju paros metu pareigūnai turi stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungę tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Įstatyme įtvirtinti įvairūs būdai, kaip turi būti stabdoma transporto priemonė; teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad pareigūnų atliekamas transporto priemonės stabdymas turi būti aiškus ir suprantamas asmeniui, kuris yra stabdomas, ir nebūtina panaudoti visų įmanomų ir turimų priemonių tokiam įsitikinimui pagrįsti.

5.3. A. J. policijos buvo stabdomas panaudojant tarnybinę transporto priemonę, kadangi jis, vairuodamas transporto priemonę, šalinosi iš įvykio vietos, policijos pareigūnės buvo priverstos jį vytis ir reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšti įjungusios tarnybinio automobilio sireną, raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir per garsiakalbį aiškiai nurodydamos sustabdyti transporto priemonę. Stabdydamos transporto priemonę, policijos pareigūnės išnaudojo visas turimas galimybes, o po to atliko transporto priemonės stabdymą, kaip tai nurodyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje.

5.4. Teismo posėdžio metu apklaustos policijos pareigūnės paneigė A. J. keliamas versijas ir aiškiai išdėstė visas įvykio aplinkybes, t. y. kaip sustabdė A. J. vairuojamą transporto priemonę, kaip vairuotojas nepakluso jų reikalavimams nelipti iš mašinos, kaip bėgo nuo jų vengdamas atsakomybės, grasino teisiniais nemalonumais ir kt. Liudytojų parodymai yra neprieštaringi, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, atitinka faktines bylos aplinkybes ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, todėl šie įrodymai patikimai patvirtina A. J. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

5.5. Visiškai nesuprantami apygardos teismo nutarimo motyvai, kad nebuvo A. J. tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. A. J. teiginiai, jog policijos pareigūnės norėjo jam pakenkti, įdėti jam į kišenę kulką, dėl to jis bėgo nuo jų, vertintini kaip deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio pamąstymai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti policijos pareigūnių asmeninį suinteresuotumą nepagrįstai patraukti A. J. administracinėn atsakomybėn. A. J. tikslą pabėgti nuo policijos pareigūnių rodo ne tik transporto priemonės nesustabdymas, bet ir visa jo veiksmų seka, kuri įvykio metu progresavo, intensyvėjo: iš pradžių A. J. bandė susitarti su policijos pareigūnais, prašydamas nefiksuoti administracinio nusižengimo, nurodydamas, kad jis pats yra buvęs policijos pareigūnas; nepavykus susitarti, bandė pasprukti nuo policijos pareigūnų su sunkiasvore transporto priemone, akivaizdžiai skubėdamas, kirsdamas ištisinę kelių ženklinimo liniją siekė privažiuoti kelio ruožą, kuris būtų neišvažiuojamas policijos tarnybiniam automobiliui, tačiau, pareigūnėms tarnybiniu automobiliu aplenkus A. J. vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę, jam buvo užkirstas kelias judėti toliau; po to A. J. važiavo atbuline eiga iki keliuko, kuris veda į mišką, ten išlipo iš krovininio automobilio ir pabėgo į mišką; A. J., priverstinai sustabdytas policijos pareigūnių, bandė jas įbauginti, nurodydamas, kad dėl jų teisėtų pareigų atlikimo joms grės teisinė atsakomybė, kadangi jo dukterys dirba teisės srityje, todėl padės jam sukelti nemalonumų jį sustabdžiusioms policijos pareigūnėms.

5.6. Apygardos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad A. J. galėjo nesuprasti, jog yra stabdomas, nes vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios variklio keliamas triukšmas kabinoje galėjo apsunkinti galimybę išgirsti garsinį policijos signalą; A. J. buvo nurodęs, kad turi klausos sutrikimų. Teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip policijos sirenos dėl dėvimo šalmo negirdėjimas ar specialiųjų švyturėlių nematymas dėl prastų oro sąlygų, nelaikytinos aplinkybėmis, kurios išskirtinai būtų vertinamos pažeidėjo naudai ir eliminuotų administracinio nusižengimo padarymą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3Ni05OTMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-176-993/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-176-993/2024">AN2-176-993/2024</a>). Be to, apygardos teismo išvada, kad A. J. galėjo nesuprasti, jog yra stabdomas, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Policijos pareigūnėms dirbant pagal nustatytą tarnybos planą, kurio metu buvo fiksuojami KET pažeidimai, A. J. buvo sustabdytas ir informuotas, kad jis neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės, apie tai žinojo ir jis pats. Taigi, jis turėjo aiškų motyvą ir tikslą pabėgti nuo policijos pareigūnių, tai po kiek laiko jam ir pavyko padaryti pabėgus pėsčiomis.

5.7. Taip pat nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad A. J. nesiekė pabėgti ar vengti policijos, o galėjo tiesiog nepastebėti švyturėlių ar garsinio signalo iš karto. Apygardos teismo nurodyti motyvai, kad A. J. pateikė policijai dokumentus, važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), sustojo prie „Stop“ ženklo, todėl nerodė jokio ketinimo bėgti ar vengti atsakomybės, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Vien pats faktas, kad A. J. buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, nors neturėjo teisės vairuoti, reiškė, kad jis su šia transporto priemone daugiau negali važiuoti nė vieno metro, tačiau jis užsivedė transporto priemonę ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Vien jau tai rodo aiškią tyčią nepaklusti policijos pareigūnams ir pasišalinti išvengiant administracinės atsakomybės.

5.8. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. J., nepaklusdamas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiavo greitai (atsižvelgiant į transporto priemonės tipą), kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, o į kairę suko lėčiau, vien dėl to, kad jo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė neapvirstų. Byloje esantys vaizdo įrašai paneigia apygardos teismo išvadą, kad A. J. laikėsi Kelių eismo taisyklių. Vaizdo įrašo „PSS-20230926-083129UTC+0300“ 49 sek. matoma, kad besivejančio tarnybinio automobilio greitis pasiekia beveik 100 km/h ribą. Vaizdo įrašo „V8022-230926-082200-083100-20010200.mp4“ 7 min. 34 sek. transporto priemonė kelio vingyje kerta siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių srautus, – tai rodo, kad dėl didelio greičio vairuotojas neišgali išlaikyti automobilio savo eismo juostoje. To paties vaizdo įrašo 8 min. 16 sek. A. J. vairuojamas automobilis sustoja sankryžoje su įjungta avarine signalizacija sukti į kairę, automobilis stabdomas įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, dėl to priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, turi apvažiuoti sunkiasvorę transporto priemonę kelkraščiu. Įvažiavusi į Skersabalių g. transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdoma.

5.9. Išvardytos aplinkybės rodo A. J. tyčią pasišalinti iš įvykio vietos ir kryptingus veiksmus siekiant nepaklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Svarbi ir ta aplinkybė, kad A. J. teigia, jog transporto priemonę vairavo visiškai blaivus, tačiau dėl jo aktyvių veiksmų ir padarytų administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, šių aplinkybių pareigūnės neturėjo galimybės patikrinti.

5.10. Policijos pareigūnės, stabdydamos transporto priemonę, atliko tai tinkamai, laikydamosi jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl apygardos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, savo sprendimą motyvavo negaliojančiu teisės aktu ir nesivadovavo teismų praktika. Vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnė, stabdžiusi transporto priemonę, nespėjo dalyvauti mokymuose ir pakelti kvalifikacijos pagal programą (Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus, mokymą), nepanaikina sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo padarytų administracinių nusižengimų ir neturi įtakos jų kvalifikavimui. Specialiąsias priemones pareigūnė naudojo tinkamai, nesukeldama pavojaus aplinkiniams ir (ar) pačiam A. J., todėl vien tik faktas, kad policijos pareigūnė nespėjo dalyvauti mokymuose, nereiškia, kad A. J., neturėdamas teisės vairuoti sunkiasvorės transporto priemonės, kurios privaloma techninė apžiūra, be kita ko, dar nebuvo atlikta, gali nepaklusti policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, nuo jų bėgti ir taip išvengti administracinės atsakomybės.

5.11. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, – panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

5.12. A. J. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė uniformuotos policijos pareigūnės aiškiai ir kelis kartus išreikštų reikalavimų – be tikrinančio pareigūno leidimo neišlipti iš transporto priemonės, nusiraminti, prieiti prie policijos tarnybinio automobilio, sustoti ir pėsčiomis nebėgti nuo policijos pareigūnių, likti įvykio vietoje (KET 16 punktas). Apygardos teismas konstatavo, kad pareigūnų reikalavimai nebuvo tinkamai išreikšti ir nebuvo aišku, jog A. J. juos pažeidė. Apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinimas dėl administracinio nusižengimo buvo pagrįstas netiksliais ir neišsamiais įrodymais; vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės rodė, kad A. J. iš esmės elgėsi tinkamai, nesiekė išvengti atsakomybės ir vykdė policijos pareigūnų nurodymus. Toks apygardos teismo faktinių aplinkybių vertinimas ir įstatymo taikymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matoma, kad policijos pareigūnės nurodymus duoda aiškiai ir net kelis kartus, todėl nesuprantama apygardos teismo pozicija dėl pateiktų nurodymų neaiškumo ar jų nesuvokimo.

5.13. Apygardos teismo priimtame nutarime ypatingas dėmesys skirtas faktui, kad policijos pareigūnė iš anksto suformavo nuomonę dėl A. J. kaltės, nesant pakankamų įrodymų. Institucijos nuomone, pareigūnė turėjo pakankamą pagrindą nuo pat pradžių preziumuoti, kad A. J. daro administracinius nusižengimus, kadangi nuo pat pirmojo sustabdymo pradžios, patikrinusi vairuotojo pažymėjimą, ji nustatė, kad šis neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones.

5.14. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kaip A. J. yra sustabdomas ir pateikęs dokumentus bando pabėgti nuo policijos pareigūnių. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūnės nešiojamuoju vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas „PSS-20230926-101341UTC+0300“, jame užfiksuotas jos pokalbis telefonu su A. J.. Šiame pokalbyje A. J. nurodo, kad jis jau yra namuose ir važiuos į Lenkiją, nors tuo metu dar nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nustatytos visos įvykio aplinkybės. Be to, kai policijos pareigūnės liepė jam ateiti į tarnybinį automobilį, A. J. nepakluso šiems teisėtiems reikalavimams ir grasino policijos pareigūnėms teisiniais nemalonumais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina neabejotina išvada, kad A. J. tokiais savo veiksmais (neveikimu) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų.

5.15. Apygardos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktai medžiagai (vaizdo įrašams, liudytojų parodymams ir kt.), todėl netinkamai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai pripažino, kad A. J. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

6. A. J. atstovė advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė atsiliepimu į Institucijos prašymą prašo jo netenkinti, priteisti iš Institucijos A. J. jo patirtų išlaidų atlyginimą už advokato, dalyvavusio rengiant procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą teikiant konsultacijas. Atstovė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Apygardos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus administracinės bylos faktines aplinkybes ir išanalizavus visus Institucijos pateiktus duomenis, kuriais buvo grindžiama A. J. kaltė; nutarime išdėstyti išsamūs nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo argumentai, todėl jį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

6.2. Institucijos argumentai, kad apygardos teismas neva vadovavosi negaliojančiu norminiu aktu, yra nekorektiški, klaidinantys ir neatitinka skundžiamame nutarime išdėstytų motyvų. Apygardos teismas, vertindamas A. J. inkriminuotą ANK 426 straipsnio 5 dalies nusižengimą, aiškiai nurodė teisinį reguliavimą, kuriuo vadovavosi: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtintu Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašu; ANK 426 straipsnio 6 dalimi; Kelių eismo taisyklių 186 straipsniu; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5-V-14 patvirtinta kvalifikacijos tobulinimo programa – Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus, mokymais. Tai, kad apygardos teismas yra paminėjęs, jog panašūs ar analogiški reikalavimai, kaip pirmiau išdėstytuose norminiuose aktuose, yra buvę ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, niekaip nedaro priimto nutarimo neteisėto ir nepagrįsto, nes Policijos patrulių veiklos instrukcijos kontekste A. J. veiksmų teismas nevertino ir neanalizavo.

6.3. Priešingai nei pateiktame prašyme teigia Institucija, apygardos teismas nutarime padarė išvadas, kurios neprieštarauja byloje surinktai medžiagai (vaizdo įrašams, liudytojų parodymams ir kt.), todėl įstatymą nagrinėjamoje situacijoje pritaikė tinkamai. Teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnė, neturėdama leidimo vairuoti specialiąsias transporto priemones su specialiaisiais šviesos ir garso signalais, negalėjo tokio automobilio vairuoti ir tokiu būdu stabdyti transporto priemonės. Tokiais savo neteisėtais veiksmais pareigūnė pažeidė ne tik Aprašo 21 punkto reikalavimus dėl vairuotojų stabdymo ir jų pažeidimų tikrinimo, tačiau pareigūnės veiksmai neatitiko ir KET 6, 9, 11 punktų reikalavimų. Toks statutinio valstybės tarnautojo elgesys pažeidžiant geros moralės, bendravimo, įstatymų reikalavimus negali būti pateisinamas ar formaliai vertinamas tik dėl to, kad pareigūnė neva nespėjo išklausyti privalomų mokymų. Būtent neatsakingas pareigūnų elgesys, kai A. J. buvo sustabdytas nesilaikant Aprašo 22 punkto reikalavimų, vėliau nulėmė situaciją dėl nepagrįsto A. J. kaltinimo, kad jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti; toks A. J. kaltinimas yra visiškai dirbtinai išprovokuotas.

6.4. Pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyti teiginiai ir išdėstytos aplinkybės visiškai neatitinka realios faktinės situacijos, o Institucijos nutarime skirta administracinė nuobauda dėl nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, yra nepagrįsta. Pirmą kartą stabdomas A. J. sustojo, vykdė pareigūnės nurodymus, pateikė dokumentus. A. J. priėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio ir atkreipė pareigūnių dėmesį į tai, kad yra sustabdytas netinkamoje ir nesaugioje eismui vietoje (šias aplinkybes patvirtina A. J. gestas ranka, kuris buvo užfiksuotas pareigūnų tarnybinio automobilio registratoriumi). Būtent po A. J. pastabos buvo sutarta, kad jis patrauks transporto priemonę į aptartą saugesnę vietą, kur pareigūnės surašys reikiamus dokumentus. Tuo metu, kai A. J. priėjo prie pareigūnių tarnybinio automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, abi pareigūnės buvo išjungusios mobiliąsias garso ir vaizdo stebėjimo kameras, nors pagal norminius aktus to daryti neturėjo teisės. Tokiais veiksmais pareigūnės pažeidė Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymu patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 23.3, 25, 26 punktų reikalavimus. Jeigu pareigūnės būtų tinkamai ir preciziškai vykdžiusios norminių aktų reikalavimus, nebūtų jokio ginčo dėl jų tarnybiniame automobilyje A. J. duotų nurodymų, kurie neabejotinai atitiktų jo išdėstytas įvykio aplinkybes dėl automobilio perstatymo į eismo požiūriu saugesnę vietą.

6.5. Pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai. Šioje situacijoje A. J. neturėjo motyvo pasišalinti, nevengė administracinės atsakomybės, nes sustojo, dokumentus pateikė, vykdė nurodymus, elgėsi teisėtai, žalos nepadarė, nukentėjusiųjų nėra. A. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog nematė paskui jį važiuojančio policijos tarnybinio automobilio ir negirdėjo nurodymo sustoti (dėl automobilio didesnių gabaritų, variklio garso ir jo klausos sutrikimo), o policijos tarnybinį automobilį su įjungtu raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliu pamatė atlikdamas posūkį į geležinkelio pervažą, todėl sumišo. Šiuo atveju A. J. sąžiningai pareigūnų reikalavimo sustoti nematė ir nesuprato iš karto, o ne sąmoningai ir tyčia jo nepaisė. Tai patvirtina A. J. elgesys kelyje: vaizdo įraše užfiksuota, kad A. J., pasukęs į Skersabalių g., sureagavo į ekipažo signalus ir sustojo nedelsdamas, t. y. vos po vienos minutės nuo ekipažo signalo sustoti, ir po to per vieną minutę neišlipdamas iš transporto priemonės pateikė dokumentus; A. J. vykdė pareigūnės nurodymus, važiavo tvarkingai laikydamasis KET; pats sustojo saugioje, sutartoje ir leistinoje vietoje – pareigūnai jo neaplenkė, o visą laiką vyko jam iš paskos; jis važiuodamas greičio nedidino, staiga ir neracionaliai maršruto nekeitė, leistino 90 km/h greičio neviršijo. Institucijos teiginys, jog vairuotojas neišgali suvaldyti transporto priemonės, yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo A. J., todėl negalima preziumuoti, kad jo greitis siekė 100 km/h. A. J. veiksmai rodo, kad jis nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nepadarė KET pažeidimų ir nesiekė išvengti sustabdymo. Sustojęs Skersabalių g., A. J. nebėgo ir (ar) nesislėpė, buvo visiškai blaivus; pareigūnės turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko, kad patikrintų jo blaivumą, tačiau to nedarė. Tai akivaizdžiai rodo, kad Institucija prašyme naudoja labiau manipuliacinio pobūdžio argumentus.

6.6. A. J., sustojęs Skersabalių g., buvo apkaltintas pažeidimu, nors buvo įsitikinęs, kad vykdo teisėtus pareigūnų reikalavimus. Pareigūnės savo elgesiu sukūrė neaiškių veiksmų ir dviprasmiškų nurodymų bei didelę įtampą keliančią situaciją. Dėl to A. J. išsigando ir sumišo, todėl jo elgesys tapo ne visai korektiškas. Institucijos prašyme nurodyti argumentai dėl dukterų įtakos nekorektiški ir išgalvoti, o dėl bandymo susitarti – interpretacinio pobūdžio ir melagingi, nes neparemti jokiais duomenimis. Esant tokiam A. J. elgesiui, pareigūnės turėjo imtis veiksmų jam užkardyti, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, pagal buvusią situaciją, esant išjungtoms mobiliosioms kameroms, pareigūnių užuominoms, yra pagrindo manyti, kad jos provokavo A. J. imtis neteisėtų veiksmų, tačiau, šiam nekreipiant dėmesio į pareigūnių užuominas, jos, pasakydamos perstatyti automobilį, veikė tyčia, siekdamos vėliau pasinaudoti susidariusia situacija ir neteisėtai apkaltinti A. J. dar sunkesniais administraciniais nusižengimais. A. J. pokalbis su policijos pareigūne, kuriame šis nurodo, kad jau yra namuose ir važiuoja į Lenkiją, akivaizdžiai patvirtina jo išgąstį ir afekto būseną. A. J. veiksmai nebuvo bėgimas nuo pareigūnų, o buvo streso sukelta situacija. Institucija prašyme šio pokalbio turinį įvardija kaip A. J. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų nevykdymo patvirtinimą. Tačiau Institucijos surašytame nutarime administracinio nusižengimo byloje tokių aplinkybių nėra užfiksuota.

6.7. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme liko neatskleista kaltinimo esmė. Dėl to pasisakė ir apygardos teismas. Apylinkės teismas neapklausė liudytojos J. M. ir dėl jos bylai pateiktų rašytinių paaiškinimų visiškai nepasisakė. M. Ž. parodymų, kad A. J. kreipėsi į jį, teismas taip pat nevertino. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai A. J. kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo grindė išimtinai tik pareigūnų parodymais, be to, nesiėmė jokių priemonių šių parodymų teisingumui patikrinti. Pareigūnių paaiškinimai ir Institucijos prašyme dėstomos aplinkybės tarpusavyje nedera ir prieštarauja. Tai rodo, kad Institucija elgiasi nesąžiningai ir siekia pagrįsti buvusius neteisėtus veiksmus. Pareigūnės posėdžio metu nurodė, kad jos, įvedusios transporto priemonės valstybinį numerį, siekdamos patikrinti transporto priemonės duomenis sistemoje, pamatė, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta, o Institucijos atstovas prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 3.2 punkte nurodo, kad pareigūnės dirbo pagal tarnybos planą, kurio metu buvo fiksuojami KET pažeidimai. Todėl kokiu teisiniu pagrindu, t. y. kokiu Aprašo punktu vadovaudamosi, pareigūnės stabdė A. J., neaišku. Institucija jokio patvirtinto plano byloje nepateikė. Taigi, pareigūnės neturėjo teisės stabdyti A. J. transporto priemonę, dėl šios priežasties byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tyčia ir sąmoningai nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

6.8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, A. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių. Apygardos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 426 straipsnio 5 dal

8. Pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo sprendimu nutraukti A. J. administracinio nusiengimo teiseną dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje nurodytų nusižengimų, už kuriuos jis apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas. Institucijos teigimu, teismas padarė neteisingas išvadas dėl faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikė įstatymą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nuosekliai plėtojami įrodymų vertinimo principai ir taisyklės.

9.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 2AT-33-976/2024).

9.2. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023 ir kt.).??????Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-489/2020">2AT-23-489/2020</a>, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023, 2AT-46-697/2024).??????

10. ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už tyčinį atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duotų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą.

10.1. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šeštoje šio straipsnio dalyje išdėstyta, kaip turi būti išreiškiamas atitinkamo uniformuoto pareigūno (policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę.

10.2. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

10.3. Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas; o sprendžiant dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo, – taip pat ir tai, kad 3) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.

11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis pirmiau išdėstytų įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatė faktines aplinkybes ir pagal jas tinkamai taikė ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, priešingai nei apygardos teismas, kurio išvados nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstos.

11.1. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad, priimdamas sprendimą dėl A. J. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, teismas, visų pirma, rėmėsi A. J. vairuotą transporto priemonę sustabdžiusių policijos pareigūnių nuosekliais parodymais, kuriuos, sugretinęs su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, pripažino patikimais. Abi pareigūnės nurodė, kad tikrinant A. J. dokumentus (techninį pasą ir vairuotojo pažymėjimą) buvo nustatyta, jog jo vairuotos transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs, o pats A. J. neturi teisės vairuoti C kategorijos transporto priemonių (kuriai priskiriama jo vairuota sunkiasvorė transporto priemonė „Iveco“), t. y. padarė nusižengimus, nurodytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje. A. J. dokumentus tikrinusi pareigūnė nurodė jam likti savo transporto priemonėje ir pati grįžo į tarnybinį automobilį. Šiam reikalavimui A. J. nepakluso, priėjo prie tarnybinio policijos automobilio, prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo; nepavykus su pareigūnėmis susitarti, jis grįžo į savo transporto priemonę, ją užvedė ir pradėjo važiuoti. Pareigūnės tarnybiniu automobiliu ėmė sekti A. J. vairuojamą transporto priemonę, įjungusios švyturėlius ir garsinį signalą, per garsiakalbį išsakydamos reikalavimą sustoti.

11.2. Antra, tokias pareigūnių nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėti tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus ir pareigūnių nešiojamaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai.

11.3. Apylinkės teismas nutartyje taip pat įvertino A. J. pateiktas įvykio versijas (kad jis buvo sustabdytas neleistinoje vietoje, todėl pareigūnės jam nurodė perstatyti automobilį toliau; važiuodamas nematė ir negirdėjo, jog yra stabdomas su įjungtais švyturėliais ir naudojant garsinius signalus; pareigūnė rankoje laikė kulką – jis išsigando, kad ši bus įdėta jam į kišenę) ir motyvuotai šiuos nelogiškus, nenuoseklius ir kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančius parodymus atmetė.

11.4. Taigi, apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas taisykles bei išsamaus vertinimo reikalavimą. Apylinkės teismas, remdamasis įrodymų visumos vertinimu, konstatavo, kad byloje nustatyti A. J. veiksmai visiškai atitinka pažeidimų, nurodytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, požymius.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo panaikino apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, ir konstatuodamas, kad A. J. veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, nustatytų nusižengimų požymių, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklių ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą.

13. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog A. J. vykdė policijos pareigūnių nurodymus (neišlipti iš transporto priemonės), yra nepagrįsta.

13.1. Apygardos teismas priimtame nutarime neteisingai konstatavo, kad A. J. vykdė policijos pareigūnų reikalavimus neišlipti iš transporto priemonės, kadangi po pirmų reikalavimų, kuriems nebuvo jokio pagrindo, jis net nebandė to daryti. Iš teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad tokią savo išvadą teismas grindė tik pareigūnės nešiojamuoju vaizdo registratoriumi darytu vaizdo įrašu PSS-20230926-082701UTC+0300, visiškai ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus – policijos pareigūnių parodymus, tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotus vaizdo įrašus, kurie patvirtina, kad A. J. buvo išlipęs iš savo transporto priemonės. Pažymėtina, kad ir pateiktame atsiliepime A. J. atstovė nurodo, jog jis buvo išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie policijos pareigūnių tarnybinio automobilio (pateikdama versiją, kad A. J. taip pasielgė, norėdamas atkreipti pareigūnių dėmesį į tai, jog yra sustabdytas vietoje, kurioje draudžiama sustoti).

13.2. Taigi, apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra selektyvus ir neišsamus, todėl neatitinka ANK įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, o šio teismo padaryta išvada, kad A. J. nebuvo išlipęs iš savo automobilio (t. y. vykdė pareigūnės nurodymus), prieštarauja byloje ištirtų įrodymų turiniui.

14. Taip pat nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad policijos pareigūnės reikalavimas sustabdyti A. J. vairuojamą transporto priemonę neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, nes pareigūnė, vairavusi tarnybinį automobilį – specialiąją transporto priemonę, naudojančią mėlynus ir raudonus žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, neturėjo teisės (leidimo) vairuoti tokią priemonę.

14.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1V-781 patvirtinto Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 5 punkte nurodyta, kad teisę vairuoti specialiąsias transporto priemones patvirtina galiojantis Aprašo 2 priede nustatytos formos pažymėjimas (toliau – pažymėjimas) arba įrašas asmens ar tarnybos byloje (toliau – įrašas byloje). Pažymėjimą išduoda ar įrašą byloje daro papildomą mokymą organizavusi ir vykdžiusi įstaiga, o Aprašo 6 punkte nustatytu atveju, kai įstaigos vairuotojas pereina dirbti į kitą įstaigą,? įstaiga, į kurią pereina dirbti įstaigos vairuotojas. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti specialiąsias transporto priemones suteikiama įstaigų vairuotojams, baigusiems papildomą mokymą ir išlaikiusiems teorinių žinių ir praktinių specialiųjų transporto priemonių vairavimo gebėjimų ir įgūdžių egzaminus. Teisė vairuoti specialiąsias transporto priemones suteikiama įstaigų vairuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams), kurie papildomą mokymą baigė ir teorinių žinių bei praktinių specialiųjų transporto priemonių vairavimo gebėjimų ir įgūdžių egzaminus išlaikė jų tarnybos metu arba papildomą mokymą yra baigę ir teorinių žinių bei praktinių specialiųjų transporto priemonių vairavimo gebėjimų ir įgūdžių egzaminus yra išlaikę kursanto profesinio ar įvadinio mokymo metu.

14.2. Byloje nustatyta, kad tarnybinį automobilį vairavusi pareigūnė neturėjo šiame apraše nurodyta tvarka išduoto leidimo vairuoti specialiąsias transporto priemones. Tai neabejotinai neatitinka nurodytų Aprašo nuostatų, tačiau nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė apygardos teismas, aplinkybė, kad tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais vairavo leidimo neturinti pareigūnė, nešalina A. J. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

14.3. Taigi, A. J. stabdžiusios policijos pareigūnės turėjo teisę duoti jam privalomus nurodymus; tai ir buvo padaryta pareigūnėms per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti transporto priemonę. Atitinkamo leidimo vairuoti specialiąsias transporto priemones neturėjimas šiuo atveju nedaro neteisėto pareigūnių duoto nurodymo A. J. sustabdyti transporto priemonę – šiam reikalavimui jis turėjo paklusti.

15. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. J. neturėjo tyčios nepaklusti pareigūnų reikalavimams, įskaitant reikalavimą sustabdyti transporto priemonę (negirdėjo nurodymo sustoti, nesuprato, kad yra stabdomas).

15.1. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktika pažymi, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.??????(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-511/2024">2AT-37-511/2024</a>).

15.2. Kaip minėta, ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje nurodyti nusižengimai yra tyčiniai, taigi, byloje turi būti nustatyta, kad A. J. suvokė jam pareigūnų duodamų nurodymų turinį, suprato, kad privalo juos vykdyti, tačiau sąmoningai jų nevykdė.

15.3. Apygardos teismas, spręsdamas dėl tyčios nepaklusti reikalavimui sustabdyti automobilį, pažymėjo, kad reikalavimas A. J. sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas aiškiai ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte įtvirtintus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdus. Tačiau kartu šis teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, jog A. J. nematė iš paskos važiuojančio policijos automobilio švyturėlių, negirdėjo garsinio signalo ir per garsiakalbį duodamo nurodymo sustoti. Teismas spręsdamas dėl A. J. kaltės, iš esmės rėmėsi jo paaiškinimais, kad jis pradėjo važiuoti gavęs atitinkamą jį sustabdžiusių pareigūnių nurodymą ir vėliau, pradėjęs važiuoti, nesuvokė, jog yra stabdomas. Tačiau šios teismo išvados nepatvirtina nei pareigūnių duoti paaiškinimai, nei kiti byloje ištirti įrodymai, be kita ko, vaizdo įrašai.

15.4. Kaip minėta pirmiau, A. J. pradėjo važiuoti, jau nepaklusdamas pareigūnių nurodymui ir žinodamas, kad jis sustabdytas dėl pažeidimų, dėl kurių jis neturi teisės vairuoti atitinkamo automobilio (techninės apžiūros negaliojimo ir teisės vairuoti neturėjimo). Taigi, pagal šias aplinkybes jis suvokė, jog neturi teisės toliau važiuoti sunkiasvore transporto priemone „Iveco“; atitinkamai jam negalėjo būti ir duotas nurodymas šią priemonę vairuoti (patraukti, perstatyti į kitą vietą). A. J. aiškinimas, kad jis nematė jį besivejančio policijos automobilio ir negirdėjo reikalavimo sustoti, taip pat pagrįstai paneigtas. Tai, kad A. J. tyčia nepakluso pareigūnių nurodymui sustabdyti transporto priemonę, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po to, kai pareigūnės tarnybiniu automobiliu jį pavijo ir sustabdė, A. J. pasišalino (pabėgo) pėsčiomis, palikęs savo transporto priemonę, o pareigūnei su juo susisiekus telefonu ir paprašius grįžti, atsisakė tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. J. buvo konfliktiškas, priešiškai nusiteikęs, grasino pareigūnėms teisiniais nemalonumais, ignoravo jų duodamus nurodymus. Byloje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. J. veikė tyčia.

16. Nagrinėjamoje byloje taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo nutartimi A. J. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

16.1. Tiek ANK 506 straipsnio 4 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl tais atvejais, kai asmens nepaklusimas teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams pasireiškia pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymu, turi būti išsprendžiama, kuri iš šių normų taikytina, o tie patys veiksmai neturėtų būti kvalifikuojami pagal abi normas.

16.2. Nagrinėjamoje byloje A. J. nepakluso tiek policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tiek kitiems teisėtiems pareigūnų nurodymams. Tiek Institucijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje A. J. veiksmai, atitinkantys ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje nurodytų nusižengimų požymius, aprašyti bendrai – jie neišskirti aprašant. Tačiau iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų matyti, kad atskiri A. J. veiksmai atitiko abiejų nusižengimų požymius.

16.3. Byloje nustatyta, kad A. J. nepakluso jį sustabdžiusių policijos pareigūnių aiškiai duotam nurodymui be leidimo neišlipti iš savo transporto priemonės – kol buvo tikrinami jo dokumentai, išlipo iš savo transporto priemonės, priėjo prie tarnybinio automobilio. Po įspėjimo, kad nevykdo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, A. J. įsėdo į savo transporto priemonę ir pradėjo važiuoti, nors tokio leidimo ar nurodymo iš pareigūnių nebuvo gavęs. Tokie A. J. veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo požymius.

16.4. A. J. pradėjus važiuoti, pareigūnės ėmė jį vytis tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, per garsiakalbį išreikšdamos reikalavimą sustoti (t. y. išreikšdamos reikalavimą sustabdyti transporto priemonę ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais). A. J. šiam reikalavimui nepakluso. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apylinkės teismo priimta nutartis, kuria paliktas galioti 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimas, yra teisėta, priimta išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, įstatymas pritaikytas tinkamai, išvados motyvuotos; o apygardos teismo nutarimas, kuriuo ši nutartis panaikinta, priimtas selektyviai įvertinus įrodymus, remiantis iš esmės vien administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. parodymais. Dėl to apygardos teismo nutarimas naikintinas, paliekant galioti apylinkės teismo priimtą nutartį.

18. A. J. atstovė atsiliepime taip pat prašo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus A. J. jo patirtų išlaidų atlyginimą už advokato, dalyvavusio rengiant procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą teikiant konsultacijas.

18.1. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

18.2. Nagrinėjamu atveju paliekamas galioti teismo sprendimas, kuriuo A. J. pripažintas padaręs jam inkriminuotus nusižengimus. Atsižvelgiant į tokį sprendimą, advokatės prašymas priteisti išlaidų atlyginimą atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2024 m. liepos 10 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį.

Atmesti A. J. atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės prašymą priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus A. J. jo patirtų išlaidų atlyginimą už advokato, dalyvavusio rengiant procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą teikiant konsultacijas.

Teisėjai

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė