Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo

Civilinė byla Nr. e2S-592-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02976-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3;

(S)

3.1.18.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7751-837/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovei G. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti ieškovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tokią tvarką:

1.1. Tėvas A. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. B. namų penktadienį 18 val. ir grąžindamas į jos namus sekmadienį 18 val., savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

1.2. Tėvas dukrą pasiima iš atsakovės namų arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17 val. ir į mamos, atsakovės G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20 val.

1.3. Mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) bei per tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas dukrą pasiima iš mamos namų 17 val. ir grąžina į mamos namus 20 val.

1.4. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.

1.5. Šv. Velykų pirmą dieną, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais.

1.6. Kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25-26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais.

1.7. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą.

1.8. Bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove yra sudarę santuoką, tačiau dėl asmeninių nesutarimų šiuo metu gyvena atskirai. Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra S. B., kuri šiuo metu gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pažymėjo, kad jiems su atsakove pradėjus gyventi atskirai, atsakovė nebeleidžia ieškovui bendrauti su dukra. Su vaiku ieškovas jaučia labai didelį ryšį, labai ją myli, nori ja rūpintis ir kiek galima daugiau dalyvauti jos gyvenime, tačiau negali to daryti dėl atsakovės veiksmų. 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas pagalbos kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities skyrių, tačiau ir šios tarnybos specialistų atsakovė neklauso, su dukra matytis neleidžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme tenkino iš dalies ir nustatė A. B. laikiną bendravimo su dukra S. B. tvarką, pagal kurią:

4.1. Vaiko tėvo A. B. ir dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pirmas tiesioginis bendravimas vyksta neporinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškovui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. Toks bendravimas vyksta vieną mėnesį.

4.2. Po vieno mėnesio, A. B. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į namus sekmadienį iki 18.00 val. Toks bendravimas vyksta vieną mėnesį.

4.3. Esant pereinamajam 2 mėnesių laikotarpiui taip pat nustatytinas mergaitės ir tėvo susitikimas kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val.

4.4. Po pereinamojo 2 mėnesių laikotarpio, nustatyti tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką:

4.4.1. Tėvas A. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas dukrą iš atsakovės G. B. namų penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas į jos namus sekmadienį 18.00 val.

4.4.2. Tėvas dukrą pasiima iš atsakovės namų, arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17.00 val. ir į mamos, atsakovės G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20.00 val.

4.4.3. Mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas dukrą pasiima iš mamos namų 17.00 val. ir grąžina į mamos namus 20.00 val.

4.4.4. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.

4.4.5. Šv. Velykų pirmą dieną, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojama besibaigiančiais metais) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais.

4.4.6. Kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25-26 d.) tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais.

4.5. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą.

4.6. Bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka.

5. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-7682-1103/2023, pagal G. B. prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su G. B., o iš A. B. nepilnametei dukrai priteistas laikinas išlaikymas po 220 Eur kas mėnesį. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė pareiškėjo, vaiko interesams ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6. Teismas sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. B. naudoja prieš savo dukrą psichologinį ir fizinį smurtą, daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką, dėl ko yra poreikis riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Tokių duomenų teismui nepateikė ir išvadą teikianti institucija. Byloje nėra duomenų, jog A. B. vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, tėvo valdžia jam nėra apribota. Remiantis Panevėžio AVPK pateikta informacija, ikiteisminiame tyrime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalies tiek G. B., tiek A. B. yra taikomos kardomosios priemonės, tačiau priemonės yra paskirtos atsižvelgiant į tai, kad šalys augina mažametę dukrą ir siekiant užtikrinti nepilnametės nenutrūkstamą bendravimą su abiem tėvais, kardomosios priemonės neriboja jų galimybių bendrauti su dukra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą.

7. Teismas, įvertinęs mažą vaiko amžių ir tai, kad šalys viena nuo kitos gyvena nedideliu atstumu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tikslu nesukelti vaikui streso bei neigiamų išgyvenimų, siekiant užtikrinti saugų vaiko ir tėvo ryšį, sutiko, jog yra reikalingas pereinamasis laikotarpis tėvo ir vaiko emocinio ryšio sustiprinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė G. B. prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo A. B. matymosi su dukra S. B. tvarką, sekančiai:

8.1. Vaiko tėvo A. B. ir dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pirmas tiesioginis bendravimas vyksta neporinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, dukros gyvenamojoje vietoje, prižiūrint vaikų teisių atstovei ir dukros motinai nuo 11.00 val. iki 13.00 val. Toks bendravimas vyksta iki dukrai sueis dveji metai (iki (duomenys neskelbtini)).

8.2. A. B. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį dukros gyvenamojoje vietoje, prižiūrint vaikų teisių atstovei ir dukros motinai nuo 11.00 val. iki 13.00 val. Toks bendravimas vyksta iki dukrai sueis dveji metai (iki (duomenys neskelbtini)).

8.3. Esant pereinamajam laikotarpiui iki dukrai sueis dveji metai (iki (duomenys neskelbtini)) taip pat nustatytinas mergaitės ir tėvo susitikimas kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje, prižiūrint vaikų teisių atstovei ir dukros motinai. Toks bendravimas vyksta iki dukrai sueis dveji metai (iki (duomenys neskelbtini)).

8.4. Po pereinamojo laikotarpio, iki dukrai sueis treji metai (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) nustatyti tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką:

8.4.1. A. B. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį dukros gyvenamojoje vietoje, prižiūrint dukros motinai ar kitam dukros motinos įgaliotam asmeniui nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Toks bendravimas vyksta iki dukrai sueis treji metai (iki (duomenys neskelbtini)).

8.4.2. Esant pereinamajam laikotarpiui iki dukrai sueis treji metai (iki (duomenys neskelbtini)) taip pat nustatytinas mergaitės ir tėvo susitikimas kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje, prižiūrint vaikų teisių atstovei ir dukros motinai. Toks bendravimas vyksta iki dukrai sueis treji metai (iki (duomenys neskelbtini)).

8.5. Po to, kai dukrai sueis treji metai nustatyti tokią tvarką:

8.5.1. A. B. su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.

8.5.2. Tėvas dukrą pasiima iš atsakovės namų arba, esant šalių raštiškam sutarimui (SMS žinučių forma), iš ugdymo įstaigos, kiekvieną trečiadienį 17.00 val. ir į mamos, atsakovės G. B. namus grąžina tos pačios dienos 20.00 val.

8.5.3. Mamos gimimo dieną bei Motinos dieną vaikas bus su mama, o tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną vaikas bus su tėvu. Per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per tėvo dieną, jei šios dienos nesutampa su tėvo bendravimo su dukra laiku, tėvas dukrą pasiima iš mamos namų 17.00 val. ir grąžina į mamos namus 20.00 val.

8.5.4. Nepilnametės dukters gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), kol dukrai sueis septyneri metai, yra švenčiama jos gyvenamojoje vietoje su mama. Po to, kai dukrai sueis septyneri metai, tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: neporiniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama, poriniais metais – su tėvu ir t. t.

8.5.5. Šv. Velykų pirmą dieną, Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojama besibaigiančiais metais) kai dukrai sueis septyneri metai, tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – neporiniais metais, su mama – poriniais metais.

8.5.6. Kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25-26 d.) kai dukrai sueis septyneri metai, tėvai praleis su nepilnamete dukra rotacijos principu: su tėvu – poriniais metais, su mama – neporiniais metais.

8.6. Kiekviena šalis privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą apie nepilnametės dukters ligą, kurios atveju dukra privalo grįžti į gyvenamąją vietą.

8.7. Bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su vaiku kitokiu nei šioje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka.

9. Nurodo, kad atsakovė 2023 m. liepos 21 d. patyrė smurtą nuo savo sutuoktinio A. B., nuo tos dienos jam yra paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie atsakovės, atsakovė yra pripažinta nukentėjusiąja. Mano, kad bendravimo su vaiku klausimas turėtų būti sprendžiamas ne atskiroje byloje, o santuokos nutraukimo byloje. Nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl itin sunkių A. B. padarytų nusikaltimų ieškovės seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei smurtui, kas, tikėtina, tik sugriežtins kardomąsias priemones, taikomas A. B., nes dalis nusikaltimų buvo daroma ir būnant šalia mažametei dukrai bei jos atžvilgiu.

10. Pažymi, kad ieškovė nuo pat dukros gimimo yra motinystės atostogose, kas reiškia, jog ji pastoviai būna su dukra, miega kartu, maitina ją. Dukrai yra vos 1,5 metukų, ji nelanko ugdymo įstaigos ir niekada nėra išsiskyrusi su ja (savo mama) nei dienai. Tad esant tokiam dukros prisirišimui prie mamos, neįmanomas jos atskyrimas pasimatymams su nakvyne, kol dukrai sueis treji metai. A. B. neturi nei socialinių, nei tėviškų įgūdžių dukros priežiūrai. Priešingai, A. B. naudojo psichologinį smurtą ir dukros atveju. A. B. dukrą vadina menkinančiais žodžiais, jei mažylė kur nors užkliuvusi nugriūdavo ar užsigaudavo, taip pat yra vadinęs kitais necenzūriniais žodžiais. Vaiko poreikiai A. B. niekada nebuvo svarbūs, jis niekada nekreipė dėmesio į vaiko gerovę bei jos norus. A. B. visuomet vengdavo buvimo su dukra, iki kol Sofijai suėjo 14 mėn. su dukra vienas nepasilikdavo niekada, sakydavo, jog jam su ja nėra ką veikti, jam su ja sunku. Jei Sofija pradėdavo verkti negavusi kokio nors daikto, A. B. visada ją palikdavo vieną verkti nueidamas nuo jos toliau. Sofijai suėjus 15 mėn. atsakovė labai prašydavo, kad A. B. leistų jai pailsėti ir pabūtų su dukra, tačiau būdamas namie su vaiku, A. B. dukrai įjungdavo filmukus televizoriuje bei duodavo čiulptuką, kad tik negirdėtų jos poreikių ir dukra iš jo nereikalautų dėmesio, o pats tuo metu naudodavosi telefonu ir nekreipdavo dėmesio į dukrą. Kelionėse A. B. niekada nesirūpindavo vaiku.

11. Nurodo, jog dukros dienotvarkė yra sekanti: Sofija keliasi apie 8-8:30 val.; pietų miegas po liepos 21 d. įvykio labai išsibalansavęs, dukra miega tarp 13-18 val. tik migdant jos mamai; nakties miegas taip pat labai išsibalansavęs po A. B. smurto, dukra užmiega tarp 20-­24 val. ir tik su savo mama. Dukra ugdymo įstaigos bei būrelių nelanko. Ketina eiti į darželį sulaukus trejų metų, 2025 metų rugsėjį. Pažymi, kad dukra po 2023 m. liepos 21 d. įvykio prisibijo naujų suaugusių žmonių, laikosi atstumo, užtrunka kol pripranta prie jų. Dukra ieškovei neleidžia nuo jos atsitraukti net per keletą metrų, jai labai sunku atsiskirti nuo mamos. Dukra naktį pradėjo labai jautriai miegoti, atsibunda su dideliu išgąsčiu, verkia, sunkiai užmiega, pasikeitė ir sutriko jos besiformuojantys higienos įgūdžiai. Esant maitinamai dukrai ir jai įpratus miegoti kartu su motina, išvykos su nakvyne tik padidins jos stresą ir nerimą.

12. Atsiliepimu į atsakovės G. B. atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bendravimo su vaiku tvarką nustatė tokią, kokią rekomendavo vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie prieš pasiūlydami bendravimo tvarką bendravo su abiem tėvais, įsigilino į situaciją ir, atsakovo manymu, pateikė priimtiną ir teisingą pasiūlymą teismui dėl bendravimo tvarkos. Atkreipia dėmesį, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nenustatė netinkamo tėvo su vaiku elgesio.

14. Pažymi, kad ieškovė dėl reikalavimo siaurinti tėvo ir vaiko bendravimo teises (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymo) svarių argumentų nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas tėvo maksimalus bendravimas su vaiku, todėl teismo pagal vaiko teisių apsaugos rekomendacijas nustatyta bendravimo tvarka atitinka įstatymo reikalavimus ir jos keisti nėra pagrindo.

15. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad toks atsakovo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo negali būti sprendžiamas ne santuokos nutraukimo byloje, kadangi ieškovei piktnaudžiaujant motinos teisėmis ir atsisakant sudaryti tėvui galimybę bendrauti su vaiku, iki pat santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, kuris truktų ne vieną mėnesį, būtų pažeidžiamos vaiko teisės dėl bendravimo su abiem tėvais. Be to, joks teisės aktas nedraudžia teisme bendravimo su vaiku tvarkos klausimą spręsti atskirai nuo kitų ginčų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme tenkintas iš dalies ir nustatyta ieškovo A. B. laikina bendravimo su dukra S. B. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-7751-837/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovei G. B., ir civilinė byla Nr. e2-7682-1103/2023 pagal ieškovės G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, pareikštą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovui A. B., sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. e2-7682-1103/2023.

Dėl prašymo išreikalauti įrodymus

19. Atsakovė G. B. pateikė prašymą išreikalauti iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės S. B. epikrizę, duomenis kas gydė bei kas iš artimųjų slaugė dukrą bei likdavo nakvoti su ja dukros hospitalizavimo spalio 14-17 d. metu. Pažymėtina, jog byloje jau yra pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) duomenys šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymas išreikalauti S. B. epikrizę, duomenis kas ją gydė ir kt. yra perteklinis, o atsakovės teiginys, jog Skyriaus pateikti duomenys neobjektyvūs yra tik atsakovės subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais šį jos teiginį pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas išreikalauti duomenis iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atmestinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl atskirojo skundo esmės

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemonei ir nustatė laikiną jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

24. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

25. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Apeliantė prašo nustatyti jos siūlomą nepilnametės dukros ir ieškovo bendravimo tvarką, pagal kurią nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki dukrai sueis treji metai, kurio metu ieškovas su dukra bendrauja be nakvynių ir tik kartu dalyvaujant atsakovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atstovei, nuo 2025 m. sausio 14 d. (kai dukrai sueis treji metai) prašo nustatyti iš esmės ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, tačiau nustatant, jog iki dukrai sueis septyneri metai jos gimimo diena ir visos valstybinės metų šventės bus švenčiamos tik su atsakove. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, jog yra patyrusi smurtą nuo ieškovo, dėl kurio jam yra paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie atsakovės, be to atsakovė kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl itin sunkių ieškovo padarytų nusikaltimų atsakovės seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Apeliantės teigimu dukrai yra tik 1,5 metukų, ji yra labai prie jos prisirišusi, o ieškovas neturi nei socialinių, nei tėvystės įgūdžių prižiūrėti dukrą. Po 2023 m. liepos 21 d. ieškovo smurto dukra sunkiai užmiega, verkia, bijo svetimų žmonių ir pan. Dukra tėvo bijo ir jų ryšys nėra atkurtas.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2023 m. liepos 21 d. buvo fiksuotas galimo smurto ginčo šalių šeimoje atvejis, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-2713-23 ir ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui); atsakovė pripažinta nukentėjusiąja, o ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį A. B. nebendrauti, neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja, nesilankyti (duomenys neskelbtini). Taip pat Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu atsakovė pripažinta nukentėjusiąja dėl BK 151 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar būtų taikomos kardomosios priemonės dėl nusikalstamų veikų galimai padarytų dukros atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnametei dukrai su tėvu (ieškovu) yra nesaugu. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovui būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamete dukra.

28. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog po 2023 m. liepos 21 d. ieškovo panaudoto smurto jos atžvilgiu dukra prasčiau miega, verkia, bijo svetimų žmonių, bijo ieškovo ir pan., tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Tarnyba taip pat nėra pateikusi jokių duomenų, kurios patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes.

29. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovas neturi nei socialinių, nei tėvystės įgūdžių prižiūrėti dukrą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų dukrą jų susitikimų metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, jog negali būti nustatyta ieškovo ir dukros bendravimo tvarka su nakvyne, nes dukra yra prie atsakovės labai prisirišusi, su ja miega, nėra išsiskyrusios nei dienos ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant teismo nustatytą laikiną bendravo tvarką laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 18 d. kai nepilnametė dukra buvo hospitalizuojama ligoninėje (spalio 14-15 d.) ją slaugė ir prižiūrėjo ieškovas. Šie duomenys leidžia spręsti, jog ieškovas su dukra bendrauja, jų ryšys nėra visiškai nutrūkęs, kas sudarytų pagrindą nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį be nakvynių, kaip prašo atsakovė. Be to, aplinkybės, jog dukra yra labai prisirišusi prie atsakovės ir nesant byloje duomenų, kad bendravimas su tėčiu prieštarautų mažametės interesams, nesudaro pagrindo taip neproporcingai apriboti ieškovo bendravimo su dukra, kaip to nagrinėjamu atveju siekia apeliantė.

30. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, įvertino apeliantės nurodomą aplinkybę dėl vaiko mažo amžiaus (1,5 m.) ir nustatė laikiną bendravimo tvarką su dviejų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamas siekiant atkurti dukros ir tėvo ryšį, susilpnėjusį šalims pradėjus gyventi skyrium. Pagrįstų argumentų, kodėl tokia teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia šalių vaiko interesus, apeliantė nepateikė.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu yra tai, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl ieškovas turi teisę į savarankišką bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas negebėtų bendrauti su vaiku nedalyvaujant atsakovei ir/ar Tarnybos atstovei. Atsižvelgiant ir byloje esančius duomenis, atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra minimali ir nepagrįstai ribojanti ieškovo teisę bendrauti su dukra. Šalys gali tarpusavy nuspręsti, kad atsakovė dalyvaus ieškovui susitinkant su šalių nepilnamečiu vaiku, tačiau nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri draustų ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku be atsakovės ir/ar kitų trečiųjų asmenų dalyvavimo šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis yra neproporcingas ieškovo teisių varžymas.

32. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, ieškovas niekada neparodė jokios iniciatyvos matytis su dukra trečiadieniais. Ieškovas nurodė, jog kol dukra gyvena (duomenys neskelbtini) susitikimai trečiadieniais nevyksta, nes važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl trijų valandų susitikimo yra nepraktiška ir užimtų neproporcingai daug laiko. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės ir dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, jog gyvenamoji vieta gali keistis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas tėvo bendravimas su dukra trečiadieniais, nėra pagrindo. Be to, nei apeliantė atskirajame skunde, nei ieškovas atsiliepime į skundą iš esmės neginčija šio pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyto bendravimo tvarkos punkto.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra tik laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo arba nustatytą laikiną bendravimo tvarką keisti bendru sutarimu.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

35. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė