PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 6 d.
Panevėžys
Civilinė byla Nr. e2-60-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00011-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.2.2.8.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.5.2.15.; 3.1.3.5.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.
(S)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovės atstovui V. M., D. J. (2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė R. D. (toliau - ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau - ir Atsakovė, Ligoninė) 1 667,17 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo Ieškovės pareiškimą atsisakė nagrinėti, nes skundžiamos paslaugos buvo teiktos 1995 metais iki žalos atlyginimą reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimo 2005 m. sausio 1 d., todėl pagal Komisijos darbo reglamentą Komisijai tokių galimų žalos atlyginimo atvejų nagrinėjimas nepriklauso.
3. Ieškovė nurodė, kad 1995 m. lapkričio 9 d. ji, būdama nėščia, atvyko į Ligoninę ir joje buvo stebima laukiant gimdymo. 1995 m. lapkričio 16 d. jai buvo atlikta Cezario pjūvio (toliau – CP) operacija, kurios protokole nurodyta, kad „Gimda susiūta ištisine Reverden siūle, pilvo siena susiūta pas (neįskaitomas tekstas)“. 1995 m. lapkričio 21 d. išleidžiant iš Ligoninės buvo išimti išoriniai siūlai.
4. Paaiškino, kad nuo gimdymo 1995 metais iki 2021 metų jai vis mausdavo pilvo apačią, dažnai laikydavosi neaukšta iki 37,5 C° temperatūra. Su šiais nusiskundimais kreipėsi į gydytojus, tačiau negalavimų priežastis nebuvo nustatyta arba būdavo teigiama, kad šie sutrikimai gali būti psichosomatinės kilmės, gydymas antibiotikoterapija nebuvo veiksmingas.
5. Nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. Ligoninėje jai atlikus diagnostinę histeroskopiją dėl (duomenys neskelbtini) chirurginės operacijos protokole buvo nurodyta, jog rastas siūlas gimdos apatiniame vidiniame segmente (CP). Taigi tik šios procedūros metu po daugiau nei 25 metų sužinojo, kad po atliktos CP operacijos jos gimda buvo susiųsta netirpiais siūlais. Kadangi 2021 m. kovo 18 d. epikrizėje jai rekomenduota spręsti dėl (duomenys neskelbtini), dėl papildomos konsultacijos 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, kuriame dėl (duomenys neskelbtini).
6. Paaiškino, kad 2021 m. gegužės 26 d. ji buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (duomenys neskelbtini). Šios operacijos metu buvo nustatyta, kad gimda yra padidėjusi, adenomioziška. Operacijos metu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti histologiniam tyrimui, kurio 2021 m. birželio 1 d. išvadoje nurodyta, kad gimdoje rasti siūlai, o galutinė diagnozė – (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovės vertinimu, Atsakovei, kuri netinkamai atliko CP operaciją ir gimdoje paliko netirpius siūlus, kyla deliktinė civilinė atsakomybė už jos darbuotojų veiksmais padarytą žalą, nes egzistuoja visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė.
8. Tvirtino, jog Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Atsakovės darbuotojai 1995 m. lapkričio 16 d. po CP operacijos Ieškovės gimdą susiuvo netirpiais siūlais, dėl ko daugiau nei 25 metus kūne buvo svetimkūnis, tai lėmė jos sveikatos sutrikdymą, kuris įtakojo (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad 2021 m. kovo 18 d. Ligoninėje jai atlikus diagnostinę histeroskopiją gydytojas bei vėliau kiti gydytojai nurodė, kad privaloma kuo skubiau atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją dėl gimdoje prieš 25 metus atliktos CP operacijos metu likusių siūlų. Kadangi niekada nebuvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) operacija reikalinga dėl (duomenys neskelbtini), neaišku kuo vadovaujantis Ligoninėje jai buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Taip ir liko neaišku ar dėl (duomenys neskelbtini) ar dėl gimdoje paliktų siūlų buvo būtina atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją.
9. Paaiškino, kad dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė 1 667,17 Eur turtinės (104,33 Eur už medicinines priemones po (duomenys neskelbtini) operacijos, 103,00 Eur už privačią ginekologo konsultaciją Medicinos diagnostikos centre ir kraujo tyrimus, Ligoninės pareikalauti sumokėti 201,44 Eur už ligos istorijos kopiją, 1 258,40 Eur išlaidos advokato pagalbai rengiant pareiškimą Komisijai) ir 30 000 Eur neturtinės žalos, kurias prašo priteisti iš Atsakovės, anksčiau veikusios gydymo įstaigos teisių ir pareigų perėmėjos.
10. Nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po atlikto (duomenys neskelbtini)sumažėjo galimybės dirbti darbą pagal įgytą (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, ėmė greičiau pavargti, sumažino darbo valandų kiekį. Dėl po (duomenys neskelbtini) patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, nes dėl nustatytų svorio kėlimo ribojimų nebegali užsiimti sportine veikla, 25 metus kankino neaiškios kilmės pilvo skausmai, pilvo pūtimas, dažna neaiškios kilmės aukštesnė temperatūra, kurios priežasties gydytojai nenustatydavo, bet skirdavo organizmą alinančius antibiotikus. Po (duomenys neskelbtini) ėmė šokinėti kraujospūdis ir pulsas, dėl svarbaus (duomenys neskelbtini) pajuto diskomforto ir nepilnavertiškumo jausmą, galimai dėl šios priežasties nesusilaukė daugiau vaikų.
11. Ieškovės vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Ligoninės (jos darbuotojų) neteisėtų kaltų veiksmų 1995 m. lapkričio 16 d. CP operacijos metu jos gimdą susiuvus netirpiais siūlais ir žalos kilimo, nes dėl to kilo tiesioginės pasekmės – (duomenys neskelbtini). Jeigu CP operacija būtų buvusi atlikta tinkamai, kokybiškai, atidžiai ir rūpestingai ir nebūtų buvusi padaryta medicininė klaida – gimda po CP operacijos nebūtų buvusi susiūta netirpiais siūlais, jai galimai nebūtų kilusi būtinybė (duomenys neskelbtini) ir 25 metus kęsti neaiškios kilmės negalavimus.
12. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jis yra nepagrįstas, pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, be to, Ligoninė nėra atsakinga už žalą, galimai padarytą anksčiau veikusios gydymo įstaigos.
13. Nurodė, kad 1995 m. lapkričio 16 d. tuometinės Respublikinės Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyriuje Ieškovei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, gimė moteriškos lyties naujagimis. Gydymo stacionare ligos istorijoje ir gimdymo istorijoje nėra išlikusių duomenų apie tai, kokie siūlai naudoti CP operacijos metu siuvant gimdą Reverdeno siūle, bet Ligoninėje atliekant tokias operacijas naudojami tirpstantys siūlai, duomenų apie Ieškovei ar naujagimei gimdymo metu padarytą žalą neužfiksuota. Šiuo metu nėra išlikę metodikos ar kiti dokumentai, kuriuose būtų aprašyta kaip tuo metu reikėjo atlikti CP operacijas ir kokius siūlus naudoti. Iš anksčiau dirbusių darbuotojų žino, jog tuo metu tiekimas buvo centralizuotas, vaistus ir kitas medicinines priemones tiekdavo sveikatos ministerija, o ligoninės naudodavo tai, ką iš jos gaudavo.
14. Paaiškino, kad duomenys apie tai, jog Ieškovei CP operacija buvo atlikta netinkamai, yra nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais ir netgi paneigti Valstybinio patologijos centre atlikus histologinį tyrimą ir nustačius galutinę patologijos diagnozę - (duomenys neskelbtini), taip pat jie paneigti teismo ekspertizės išvados duomenimis, byloje apklaustų gydytojų parodymais. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad Ieškovė po gimdymo iki 2021 metų dėl ginekologinių susirgimų į Ligoninės specialistus nesikreipė. Ligoninės konsultacijų poliklinikoje nuo 2003 metų Asmens sveikatos istorijoje duomenų apie ginekologinius susirgimus taip pat neregistruota. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dokumentuose užfiksuota, kad Ieškovė tyrėsi ir konsultavosi dėl (duomenys neskelbtini). Todėl Atsakovė vertina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti siejamas su Ieškovei 1995 m. lapkričio 16 d. atlikta CP operacija, o Ligoninės deliktinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
15. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 punktu, taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti ne tik dėl jo nepagrįstumo, bet ir dėl to, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas.
16. Paaiškino, jog Atsakovė nėra atsakinga už 1995 metais jos patalpose sveikatos priežiūros paslaugas teikusio juridinio asmens veiksmų pasekmes, kadangi tuo metu veikusi Panevėžio daugiaprofilinė ligoninė 1997 metais buvo reorganizuota į VšĮ Panevėžio ligoninę.
Ieškinys atmetamas.
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi
17. Aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24, 25 straipsniuose buvo nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti ir kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
18. Byloje nustatyta, kad Ieškovė kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Ligoninėje jai 1995 m. lapkričio 16-21 d. netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nurodė, kad po 1995 m. lapkričio 16 d. mėnesį jai atliktos CP operacijos gimda buvo susiųsta netirpiais siūlais, kas paaiškėjo po 2021 m. kovo 18 d. atliktos histeroskopijos, dėl to ją 25 metus vargino karščiavimas, skausmas pilvo apačioje, abejoja ar indikacijos histerektomijai buvo dėl ligos, ar dėl gimdos susiuvimo netirpiais siūlais. 2021 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė Ieškovės pareiškimo iš esmės nenagrinėti, nes skundžiamos paslaugos buvo teiktos 1995 metais iki Įstatymo įsigaliojimo 1998 m. gegužės 1 d., o Komisijos kompetencijai pagal reglamentą priklauso nagrinėti galimus pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejus, kai žala padaryta po 2005 m. sausio 1 d.
19. 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta Ieškovės pareiškimo iš esmės nenagrinėti, priimtas dalyvaujant Ieškovės atstovei. Ieškovė su ieškiniu Atsakovei dėl žalos atlyginimo 1995 m. lapkričio 16 d. jai netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas (atlikus CP operaciją jos gimda buvo susiųsta netirpiais siūlais, kas vėliau nulėmė medicininės klaidos atsiradimą, sveikatos sutrikdymą ir būtinumą 2021 m. gegužės 26 d. atlikti (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2022 m. sausio 19 d. nepraleisdama Įstatyme numatyto 30 dienų termino.
Dėl bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenys rodo, kad 1995 m. lapkričio 16 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės Nėštumo patologijos skyriuje Ieškovei buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Gimdymo istorijoje nurodyta, kad po CP operacijos gimda susiųsta ištisine Reverdeno siūle, kad pooperacinis laikas praėjo be komplikacijų bei kad gimdyvei ir naujagimiui žala neužfiksuota (Gimdymo istorija Nr. (duomenys neskelbtini)).
21. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos 2020 m. balandžio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. kovo 15 d. medicininių dokumentų įrašuose nurodyta, kad Ieškovei buvo nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
22. Iš Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenų nustatyta, kad Ieškovei 2010 m. spalio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini); nuo 1996 metų iki 2021 m. nėra įrašų apie Ieškovės (duomenys neskelbtini).
23. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad Ieškovė nuo 2021 m. kovo 18 d. buvo gydyta ginekologijos skyriuje pagal diagnozę (duomenys neskelbtini); buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios metu pastebėtas siūlas apatiniame vidiniame segmente (CP); 2021 m. kovo 19 d. atlikus ambrazinės medžiagos iš gimdos gleivinės histologinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) diagnozė neatmestina, tačiau duomenų nepakanka; išrašant iš Ligoninės Ieškovei rekomenduota spręsti dėl (duomenys neskelbtini).
24. 2021 m. balandžio 13 d. Ieškovė kreipėsi į UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centrą“, kuriame dėl (duomenys neskelbtini).
25. 2021 m. gegužės 26 d. - gegužės 28 d. Ieškovė buvo gydyta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydymo stacionaro ginekologijos skyriuje, kur jai buvo nustatyta galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Dokumentuose nurodyta, kad atliekant histeroskopiją ambulatoriškai aptikti siūlai po 1995 metais atliktos CP operacijos. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad indikacijos operacijai: (duomenys neskelbtini). Po operacijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 1 d. Valstybinio patologijos centro histologinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad galutinė patologijos diagnozė Ieškovei (duomenys neskelbtini). Siuntime atlikti minėtą patologijos tyrimą nurodyta, kad gimdoje likę siūlai po CP operacijos, atliktos 1995 metais (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos ambulatorinė asmens sveikatos istorija).
Dėl bylos esmės, teisinio reguliavimo ir civilinės atsakomybės sąlygų
26. Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, numatantis, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 straipsnio 1 dalis; 13 straipsnis; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 13, 24 straipsniai). Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti teikiant paslaugas pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 6 punktas).
27. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264, 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
28. Vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą (neteisėtus veiksmus), žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę. Kaltė, sprendžiant gydytojo atsakomybės klausimą, vertintina kaip atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
29. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti dedant maksimalias pastangas. Gydytojas savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
30. Gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi, todėl sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
31. Minėta, kad atsakovės Ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodinėjimo našta tenka (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas įrodymus ir spręsdamas dėl Ligoninės gydytojų veiksmų vertinimo, reikšmingais įrodymais laiko byloje pateiktus faktinius duomenis, nurodytus Ieškovės medicininiuose dokumentuose (20-25 sprendimo punktai), teismo medicinos ekspertizės akte, taip pat eksperto M. Š. paaiškinimus, liudytojų (gydytojų) V. R., E. F., E. I. D. parodymus. Tačiau, teismo vertinimu, minėtų byloje surinktų įrodymų visuma realiai nebuvo nustatyti žalą Ieškovės sveikatai atsirasti galėję sukelti Atsakovės darbuotojų (gydytojų) neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl civilinės atsakomybės sąlygų visetas, reikalingas Atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, liko neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais.
33. Šioje byloje 2022 m. gegužės 27 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos deontologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Deontologinė teismo ekspertizė yra viena iš teismo ekspertizės rūšių, skirta įvertinti nustatytą diagnozę, gydymo taktiką ir spręsti kitus klausimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintų Teismo ekspertizių darymo Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nuostatų 5.3 papunktis). Deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai pateikia išvadą, grindžiamą objektyviais duomenimis, ir tokia išvada yra konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Bylą nagrinėjantis teismas atlieka teisinį deontologinėje ekspertizėje padarytų išvadų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023).
34. Atlikus ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus akte Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Ieškovės medicininiais duomenimis, esančiais civilinėje byloje Nr. e2-60-544/2023 (Nr. e2-182-544/2022), į teismo nutartimi užduotus klausimus pateiktos tokios išvados: 1) Ieškovei CP operacija 1995 m. lapkričio 9 d. ir pooperacinė priežiūra VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo atlikta tinkamai; 2) šiais laikais CP operacijos metu gimdą rekomenduojama siūti tirpstančiu siūlu, o Komisijai nėra žinoma apie 1995 metais VšĮ Panevėžio ligoninėje buvusius metodinius nurodymus (jeigu jie buvo) dėl konkrečių siūlų naudojimo užsiuvant gimdą CP operacijos metu, todėl atsakyti į šį klausimą negalima; 3) Ieškovei 2021 m. kovo 18 d. vykusios diagnostinės histeroskopijos metu gimdoje buvo rastas netirpstantis siūlas, kuriuo gimda buvo susiūta 1995 metais CP operacijos metu, kadangi nėra duomenų apie kitokius gimdos susiuvimus; 4) Ieškovei 2021 m. gegužės 26 d. atliktos (duomenys neskelbtini) metu buvo nustatytas netirpus siūlas po CP operacijos 1995 metais; 5) VšĮ Panevėžio ligoninėje 2021 m. kovo 18 d. pagrįstai nustatyta (duomenys neskelbtini) ir tuo metu dë1 šios būklės nebuvo būtinybės atlikti (duomenys neskelbtini); 6) Ieškovei 2021 m. gegužės 26 d. operacijos metu vizualiai pagrįstai įtarta (duomenys neskelbtini), kuri vėliau patologijos tyrimu patikslinta kaip (duomenys neskelbtini); 7) nėra visuotinai priimtos netirpių siūlų šalinimo iš gimdos metodikos, todėl kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo siūlių kiekio ir siūlės pobūdžio; konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini), bet ne dėl netirpaus siūlo gimdoje; 8) pacientėms, kurių gimda yra susiūta netirpiais siūlais ir šie siūlai nėra šalinami 25 metus, nėra poreikio totalinei histerektomijai vien dėl gimdoje esančią netirpiu siūlų, jeigu tokia būklė nėra lydima patologiniais simptomais; 9) nėra mokslinių tyrimų apie netirpių siūlų gimdoje patvirtintas komplikacijas ar šalutinius sveikatos sutrikimus, o konkrečiu atveju gimdos patologinis ir histologinis tyrimai neparodė nei gimdos uždegimo reiškinių, nei gimdos endometriozės; 10) VšĮ Panevėžio ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Ieškovei 2021 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo; patologinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2021 m. birželio 1 d. nėra patvirtintas siūlo fragmento buvimas tiriamoje medžiagoje, kadangi tyrimą aprašiusi patologė visos gimdos nematė dėl darbo organizavimo tvarkos; patologinio tyrimo metu atliktas mikroskopinis objektų tyrimas; 12) pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad Ieškovei dėl buvusio gimdoje netirpaus siūlo po 1995 metais atliktos CP operacijos iki 2021 metų būtų nustatytos su siūlu susijusios (duomenys neskelbtini); 13) CP operacijos metu 1995 m. lapkričio 16 d. panaudotas netirpus siūlas; 14) medicininių duomenų apie Ieškovės (duomenys neskelbtini) nepateikta; 16) (duomenys neskelbtini); 17) Ieškovei po patologinio tyrimo patikslinta (duomenys neskelbtini).
35. Nustatyta, kad deontologinę ekspertizę atliko kompetentingi specialistai (niekas kompetencijos neginčijo). Visų ekspertizę atlikusių asmenų nuomonė dėl jiems pateiktų klausimų sutapo (CPK 216 straipsnio 3 dalis). Ekspertas M. Š. savo išvada patvirtino bei paaiškino apklausos metu. Ekspertizės akto formos ir turinio trūkumų niekas neįrodinėjo. Teismo vertinimu, minėtas ekspertizės aktas atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, jo išvados išplaukia iš aprašytų akte objektyvių medicininių duomenų, esančių VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gimdymo istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorijoje, VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos gydytojų įrašuose ir ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukoje po atliktos (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 26 d.) bei civilinėje byloje esančių kitų duomenų. Pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai, yra patikimos ir teisingos, išvadas patvirtina kitų byloje esančių medicininių dokumentų, nurodytų ekspertizės akte, turinys.
36. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni ir reikšmingesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, nors ir jie turi būti įvertinti pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-337/2013, Nr. 3K-7-478/2014, Nr. 3K-3-292-686/2016 ir kt.).
37. Byloje apklaustų gydytojų V. R., E. F., E. I. D. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje ir kitais įrodymais, papildo minėto ekspertizės akto išvadas, o tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip sąlyga civilinės atsakomybės taikymui, neįrodyti.
38. Liudytojas V. R. parodė, kad jis Ieškovei atliko (duomenys neskelbtini) operaciją dėl (duomenys neskelbtini), kurios metu (duomenys neskelbtini) su netirpstančiais siūlais. Netirpius siūlus pamatė po operacijos (duomenys neskelbtini), o kolegė R. K., kurios rankos buvo laisvos ir švarios, telefonu padarė nuotrauką, kuri prie ligos istorijos buvo pridėta vėliau prasidėjus bylai. Siuntime į patologijos centrą nurodė, kad ieškovė operuota dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė apie rastus netirpstančius siūlus po CP operacijos. Po operacijos atlikus patologinį tyrimą ši diagnozė nepasitvirtino. Paaiškino, kad patologinį tyrimą atlikusi gydytoja nematė pilno preparato, nes jį ruošė gydytojas rezidentas, todėl, jei tirti buvo pateikta ne ta tiriamosios medžiagos vieta, tai gydytoja pakeitimų nerado. Parodė, kad infekcija, temperatūra turėtų būti po pirminės operacijos, jei siūlai (svetimkūnis) netirpsta ilgą laiką. Šiuo metu po tokių operacijų netirpiais siūlais gimda nebesiuvama, bet nėra nurodymo siūti tik netirpstančiais siūlais. Tačiau netirpiais siūlais, kad nepasileistų siuvimo vieta, tebesiuvama gimdos pakėlimo, pilvo operacijos. Anksčiau buvo siuvama tuo, ką ligoninė turėjo, nežino, ar tuo metu jau buvo tirpūs siūlai, nes dirbti pradėjo vėliau.
39. Liudytojas E. F. parodė, kad jis tuo metu buvo rezidentas, asistavo gydytojui V. R., kai Ieškovei buvo atliekama (duomenys neskelbtini), kuri vyko sklandžiai. Gimda buvo paimta apžiūrėti dėl siūlų, kuriuos perpjovus gimdą matė, kažkas iš operacinėje dirbusių asmenų telefonu padarė nuotrauką. Paaiškino, kad šiuo metu tikslios diagnozės neatsimena, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo rezidentas ir negali pasakyti, tirpūs ar netirpūs siūlai tuo metu buvo naudojami ir kokiais atvejais. Mano, kad netirpių siūlų radimo faktas protokole galėjo būti neužfiksuotas dėl to, kad siūlai buvo viduje, išorėje jų nesimatė ir buvo pamatyti tik po operacijos perpjovus gimdą.
40. Liudytoja E. I. D. gydytoja patologė) nurodė, kad ji atliko atsiųstos medžiagos mikroskopinį tyrimą, nustatė diagnozę - (duomenys neskelbtini), nes diagnozė (duomenys neskelbtini) nepasitvirtino. Buvo atliktas gimdos kaklelio ištyrimas, tirtas apatinis gimdos segmentas ir jame pakeitimų nerado. Paaiškino, kad prie klinikinių duomenų buvo parašyta, kad gimdoje likę netirpūs siūlai po CP operacijos. Tačiau makroskopinį tyrimą atliko gydytojas eksternas, nežino, iš kurios gimdos vietos buvo jai tirti pateiktas mėginys, ji netirpaus siūlo nematė ir neturėjo matyti, nes tyrė išoperuotos gimdos apatinį segmentą, kurį tiriant mikroskopu reakcijos į 1995 metais naudotus siūlus nebuvo. Reakcija į siūlus reiškia, kad audiniai reaguoja į svetimkūnį, kadangi to nebuvo, tai mikroskopiniame tyrime apie tai ir neatžymėjo, jei būtų tokia reakcija – būtų aprašiusi. Rado (duomenys neskelbtini). Jis įtakojo sveikatos būklę – sukėlė skausmą, menstruacijų sutrikimus, dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės (duomenys neskelbtini) tikslingai, nes jos gali virsti piktybinėmis. Nurodė, kad, jos vertinimu, Ieškovei (duomenys neskelbtini), bet buvo rasta kita patologija, dėl kurios (duomenys neskelbtini). Jei panaudoti netirpūs siūlai būtų įtakoję Ieškovės sveikatos būklę, sukėlę gimdos sienelės pakeitimus, tai pacientė būtų anksčiau atsidūrusi pas ginekologus. Paaiškino, jog jos pareiga yra ištirti pateiktą medžiagą, surasti ligos priežastį, patologiją, dėl kurios (duomenys neskelbtini), o ji apatiniame gimdos segmente buvo normalios histologinės išraiškos ir reakcijos į svetimkūnį nerodė, jokių pakeitimų nerado, todėl svetimkūnis nesukėlė Ieškovei sveikatos problemų. Nors svetimkūnis teoriškai gali sukelti karščiavimą, skausmus, tačiau ne 2021 metais, o tai turėjo būti dar apie 1996 metus.
41. Ieškovė tvirtina, kad Ligoninės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Ligoninės gydytojai 1995 m. lapkričio 16 d. CP operaciją jai atliko netinkamai, nekokybiškai, neatidžiai ir nerūpestingai, neįvykdė gydytojo maksimalių pastangų pareigos, nes padarė medicininę klaida, gimdą susiuvo netirpiais siūlais, dėl to ji 25 metus kentė neaiškios kilmės negalavimus (mausdavo pilvo apačią, dažnai būdavo neaukšta (27,5 laipsniai) temperatūra) ir dėl to kilo tiesioginės neigiamos pasekmės sveikatai – (duomenys neskelbtini).
42. Teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad 1995 m. lapkričio 16 d. Ieškovei atlikus CP operaciją susiuvant gimdą buvo panaudotas netirpus siūlas, nes tą patvirtina ekspertizės akto, medicininių dokumentų, minėtų liudytojų (gydytojų, eksperto) parodymų tarpusavyje sutampantys duomenys. Nors Ligoninės atstovas abejojo, ar tikrai Ligoninėje po Ieškovei po CO operacijos buvo panaudotas netirpus siūlas, nes jis neparašytas Santaros klinikų 2021 m. gegužės 26 d. operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje surinktuose duomenyse nėra įrodymų apie Ligoninėje ar kitose gydymo įstaigose Ieškovei buvo atlikti kiti gimdos susiuvimai.
43. Tačiau byloje ištyrus ir įvertinus byloje esančių ir aukščiau sprendime aptartų įrodymų visumą nepasitvirtino, kad Ligoninės gydytojų veiksmai (neveikimas), 1995 m. lapkričio 16 d. po Ieškovei atliktos CP operacijos gimdą susiuvant netirpiais siūlais, buvo neteisėti ir/ar kad buvo padaryta medicininė klaida, esantys priežastiniame ryšyje su Ieškovės nurodoma žala - ilgalaikiais neaiškios kilmės negalavimais ir 2021 m. gegužės 26 d. jai atlikta (duomenys neskelbtini), nes: 1) 1995 metais medicininių priemonių tiekimas ligoninėms buvo centralizuotas ir nenurodytas joks norminis aktas, algoritmas ar metodinis nurodymas, kuris tuo metu būtų draudęs naudoti netirpius siūlus po CP operacijų, o ir šiuo metu po CP operacijų gimdą siūti tirpstančiu siūlu taip pat tik rekomenduojama (ekspertizės akto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir nėra draudžiama naudoti netirpius siūlus (liudytojo V. R. parodymai); 2) pagal Ekspertizės akto išvadą (Nr. (duomenys neskelbtini) vien dėl to, kad netirpūs siūlai iš gimdos nebuvo pašalinti 25 metus, nebuvo poreikio totalinei histerektomijai, jei ši būklė nelydima patologinių simptomų; 3) su siūlo buvimu susijusių ginekologinių ar kitokių patologijų 1995 metais – 2021 metais pagal medicininius duomenis nebuvo, gimdos patologinis bei histologinis tyrimai neparodė gimdos uždegimo reiškinių ir endometriozės, gimdos apatiniame segmente (istminėje gimdos dalyje) nustatyta normali histologinė struktūra; 4) pagal medicininius dokumentus iki 2021 metų Ieškovė į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini)ir nepagrindė, koks yra priežastinis ryšys tarp tų ligų (būklių) kilimo ir po CP operacijos panaudotų netirpių siūlų; 3) Ieškovei (duomenys neskelbtini) ne dėl netirpių siūlų buvimo, o dėl įtartos (duomenys neskelbtini), kuri po patologinio tyrimo patikslinta į klinikinę diagnozę: (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės akto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos E. I. D. parodymai, eksperto M. Š. paaiškinimai, 2021 m. birželio 1 d. patologinis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ieškovė skundžiasi dėl neigiamų liekamųjų pasekmių po atliktos totalinės histerektomijos, kadangi patiria gyvenimo kokybės pablogėjimą, patyrė tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei sveikatos priežiūros įstaigai taikyti. Minėta, kad žalos atlyginimo priteisimui turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas, kuris šiuo atveju pagal byloje ištirtų įrodymų duomenis nepasitvirtino.
45. Iš byloje esančių duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių visumos teismas vertina, kad byloje nepateikta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių neteisėtus Atsakovės gydytojų veiksmus (neveikimą), susijusius su Ieškovės ligos diagnostika ir/ar gydymu, kurie būtų priežastiniame ryšyje su Ieškovės nurodoma žala. Teismo vertinimu, Ieškovei pas Atsakovę 1995 m. lapkričio 16 d. atliekant CO operaciją ir vykdant pooperacinę priežiūrą sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kompetentingai. Tai patvirtina tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek Ekspertizės akto išvados. Ieškovė byloje neįrodė, kad Atsakovės gydytojai aptariamu aktualiu atveju taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir būdus, nedėjo maksimalių pastangų siekiant suteikti pacientei tinkamą gydymą ar neužtikrino pakankamo atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Nors dabartinė sveikatos būklė Ieškovės netenkina, tačiau ji nėra susijusi su kaltais medicininės priežiūros paslaugas teikusios Ligoninės ar joje dirbančių medikų veiksmais. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad neteisėti Atsakovės veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neįrodyti (CPK 178 straipsnis, CK 6.245, 6.246 straipsniai). Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – Atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų bei su šių sąlygų nustatymu susijusių procesinių dokumentų argumentų.
Dėl atsakovo tinkamumo
46. Atsakovė nurodo, kad ji nėra atsakinga už 1995 metais tose pačiose patalpose sveikatos priežiūros paslaugas teikusio juridinio asmens veiksmų pasekmes neapibrėžtą laiką. Ieškovė tvirtina, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą Ligoninė yra Panevėžio daugiaprofilinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėja po reorganizacijos, todėl atsako už Panevėžio daugiaprofilinės ligoninės sukeltą žalą Ieškovės sveikatai.
47. Teismas šiuo klausimu pritaria ieškovės pozicijai, nes pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenis Panevėžio daugiaprofilinės ligoninės veikla nebuvo pasibaigusi dėl likvidavimo ar kitais pagrindais, ji nebuvo išregistruota iš įmonių registro, o tam tikrais etapais buvo reorganizuota į šiuo metu veikiančią VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę (CPK 179 straipsnio. Pažymėtina, kad pati Atsakovė nurodo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 15 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 496 „Dėl sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių įstaigų reorganizavimo į viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas“, Panevėžio daugiaprofilinė ligoninė buvo reorganizuojama į iš valstybės lėšų ir turto įsteigtą ir teikiančią antrinę sveikatos priežiūrą VšĮ Panevėžio ligoninę, kuri įregistruota 1997 m. gruodžio 31 d. „Ne pelno organizacijos įregistravimo pažymėjimo“ Nr. VŠ 97-14 pagrindu.
48. Ligoninės oficialiame puslapyje (www.panevezioligonine.lt/istorija) skelbiama, kad „1997 metais ligoninei suteiktas viešosios įstaigos statusas ir pakeistas pavadinimas į viešosios įstaigos Panevėžio ligoninės. Nuo 1998 metų ligoninė tapo pavaldžia Panevėžio apskrities viršininko administracijai <…> 2006 m. ligoninės pavadinimas pakeistas į viešosios įstaigos Panevėžio apskrities ligoninės <…> 2010 metais, įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos III etapą, prie ligoninės prijungtos <…>”.
49. Iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 38 straipsnyje buvo numatyta, kad juridinį asmenį reorganizavus, jo turtas (teisės ir pareigos) pereina: 1) juridinius asmenis sujungus ir padalijus, - naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; 2) juridinį asmenį prijungus prie kito juridinio asmens, - šiam pastarajam. Šio kodekso 508 straipsnyje buvo numatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Esant nustatytoms sprendimo 46-49 punktuose nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė yra 1995 metais veikusios Panevėžio daugiaprofilinės ligoninės teisių ir pareigų perėmėja, todėl yra tinkama atsakove šioje byloje.
Dėl senaties termino
50. Atsakovė nurodo, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą. Ieškovė apie jos teisių pažeidimą žinojo jau 1995 metų gegužės mėnesį, todėl praleido galiojusio1964 m. CK 84 straipsnyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo ginti savo pažeistas teises ar interesus, todėl prašo ieškinį atmesti dėl senaties termino pasibaigimo.
51. Dėl ieškinio senaties termino Ieškovė nurodė, kad tuo metu galiojusio Įstatymo 19 straipsnyje, o vėliau - 24 straipsnyje numatytas ne vėlesnis kaip 3 metų senaties terminas kreiptis dėl žalos atlyginimo turi būti taikomas kreipimuisi į Valstybinę ligonių kasą, pasikeitus reglamentavimui - į Komisiją, bet tai nėra bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo kreipiantis į teismą. Nurodo, kad ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties, kuris, remiantis CK 127 straipsnio 1 dalimi, prasidėjo 2021 m. kovo 18 d., kada buvo pastebėtas netirpus siūlas gimdoje ir Ieškovė sužinojo apie teisių pažeidimą, kuris, jai pasikreipus į teismą 2022 m. sausio 19 d., nebuvo praleistas.
52. Teismo nuomone, Įstatymo 23 ar vėliau 24 straipsniuose numatyti terminai yra procesiniai terminai, o ne ieškinio senaties terminai, ir jie aktualūs kreipiantis dėl žalos atlyginimo į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, o ne į teismą.
53. Minėta, kad ieškinys yra dėl žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindu. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
54. Ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2021 m. kovo 18 d., kada Atsakovės gydytojas, naudodamas specialias priemones (histeroskopą) ir tik histeroskopijos metu, nustatė, jog jos gimda po CP operacijos susiųsta panaudojant netirpius siūlus. Akivaizdu, kad Ieškovei anksčiau nežinant ir objektyviai negalint žinoti apie pažeidimą, kurį ji vertina kaip neteisėtą veiksmą, esantį priežastiniame ryšyje su įrodinėjama žala, ji negalėjo ginti savo pažeistų teisių. Kadangi teisė į ieškinį Ieškovei atsirado 2021 m. kovo 18 d., o ieškinį teismui ji pateikė 2022 m. sausio 19 d., nėra pagrindo išvadai, kad Ieškovės reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Dėl Atsakovės argumentų, susijusių su Įstatymo nuostatų taikymu ginčui
55. Atsakovė nurodo, kad Įstatymu reglamentuotas pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelis gali būti taikomas nuo šio įstatymo įsigaliojimo (1998 m. gegužės 1 d.), o Ieškovės skundžiama galimai padaryta žala įvyko 1995 m. lapkričio 16 d. iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl ir dėl to ieškinys nepagrįstas. Nors, kaip aukščiau sprendime minėta, ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, tačiau, byloje esant ir kitiems argumentams dėl ieškinio pagrįstumo (pagrįstumo), teismas dėl jų vertinimo glaustai pasisako.
56. Minėta, kad byloje nustatyta, jog Ieškovės gimda po CP operacijos buvo susiųsta panaudojant netirpius siūlus 1995 m. lapkričio 16 d., ir būtent šį veiksmą Ieškovė nurodo kaip neteisėtą ir esantį priežastiniame ryšyje su jai padaryta žala sveikatai (daugkartiniais neaiškios kilmės negalavimas, (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos duomenys rodo ir tai, kad galimai neteisėti Atsakovės gydytojų veiksmai ir jų sukelta žala Ieškovei paaiškėjo tik 2021 m. kovo 18 d., kada atliktos planinės histeroskopijos metu buvo pastebėtas po CP operacijos gimdos susiuvimui panaudotas netirpus siūlas ir dėl to jai rekomenduota skubiai atlikti gimdos šalinimo operaciją, kuri buvo atlikta 2021 m. gegužės 26 d..
57. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes, nors CP operacija, kurios metu susiuvant Ieškovės gimdą buvo panaudoti netirpūs siūlai (svetimkūnis), atlikta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tačiau pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį 2000 m. Civilinio kodekso taikymas susietas ne tik su žalos padarymą sukėlusio veiksmo (neveikimo) atlikimo laiku, bet ir su to veiksmo (neveikimo) sukeltos žalos atsiradimo metu įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui. Šioje byloje Ieškovės įrodinėjama žala atsirado (neigiamas poveikis Ieškovės sveikatai, (duomenys neskelbtini)dėl po CP operacijos panaudotų netirpių siūlų) jau galiojant normoms, nustatančioms žalos atlyginimą sužalojus sveikatą (CK 6.283 straipsnis), nustatančioms darbdavio atsakomybę už jo darbuotojų veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis), taip pat galiojant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui. Todėl Atsakovės argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.
58. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, padarius aptartas išvadas ir vadovaujantis išdėstytu argumentavimu bei teisiniu reguliavimu, teismas nusprendžia ieškinį atmesti neįrodžius, kad suteikiant Ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai.
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmetamas, Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o Atsakovė nepateikė įrodymų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė
