Dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., P. V.

Civilinė byla Nr. 2S-558-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00532-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11;

(S)

3.3.2.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio A. B. ir P. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5570-837/2023 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., P. V., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo praleistą terminą; 2) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088; 3) panaikinti 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-22-25-24588 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“; 4) tęsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytų vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949.

2. Pažymėjo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas atsižvelgiant į atostogų grafiką, didelį darbo krūvį bei specialistų užimtumą.

3. Nurodė, kad buvo gautas antstolių kontoros siūlymas išieškoti skolą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos iš hipoteka įkeisto P. V. turto 76,95 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėja dėl P. V. skolos išieškojimo parduodant hipoteka įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutiko tik tuo atveju, jei nurodyta suma 340 000 Eur - 360 000 Eur užtikrins pilną atsiskaitymą su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. P. V. skola 2022 m. birželio 1 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos skaičiuojant delspinigius už pusę metų – 238 889,68 Eur.

4. Pažymėjo, kad UAB „OBER-HAUS“ konsultacinė išvada dėl turto vertinimo negali būti laikoma turto vertinimo ataskaita, nes neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos ir neturi jokios teisinės galios, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas dėl galimos tikėtinos turto kainos, skiriamas tik užsakovui. Turto vertinimai buvo atlikti siekiant pateikti galimą turto pardavimo kainą, o ne nustatyti konkretaus objekto konkrečią vertę tam tikru momentu.

5. Nurodė, kad antstolis, puikiai žinodamas situaciją, jog skolininkas P. V. nemoka už parduotus išsimokėtinai žemės sklypus, nesiėmė jokių veiksmų, kad už šiuos žemės sklypus būtų pilnai atsiskaityta su valstybe, o už parduotą žemės sklypą atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip ignoruodamas pareiškėjos duotą sutikimą, kuris užtikrintų pilną atsiskaitymą su valstybe. Antstolis, pažeisdamas ne tik pirmiau minėtą vieną iš pagrindinių vykdymo proceso principų, bet ir išieškotojos teises ir teisėtus interesus, surašė skundžiamus patvarkymus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, ir tuo užkirto kelią pareiškėjai kreiptis į teismą dėl pilno atsiskaitymo su valstybe. Priimtais patvarkymais buvo pažeistos imperatyvios vykdymo proceso teisės normos, taip pat buvo pažeistos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, teisės, interesai ir teisėti lūkesčiai.

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos darbo organizavimo negali būti pripažintos svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, todėl pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Pažymėjo, kad antstolis, vykdęs išieškojimą, laikėsi visų CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, skolą pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-572-280/2014 pilnai iš P. V. išieškojo, teisėtai paskirstė byloje gautas 360 000 Eur lėšas, todėl pagrįstai, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir grąžinto jį išdavusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui.

7. Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutarties pareiškėja padavė atskirąjį skundą. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartį panaikino, išsprendė klausimą dėl pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti – pareiškėjos prašymą tenkino ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, dėl likusios dalies bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų patenkino; panaikino 2022 m. rugpjūčio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088 ir 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-22-25-24588 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ bei įpareigojo antstolį A. B. tęsti CPK numatytų vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949.

9. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-572-280/2014, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-572-280/2014 dėl 92 429,76 Eur sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš P. V. išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) naudai. 2017 m. gruodžio 28 d., 2020 m. balandžio 20 d. antstolis pasiūlė išieškotojai NŽT duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko P. V. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Išieškotoja 2018 m. sausio 17 d., 2020 m. gegužės 15 d. raštais informavo antstolį, kad sutikimas nėra duodamas, kadangi P. V. skola teismo priteista ne visa, o tik už praėjusį laikotarpį, t. y. 2009-2013 m., tačiau šį žemės sklypą bei kitus ji yra įsigijusi išsimokėtinai iki 2023 m. sausio 15 d., šiuo metu skolininkas sutarties taip pat nevykdo, už žemės sklypus nemoka, todėl ateityje bus reikalinga kreiptis į teismą ar notarą ir dėl P. V. skolos išieškojimo už 2014-2022 m. 2022 m. gegužės 23 d. NŽT pateikė antstoliui sutikimą, kuriuo leidžiama realizuoti P. V. hipoteka įkeistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę nei 340 000 Eur – 360 000 Eur sumą ir tik tuo atveju, jei bus užtikrintas pilnas atsiskaitymas būtent su NŽT; sutikime taip pat nurodyta, kad skola NŽT 2022 m. birželio 1 d., skaičiuojant delspinigius už pusę metų sudaro 238 889,68 Eur, iš jų suma dėl 76,95 ha žemės sklypo sudaro 98 091,94 Eur (nevertinant, jog pas antstolį išieškoma 64 242,86 Eur). Gavęs tokį raštą, antstolis 2022 m. liepos 19 d. išsiuntė išieškotojai NŽT pranešimą, kad jos nurodyta 174 646,82 Eur suma nėra pagrįsta jokiais vykdomaisiais dokumentais, todėl informavo, kad gauti pinigai priverstinai realizavus turtą, būtų paskirstyti CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka bei reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumą, numatytą CPK 753 straipsnyje, ir tik pagal vykdomuosius dokumentus, ir tik iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. 2022 m. liepos 19 d. antstolis informavo kitus antstolius apie turto pardavimą. Prie išieškojimo prisijungė kiti kreditoriai. Išieškotoja apie tai informuota nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Turto pardavimo skolininko P. V. pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-22-25-21134, realizuotas pareiškėjai įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 360 000 Eur sumą. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088, kuriuo paskirstė už parduotą žemės sklypą gautą 360 000 Eur sumą. Apie priimtą patvarkymą NŽT informuota 2022 m. rugpjūčio 24 d. el. paštu. Negavęs pastabų ar pretenzijų, antstolis paskirstė išieškotas lėšas ir likusią sumą grąžino skolininkui. Įvykdžius vykdomąjį dokumentą, 2022 m. rugsėjo 28 d., vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949 užbaigta, o vykdomasis dokumentus grąžintas jį išdavusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui.

10. Teismas nurodė, kad NŽT du kartus atsisakė duoti sutikimą antstoliui parduoti hipoteka įkeistą turtą motyvuodama tuo, kad dar nėra išieškota visa NŽT skola, kad pateiks antstoliui vykdomuosius dokumentus. Teismas vertino, jog 2022 m. gegužės 16 d. NŽT duodama sutikimą turėjo lūkestį ir interesą atgauti 238 889,68 Eur skolos sumą. Neaišku dėl kokių priežasčių NŽT delsė, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl vykdomųjų raštų gavimo, nereagavo į antstolio raginimus, su antstoliu nebendradarbiavo. Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos duotas sutikimas buvo sąlyginis, antstolis negalėjo jo nepaisyti.

11. Teismas sprendė, kad antstolis, nors ir matydamas, kad išieškotoja tikėtinai piktnaudžiauja savo teise, vilkina procesą, nereaguoja į jo raginimus, nepateikia vykdomųjų dokumentų dėl likusios NŽT reikalaujamos skolos, negalėjo parduoti hipoteka įkeisto turto, nes tokiu būdu neužtikrino išieškotojos sąlygos duotame sutikime. Antstolis galėjo tik paraginti vykdymo proceso dalyvius kreiptis į teismą dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

12. Teismas konstatavo, kad antstolis pažeidė CPK 746 straipsnio nuostatą, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, todėl sprendė, kad yra pagrindas panaikinti antstolio skundžiamus patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5570-837/2023 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundo dėl antstolio A. B. veiksmų.

14. Nurodo, kad išieškotojai NŽT išsiųstu raštu, kuriuo pasiūlyta duoti sutikimą, jog būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko P. V. turto, tai yra 76,95 ha žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo siekiama pirmiausia pilnai atsiskaityti su NŽT, kas ir buvo padaryta 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašius Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088. Realizavus turtą bei paskirsčius gautas lėšas atsirado pagrindas vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, tai yra Panevėžio apygardos teismui, bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisėto pagrindo tęsti CPK numatytų vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949.

15. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į NŽT sutikimą/leidimą bei esamus dokumentus, po 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašyto Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-16-75088, pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 su NŽT pilnai atsiskaityta.

16. Pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-16-75088 surašytas atsižvelgiant į reikalavimų patenkinimo eilę, numatytą CPK 754 straipsnyje, bei reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumą, numatytą CPK 753 straipsnyje, ir tik pagal vykdomuosius dokumentus, kurių neturint vykdymo veiksmus atlikti draudžiama (CPK 586 straipsnis). Taigi, pinigai buvo paskirstyti griežtai laikantis reikalavimų patenkinimo eiliškumo bei atsižvelgiant į visus esamus vykdomuosius dokumentus.

17. Nurodo, jog 2022 m. rugpjūčio 2 d. surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-22-25-21134, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašytas Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-16-75088. Taigi, piniginių lėšų paskirstymas nebuvo surašytas bei gautos piniginės lėšos išieškotojams nebuvo išmokėtos per 3 darbo dienas, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 99 punktas, dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, kad po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo buvo būtinybė tikslintis su keliais išieškotojais išieškotinas sumas (jų likučius). Be to, manydamas, kad išieškotoja NŽT galimai turi dar kokių nors dokumentų, pagrindžiančių P. V. skolą, antstolis išieškotojams pinigines lėšas pervedė tik 2022 m. rugsėjo 15 d. Praėjus vieneriems metams, NŽT iki šiol nepateikė jokių pagrįstų dokumentų, įrodančiu P. V. skolą.

18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5570-837/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

19. Nurodo, kad pareiškėja skundu neginčijo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-22-25-21134, kurio pagrindu buvo realizuotas pareiškėjai įkeistas žemės sklypas už 360 000 Eur sumą, todėl teismas, tenkindamas skundo reikalavimą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, pardavus įkeistą turtą, motyvu, kad antstolis negalėjo net parduoti įkeisto turto, išėjo iš skundo ribų, kas sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.

20. Apelianto teigimu, visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog antstolis negalėjo parduoti hipoteka įkeisto turto, nes tokiu būdu neužtikrino išieškotojos sąlygos duotame sutikime. Pareiškėjos sutikimo parduoti įkeistą turtą sąlyga buvo susijusi ne su įkeisto turto pardavimu, dėl ko ir pareiškėja antstoliui jokių pretenzijų neturi, o buvo susijusi tik su atsiskaitymu su pareiškėja, pardavus įkeistą turtą.

21. Pažymi, kad į antstolio raštą, kuriuo buvo reikalaujama iki bus surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, pateikti papildomus vykdomuosius dokumentus dėl pilno atsiskaitymo su pareiškėja, pareiškėja nesureagavo ir papildomų vykdomųjų dokumentų antstoliui ar kitiems antstoliams iki šiol nėra pateikusi.

22. Nurodo, kad CPK 586 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, todėl visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad antstolis, nors ir matydamas, kad išieškotoja tikėtinai piktnaudžiauja savo teise, vilkina procesą, nereaguoja į jo raginimus, nepateikia vykdomųjų dokumentų dėl likusios NŽT reikalaujamos skolos, negalėjo parduoti hipoteka įkeisto turto.

23. Antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 pagal 2016 m. kovo 14 d. Vykdomąjį raštą Nr. 2-572-280/2014, bet ne pagal vykdomąjį įrašą, todėl yra visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog ginčo atveju antstolis pažeidė CPK 746 straipsnio nuostatas. Be to, CPK 746 straipsnis nereglamentuoja, jog pagal vykdomąjį įrašą vykdant išieškojimą iš įkeisto turto yra reikalingas įkaito turėtojo sutikimas, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė teisės normą, reglamentuojančią išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumus.

24. Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepasisakyta dėl antstolio teisės paskirstyti už įkeistą turtą gautas pinigines lėšas kitiems skolininko kreditoriams, kaip tai buvo nurodęs Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje.

25. Nurodo, kad priverstine hipoteka buvo užtikrintas tik 84 605,25 Eur sumos reikalavimas su delspinigiais (palūkanomis), kylantis iš 2008 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties Nr. Ž4-589, bet ne visi kiti skolininko įsiskolinimai pareiškėjai.

26. Antstolis skolininko įkeistą turtą realizavo už 360 000 Eur sumą ir iš šios sumos pilnai atsiskaitė su pareiškėja ne tik pagal priverstine hipoteka užtikrintą 84 605,25 Eur prievolę, bet ir pas kitą antstolį vykdomą 10 084,38 Eur sumos pareiškėjos išieškojimą iš skolininko pagal 2013 m. gruodžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl antstolis nepažeidė ir pareiškėjos sutikimo sąlygos, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje.

27. Pažymi, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi panaikinto antstolio patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo pagrindu išieškotos iš skolininko lėšos yra išmokėtos ne tik pareiškėjai, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems skolininko kreditoriams pagal visą eilę vykdomųjų dokumentų teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, todėl nebesugrąžintinos, kas reiškia, kad pats 2022 m. rugpjūčio 24 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-16-75088 panaikinimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių įvykdytų vykdomųjų bylų atžvilgiu. Be to, antstolis visiškai įvykdė pareiškėjos pateiktą vykdymui vykdomąjį raštą ir vykdomąją bylą užbaigė, o vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai, todėl antstolis net negali iš Panevėžio apygardos teismo susigrąžinti įvykdytą vykdomąjį raštą bei tęsti vykdomųjų veiksmų įvykdytoje vykdomojoje byloje.

28. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo netenkinti antstolio A. B. bei skolininko P. V. atskirųjų skundų ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5570-837/2023 palikti nepakeistą.

29. Mano, jog atskirųjų skundų motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį. Pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties išvadai, jog įstatymas tik suteikia hipotekos kreditoriui teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Be to hipotekos kreditorius nepraranda savo teisės ir eiliškumo į skolos susigrąžinimą realizavus įkeistą hipoteka turtą pagal kitą reikalavimą. Antstolis negalėjo parduoti hipoteka įkeisto turto, nes tokiu būdu neužtikrino išieškotojo sąlygos duotame sutikime.

30. Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad antstolis pažeidė CPK 746 straipsnio nuostatas, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

32. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria teismas nutarė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 24 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088 ir 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-22-25-24588 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ bei įpareigojo antstolį A. B. tęsti CPK numatytų vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Antstolis, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, nurodo, kad realizavus skolininkui P. V. priklausantį 76,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 su NŽT buvo pilnai atsiskaityta; pinigai buvo paskirstyti griežtai laikantis reikalavimų patenkinimo eiliškumo bei atsižvelgiant į visus esamus vykdomuosius dokumentus; be to, piniginės lėšos išieškotojams nebuvo išmokėtos per 3 darbo dienas, nes buvo tikslinamos išieškotinos sumos su išieškotojais, o NŽT nepateikė jokių pagrįstų dokumentų, įrodančiu P. V. skolą. Apeliantas P. V. savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, jog antstolis pagal vykdomąjį dokumentą visiškai atsiskaitė su pareiškėja. Taip pat nurodo, jog pareiškėjos sutikimo parduoti įkeistą turtą sąlyga buvo susijusi ne su įkeisto turto pardavimu, dėl ko pareiškėja antstoliui jokių pretenzijų neturi, o tik su atsiskaitymu su pareiškėja, pardavus įkeistą turtą, tačiau pareiškėja nepateikė jokių papildomų vykdomųjų dokumentų antstoliui. Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepasisakyta dėl antstolio teisės paskirstyti už įkeistą turtą gautas pinigines lėšas kitiems skolininko kreditoriams.

34. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės NŽT naudai buvo įkeistas apeliantui P. V. priklausantis 76,95 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šia hipoteka užtikrintas prievolės dydis sudarė 84 605,25 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2023 m. sausio 15 d. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimu iš atsakovo P. V. ieškovės NŽT naudai priteista 86 082,60 Eur skola, susidariusi iki 2014 m. sausio 15 d., ir 6 347,08 Eur delspinigiai pagal keturias 2008 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, įskaitant ir Nr. Ž4-589, kuriai užtikrinti įkeistas 76,95 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Antstolio A. B. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949 pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-572-280/2014 dėl 92 429,76 Eur sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš P. V. išieškotojos NŽT naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjai pateikė siūlymą duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko P. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 23 d. pareiškėja pateikė antstoliui sutikimą, kuriame buvo nurodoma, jog leidžiama realizuoti P. V. hipoteka įkeistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą už ne mažesnę nei 340 000 Eur – 360 000 Eur sumą, jeigu pilnai bus atsiskaityta su NŽT, papildomai nurodant, jog P. V. skola 2022 m. birželio 1 d. NŽT skaičiuojant delspinigius už pusę metų – 238 889,68 Eur. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Turto pardavimo skolininko P. V. pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-22-25-21134, realizuotas pareiškėjai įkeistas žemės sklypas už 360 000 Eur sumą. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088, kuriuo paskirstė už parduotą žemės sklypą gautą 360 000 Eur sumą. Šiuo patvarkymu pareiškėjai paskirta 49 547,06 Eur, likusi suma paskirstyta kitiems kreditoriams, antstoliui, prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, 5 605,97 Eur grąžinti skolininkui.

35. Civilinėje byloje iš esmės keliamas ne tik įkeisto turto pardavimo teisėtumo klausimas, bet ir klausimas ar antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdymo proceso metu paskirstė pinigines lėšas, gautas realizavus skolininkui P. V. priklausantį, sutartine hipoteka išieškotojos NŽT naudai įkeistą, 76,95 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininko kreditoriams 2022 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-16-75088. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos skundą iš esmės remdamasis tik aplinkybe, jog NŽT duotas sutikimas buvo sąlyginis ir konstatuodamas, jog antstolis negalėjo parduoti hipoteka įkeisto turto, nes tokiu būdu neužtikrino išieškotojos sąlygos duotame sutikime, tačiau sutiktina su apelianto P. V. argumentu, jog visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybių ar antstolis teisėtai ir pagrįstai paskirstė pinigines lėšas, gautas realizavus skolininko turtą.

36. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Taigi, CPK 747 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto – būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017, 16 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019). Nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama (CPK 747 straipsnis 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnis 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019).

38. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos sutikimas išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto buvo gautas, tačiau sutikimas buvo duotas su sąlyga, jog bus visiškai atsiskaityta su NŽT. NŽT sutikime taip pat nurodė, jog P. V. skola 2022 m. birželio 1 d., skaičiuojant delspinigius už pusę metų, NŽT sudaro 238 889,68 Eur, iš ko buvo galima spręsti, jog pareiškėja sutikimu leido realizuoti jai įkeistą skolininko žemės sklypą su sąlyga, jog bus atsiskaityta su ja ne tik pagal jau išduotą vykdomąjį raštą, bet bus padengta ir vėliau susidariusi, tačiau dar nepriteista, skola, dėl kurios išieškojimo vykdymo procesas nėra pradėtas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartįiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

39. Nagrinėjamu atveju, iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. antstolis A. B. pareiškėjai teikė siūlymus duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko P. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja 2018 m. sausio 17 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. raštais nesutiko leisti antstoliui parduoti hipoteka įkeistą žemės sklypą, nurodydama, jog P. V. skola priteista ne visa, o tik už 2009-2013 metus, tačiau 76,95 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus žemės sklypus jis yra įsigijęs išsimokėtinai iki 2023 m. sausio 15 d.; šiuo metu sutarties nevykdo, todėl ateityje bus reikalinga kreiptis dėl P. V. skolos išieškojimo už 2014-2022 metus.

40. Taigi, akivaizdu tai, jog antstoliui buvo (turėjo būti) žinomos aplinkybės, kad jo vykdomoje vykdomojoje byloje yra išieškoma tik dalis skolos pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kurios užtikrinimui įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prievolės terminas yra 2023 m. sausio 15 d. Todėl jis turėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant pašalinti, bet kokius neaiškumus ir abejones dėl pareiškėjos sutikime nurodytos sąlygos bei skolos sumos dydžio, ko nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad atliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog pareiškėja taip pat vykdymo procese buvo pasyvi, laiku neteikė duomenų antstoliui, nesidomėjo vykdymo eiga. Vykdomosios bylos duomenimis, nors po sutikimo pateikimo 2022 m. liepos 19 d. antstolio pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad jos sutikime nurodyta 174 646,82 Eur skola nepagrįsta jokiais vykdomaisiais dokumentais ir jai buvo pasiūlyta operatyviai pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui, pareiškėja antstoliui nepateikė jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių jos sutikime nurodytą skolos dydį, todėl antstolis realizavo hipoteka įkeistą žemės sklypą. Duomenų, jog būtų užvesta kitų vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. V. NŽT naudai, byloje taip pat nėra. Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad antstolis, įvertinęs tai, jog nei prie išieškojimo prisijungę antstoliai, skolininkas, nei išieškotoja neteikė jokių prieštaravimų dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, išieškotas pinigines lėšas pervedė pareiškėjai ir kitiems prie išieškojimo prisijungusiems skolininko kreditoriams, likusią dalį – skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas ir siūlymas peržiūrėti minėtą patvarkymą NŽT buvo išsiųstas 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu [email protected], lėšos faktiškai paskirstytos 2022 m. rugsėjo 15 d., o NŽT skundas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo antstolio kontoroje gautas tik 2022 lapkričio 22 d.

41. Sprendimų vykdymo instrukcijos 99 punkte yra numatytas reikalavimas, kad antstolis vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turtą, gautas pinigines lėšas išieškotojams turi išmokėti per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo dienos. Nurodytas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad antstolis, gavęs išieškotas pinigines lėšas, realizavus įkeistą žemės sklypą, negalėjo šių pinigų neskirstyti ir neribotą laiką laikyti savo depozitinėje sąskaitoje.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog CPK 513 straipsnio

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, antstolio 2022 m. rugpjūčio 24 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088 panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kas reiškia vykdymo proceso grąžinimą į padėtį iki išieškotų lėšų paskirstymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje susiklosčiusios faktinės situacijos – aplinkybių, kad šios lėšos jau yra išmokėtos pareiškėjai, kitiems išieškotojams ir prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, o likusi suma grąžinta skolininkui. Taigi vykdymo proceso grąžinimas į iki piniginių lėšų paskirstymo ir išmokėjimo buvusią padėtį iš esmės reikštų ir išieškotojams (įskaitant ir pačią pareiškėją NŽT) pervestų pinigų grąžinimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojo naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise šiam išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 35 punktas).

44. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas antstolio 2022 m. rugpjūčio 24 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-75088 panaikino nepagrįstai, kadangi vykdymo procesą grąžinti į iki išieškotų lėšų paskirstymo buvusią padėtį yra neįmanoma, nes lėšos jau išmokėtos kreditoriams, be to, įvertintina ir tai, jog antstolis privalėjo per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą išieškotas lėšas išmokėti kreditoriams.

45. Antstolio patvarkymo, kuriuo iš skolininko išieškotos lėšos paskirstomos ir išmokamos išieškotojui, sukuriamos teisinės pasekmės (išieškotojas tampa jam pagal vykdomąjį dokumentą išmokėtų lėšų savininku) lemia, kad antstolis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti (ne)teisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojams, iš esmės reikštų antstolio pareigą asmeninėmis lėšomis (savo sąskaita) įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį. Kaip minėta, nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka paskirsčius išieškotas lėšas ir jas išmokėjus išieškotojams.

46. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruosiuose skunduose taip pat nurodo, kad realizavus skolininko turtą, pagal vykdomąją bylą Nr. 0025/16/00949 su NŽT buvo visiškai atsiskaityta. Sutiktina su šiuo apeliantų argumentu. CPK 586 straipsnio nuostatos, jog privalomu vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu laikytinas CPK 587 straipsnyje nurodytas vykdomasis dokumentas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, vertintinos kaip imperatyvus nurodymas, jog kiekvienos vykdomosios bylos ribas apibrėžia antstoliui pateikto vykdomojo dokumento turinys. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0025/16/00949 buvo vykdoma pareiškėjos NŽT pateikto Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. vykdomojo rašto Nr. 2-572-280/2014 dėl 92 429,76 Eur sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. V. pagrindu. Vykdant vykdomąją bylą ir realizavus įkeistus žemės sklypus, visa 92 429,76 Eur skola su paskaičiuotomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis buvo išieškota ir pervesta išieškotojai NŽT, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog vykdomasis dokumentas Nr. 2-572-280/2014 buvo visiškai įvykdytas.

47. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla laikoma baigta. Įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (CPK 631 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti 2022 m. rugsėjo 28 d. antstolio patvarkymą Nr. S-22-25-24588 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir įpareigoti antstolį tęsti CPK numatytų vykdomųjų veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00949, kai vykdomasis dokumentas jau yra visiškai įvykdytas ir grąžintas jį išdavusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui, nėra jokio teisinio pagrindo.

48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Nurodytais motyvais ir argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantų antstolio A. B. ir P. V. atskiruosius skundus tenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

51. Suinteresuotas asmuo P. V. pateikė duomenis apie patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą (skundas tenkintas) bei aplinkybę, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos suinteresuotam asmeniui P. V. priteistinos 500 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, suinteresuotam asmeniui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė