Baudžiamoji byla Nr. 2K-362-697/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23272-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2;
2.1.15.1.2; 2.1.15.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam J. Š., jo gynėjai advokatei Jūratei Kelpšaitei,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. D.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. atstovui advokatui Domui Pakėnui,
civilinės atsakovės UAB „M“ atstovui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. bei D. D. ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžių.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Tuo pačiu nuosprendžiu priteista: iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 15 000 Eur, nukentėjusiosios D. D. naudai 10 000 Eur, nukentėjusiojo I. D. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. po 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš bendrovės „A“ nukentėjusiojo E. D. naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo atmesti. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D., D. D. ir I. D. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas: priteista iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiosios D. D. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiojo I. D. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš bendrovės „A“ nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. po 1362,12 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. po 350 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, civilinės atsakovės atstovo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, prašiusio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 17 d. 16.20 val. Jonavoje, Žemaitės gatvėje, ties namu Nr. 16, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „M“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto nuostatą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 30 punkto nuostatą, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei partrenkė ir sužalojo per perėją einantį mažametį E. D., šiam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje ir keliuose, kaktikaulio lūžis dešinėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu dešinėje smilkininėje skiltyje; dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo į smegenis, sukėlusio smegenų suspaudimą ir pabrinkimą bei liekamuosius reiškinius, nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam J. Š. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nes nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, o aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kartu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai sumažintos ir kad nukentėjusiųjų naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti neturtinę žalą turi būti skaičiuojamos nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. D. ir D. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis atmestas nukentėjusiojo E. D. reikalavimas priteisti iš J. Š. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. reikalavimas priteisti iš J. Š. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. reikalavimas priteisti iš UAB „M“ nukentėjusiajam E. D. 45 000 Eur, I. D. ir D. D. po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai. Taip pat prašoma priteisti iš J. Š. ir UAB „M“ visas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Teismai nepagrįstai taikė žalos mažinimo institutą ir priteisė iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiųjų naudai nepagrįstai mažas, teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių neatitinkančias sumas, taip netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.282, 6.283 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio nuostatų pažeidimus.
3.2. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį vieninteliu kriterijumi mažinti atlygintinos žalos dydį laikoma žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydis dėl J. Š. turtinės padėties negalėjo būti mažinamas, nes dėl jo padarytos nusikalstamos veikos masto ir atsiradusių sunkių padarinių (nepataisomai sugadinta mažamečio nukentėjusiojo sveikata, paralyžius, neįgalumas) nuteistasis turi patirti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Be to, pagal deliktinės teisės teoriją žalą padariusio asmens turtinė padėtis sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę teismų nelaikoma lemiančia nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistojo elgesys tiek po nusikaltimo padarymo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra suinteresuotas atlyginti žalą. Žalos mažinimas, kai padaroma nepataisoma žala ir apsunkinamas likęs nukentėjusio žmogaus gyvenimas, sukelia pojūtį, kad kaltininkas yra svarbesnis nei nukentėjusysis, ir pažeidžia teisėtus lūkesčius tikėtis visiško žalos atlyginimo.
3.3. Teismai nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimo padarinius, tinkamai neįvertino nuteistojo ir nukentėjusiųjų padėties, todėl nustatė aiškiai per mažus neturtinės žalos dydžius. Kasatoriai, plačiai aptardami J. Š. padaryta nusikalstama veika pažeistos vertybės pobūdį, pakenkimo nukentėjusiojo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, dvasinių ir fizinių kančių laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius, amžių, nurodo, kad šie kriterijai yra esminiai nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau teismai į juos tinkamai neatsižvelgė.
3.4. Kasatoriai, pateikdami teismų praktikos pavyzdžius, nurodo, kad šioje byloje teismų priteistos neturtinės žalos sumos už nusikaltimą, kuris sukėlė itin sunkius padarinius vaikui, neatitinka šios dienos realijų ir teismų praktikos. Nors, kaip teigia kasatoriai, priteista neturtinės žalos suma atitinka iki 2015 metų teismų praktikoje priteisiamas sumas, tačiau būtina įvertinti padarinių sunkumą ir juos individualizuoti bei atkreipti dėmesį į naujausias tendencijas bylose dėl neturtinės žalos. Gerėjant gyvenimo kokybei, stiprėjant žmogaus teisių apsaugai ir teikiant ypatingą prioritetą nepilnamečių vaikų apsaugai, sparčiai vystantis socialinei apsaugai, ekonominiams santykiams, yra poreikis didinti priteisiamos neturtinės žalos sumas. Per pastarąjį dešimtmetį neturtinės žalos sumos nedidėjo arba didėjo nežymiai, todėl būtina peržiūrėti neturtinės žalos vidurkius ir taikyti naujus neturtinės žalos standartus.
3.5. Teismai nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalį UAB „M“, taip pažeidė CK 6.264, 6.270 straipsnių nuostatas. Kasatoriai, dėstydami kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus nutartyse civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2008">3K-3-79/2008</a>, 3K-3-255/2007, teigia, kad, remiantis CK 6.270 straipsniu, UAB „M“ taip pat turėjo atsakyti pagal ieškinio reikalavimus kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja – transporto priemonės savininkė. Tačiau teismai UAB „M“ nepagrįstai nelaikė transporto priemonės valdytoja. Be to, UAB „M“ turėjo atsakyti ir pagal CK 6.264 straipsnį kaip darbdavė. Teismai nustatė, kad eismo įvykis įvyko J. Š. vairuojant darbdavės – UAB „M“ automobilį, tačiau ne jo darbo metu. Visgi UAB „M“ pateikti rašytiniai įrodymai – darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra subjektyvūs ir neturi didelės įrodomosios reikšmės. Tuo tarpu UAB „M“ kaip darbdavės atsakomybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti J. Š. parodymai, kad eismo įvykio dieną dirbo darbiniu automobiliu, taip pat jo pokalbių su darbdaviu išklotinės. Be to, transporto priemonės draudimo liudijimas patvirtina, kad automobilis buvo apdraustas ne panaudos gavėjo D. G., o darbdavės – UAB „M“ ir viešajame registre registruotas šios bendrovės vardu. Kasatoriai pažymi, kad panaudos santykiai tarp UAB „M“ ir D. G. viešajame registre nebuvo įregistruoti, todėl jų negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Tai patvirtina, kad panaudos sutartis galimai yra niekinė ir nebuvo vykdoma. Kasatoriai nurodo ir tai, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog eismo įvykio metu taksi automobilio rekvizitai liudijo, kad automobilis priklauso ir naudojamas UAB „M“, tačiau teismo posėdžio metu bendrovės atstovas pateikė teismui automobilio nuotraukas, darytas prieš kelias dienas iki teismo posėdžio, kuriose rekvizitai pakeisti. Toks elgesys rodo UAB „M“ siekį išvengti atsakomybės.
4. Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 20 straipsnio 5 dalį, 41 straipsnį, 54 straipsnio 1, 2 dalis, 67 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnį) bei pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010). Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET pažeidimus (per trisdešimt metų vairavimo nėra padaręs jokių pažeidimų) rodo, kad eismo įvykis buvo atsitiktinis, o ne dėsningas atvejis jo vairavimo praktikoje, taigi nesietinas su sistemingu KET nesilaikymu. Kasatorius dešimt metų dirba taksi vairuotoju, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, yra pareigingas, atsakingas darbuotojas, o dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones neteko šio savo pagrindinio darbo. Be to, eismo įvykio metu jis tyčios pažeisti KET neturėjo, buvo blaivus, neviršijo greičio, o nukentėjusysis bėgo per pėsčiųjų perėją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė neskirti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-219/2011">2K-219/2011</a>, kurios faktinės aplinkybės skiriasi. Iš kasatoriaus nukentėjusiųjų naudai priteista neturtinė žala sudaro 40 000 Eur, kuri, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, pastangas visada dirbti ir uždirbti pagal galimybes, atlieka baudžiamąją funkciją, todėl apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra neproporcinga tiek padarytam nusikaltimui, tiek nuteistojo asmenybei. Kasatorius dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia, be to, atsiprašė nukentėjusiųjų, nori dirbti ir atlyginti jiems priteistą neturtinę žalą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo J. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
6. Nuteistojo J. Š. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 20, 41, 54, 67, 68 straipsnių nuostatas, nes paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones tinkamai neįvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybių ir nuteistojo asmenybės.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis taip pat yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
8. Šioje byloje J. Š. nuteistas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę skirti J. Š. šią baudžiamojo poveikio priemonę.
9. Viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo nustatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas pirmą kartą, kad administracine tvarka nebaustas.
10. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-677/2015">2K-252-677/2015</a>, 2K-262-303/2018). Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.).
11. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. Š. BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET 9 ir 30 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiurkštų KET pažeidimo pobūdį argumentavo tuo, kad J. Š., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, nes, matydamas pirmoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustojusį kitą automobilį, dėl to, jog nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, bei artėdamas prie perėjos nesulėtino važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai kelyje – per pėsčiųjų perėją einančiam pėsčiajam, laiku nesustabdė savo automobilio, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė nukentėjusįjį E. D., šiam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Š. eismo įvykį sukėlė Jonavoje, t. y. tame pačiame mieste, kuriame dirbo taksi vairuotoju. Kaip nurodė pats nuteistasis, jo darbo taksi vairuotoju stažas yra 10 metų. Byloje nustatyta, kad UAB „M“, kuri savo veiklą vykdo Jonavoje, taksi vairuotoju J. Š. dirbo nuo 2012 m. liepos 5 d. Taigi, J. Š., turinčiam ilgametę vairavimo patirtį (nuo 1992 metų), be kita ko, ne vienerius metus Jonavoje dirbančiam taksi vairuotoju, KET taisyklių reikalavimai buvo žinomi, o Jonavos gatvės ir jose esančios pėsčiųjų perėjos buvo pažįstamos. Nepaisant to, J. Š., vairuodamas automobilį ir šiurkščiai pažeisdamas KET, nesustojo ir net nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėją, prieš kurią pirmoje važiavimo juostoje stovėjo kitas automobilis, todėl partrenkė per pėsčiųjų perėją einantį nukentėjusįjį. Nagrinėjamos bylos kontekste šios aplinkybės rodo nuteistojo J. Š. didelį neatsargumą ir pagrindžia būtinumą uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET.
13. Dėl kasatoriaus skunde nurodyto argumento, kad dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones jis neteko savo pagrindinio taksi vairuotojo darbo, motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog J. Š. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina sudarančia pagrindą netaikyti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia teismo pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią vien tai, kad BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-219/2011">2K-219/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-677/2015">2K-252-677/2015</a>, 2K-207-139/2016 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Taigi ir kiti kasatoriaus argumentai – dėl netekto taksi vairuoto darbo apsunkinta galimybė užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams apeliacinės instancijos teismas nuteistajam J. Š. paskyrė pagrįstai.
Dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių
15. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
16. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusieji – eismo įvykio metu sunkius sužalojimus patyręs E. D. ir jo tėvai I. D. bei D. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde nesutinkama su teismų priteistais neturtinės žalos dydžiais, nurodoma, kad jie yra aiškiai per maži, nustatyti nesilaikant įstatymo reikalavimų ir nukrypstant nuo teismų praktikos.
18. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-497/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-497/2012">2K-497/2012</a>, 2K-473/2013, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.).
19. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>).
20. Šioje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo prašoma priteisti iš J. Š. ir UAB „M“ solidariai nukentėjusiojo E. D. naudai 45 000 Eur, nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. naudai – po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš bendrovės „A“ nukentėjusiojo E. D. naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintos ir priteista iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 15 000 Eur, nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. naudai – po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš bendrovės „A“ nukentėjusiojo E. D. naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
21. Kaip matyti iš skundžiamų nuosprendžių, nustatant nukentėjusiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius buvo atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistojo J. Š. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui E. D., dėl kurio jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo atlikta operacija, ilgą laiką buvo ištiktas komos, vėliau reabilitavosi specializuotose įstaigose, patirta smegenų trauma paliko sunkių liekamųjų reiškinių, likęs kairės pusės paralyžius, iki šiol reikalinga nuolatinė reabilitacija ir tai turės įtakos jo sveikatai ir ateityje), į žalą padariusio J. Š. neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), jo turtinę padėtį (dirba taksi vairuotoju ir elektriku, gauna bendrą 415,34 Eur atlyginimą po mokesčių, nuosavybės teise turi tik butą, kurio vidutinė rinkos vertė 2720 Eur), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
22. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde plačiai dėstomi J. Š. nusikalstama veika nukentėjusiajam E. D. sukelti neigiami padariniai, kurie, kaip teigia kasatoriai, yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir nesutinkama su teismų sprendimu mažinti prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Minėta, kad į nuteistojo J. Š. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nustatant neturtinės žalos dydį buvo tinkamai atsižvelgta. Tuo tarpu aplinkybės dėl nuteistojo turtinės padėties, spręsdami dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teismai nelaikė lemiamu kriterijumi ir šią aplinkybę vertino kartu su kitais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).
23. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje teismų nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai neatitinka šios dienos realijų ir teismų praktikos. Skunde pateikiami pavyzdžiai iš kasacine tvarka nagrinėtų civilinių bylų, kuriose, pasak kasatorių, nukentėjusiesiems buvo priteista didesnė negu šioje byloje neturtinė žala, nors sužalojimai pagal savo sunkumą prilygsta nukentėjusiojo E. D. sužalojimams.
24. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
25. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
26. Pažymėtina, kad kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2009">2K-351/2009</a>, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Tačiau, minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
27. Šioje byloje nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis bendrai sudaro 40 000 Eur. Skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad teismai, priimdami sprendimus dėl tokio atlygintinos neturtinės žalos dydžio, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, individualizavo žalos dydį mažamečiam nukentėjusiajam E. D., kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat jo tėvams, kurie pagal nustatytas byloje aplinkybes taip pat patyrė neturtinę žalą. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Dėl UAB „M“ atsakomybės už neturtinę žalą
28. Minėta, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš nuteistojo J. Š. ir UAB „M“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė neturtinės žalos atlyginimą priteisti tik iš nuteistojo J. Š., motyvuodamas tuo, kad UAB „M“ nekyla atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą civiliniams ieškovams, todėl ji nėra tinkama atsakovė. Tokiai išvadai pritarė apeliacinės instancijos teismas.
29. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys dėl UAB „M“ atmestas nepagrįstai, nes bendrovė pagal civilinį ieškinį turi atsakyti dviem savarankiškais pagrindais – kaip nuteistojo J. Š. darbdavė (CK 6.264 straipsnis) ir didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (CK 6.270 straipsnis).
30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymima, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2008">3K-3-79/2008</a>, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.).
31. BPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š. eismo įvykio dieną, t. y. 2016 m. gegužės 17 d., buvo UAB „M“ darbuotojas. Tačiau teismai, išnagrinėję ir įvertinę byloje surinktus įrodymus: nuteistojo J. Š., liudytojų D. G., V. K. parodymus, civilinės atsakovės UAB „M“ atstovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus (UAB „M“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį), padarė išvadą, kad J. Š. eismo įvykio metu neatliko darbinių pareigų, t. y. 2016 m. gegužės 17 d. nedirbo. Tokia teismų išvada dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, kad J. Š. eismo įvykio dieną dirbo.
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta UAB „M“ nuosavybės teise priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu – taksi automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis J. Š.. Tačiau nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde nesutinkama su teismų sprendimu pripažinti, kad UAB „M“ neatsako kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja už minėtu automobiliu padarytos žalos atlyginimą civiliniams ieškovams (CK 6.270 straipsnis), nes bendrovė eismo įvykio metu nebuvo šio automobilio valdytoja.
34. Šioje byloje teismai nustatė, kad automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2015 m. spalio 1 d. UAB „M“ su D. G. sudarytą panaudos sutartį buvo perduotas laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis D. G., kuris UAB „M“ dirbo nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., o nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. yra įregistravęs individualią taksi veiklą; kad 2015 m. spalio 10 d. D. G. su UAB „M“ sudarė radijo dažnio paslaugos sutartį, pagal kurią už suteikiamą paslaugą kas mėnesį turi mokėti 57,92 Eur; kad šios sutarties vykdymą patvirtina PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kopijos. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad eismo įvykio dieną (2016 m. gegužės 17 d.) minėto automobilio valdytojas panaudos sutarties pagrindu buvo ne UAB „M“, o D. G..
35. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „M“. Ši transporto priemonė VĮ „Regitra“ taip pat registruota UAB „M“ vardu. Kaip matyti iš J. Š. 2016 m. gegužės 17 d. rašytinio paaiškinimo, nuteistasis nurodė, kad važiavo su UAB „M“ automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 27). Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašto matyti, kad UAB „M“ 2013 m. spalio 17 d. buvo išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Leidimas panaikintas 2016 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 74). Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose eismo įvykio vietoje užfiksuotas automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat matyti, kad ant šio automobilio yra ir UAB „M“ taksi paslaugoms teikti naudojami telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21; 6 t., b. l. 106). Be to, kaip matyti iš 2016 m. gegužės 12 d. atliktos automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 206-0490983, joje kaip šios transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „M“ (3 t., b. l. 64). Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio technine būkle rūpinosi UAB „M“, jis pats tvarkydavo tik menkus gedimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta bendrovės „A“. Jos draudėja – UAB „M“. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai apeliaciniame skunde pažymėjo (tai nurodoma ir jų kasaciniame skunde), kad nors pagal automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartį visos automobilio išlaikymo sąnaudos tenka panaudos gavėjui (t. y. D. G.), tačiau faktiškai automobilio draudimo išlaidos teko UAB „M“. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. G.. Nukentėjusiųjų teigimu, UAB „M“ su D. G. sudaryta automobilio panaudos sutartis galėjo būti niekinė ir nebuvo vykdoma ir tikroji šio didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) valdytoja yra J. Š. darbdavė UAB „M“. Apeliacinės instancijos teismas šių bylos aplinkybių nesiaiškino ir jų reikšmės civilinio ieškinio dalies UAB „M“ kontekste visiškai nesvarstė.
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nustatyta, jog, prieš įvykstant eismo įvykiui, J. Š. UAB „M“ priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo į cheminę valyklą. Taigi, nors nustatyta, kad nuteistasis minėta transporto priemone naudojosi ne savo darbo metu, tačiau iš esmės UAB „M“ interesais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pripažinus, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra įmonė, už jos darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu, darbo ar ne darbo metu, bet naudotu valdytojo interesais ar tikslais, padarytą žalą turi atlyginti įmonė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007).
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies UAB „M“, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šiam klausimui išspręsti, todėl iš esmės pažeidė BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus. Šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmesta nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis UAB „M“, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį, turi išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio dalies UAB „M“ išsprendimu.
Dėl proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme
38. Baudžiamąją bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. atstovas advokatas D. Pakėnas pateikė prašymą priteisti atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateikta 2018 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra ir 2018 m. birželio 18 d. banko mokėjimo nurodymo kopija, pagal kuriuos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. D. advokatui už jo teisines paslaugas – kasacinio skundo parengimą yra sumokėjęs 605 Eur.
39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).
40. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. bei D. D. ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, o nuteistojo kasacinis skundas – atmestinas. Taigi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. D. jo turėtos atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. Š. kasacinį skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M“, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Priteisti iš nuteistojo J. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. D. 605 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
