Baudžiamoji byla Nr. 2K-360-976/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14719-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6; 1.1.1.5.3; 2.1.7; 2.1.6.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, išieškant automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320 Eur.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g., prie pastato Nr. 41, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 1,75 promilės alkoholio, taip vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti, nepadarius jam šios nusikalstamos veikos. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnio 7 dalį) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK (BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 305 straipsnio 1, 2 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies) pažeidimus.
2.2. Teismai nesilaikė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai nesiekė objektyviai ištirti bylos aplinkybių, nekreipė dėmesio į BPK pažeidimus, atliekant procesinius veiksmus, jų surašymo aplinkybes ir nesiaiškino, kodėl šioje byloje nebuvo laikomasi medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti nustatymo tvarkos keliamų reikalavimų ir nebuvo atlikta medicininė apžiūra. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų viseto ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai rėmėsi byloje neteisėtais būdais gautais duomenimis, taip pat duomenimis, galinčiais būti tik abejone, juos pripažino įrodymais ir nevertino su įrodymų visuma.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl jo argumentų apie teismo šališkumą, dėl slaugytojos G. M. parodymų prieštaringumo ir jų neatitikties rašytiniams bylos duomenims, nenurodė motyvų, kodėl ir kokiais bylos įrodymais remdamasis atmeta jo argumentus, taip pažeisdamas BPK 322 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes neatliko įrodymų tyrimo, kurio metu turėjo apklausti tyrėją A. V. ir gydytoją, kuri pasirašė apžiūros protokolą, bei slaugytoją, kuri pasirašė siuntimą. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo teisėtumo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy01MDcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-507/2015">2A-7-507/2015</a>).
2.4. Jis (kasatorius) nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Byloje nėra nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, t. y. kad būtų padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, negali būti remiamasi neteisėtais būdais gautais ar abejotinais duomenimis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
2.5. Jam (V. B.) įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas neblaivumas, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Abstraktūs liudytojų parodymai pripažinti įrodymu, nors nė vienas iš liudytojų objektyvių duomenų apie tai, jog jis vairavo transporto priemonę, kai jam kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės girtumas, neturėjo. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad būtent jo (V. B.) kraujas buvo siųstas tirti, nes jam nebuvo atliekama medicininė apžiūra, nesurašytas medicininės apžiūros aktas ir neimtas kraujas blaivumui tikrinti. Jis kaltinime nurodytu laiku nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jie netikrino jam girtumo, be to, niekas nematė jo tuo metu vairuojančio ar vartojančio alkoholį. Teismas perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Teismai nekėlė reikalavimų policijos pareigūnui pateikti medicininės apžiūros aktą, šis išrašė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą jau po to, kai jis buvo išleistas namo, neuždavė jam klausimų apie apžiūros ir kraujo tyrimo atlikimą, neatsižvelgė, kad jis su siuntimu nebuvo supažindintas, kad apžiūra neatlikta ir nesurašytas medicininės apžiūros aktas, kuriame būtų nurodyta, pagal kokį siuntimą ir koks mėginys, kam paimtas, įvertinti bendrieji blaivumo nustatymo požymiai ir gydytojo pateikta išvada apie blaivumą ar neblaivumą.
2.6. Byloje nebuvo laikomasi medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti tvarkos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2006 m. birželio 20 d. dėl medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagą nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo), todėl kraujo mėginio ištyrimas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką negali būti laikomas teisėtu įrodymu byloje. Specialisto išvada gauta 2017 m. kovo 8 d. be įstatyme nustatytos medicininės apžiūros atlikimo ir akto surašymo, o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2017 m. kovo 27 d. Procesiniai veiksmai (kraujo tyrimas) buvo atliekami be ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be teisėto pagrindo ir negalima patikrinti, kieno kraujas iš tikrųjų buvo tirtas. Teismas turėjo pareigą patikrinti visus duomenis jų patikimumo, liečiamumo ir leistinumo prasme prieš pripažindamas juos įrodymais. Nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos kraujo mėginiai galėjo būti sukeisti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tirtą kraujo mėginį galima būtų priskirti jam (V. B.), nes būtent medicininės apžiūros akte turėjo būti pažymėta, kad imamas būtent jo kraujas, o tokio akto byloje nėra. Iš ligoninės buvo gautas tik siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, tačiau medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas nebuvo gautas ir jo baudžiamojoje byloje nėra. Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius), užpildo sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“ patvirtintos formos Nr. l55-l/a medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą. Siunčiant į laboratoriją biologines medžiagas, siuntimą pasirašo gydytojas ir slaugytojas. Kai tiriamasis pristatomas policijos arba kito įgalioto asmens, siuntimą pasirašo ir pareigūnas. Medicininės apžiūros aktas tvirtinamas gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu. Medicininės apžiūros aktas pildomas dviem arba trimis egzemplioriais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 nustatyta tvarka, kai asmuo į medicinos įstaigą atvyksta arba pristatomas pareigūnų įstaigos siuntimu, vienas egzempliorius pateikiamas siuntusiai įstaigai, kitas kartu su siuntimu lieka medicinos įstaigoje, trečias atiduodamas asmeniui, kurio medicininė apžiūra buvo atliekama. Asmuo, kurio medicininė apžiūra atlikta, su išvada supažindinamas pasirašytinai. Teismai nesiaiškino, kodėl nesurašytas medicininės apžiūros aktas ir kodėl nepateiktas jam pasirašytinai susipažinti, ir kodėl jo nėra baudžiamojoje byloje, nors procedūros teisėtumo įvertinimo buvo prašyta apeliaciniame skunde.
2.7. Apeliacinės instancijos teismui pakako G. M. parodymų kraujo paėmimo teisėtumo procedūrai patvirtinti, nors buvo nesilaikyta nustatytos tvarkos girtumui nustatyti, o jos parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Teismas nesuabejojo slaugytojos parodymais, nors ji nurodė, kad jis (kasatorius) pasišalino iš ligoninės, o kortelėje parašyta – išleistas į namus, nors ji teigia, kad ėmė du kraujo mėginius, o antrojo tyrimo rezultatų nėra, nors ji nurodo, kad informavo jį apie kraujo tyrimą, bet iš policijos prašymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinti administracinę bylą matyti, kad kraujo tyrimas imtas be jo valios. Ji nurodė, kad jai skambino policijos pareigūnas ir pasakė paimti kraujo mėginį, nors tokio pavedimo ligoninėje nebuvo, o po 15 minučių, kai jis (kasatorius) buvo atvežtas į ligoninę, atvyko policijos pareigūnas su siuntimu, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad kraujas paimtas ištirti 00.30 val., t. y. dar net nepradėjus jo apžiūros, nes pagal dokumentus ji buvo atliekama 1 val., kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės paciento apžiūros protokolo, o pareigūnas siuntimą surašė 1.30 val. Visos nurodytos slaugytojos aplinkybės apie kraujo paėmimo procedūrą prieštarauja dokumentais patvirtintoms aplinkybėms, neatitinka jos nurodyto laiko. Neaišku, kokiu pagrindu G. M. be siuntimo ir be gydytojo nurodymo ėmė kraują, ar iš tikrųjų ėmė kraują, nes iš specialisto išvados matyti, kad mėginys paimtas 0.30 val., kai jis dar nebuvo apžiūrėtas gydytojo ir nebuvo policijos pareigūno siuntimo. Jeigu, kaip ji teigia, šį veiksmą telefonu derino su pareigūnais, tai pasielgė neteisėtai. Policijos pareigūno A. V. siuntime atlikti medicininę apžiūrą taisytas laikas, kada asmuo pristatytas į gydymo įstaigą. Siuntime parašyta, kad jis (kasatorius) pristatytas 0.30 val., o vėliau pataisyta, kad 0.14 val., kad sutaptų su kraujo mėginio paėmimo laiku, kuris buvo išsiųstas tirti. Be to, jis buvo ligoninės Priėmimo skyriuje dėl pablogėjusios sveikatos, o apžiūros neblaivumui nustatyti atliekamos ir kraujas imamas Šiaulių ligoninės Psichiatrijos skyriuje, kur gydytojas specialistas atlieka apžiūras, teikia išvadas, tikrina alkotesteriu ir imamas kraujas. Jam nebuvo įteiktas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą. Teismui buvo atsiųstas visai kito asmens – R. B., biologinės cheminės terpės siuntimas, tačiau teismas taip ir neišsiaiškino, ką bendro tai turi su šia byla ir kodėl jis buvo atsiųstas. Galimai ir kraujas buvo išsiųstas ištirti visai kito asmens.
2.8. Teismas netenkino jo (kasatoriaus) prašymo apklausti liudytoją J. K., kuri buvo kartu su juo (kasatoriumi) įvykio dieną. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad J. K. buvo apklausta 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, tačiau jis šiame posėdyje nedalyvavo, vadinasi, liudytojo apklausa vyko kaltinamajam nedalyvaujant ir taip padaryti esminiai BPK pažeidimai.
2.9. Byloje pažeistas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus) principas, nes dėl to paties įvykio buvo pradėtos baudžiamoji ir administracinė bylos. Pirmosios instancijos teismas apie tai nuosprendyje nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas principas nepažeistas, nes administracinė byla dėl to paties įvykio nėra pasibaigusi, ji šiuo metu atnaujinta ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (administracinės bylos Nr. 2AT-37-648). 2017 m. lapkričio 8 d. policijos prašyme Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinti administracinę bylą nurodyta, kad neblaivumo laipsnis buvo nustatytas iš jo (V. B.) kraujo ir galimybė atlikti šį kraujo tyrimą nepriklausė nuo jo valios, nes kraujo mėginys buvo paimtas jį (V. B.) pristačius iš policijos į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos. Tokie policijos teiginiai prašyme atnaujinti bylą visiškai patvirtina jo (V. B.) parodymus baudžiamojoje byloje, kad kraujas buvo imamas slapta, nesilaikant nustatytos tvarkos, ir jis nebuvo informuotas apie kraujo mėginio ėmimą ir tyrimus. Įvykio dieną, 2017 m. vasario 13 d., 21.57 val. policijos pareigūnų buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs administracinį pažeidimą, ir pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Atsisakius pasitikrinti girtumą, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl atsisakymo pasitikrinti girtumą ir su šiuo protokolu jis buvo supažindintas. Po to jam pasidarė bloga (dėl stuburo operacijos, atliktos 2016 m. gruodžio 16 d.) ir jį išvežė greitosios pagalbos medikai. Jis nežinojo, dėl ko ir kada policijos pareigūnai atvyko į medicinos įstaigą ir sugalvojo atlikti kraujo tyrimą, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos ir neinformuodami jo apie tokį patikrinimą. Kadangi jis atsisakė pasitikrinti girtumą, tai akivaizdu, kad girtumas nebuvo tikrinamas ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismams nesukėlė abejonių pareigūnų neteisėti veiksmai.
2.10. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes pažeidė rungtyniškumo principą (BPK 7 straipsnis), išsakydamas savo išankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo metu, todėl jis (kasatorius) teismui du kartus reiškė nušalinimą, tačiau teismas nenusišalino. Nušalinimą reiškė, nes buvo pažeistos nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo procedūra, nutarčių įteikimo tvarka, nurodyta BPK 152 straipsnyje, t. y. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių niekam neįteikta, išskyrus Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, ir proceso dalyviams apie nagrinėjimą ir nutarties priėmimą nepranešta, kaip to reikalauja įstatymas, taip pažeistas rungimosi principas. Jis sužinojo apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir apie patikslintą nutartį 2017 m. spalio 19 d. posėdžio metu, praėjus mėnesiui po jų priėmimo. Byla buvo nagrinėjama teisme nuo 2017 m. birželio mėnesio, tačiau Z. J., kaip asmuo, kurio turtas gali būti konfiskuotas, apie posėdžius nebuvo informuojama ir tik po mėnesio, kai dalyvavo teismo posėdyje ir buvo paprašyta jai grąžinti automobilį, buvo informuota apie nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės ir išduota nutarties kopija. Aplinkybės, kaip šios nutartys buvo priimtos, rodo pirmosios instancijos teismo išankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas apie nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo procedūrą, pažeidimus ir aplinkybes, kurios buvo nurodytos apeliaciniame skunde, nepasisakė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Teismai V. B. baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl kraujo pavyzdžio lyginamajam tyrimui paėmimo ir kartu dėl specialisto išvados pripažinimo leistinu įrodymu byloje, taip pat ir dėl skundo argumentų, susijusių su V. B. pradėta administracine teisena, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu, bei kitų apeliacinio skundo argumentų, t. y. į apeliacinio skundo argumentus atsakė. Teismai įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip jų visumą, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio pažeidimo.
3.3. Kasatoriaus argumentas dėl principo non bis in idem pažeidimo nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinėje byloje V. B. nebuvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą už tuos pačius veiksmus, kurių padarymu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
3.4. Kasacinio skundo argumentai dėl kraujo pavyzdžio paėmimo tvarkos reikalavimų pažeidimo atmestini, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, pagrįstai konstatavo, kad kraujo mėginio paėmimo procedūra ir vėlesnis kraujo tyrimas nekelia abejonių dėl jų teisėtumo.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. B. teismo šališkumą sieja su jam nepalankiais teismo procesiniais veiksmais – Z. J. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz“ apribojimu, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis apriboti Z. J. nuosavybės teisę į minėtą automobilį buvo panaikinta ne dėl teismo šališkumo, o dėl to, kad Z. J. neatitiko asmens, kuriam gali būti taikomas nuosavybės apribojimas, apibūdinimo (byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad Z. J. transporto priemonę V. B. perdavė nusikalstamai veikai daryti ar žinojo, kad jis ją naudos nusikalstamai veikai daryti – vairuos transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio). Nėra pagrindo liudytojos J. K. apklausą, nedalyvaujant teisiamajam V. B., laikyti iš esmės suvaržiusia kasatoriui įstatymų garantuojamas teises, nes jis vėliau buvo supažindintas su J. K. apklausa, taip pat nepareiškė prašymo papildomai kviesti šią liudytoją į apklausą. Be to, liudytoja apklausos metu iš esmės jokių aplinkybių apie V. B. nusikalstamą veiką neparodė, teismas šios liudytojos parodymais, konstatuodamas V. B. kaltę, nesivadovavo, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl BPK 7 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo šališkumo
5. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes, nesilaikydamas BPK reikalavimų, priėmė nutartį dėl Z. J. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz“ apribojimo, kuri aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinta, ir vėliau, dėl to pareiškus nušalinimą, nenusišalino. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo pateiktų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
6. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius abejoja teismo objektyviuoju nešališkumu. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-207-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-976/2017">2K-74-976/2017</a>). Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-976/2017">2K-74-976/2017</a>).
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogišką apeliacinio skundo argumentą, labai detaliai motyvuodamas, pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis apriboti Z. J. nuosavybės teisę į minėtą automobilį buvo panaikinta ne dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, o dėl to, kad Z. J. neatitiko asmens, kuriam gali būti taikomas nuosavybės apribojimas, apibūdinimo (byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad Z. J. transporto priemonę V. B. perdavė nusikalstamai veikai daryti ar žinojo, kad jis ją naudos nusikalstamai veikai daryti – vairuos transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio). Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikos, pagal kurią teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir panašiai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-333-511/2015, 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-207-699/2017). Vien gynybos nesutikimas su atskirais pirmosios instancijos teismo atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais sprendimais negali būti laikomas pakankama aplinkybe, pagrindžiančia teismo šališkumą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui, juolab kad kasaciniame skunde nenurodyta jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų objektyvųjį pirmosios instancijos teismo šališkumą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su minėtos nutarties apriboti Z. J. nuosavybės teisę į automobilį priėmimu, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės tiek, kiek buvo teisiškai reikšmingos sprendžiant skundą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo, buvo vertinamos aukštesnės instancijos teismo, ir šis 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino nuosavybės teisės ribojimą.
8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nuteistojo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista; taip pat kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, laikėsi BPK reikalavimų.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų
9. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
10. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Taigi kasaciniame skunde nurodytos abejonės dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su vairavimo faktu, kasatoriaus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėmis, taip pat prašymas kitaip vertinti liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl tokie kasacinio skundo teiginiai bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, būtent su, kasatoriaus manymu, netinkamu neblaivumo nustatymu, kuris, anot kasatoriaus, lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nagrinėjamoje byloje.
11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015, 2K-117-303/2016 ir kt.).
12. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-65-976/2017 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir jam motyvuotai pritarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. neblaivumas (jo kraujyje buvo nustatyta 1,75 promilės alkoholio), nustatytas rašytiniais įrodymais, kuriuos pagrindžia kiti bylos duomenys, išsamiai aptartas abiejų instancijų teismų sprendimuose. Teismai vertino visus byloje esančius duomenis ir pagrįstai, juos lygindami ir gretindami tarpusavyje bei su visais byloje surinktais duomenimis, konstatavo, jog specialisto išvada Nr. T-A 1786/2017(01), kurioje nurodyta, kad 2017 m. vasario 14 d. 00.30 val. buvo paimtas tirti V. B. kraujas, kurį ištyrus nustatyta, kad V. B. kraujyje yra ne mažesnė nei 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 22), taip pat liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys yra patikimi ir paneigia V. B. ir J. K. duotus parodymus.
14. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta J. K., todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, atmesdamas jo prašymą apklausti šią liudytoją apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad J. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir buvo apklausta (2 t., b. l. 7, 8–9), taip pat tai, kad liudytojos parodymai iš esmės sutapo su paties kasatoriaus parodymais apie jo veiksmus įvykio dieną, sprendžia, kad V. B. prašymo apklausti liudytoją J. K. apeliacinės instancijos teisme atmetimas esmingai nepažeidė V. B. teisių.
15. Atsakant į kasatoriaus argumentus, kad teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie lėmė faktinės aplinkybės – kad jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatymą, būtina pažymėti, kad neblaivumas – 1,75 promilės alkoholio kraujyje, buvo nustatytas paėmus kraujo, o liudytojų parodymai, kuriuos išsamiai aptarė apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į panašius apeliacinio skundo argumentus, patvirtino, kad V. B., būdamas neblaivus (kiek liudytojai galėjo spręsti iš jo elgesio, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo), vairavo automobilį (nes automobilio vairavimą kasatorius taip pat neigė). Todėl toliau nutartyje yra analizuojami tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie yra skirti neblaivumo nustatymo procedūrai ir jos rezultatų teisėtumui.
16. Iš bylos matyti, kad kasatoriaus apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatytas sveikatos priežiūros įstaigoje paėmus kraujo, tačiau kasatorius daug dėmesio kasaciniame skunde skiria neblaivumo nustatymo procedūros teisėtumui, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje privalėjo būti atliktas jo asmens būklės vertinimas, kuris nebuvo atliktas, ir kad jis turėjo būti supažindintas su siuntimu įvertinti asmens būklę, taip pat su siuntimu atlikti kraujo tyrimą.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl neatlikto asmens būklės vertinimo asmens apsvaigimui nustatyti yra nepagrįsti, tai teisingai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas. Inkriminuojant asmeniui BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą veiką, teisiškai reikšmingi yra duomenys, iš kurių galima nustatyti alkoholio kiekį kraujyje (baudžiamoji atsakomybė kyla, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio), o ne duomenys, kurie leidžia teigti apie bendro pobūdžio asmens neblaivumą.
18. Iš bylos matyti, kad policijos pareigūno A. V. surašytame siuntime pavedama asmens sveikatos priežiūros įstaigai paimti siunčiamo asmens, t. y. V. B., tiriamąją medžiagą – kraują ir pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo nurodant, ar asmuo blaivus/neblaivus, taip pat ištirti tiriamojoje medžiagoje alkoholio kiekį (1 t., b. l. 21). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d. (TAR, 2017, Nr. 2017-18422) 15 punkte nustatyta:,,<...> kai šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntime nurodoma tik paimti tiriamąsias medžiagas ir jas ištirti, asmens būklės vertinimas neatliekamas, paimamas ir ištiriamas tiriamojo kraujas ir (ar) šlapimas, o toksikologijos laboratorijos specialisto išvada pateikiama šios metodikos 3.1 papunktyje nurodyto subjekto siuntime nurodytam adresatui (gavėjui)“. Taigi bendros asmens būklės vertinimas, kai pareigūno siuntime buvo nurodyta tik paimti tiriamąją medžiagą (kraują) ir ją ištirti, nustatant alkoholio kiekį, nagrinėjamoje byloje neturėjo būti atliekamas.
19. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama kraujo paėmimo procedūra.
20. Visų pirma, pažymėtina, kad specialisto išvada, taip pat ir byloje ginčijamas kraujo tyrimas apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti, kurio rezultatai byloje pateikti specialisto išvadoje, gali būti gaunama ir iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
21. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, jame padaryta motyvuota ir pagrįsta išvada, kad kraujo tyrimo bei kraujo mėginio paėmimo procedūra atlikta teisėtai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. Nr. 503 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“) 10 punktą policijos pareigūno surašyto siuntimo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą neprivalo pasirašyti siunčiamas pasitikrinti asmuo. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, aplinkybė, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigą V. B. pristatė ne policijos pareigūnai, o atvežė greitoji medicinos pagalba, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos neblaivumo nustatymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju V. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą įvykio aplinkybėms nustatyti, jam pasijutus blogai (V. B. skundėsi skausmais širdies srityje) policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ši išsamesniems tyrimams atlikti nuvežė V. B. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, jos slaugytoja buvo informuota, kad V. B. galimai yra susijęs su eismo įvykiu, todėl reikia paimti kraują neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Vėliau į ligoninę atvyko policijos pareigūnai ir atvežė siuntimą ištirti kraują. Byloje yra pateikti dokumentai iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, iš jų, be kito ko, matyti duomenys apie V. B. pristatymą į ligoninę, biologinės terpės (kraujo) paėmimą, laikymą ir išgabenimą (1 t., b. l. 179–186), taigi, teismai, ištyrę reikšmingas kraujo paėmimo ir ištyrimo aplinkybes, pagrįstai rėmėsi tyrimo rezultatais kaip leistinai gautais ir patikimais.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų.
Dėl dvigubo baudimo draudimo
23. Niekas negali būti persekiojamas ir nubaustas du kartus už tą patį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalis). Dvigubo baudimo draudimas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad,,niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas [lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante] pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinta, kad principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjk2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-696/2015">2K-30-696/2015</a>, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-648/2018">2AT-37-648/2018</a>).
24. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principas, nes dėl to paties įvykio buvo pradėtos baudžiamoji ir administracinė bylos. Pirmosios instancijos teismas apie tai nuosprendyje nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtas principas nepažeistas, nes administracinė byla dėl to paties įvykio nėra pasibaigusi, ji šiuo metu atnaujinta ir nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
25. Visų pirma, pažymėtina, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. buvo du kartus nubaustas už tą patį teisės pažeidimą, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo administracinė teisena buvo nutraukta. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apylinkės teismas atskirai nepasisakė dėl administracinio nusižengimo bylos, neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau šiuo metu administracinėje byloje yra susiklosčiusi kitokia situacija (V. B. yra nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį) ir dėl to kasatoriaus argumentai dėl dvigubo baudžiamumo bus nagrinėjami toliau.
26. Iš byloje esančių duomenų, taip pat iš LITEKO sistemos matyti, kad V. B. dėl tuo pačiu metu įvykdytų kelių veikų buvo pradėta administracinė ir baudžiamoji teisena. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad V. B. 2017 m. vasario 13 d. 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g. 41, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz A170“ atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini) (apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Po šio eismo įvykio V. B. vengė pasitikrinti neblaivumą. Šiuo sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta konfiskuoti Z. J. priklausantį automobilį. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs V. B. ir suinteresuoto asmens Z. J. apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir nutraukė V. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nustatęs draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką pažeidimą. Išnagrinėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė formalią, nemotyvuotą išvadą, jog veikos, už kurių padarymą V. B. patrauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, yra tapačios. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį V. B. nutraukė ir automobilį, priklausantį Z. J., grąžino jai, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalį dėl V. B. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paliko galioti.
27. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio). BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-648/2018">2AT-37-648/2018</a>).
28. Taigi non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nepažeistas dvigubo baudimo draudimas. V. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g., prie pastato Nr. 41, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 1,75 promilės alkoholio. Ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, todėl baudžiamojoje byloje V. B. nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai. V. B. už tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, yra nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pritartina kasatoriui, kad nusikalstama veika, už kurią V. B. nuteistas, ir veika, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra susijusios. Tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimų, V. B. veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika; taip pat ir veikos yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Vertinant veikų, už kurias V. B. nubaustas atskirose bylose, tapatumą, pažymėtina, kad veikos – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.
30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasatoriaus pripažinimas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamojoje byloje, kai jis administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nepažeidžia dvigubo baudimo draudimo principo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė
