Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-20-719/2024

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00060-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 16.9.8.2; 21.1.11; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 29 d. nutarimu J. J. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d. 15.30 val. Širvintų rajone, kelio Musninkai–Liukonėliai 8-ame kilometre, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta ir jis neįvykdė visų būtinų sąlygų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovo advokato K. Pivoriūno prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas vadovavosi procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 573 straipsniu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E) patvirtintomis Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėmis), kurie negaliojo šiai bylai aktualaus 2020 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo padarymo metu. Apylinkės teismas prašė Institucijos pateikti duomenis, ar jos nurodytas J. J. elektroninio pašto adresas buvo naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, tačiau Institucija tokių duomenų nepateikė. Todėl apylinkės teismas byloje nerado įrodymų, kad J. J. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) būtų deklaravęs ar kitaip aktyvavęs kokiame nors registre. Apygardos teismas, remdamasis Administracinių nusižengimų registro fragmentu, kurį Institucija pateikė teismui kartus su skundu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad J. J. buvo oficialiai deklaravęs minėtą elektroninio pašto adresą. Kaip matyti iš Institucijos pateikto Administracinių nusižengimų registro fragmento, dalis, kurioje nurodyta informacija apie J. J. elektroninio pašto dėžutės būklę, t. y. ar ji yra aktyvi, yra paslėpta.

5.2. Apygardos teismas mokesčių administratoriaus reikalavimą sumokėti įmoką nepagrįstai laikė Institucijos procesinių dokumentų įteikimu. Apylinkės teismas šioje byloje nustatė, kad J. J. gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Taigi, šį pranešimą J. J. gavo ne iš nutarimą priėmusios Institucijos, bet iš mokesčių administratoriaus elektroniniu laišku, kuriame nebuvo pateikta jokios informacijos, susijusios su administraciniu nusižengimu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prievolėmis (išskyrus duomenis apie mokėtinas sumas valstybei). Todėl byloje nėra duomenų, kad VMI būtų informavusi J. J. apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. VMI nurodyta mokėtina suma buvo nedidelė (90 Eur), todėl J. J. ją iš karto sumokėjo ir neturėjo pagrindo manyti, kad jis dar turi papildomų prievolių. Akivaizdu, kad nurodytas mokesčių administratoriaus pranešimas apie mokėtinas sumas valstybei nėra tinkamas Institucijos, priėmusios nutarimą, informavimo apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą pareigos įvykdymas.

5.3. Apygardos teismas be pagrindo J. J. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Šiuo atveju apygardos teismas turėjo vadovautis ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinti tiek padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Šiuo atveju J. J. net trejus metus nežinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl J. J. padėtis nėra tokia pati kaip asmenų, kuriems neginčytinai buvo žinoma apie tokios teisės neturėjimą. Akivaizdu, kad J. J. negalėjo veikti tyčine kaltės forma, tai taip pat išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kad jis pasireiškia mažesniu pavojingumu. Be to, byloje nenustatyta jokių J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo padarytų veiksmų jokia žala nekilo. Susiklosčius tokiai situacijai, apygardos teismas be pagrindo nevertino, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai jau yra iš esmės pasiekti.

6. Institucijos įgaliotasis atstovas vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Vladas Milius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Apylinkės teismas konstatavo, kad informaciją apie paskirtą administracinę baudą už 2020 m. padarytą administracinį nusižengimą J. J. gavo iš VMI. Todėl darytina išvada, kad J. J. valstybės institucijų elektroninėse prieigose (informacinėse sistemose) yra tinkamai nurodęs savo elektroninio pašto adresą, kuriuo policija galėjo tinkamai informuoti jį apie 2020 m. lapkričio 30 d. padarytą administracinį nusižengimą, skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Taigi, policijos pareigūnas, 2020 m. lapkričio 30 d. surašęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, jį išsiuntė būtent J. J. oficialiai deklaruotu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). J. J., pateikęs savo kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą) valstybės informacinėse sistemose, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai bei atidžiai ir reguliariai tikrinti savo elektroninio pašto dėžutę.

6.2. ANK nustatyta pareiga policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nėra įtvirtinta pareiga tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-252-380/2020). Šiuo atveju J. J. 2020 m. gruodžio 4 d. įvykdė administracinį nurodymą, sumokėdamas baudą. Institucija atskiro nutarimo nepriėmė, t. y. specialiosios teisės atėmimas įsigaliojo kitą dieną po to, kai buvo įvykdytas administracinis nurodymas. Taigi, J. J. gavo visą jam reikiamą informaciją, turėjo galimybę ir privalėjo pasitikrinti, už kokį administracinį nusižengimą jam buvo paskirta bauda.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovo advokato K. Pivoriūno prašymas tenkintinas.

8. Prašyme iš esmės keliamas klausimas dėl netinkamo ANK 573 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ginčijant aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam J. J. tinkamai buvo pranešta apie anksčiau – 2020 m. lapkričio 30 d. – administraciniu nurodymu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams, tai turi esminę reikšmę šioje byloje vertinant, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Dėl nenagrinėtinų prašymo argumentų

9. Prašyme, be kita ko, teigiama, kad apygardos teismas vadovavosi procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 573 straipsniu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E) patvirtintomis Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėmis). Pažymėtina, kad apygardos teismas pareiškėjo nurodytomis taisyklėmis nesivadovavo, todėl dėl šių argumentų nebus pasisakoma.

Dėl ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

10. Administracinių nusižengimų kodekso

11. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas konstatavo, jog skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai ne pagrindžiant įrodymais, bet deklaruojant, kad J. J. 2023 m. gegužės 29 d. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, kai ši teisė buvo atimta, ir nustačius, kad J. J. nebuvo tinkamai apie tai pranešta, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, kaip priimtas nesant tyčios J. J. veiksmuose. Todėl apylinkės teismas panaikino Institucijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, nusprendė, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną J. J. nutraukė nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės J. J. veiksmų teisiniam vertinimui.

13. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisingas išvadas dėl J. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarė apylinkės teismas. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl J. J. tyčios ir, jais remdamasis, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus, o nutartyje išdėstė prieštaringas išvadas.

14. Byloje nustatyta, kad J. J. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. 14.47 val., vairuodamas automobilį, nesustojo prieš ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, ir taip padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Jam buvo skirta 90 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.

15. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu gavo tik pranešimą iš VMI apie jam paskirtą 90 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir ją sumokėjo. Tačiau apie tai, kad jam atimta ir teisė vairuoti transporto priemones, jis nežinojo, nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas, iš policijos negavo nei elektroniniu, nei paprastu paštu.

16. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas konstatavo, kad J. J. paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems duomenims ir Administracinių nusižengimų registro duomenims. Pagrindiniai apygardos teismo motyvai grindžiami tuo, kad J. J. sumokėjo jam skirtą baudą ir negalėjo nežinoti apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas J. J. oficialiai deklaruotu elektroninio pašto adresu. Tokie apygardos teismo motyvai yra nepagrįsti.

17. Vien ta aplinkybė, kad J. J. sumokėjo jam administraciniu nurodymu skirtą baudą, nepatvirtina, kad jam taip pat buvo žinoma ir apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Prašyme, pateikiant elektroninio laiško kopiją (b. l. 74), nurodoma, kad J. J. pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą gavo iš VMI, tačiau nėra jokių duomenų, kad VMI būtų pranešusi apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tokie prašymo argumentai nepaneigti. Byloje nagrinėjamu atveju teisės aktai nenustato pareigos VMI pranešti apie kitas asmeniui skirtas nuobaudas ar administracinio poveikio priemones. Tokia pareiga kyla institucijai ar pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. ANK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VMI vykdo tik nutarimus skirti baudą.

18. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija pateikė kopiją (nuotrauką) iš Administracinių nusižengimų registro apie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo duomenis (b. l. 44), kur nurodyta, kad dokumentas sugeneruotas 2020 m. lapkričio 30 d. 18.37 val. ir 18.39 val. išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su prašyme išdėstytais argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu gavo. Vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto. Abejonių kelia ir kiti byloje esantys Administracinių nusižengimų registro duomenys (b. l. 56), iš kurių matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2020 m. lapkričio 30 d. 18.35 val. Grafoje „Protokolas siunčiamas paštu?“ pažymėta „Taip“, grafoje „Pažeidėjas pageidauja gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis kontaktiniuose duomenyse nurodytu el. paštu“ pažymėta „Ne“. Tokie prieštaringi duomenys sudaro prielaidas manyti, kad protokolas, priešingai nei teigia Institucija, turėjo būti išsiųstas paštu, o ne elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, skunde apygardos teismui Institucija, galimai padarydama klaidą, nurodė, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, jį išsiuntė būtent J. J. oficialiai deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40, 42). Apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje pakartodamas Institucijos galimai padarytą klaidą, taip pat konstatavo, kad aptariamas dokumentas buvo išsiųstas šiuo oficialiai deklaruotu elektroninio pašto adresu, pažymėdamas, kad ginčo, jog nurodytas adresas neegzistuoja, nėra (nutarties 12, 14 punktai). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis elektroninio pašto adresas nesutampa nei su protokole, nei su Administracinių nusižengimų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir iš bylos duomenų nėra aišku, kur ir kokiu būdu šį adresą J. J. deklaravo. Todėl darytina išvada, kad byloje ne tik nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, bet ir nenustatyta ta aplinkybė, kad šis dokumentas buvo išsiųstas tinkamu, aktyviu ir J. J. naudojamu elektroninio pašto adresu. Tai iš esmės konstatavo ir apylinkės teismas.

19. Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu.

20. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

21. Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

22. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu.

23. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai pranešti valstybės institucijoms, o to nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir ANR nuostatai), 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (ANR nuostatų 38 punktas). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galimos situacijos, kai kitiems registrams duomenis pateikė ne pats asmuo. Kaip pavyzdys paminėtinas ANR nuostatų 36.16² punktas, kuriame nustatyta, kad registre naudojami Mokesčių mokėtojų registro duomenys ir informacija. Atitinkamai Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro nuostatų patvirtinimo“ (2013 m. vasario 13 d. nutarimo redakcija), 25.7 punkte buvo nustatyta, kad šiame registre tvarkomi bendri nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų duomenys, tarp jų ir elektroninių ryšių rekvizitai, kuriuos pateikia mokestį išskaičiuojantis asmuo. Taigi, pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį reglamentavimą, elektroninių ryšių rekvizitai į Administracinių nusižengimų registrą galėjo patekti ne pačiam asmeniui, o mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (pavyzdžiui, darbdaviui) pateikus juos Mokesčių mokėtojų registrui. Tokiu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimo kontekste sprendžiant, kas yra atsakingas už aptariamų duomenų teisingumą, turėtų būti nustatoma, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai į atitinkamus registrus pateko, kas šioje byloje nebuvo nustatyta.

24. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam J. J. buvo tinkamai pranešta apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams – ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio teisės nusižengimo teiseną negalimą (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

25. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti J. J. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįstas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

26. Nors pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nustačius aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis naikinama, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai Danutė Jočienė

Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas