Nr. DOK-1370
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06846-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 29 d. paduotu ieškovės L. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1370
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06846-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 29 d. paduotu ieškovės L. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 769 straipsnio 4 dalies normą. Antstolis neturi teisės priverstinai patekti į patalpas, jei skolininkas pats išsikelia iš patalpų, nebent vykdytų vykdomąjį raštą, kuriame, be kita ko, būtų numatytas ir išieškotojo įkeldinimas į patalpas. Nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte buvo aiškiai apibrėžta priverstinai vykdytinų veiksmų apimtis – skolininko iškeldinimas ir jo turimų su turtu susijusių daiktų perdavimu išieškotojui. Dar prieš pradedant priverstinius vykdymo veiksmus skolininkas nurodė, kad jis geranoriškai išsikėlė iš patalpų ir jose neturi jokio asmeninio turto, raktų, su turto naudojimu susijusių daiktų, juos paliko bendraturtei. Dėl to teismai nepagrįstai konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms antstolis be atskiro teismo leidimo turėjo teisę pateikti į ieškovei priklausančią teritoriją ir patalpas. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 615 straipsnio 3 dalį, nes skolininkas pareiškė, kad jis geranoriškai išsikėlė ir nebuvo objektyvios būtinybės brautis į patalpas, priklausančias ir ieškovei.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 386 straipsnį, vertindami antstolio veiksmus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl draudimo antstoliui viršyti savo įgaliojimų ribas. Jeigu antstoliui neaiški teismo sprendimo vykdymo tvarka, jis kreipiasi į teismą, prašydamas išaiškinti vykdymo tvarką. Šiuo atveju nebuvo numatyta įkeldinti išieškotoją į patalpas, t. y. nebuvo numatyta antstoliui atlikti veiksmų laužant ieškovės turtą, ribojant jame gyvenančios ieškovės judėjimo laisvę, įkeldinant išieškotoją, taigi antstolis veikė ultra vires.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 28 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 159.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
