Dėl darbo užmokesčio, teismas netinkamai vertino byloje esančius liudytojų parodymus, nes šie liudytojai yra suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi - bylos rezultatas gali turėti įtakos kitoms byloms, kuriose nagrinėjami šių liudytojų darbo ginčai su ieškove

Nr. DOK-1384

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12692-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 31 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo išspręstas iš esmės tarp ieškovės ir atsakovo M. B. kilęs darbo ginčas dėl teisės ir ieškovės reikalavimai atmesti, o atsakovo prašymas dėl deklaruotos pravaikštos pripažinimo neteisėta, darbo draudžiamųjų pajamų nustatymo ir nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos ir netesybų priteisimo tenkintas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 42 straipsnio 1 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties sąlygų. Rašytine sutartimi šalys sutarė dėl darbuotojo funkcijų – apdailininko-fasadininko, pagalbinio darbuotojo, taip pat dėl minimalaus už tokių funkcijų atlikimą darbo užmokesčio. Darbo sutartis nebuvo keičiama, todėl atsakovas, teigdamas, kad buvo susitarta dėl kitokių sąlygų, turėjo tai įrodyti. Šiuo atveju atsakovas neteikė rašytinio susitarimo, kuris patvirtintų, kad šalys pakeitė darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl darbo funkcijų, taip pat dėl darbo užmokesčio dydžio už apdailininko pareigų atlikimą. Pats atsakovas pripažino, kad neturėjo tokios kvalifikacijos neturėjo, todėl įdarbintas pagalbiniam darbui asmuo negali būti apmokamas daugiau kaip minimumu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas darbo sutarties nebuvo pasirašęs; ginčas yra tik dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 13 759,74 Eur netesybų. Ieškovė teikė dėl jų apeliacinį skundą ir prašė jas panaikinti arba bent jau sumažinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė nei dėl jų dydžio, nei dėl mažinimo, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalį, netinkamai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią netesybos gali būti mažinamos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, būtų neadekvačios tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Netesybų mažinimui reikšmingų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Šiuo atveju esančios aplinkybės leidžia pripažinti netesybas neproporcinga, neadekvačia darbdaviui sankcija. Spręsdamas dėl darbo užmokesčio, teismas netinkamai vertino byloje esančius liudytojų parodymus, nes šie liudytojai yra suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi – bylos rezultatas gali turėti įtakos kitoms byloms, kuriose nagrinėjami šių liudytojų darbo ginčai su ieškove.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti procesinio sprendimo vykdymą nespręstinas. Ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Indera“ (j. a. k. 304712254) 483 (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 30 d. Citadele mokėjimu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas