Dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-506/2009

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.1.1.

2.1.7.4.

2.1.16.2.10.

1.1.8.9.1.(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. D., T. P. (T. P.) ir N. P. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

L. D. nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 5,764 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 9,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių) - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 0,978 g amfetamino, 6,128 metamfetamino ir 0,072 g kanapių ir jų dalių) - laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir L. D. paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams, visiško sudėjimo būdu prie šios bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams ir dvylikai dienų.

T. P. nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 5,764 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) - laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 9,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių) - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai metų;

pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų laisvės atėmimo.

N. P. nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. Š. (A. Š.) ir A. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria N. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. ne mažiau kaip 1614,16 g kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 1,573 g kokaino, ne mažiau kaip 83,669 g MDMA ir ne mažiau kaip 3,544 g metamfetamino neteisėto įgijimo ir laikymo turint tikslą parduoti ar kitaip platinti) panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – N. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria N. P. paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalis, ir palikta jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistųjų L. D., A. Š., T. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

nustatė:

L. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 24 d., apie 21 val., prie prekybos centro „Akropolis”, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš T. P. įgijo 5,764 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi iki tos pačios dienos 21.55 val., kai Vilniuje, prie Giedraičių g. 46 namo, minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – metmafetamino už 270 Lt pardavė A. Š..

Taip pat L. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš T. P. įgijo 9,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikydamas su savimi automobiliu BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvežė prie prekybos centro „Mandarinas”, esančio Vilniuje, Ateities g. 91, kur minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių už 260 Lt pardavė A. Š. Be to, L. D. nuteistas ir už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinių medžiagų: 0,978 g amfetamino ir 6,128 g metamfetamino, 0,072 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė iki 2007 m. gegužės 29 d., kai tą pačią dieną apie 7.35 val. atliktos kratos metu bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai rado ir paėmė psichotropinės medžiagas: 0,978 g amfetamino ir 6,128 g metamfetamino, o apie 11.55 val. automobilyje BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris stovėjo Vilniuje, prie Giedraičių g. 46 namo, policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 0,072 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

T. P. nuteistas už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 5,764 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi iki 2007 m. gegužės 24 d., kai tą pačią dieną apie 21 val. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos atgabeno prie prekybos centro „Akropolis”, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, kur 5,764 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino išplatino L. D.

Taip pat T. P. nuteistas už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 9,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikė nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. gegužės 24 d., kai tą pačią dieną apie 22.30 val. minėtame bute 9,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių išplatino L. D..

T. P. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš N. P. įgijo tyrimo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų: didelį kiekį kanapių ir jų dalių ir kokaino bei psichotropinių medžiagų: metamfetamino ir didelį kiekį MDMA, kurių dalį neatlygintinai išplatino L. B. ir pardavė nenustatytiems asmenims, o likusias dalis narkotinių medžiagų: didelį kiekį – 1614,16 g kanapių ir jų dalių bei 1,573 g kokaino ir psichotropinių medžiagų: didelį kiekį- 83,669 g MDMA ir 3,544 g metamfetamino laikė iki 2007 m. birželio 19 d., kai tą pačią dieną 17.45 val. garažų masyve, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio „Dodge Stratus”(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjusio minėtų garažų masyve, apžiūros metu rado ir paėmė narkotines medžiagas: 138,16 g kanapių ir jų dalių bei 1,573 g kokaino ir psichotropinės medžiagas: didelį kiekį – 20,923 g MDMA ir 3,544 g metamfetanino; tą pačią dieną apie 18.30 val. atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, S. Neries g. 79-79, policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį: didelį kiekį – 1476, 00 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei didelį kiekį - 62,746 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

Be to, T. P. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. birželio 19 d., apie 17.45 val., garažų masyve, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, iš N. P. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį - 229,567 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau nespėjo baigti nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtame garažų masyve kartu su N. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie N. P. vairuojamame automobilyje „Audi Coupe” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Taip pat T. P. pripažintas kaltu dėl to, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo vieną pramoninės gamybos (Čekija), 9 mm kalibro šovinį PM (Makarovo), kurį laikė nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. birželio 19 d., kai tą pačią dieną apie 18.30 val. atliktos kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą šovinį, tačiau vadovaujantis BK 37 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl veikos mažareikšmiškumo.

N. P. nuteistas už tai, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį – 229,567 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė su savimi iki 2007 m. birželio 19 d., kai tą pačią dieną apie 17.45 val. minėtą kiekį psichotropinės medžiagos automobiliu „Audi Coupe” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno į garažų masyvą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur labai didelį kiekį - 229,567 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pasikėsino išplatinti T. P., tačiau nusikalstomos veikos nepabaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtų garažų masyve kartu su T. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo automobilyje „Audi Coupe” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius, jo veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnes bausmes. Kasatorius nurodo, kad teismai paviršutiniškai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo baudžiamąją bylą. L. D. teigia, kad kaltinamajame akte yra daug įrodymų, neatitinkančių tikrovės, be to, byloje liudijusių asmenų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kasatorius nurodo, kad narkotines medžiagas pirko asmeniniam naudojimui, o ne platinti. Byloje, anot L. D., pažeistos asmens atpažinimo procedūros. Kasatorius teigia, kad liudytojas N. V. buvo apklaustas neblaivus, todėl jo parodymai yra suklastoti. L. D. mano, kad policijos operatyvinėje medžiagoje trūksta konkretumo ir tiesioginių jo kaltės įrodymų.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo išteisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, nesant jokių įrodymų, o jo veiką, kuri kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, lygią terminui, išbūtam kardomajame kalinime. Kasatorius teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo padaryti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių pažeidimai. T. P. nurodo, kad nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog jis padarė nusikalstamas veikas, o teismas vadovavosi tik neišsamiais ir abejones keliančiais pareigūnų parodymais bei prielaidomis. Kasatorius teigia, kad L. B. davė pirminius parodymus, paveikta pareigūnų grasinimų, todėl buvo pažeista BPK 11 straipsnio 2 dalis.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo išteisinti jį pagal BK 22 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nes yra 2 grupės invalidas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kasatorius teigia, kad nebuvo surinkta ir pateikta jokių įrodymų, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Teismas vadovavosi tik neišsamiais, abejonių keliančiais pareigūnų parodymais bei prielaidomis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). N. P. teigia, kad darant kratas buvo pažeistas BPK 149 straipsnio 7 dalis.

Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės pagrįsta ne suteikiant prioriteto vieniems įrodymams ir nemotyvuotai atmetant kitus, bet teismo posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausė liudytojus, kurių parodymai sukėlė nuteistųjų nepasitenkinimą, ištyrė rašytinius bylos duomenis. Apeliacinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą nuosekliai išanalizavęs ištirtus įrodymus konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teismo išvadoms, išnagrinėjo, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Prokurorės nuomone, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, kuriais buvo ginčijamas kaltės klausimas, atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 305, 332 straipsniai).

Nuteistųjų L. D., T. P. ir N. P. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

BPK 368 straipsnyje yra suformuluoti reikalavimai kasaciniam skundui. Visų trijų nuteistųjų kasaciniai skundai neatitinka BPK 368 straipsnio reikalavimų. Skunduose aiškiai nesuformuluoti svarbiausi kasacinio skundo elementai – nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.

Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje, t. y. jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų. Visi kasatoriai prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir juos arba iš dalies išteisinti pagal atskirus BK straipsnius, arba perkvalifikuoti nusikalstamas veikas į lengvesnes. Tokius prašymus kasatoriai motyvuoja tuo, kad neįrodyta jų kaltė. Tai reiškia, kad ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių pagrįstumas. Tuo tarpu pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik dėl teismų sprendimų teisėtumo. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nuteistųjų L. D. ir T. P. apeliaciniai skundai atmesti, o N. P. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kasaciniuose skunduose kartojami apeliacinių skundų motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir nenurodoma jokių pagrindų ir motyvų dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio apskundimo.

Kasaciniame skunde pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį, be kita ko, turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas konkrečią tokio sprendimo formuluotę. Nuteistųjų T. P. ir N. P. kasaciniai skundai neatitinka ir šio reikalavimo. Nuteistasis T. P. prašo jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, to nenumato BPK 382 straipsnis. Nuteistojo N. P. prašymas nelogiškas. Jis prašo jį išteisinti ir kartu sušvelninti bausmę, taikyti BK 62 straipsnį.

Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimą

Kasaciniuose skunduose deklaratyviai nurodoma į konkrečių BPK normų pažeidimus, neatskleidžiant šių pažeidimų esmės, todėl nėra galimybės patikrinti šių pažeidimų buvimo ar nebuvimo.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta baudžiamojo proceso paskirtis. Jame akcentuojamas žmogaus teisių ir laisvių gynimas, įtvirtinti tokie reikalavimai, kaip greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą ir kiti. Nemotyvuota nuoroda į šį straipsnį kasaciniame skunde yra nereikšminga. Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos kompleksiškai taikant Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų normas.

Kasatoriai nesutinka su įrodymų įvertinimu, padarytu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis iš dalies neatitinka šių reikalavimų – trūksta išsamios įrodymų analizės. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas ištaisytas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendyje išsamiai išdėstė įrodymų įvertinimą ir motyvus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimų; kasacinių skundų argumentai šių išvadų nepaneigia. Pažymėtina, kad apeliacinio teismo teisėjų kolegija įrodymus vertino nešališkai. Tai patvirtina N. P. išteisinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktas motyvuotas liudytojos L. B. parodymų įvertinimas ir nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 11 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes nėra duomenų, kad policijos pareigūnai L. B. parodymus gavo jai grasinant. Dėl liudytojo N. V. parodymų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti šio liudytojo parodymai, tačiau jie neįvertinti, dėl to negalima spręsti apie jų santykį su kaltinimo versija.

Nepagrįstas nuteistojo N. P. kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimas, nes, pagal kasatorių, kratos metu narkotinės medžiagos buvo netinkamai supakuotos. Pagal BPK 149 straipsnio 7 dalį paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Iš 2007 m. birželio 21 d. specialisto išvados matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre buvo gauti baltos spalvos milteliai plastikiniuose užrištuose maišeliuose, kurie buvo rasti 2007 m. birželio 19 d. kratos metu N. P. automobilyje. Objektai pateikti specialioje policijos pakuotėje, kuri nepažeista.

Dėl BK 62 straipsnio netaikymo N. P.

N. P. kasaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nes yra antros grupės invalidas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Byloje yra nustatyta, kad N. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o ne pats savo noru atvyko, ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pirmąja instancija, nenustatė N. P. baudžiamąją atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad N. P. bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo taisyklių ir nėra aiškiai per griežta. Taigi, kolegijos nuomone, N. P. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas N. P. paskyrė mažesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kurią kvalifikuotas N. P. padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kasacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad N. P. paskirta bausmė nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų L. D., T. P. ir N. P. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Viktoras Aidukas

Josifas Tomaševičius