Baudžiamoji byla Nr. 2K-544/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.12.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo M. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas: M. K. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paliekant jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2000 m. lapkričio 1 d., apie 12 val., M. K. tyčia atsuktuvu sulaužius buto Nr. 3 durų spyną, M. K. ir D. B. įsibrovė į D. Š. priklausantį butą, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) ir pagrobė jai priklausantį turtą už 3027 Lt, be to, M. K. sugadino 150 Lt vertės durų spyną.
Kasaciniu skundu M. K. prašo patikrinti teismų sprendimus ir spręsti, ar jam gali būti taikomas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ bei 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jis neturi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtais sprendimais, konstatuotina, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Nuteistojo M. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, nustatyta teismo posėdžio metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, todėl negalima daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.
Kasacinio skundo argumentas, kad M. K. turėtų būti taikomas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir priimtų teismų sprendimų, kasatorius neįeina į tų ratą asmenų, kuriems turėtų būti taikomas minėtas įstatymas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas M. K. apeliacinį skundą, ištaisė apylinkės teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nutraukdamas jam baudžiamosios bylos dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, kartu paaiškindamas, kodėl jam netaikytinos 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo kai kurių įrodymų įvertinimu. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
Kasatorius prašo nustatyti, ar jam neturėjo būti taikomos 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatos ir ar jis neturėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 95 straipsnį – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymai dėl senaties taikomi to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika, t. y. veiką kvalifikavus pagal 2000 m. BK, negalima taikyti 1961 m. BK numatytų bendrosios dalies normų, nors jos ir būtų lengvinančios asmens teisinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.
Taigi svarstytinas klausimas, ar gali būti M. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms taikytas 2000 m. BK 95 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. abi nusikalstamas veikas padarė 2000 m. lapkričio 1 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2009 m. balandžio 15 d. Pagal 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, o asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, jeigu praėjo dveji metai ir per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. M. K. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą senaties terminas pasibaigė 2002 m. lapkričio 1 d., iki to laiko jis nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, todėl suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui jam baudžiamoji byla pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pagrįstai buvo nutraukta.
Pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. pasislėpus nuo teismo 2007 m. gegužės 24 d. buvo paskelbta jo paieška (T. 3, b. l. 97–98). Jis buvo sulaikytas 2009 m. vasario 21 d. (T. 3, b. l. 131), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2009 m. balandžio 15 d., t. y. nuosprendis priimtas nesuėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Dėl 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymo
Kasatorius prašo spręsti klausimą, ar jam gali būti taikomas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį.“
Pagal BK 78 straipsnio nuostatas nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.
Pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeitė: M. K. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paliekant jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Iš 2002 m. Amnestijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad Amnestijos įstatymas taikomas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį.
Kolegija konstatuoja, kad nors M. K. nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas iki 2002 m. spalio 25 d., tačiau amnestija jam negali būti taikoma, nes jis nuteistas ne laisvės atėmimo bausme.
Dėl kitų nuteistojo kasacinio skundo argumentų
Nuteistojo M. K. kasaciniame skunde teigiama, kad 2009 m. vasario 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas skirdamas suėmimą padarė pažeidimą, nes neskyrė gynėjo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas pakeista į suėmimą. 2009 m. vasario 21 d. M. K. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka (T. 3, b. l. 131). Pagal BPK 21 straipsnį nuo sulaikymo jis turi teisę turėti gynėją, tačiau, kaip matyti iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino nustatymo, gynėjas nedalyvavo. Kolegijos nuomone, teismas ėmėsi įstatyme numatytų priemonių gynėjo dalyvavimui užtikrinti (T. 3, b. l. 132), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių procesinis veiksmas buvo atliktas nedalyvaujant gynėjui. Sprendžiant klausimą, ar buvo pažeista M. K. teisė į gynybą, turi būti atsižvelgta į tai, ar ji buvo užtikrinta nagrinėjant bylą teismuose ir ar padarytas pažeidimas neturėjo esminės įtakos teisingam teismo sprendimui priimti. Jau nagrinėjant M. K. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties dėl suėmimo termino nustatymo Šiaulių apygardos teisme gynėjas dalyvavo. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose kasatoriui buvo užtikrinta teisė į gynybą (T. 4, b. l. 85–91, 116–117).
Kolegija konstatuoja, kad proceso, kaip visumos, įvertinimas, leidžia daryti išvadą, kad minėtas pažeidimas neturėjo esminės įtakos M. K. baudžiamojoje byloje teisingam teismo sprendimui priimti.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Alvydas Pikelis
Viktoras Aidukas
