Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-222/2017
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00412-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.3.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistajai S. S., jos gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,
nuteistajai V. Č., jos gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinant nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendis panaikintas, baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu:
S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. Š. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, nuteistajai S. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
S. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Z. P. turto užvaldymo) S. S. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
V. Č. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl N. M. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. G. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. N. (V.) didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Ž. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. (M.) turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl N. K. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. F. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, nuteistajai V. Č. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.
Byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. turto užvaldymo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Z. P. turto užvaldymo) V. Č. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
R. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. didelės vertės turto užvaldymo) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. D. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, nuteistajam R. N. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
I. K. (I. K.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto (2800 Lt) užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto (2899 Lt) užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. T. turto užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam I. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.
Iš nuteistųjų S. S. ir V. Č. solidariai priteista: N. M. 19 173,42 Eur turtinei žalai atlyginti, R. A. 8896,54 Eur turtinei žalai atlyginti, R. G. 7530,12 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. V. (N.) 12 207,48 Eur turtinei žalai atlyginti, E. A. 8224,62 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. A. 6082,02 Eur turtinei žalai atlyginti, J. Ž. 10 627,82 Eur turtinei žalai atlyginti, V. M. 1245,36 Eur turtinei žalai atlyginti, Ž. T. 4662,88 Eur turtinei žalai atlyginti, A. M. (S.) 718,25 Eur turtinei žalai atlyginti, D. B. 2606,58 Eur turtinei žalai atlyginti, N. K. 1824,60 Eur turtinei žalai atlyginti, H. M. 5400 Eur turtinei žalai atlyginti, R. F. 9007,18 Eur turtinei žalai atlyginti, A. P. 2027,34 Eur turtinei žalai atlyginti, R. M. 1390,17 Eur turtinei žalai atlyginti, J. K. 12 221,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistosios S. S. priteista: D. T. 3041,01 Eur, J. Š. 2664,50 Eur, G. S. 4923,54 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo I. K. priteista: Ž. T. 1211,61 Eur, K. A. 839,60 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistosios V. Č. priteista Ž. M. 1303,29 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistųjų S. S., V. Č. ir R. N. solidariai priteista: G. S. 13 579,12 Eur, R. D. 4372,96 Eur, L. V. 1129,51 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistųjų S. S., R. N. ir I. K. solidariai K. A. priteista 810,93 Eur turtinei žalai atlyginti.
R. B., B. V., V. B. civiliniai ieškiniai atmesti, V. K. ir Z. P. – palikti nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios S. S. ir jos gynėjo, nuteistosios V. Č. ir jos gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S., V. Č., R. N. ir I. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:
1.1. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. balandžio 4 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės N. M. turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 74 202 Lt (21 490,38 Eur); V. Č. nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. gegužės mėn. grąžino 8000 Lt (2316,96 Eur), taip padarė nukentėjusiajam N. M. 66 202 Lt (19 173,42 Eur) turtinę žalą.
1.2. S. S., V. Č. ir R. N., veikdami bendrininkų grupe, nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės G. S. turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 50 886 Lt (14 737,60 Eur); S. S. nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. pavasario, tiksliau nenustatytu laiku, grąžino G. S. apie 4000 Lt (1158,48 Eur), taip padarė nukentėjusiajai G. S. 46 886 Lt (13 579,12 Eur) turtinę žalą.
1.3. S. S. nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. iki šio mėnesio pabaigos apgaule savo naudai įgijo svetimą G. S. priklausantį turtą, t. y. 19 000 Lt (5502,78 Eur) už tariamai parduodamą butą, tačiau buto nepardavė, iki 2010 m. gruodžio mėn. grąžino 2000 Lt (579,24 Eur), taip padarė nukentėjusiajai G. S. 17 000 Lt (4923,54 Eur) turtinę žalą.
1.4. S. S. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. T. priklausantį turtą – 11 000 Lt (3185,82 Eur); 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, S. S. grąžino D. T. 500 Lt (144,81 Eur), taip padarė nukentėjusiajam D. T. 10 500 Lt (3041,01 Eur) turtinę žalą.
1.5. S. S. 2010 m. rugsėjo 30 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą J. Š. priklausantį turtą – 9200 Lt (2664,50 Eur), taip padarė nukentėjusiajai J. Š. 9200 Lt (2664,50 Eur) turtinę žalą.
1.6. S. S., R. N. ir I. K., veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. spalio 2 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą K. A. priklausantį turtą – 4100 Lt (1187,44 Eur); 2010 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, S. S. K. A. grąžino 300 Lt (86,89 Eur), o R. N. – 1000 Lt (289,62 Eur), taip padarė nukentėjusiajam K. A. 2800 Lt (810,94 Eur) turtinę žalą.
1.7. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. A. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 26 568 Lt (7694,62 Eur); iki 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytomis dienomis, V. Č. R. A. grąžino 850 Lt (246,18 Eur), taip padarė nukentėjusiajai R. A. 25 718 Lt (7448,45 Eur) turtinę žalą.
1.8. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą – 20 000 Lt (5792,40 Eur), taip padarė nukentėjusiajai R. G. 20 000 Lt (5792,40 Eur) turtinę žalą.
1.9. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. vasario 2 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 46 149,99 Lt (13 365,96 Eur) – svetimą A. N. (dabartinė pavardė V.) priklausantį turtą. Iki 2010 m. pabaigos, tiksliau nenustatytomis dienomis, jos A. N. grąžino 4000 Lt (1158,48 Eur), taip padarė nukentėjusiajai A. N. 42 149,99 Lt (12 207,48 Eur) turtinę žalą.
1.10. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą E. A. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 23 398 Lt (6776,53 Eur), taip padarė nukentėjusiajai E. A. 23 398 Lt (6776,53 Eur) turtinę žalą.
1.11. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. A. priklausantį turtą – 15 200 Lt (4402,44 Eur); 2010 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, S. S. A. A. grąžino 200 Lt (57,92 Eur), taip padarė nukentėjusiajam A. A. 15 000 Lt (4344,30 Eur) turtinę žalą.
1.12. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą J. Ž. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 40 795 Lt (11 815,05 Eur). 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. per A. N. grąžino J. Ž. 2000 Lt (57,92 Eur), V. Č. asmeniškai iki 2011 m. sausio 12 d. grąžino 2499,24 Lt (723,83 Eur), taip padarė nukentėjusiajai J. Ž. 36 695,76 Lt (10 627,83 Eur) turtinę žalą.
1.13. S. S., V. Č. ir R. N., veikdami bendrininkų grupe, nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. D. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 19 198,99 Lt (5560,41 Eur). 2010 m. gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. asmeniškai ir per R. D. draugą D. B. grąžino 2600 Lt (753,01 Eur), per bendradarbę A. N. – 500 Lt (144,81 Eur), R. N. asmeniškai grąžino 1000 Lt (289,62 Eur), taip padarė nukentėjusiajai R. D. 15 098,99 Lt (4372,97 Eur) turtinę žalą.
1.14. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 5 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. M. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 5800 Lt (1679,80 Eur); V. Č. grąžino V. M. 500 Lt (144,81 Eur), taip padarė nukentėjusiajai V. M. 5300 Lt (1534,99 Eur) turtinę žalą.
1.15. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą Ž. T. priklausantį turtą, t. y. daiktų ir pinigų iš viso už 16 600 Lt (4807,68 Eur); nenustatytu laiku Ž. T. grąžino 500 Lt (144,81 Eur), taip padarė nukentėjusiajam Ž. T. 16 100 Lt (4662,88 Eur) turtinę žalą.
1.16. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. S. (dabartinė pavardė M.) priklausantį turtą – 3000 Lt (868,86 Eur); 2011 m. sausio 3 d. grąžino 150 Lt (43,44 Eur), taip padarė nukentėjusiajai A. S. 2850 Lt (825,42 Eur) turtinę žalą.
1.17. S. S., V. Č. ir R. N., veikdami bendrininkų grupe, nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 5 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą L. V. priklausantį turtą – 8900 Lt (2577,62 Eur). 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. grąžino L. V. 5000 Lt (1448,10 Eur), taip padarė nukentėjusiajai L. V. 3900 Lt (1129,52 Eur) turtinę žalą.
1.18. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. B. priklausantį turtą – 9300 Lt (2693,47 Eur); 2011 m. sausio mėn. V. Č. grąžino 1000 Lt (289,62 Eur), taip padarė nukentėjusiajai D. B. 8300 Lt (2403,85 Eur) turtinę žalą.
1.19. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą N. K. priklausantį turtą – 12 750 Lt (3692,66 Eur); nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. asmeniškai ir per Z. A. grąžino N. K. 6450 Lt (1868,05 Eur), taip padarė nukentėjusiajai N. K. 6300 Lt (1824,61 Eur) turtinę žalą.
1.20. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, 2010 m. gruodžio 22 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą H. M. priklausantį turtą – 14 500 Lt (4199,41 Eur), taip padarė nukentėjusiajam H. M. 14 500 Lt (4199,41 Eur) turtinę žalą.
1.21. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, 2010 m. gruodžio 23 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. B. priklausantį turtą – 7200 Lt (2086,26 Eur); 2011 m. sausio 20 d. S. S. per Z. A. grąžino 360 Lt (104,26 Eur) ir 172,28 Lt (49,90 Eur) sumokėjo periodinę mėnesinę įmoką, o 2011 m. sausio 21 d. V. Č. grąžino R. B. 200 Lt (57,92 Eur), taip padarė nukentėjusiajai R. B. 6469,72 Lt (1873,76 Eur) turtinę žalą.
1.22. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, 2010 m. gruodžio 23 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą B. V. priklausantį turtą – 8900 Lt (2577,62 Eur); 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, V. Č. grąžino 600 Lt (173,77 Eur), taip padarė nukentėjusiajai B. V. 8300 Lt (2403,85 Eur) turtinę žalą.
1.23. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. sausio 21 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. F. priklausantį turtą – 30 600 Lt (8862,37 Eur); 2011 m. sausio 21 d. V. Č. grąžino 500 Lt (144,81 Eur), taip padarė nukentėjusiajai R. F. 30 100 Lt (8717,56 Eur) turtinę žalą.
1.24. V. Č. 2010 m. gruodžio 30 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą Ž. M. priklausantį turtą – 4500 Lt (1303,29 Eur), taip padarė nukentėjusiajam Ž. M. 4500 Lt (1303,29 Eur) turtinę žalą.
1.25. V. Č. 2010 m. gruodžio 31 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. B. priklausantį turtą – 5400 Lt (1563,95 Eur); 2010 m. gruodžio 31 d. grąžino 100 Lt (28,96 Eur), taip padarė nukentėjusiajam V. B. 5300 Lt (1534,99 Eur) turtinę žalą.
1.26. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 13 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. P. priklausantį turtą – 6400 Lt (1853,57 Eur), taip padarė nukentėjusiajam A. P. 6400 Lt (1853,57 Eur) turtinę žalą.
1.27. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, 2011 m. sausio 3 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. M. priklausantį turtą – 4800 Lt (1390,18 Eur), taip padarė nukentėjusiajam R. M. 4800 Lt (1390,18 Eur) turtinę žalą.
1.28. S. S. ir V. Č., veikdamos bendrininkų grupe, nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. vasario 5 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą J. K. priklausantį turtą – 34 700 Lt (10 049,81 Eur), taip padarė nukentėjusiajam J. K. 34 700 Lt (10 049,81 Eur) turtinę žalą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus, juos iš dalies tenkindamas, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtą visiems nuteistiesiems, ir baudžiamąją bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Šios instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėja L. Lesinskienė negalėjo dalyvauti procese dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip ikiteisminio tyrimo teisėja nagrinėjo įtariamosios S. S. skundą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-000715-10 dėl prokurorės A. Markvaldienės nušalinimo. Teisėjos L. Lesinskienės apkaltinamasis nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00412-12, kuri buvo atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą iš bylos Nr. 23-1-000715-10, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias dvi bylas vertino kaip vieną (tą pačią) bylą.
3.2. Prokuroras su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmiau minėtos dvi baudžiamosios bylos yra atskiros, viena iš jų – byla Nr. 23-1-000715-10 nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, su jos duomenimis skundžiamą nutartį priėmusi teisėjų kolegija nesusipažino, todėl vien dėl to objektyviai ir nešališkai negalėjo nuspręsti, kad tai,,ta pati“ byla. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų S. S. ir V. Č. prašymus išreikalauti bylas pridėjimui prie apeliacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos.
3.3. Kasatoriaus manymu, skundžiamoje nutartyje nurodyti faktinės situacijos neatitinkantys duomenys, nes teisėja L. Lesinskienė bylos Nr. 20-1-00051-11 (ši byla taip pat atskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-000715-10) nenagrinėjo, ją išnagrinėjo teisėjas B. Liatukas ir 2013 m. kovo 12 d. priėmė nuosprendį dėl S. S., V. Č. ir R. N..
3.4. Teisėja L. Lesinskienė priėmė nuosprendį S. S., V. Č., R. N. ir I. K. baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00412-12, kuri taip pat buvo atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą iš bylos Nr. 23-1-000715-10. Kasatorius pažymi, kad, siekiant nevilkinti proceso ir laikantis BPK 1 straipsnyje įtvirtintos pareigos greitai ištirti nusikalstamas veikas ir išnagrinėti baudžiamąsias bylas, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 170 straipsniu, dėl atskirų nusikalstamų veikų buvo atskirtas 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu, kuris buvo įteiktas įtariamiesiems, išaiškinant nutarimo apskundimo tvarką. Nutarimas skundžiamas nebuvo. 2012 m. gruodžio 31 d. nagrinėjama byla perduota teismui.
3.5. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00412-12 L. Lesinskienė kaip ikiteisminio tyrimo teisėja neatliko jokių procesinių veiksmų, todėl nebuvo net formalaus pagrindo teigti, kad nagrinėdama šią bylą ir priimdama 2016 m. birželio 13 d. nuosprendį ji galėjo būti šališka BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamosios (nuteistosios) S. S., V. Č., teisėjai L. Lesinskienei nušalinimo nereiškė, nors tokia teisė joms buvo išaiškinta, o pati S. S. negalėjo nežinoti, kad teisėja L. Lesinskienė byloje Nr. 23-1-000715-10 priėmė procesinį sprendimą kaip ikiteisminio tyrimo teisėja, t. y. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė įtariamosios S. S. skundą dėl prokurorės A. Markvaldienės nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-000715-10. Be to, prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė nuteistųjų S. S. ir V. Č. bei jų gynėjų pareikštą nušalinimą prokurorei tais pačiais pagrindais ir motyvais, kaip ir teisėja L. Lesinskienė 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje.
3.6. Pasak kasatoriaus, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, kuriais grindžiamas teisėjos šališkumas (nutarties 17 psl.), yra abstraktūs, interpretacinio pobūdžio ir neatitinka teisėjos L. Lesinskienės priimtos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties turinio ir esmės, nes iš tiesų joje neišreikšta nuomonė dėl įtariamųjų (baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-000715-10) kaltės, nevertinti byloje esantys duomenys, nepasisakyta ir dėl jų rinkimo teisėtumo, taip pat nevertintas ikiteisminių tyrimų atskyrimo teisėtumas ar pagrįstumas, nepasisakyta ir dėl prokurorės A. Markvaldienės procesinių veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje teisėja konstatavo tik tai, kad nėra BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų nušalinti prokurorę. Be to, baudžiamosios bylos, kurioje priimta 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, teisėja L. Lesinskienė nenagrinėjo, o nagrinėjamoje byloje (kurioje priimtas 2016 m. birželio 13 d. nuosprendis) teisėja L. Lesinskienė neatliko jokių veiksmų kaip ikiteisminio tyrimo teisėja, joje nėra jokių duomenų, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltumo ar tokią nuomonę galima buvo susidaryti iš teisėjos elgesio proceso metu.
3.7. Kasatorius, laikydamas apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl teisėjos šališkumo nepagrįsta, nurodo, kad byloje Nr. 23-1-000715-10, teisėjai priimant 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, dar buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o byla Nr. 20-9-00412-12 – nagrinėjama pirmosios instancijos teisme; taigi šios bylos negali būti vertinamos kaip viena ir ta pati byla. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teisėjos šališkumas, neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo objektyvių pagrindų. Ta aplinkybė, kad teisėja kitoje byloje nagrinėjo įtariamosios S. S. skundą, kuris nesusijęs su kardomosios priemonės ir procesinių prievartos priemonių taikymu, ir jo netenkino, negali būti laikoma priežastimi, kuri proceso dalyviams gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo ir nėra pagrindas teigti, kad teisėja buvo šališka. Kasatoriaus manymu, skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodyta, kad teisėja buvo šališka, nes kuo konkrečiai pasireiškė subjektyvus šališkumas, t. y. išankstinis nusistatymas, tendencingumas, iš nutarties turinio neaišku. Teismo šališkumo argumentavimas vien formaliai konstatuojant BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus nėra pakankamas pagrįsti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą ir pateisinti bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2015), teismo išvados yra deklaratyvios, neteisingos ir nepagrindžia esminio BPK normų pažeidimo buvimo (kurio nutartyje teismas ir nekonstatavo) ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, taip iš esmės neišnagrinėjo nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinių skundų ir padarė esminių BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
4. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Dėl BPK 58 straipsnio taikymo
5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas (teisėja L. Lesinskienė) 2016 m. birželio 13 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nuteisti S. S., V. Č., R. N. ir I. K.. Ši byla (jos ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00412-12) 2012 m. gruodžio 5 d. prokuroro nutarimu buvo išskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-000715-10, kuriame teisėja L. Lesinskienė, kaip ikiteisminio tyrimo teisėja, 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutartį, išnagrinėjusi įtariamosios S. S. skundą dėl prokurorės A. Markvaldienės, atlikusios ikiteisminius tyrimus, nušalinimo (skundą atmetė). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų S. S. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl apskųsto 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžio, jį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti padaręs išvadą, jog teisėja L. Lesinskienė pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes priėmė pirmiau minėtą 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kurioje sprendė S. S. skundą dėl prokuroro nušalinimo, o šis procesinis sprendimas (nutartis) kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad minėtos bylos (ikiteisminiai tyrimai) laikytinos ta pačia byla.
5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-333-511/2015, 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. BPK 58 straipsnyje nurodyti atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti procese (nagrinėti bylą). Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Draudimas nagrinėti tą pačią bylą, kurioje teisėjas nagrinėjo proceso dalyvių skundus, pirmiausia suprantamas kaip reikalavimas, kad teisėjas anksčiau (nagrinėdamas skundus) nebūtų priėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl asmens kaltumo, bylos duomenų (įrodymų) vertinimo, išreiškęs poziciją dėl bylos baigties. Šiuo atveju yra svarbus priimtų ankstesnių sprendimų pobūdis, jų turinys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau (pvz., ikiteisminio tyrimo metu) formaliai yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių procesinių sprendimų, tai savaime nėra aplinkybė, pagrindžianti abejones teisėjo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-677/2017, 2K-55-699/2017 ir kt.). Taigi aptariamu atveju nešališkumo reikalavimo pažeidimas konstatuojamas remiantis iš esmės ne formaliais kriterijais, o teisėjo priimtų procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant proceso dalyvių skundus, esme, pobūdžiu bei sąsajomis (ar jų nebuvimu) su nagrinėjamoje byloje spręstinais asmens kaltumo, įrodymų vertinimo ir kitais bylos baigčiai svarbiais klausimais.
5.2. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas teisėjos šališkumą BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme konstatavo nepagrįstai.
5.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, jog bylos, kuriose teisėja L. Lesinskienė priėmė nutartį kaip ikiteisminio tyrimo teisėja (Nr. 23-1-000715-10) ir nuosprendį (Nr. 20-9-00412-12), laikytinos kaip,,tos pačios“, nes nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamos S. S., V. Č. ir kiti, kaip nurodyta teismo nutartyje, savo pobūdžiu yra tapačios. Iš tiesų šiose atskirtose bylose nusikalstamos veikos yra skirtingos, padarytos kitu laiku, prieš kitus asmenis ir pan., o vien nusikalstamų veikų panašus pobūdis ar tie patys BK specialiosios dalies straipsniai, pagal kuriuos jos kvalifikuojamos, nesuteikia pagrindo teigti, kad bylos yra,,tos pačios“. Apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl prokurorės A. Markvaldienės sprendimo atskirti ikiteisminius tyrimus (2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas) taip pat nepagrindžia teismo išvados dėl teisėjos galimo šališkumo. Minėta teisėja nei sprendė bylų (ikiteisminių tyrimų) atskyrimo klausimo, nei turėjo procesinę galimybę bylas sujungti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminiai tyrimai pabaigti skirtingu laiku ir bylos, surašius kaltinamuosius aktus, kaip atskiros perduotos teismui (nagrinėjama byla – 2013 m. sausio 4 d., o byla, iš kurios ji išskirta – 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai bylų (ikiteisminių tyrimų) išskyrimą susiejo su teisėjos nešališkumu.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teisėja L. Lesinskienė 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus S. S. skundą, išsakė ir paskelbė išankstinę nuomonę,,nagrinėjamos baudžiamosios bylos aspektais“ <...>,,aptarė bylos aspektus, turinčius reikšmės jos nagrinėjamai baudžiamajai bylai, išskirtai iš ikiteisminio tyrimo“, be to, pasak teismo,,,išnagrinėjo nušalinimo skundą, išsakiusi nuomonę dėl įrodymų rinkimo teisėtumo ir prokurorės procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo“ (nes šios veiksmus įvertino kaip nepažeidžiančius BPK reikalavimų). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo išnagrinėtas įtariamosios S. S. prašymas nušalinti prokurorę A. Markvaldienę ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-000715-10 ir sprendimas suformuluotas būtent dėl šio prašymo, – teisėja nutarė jį atmesti, o iš nutarties turinio matyti, kad nagrinėjami buvo nušalinimo pagrindai (BPK 58 straipsnis), kurių nenustatyta. Beje, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat atmetė nuteistųjų S. S., V. Č. ir jų gynėjų pareikštą nušalinimą tai pačiai prokurorei A. Markvaldienei, nenustatęs nė vieno iš BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų ir nurodęs, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti prokurorės nešališkumu (objektyviąja ar subjektyviąja prasme), ar kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių jos nešališkumu; teismo nuomone, teisėti ir pagrįsti, tačiau proceso dalyvių netenkinantys prokurorės priimti sprendimai nėra pagrindas nušalinti prokurorę (2016 m. lapkričio 29 d. nutartis). Reikšminga tai, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, ikiteisminio tyrimo teisėja L. Lesinskienė neišreiškė pozicijos, neišdėstė teiginių, kurie parodytų jos nuomonę dėl bylos baigties, S. S. pareikštų įtarimų pagrįstumo, niekaip nepasisakė dėl įrodymų vertinimo, t. y. nutarties turinys nesuteikia jokio pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Be kita ko, šiame procesiniame dokumente (nutartyje) nurodyta, kad prokurorės atlikti ar neatlikti veiksmai nėra pagrindas ją nušalinti, tačiau pareiškėja, manydama, kad prokuroro veiksmuose pasireiškia organizacinės veiklos trūkumai ar yra kitų pažeidimų, turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą dėl prokuroro tarnybinės atsakomybės. Taip pat teisėja nutartyje nurodė, kad dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamų proceso veiksmų bei nutarimų BPK 63, 64, 170 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti paduodami skundai. Teisėja pažymėjo, kad remiasi BPK 58 straipsnio nuostatomis, o S. S. argumentai (pvz., dėl kitų teisme nagrinėjamų bylų, dėl neatliekamų, jos manymu, reikalingų proceso veiksmų, dėl pateikiamų įtarimų nepagrįstumo ir pan.) tiesiog nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti prokurorę.
5.5. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Lesinskienės priimtas procesinis sprendimas (2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis), jo pobūdis, išdėstyti motyvai nerodo šališkumo požymių buvimo ir nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas, neišnagrinėjęs nuteistųjų S. S. ir V. Č. paduotų apeliacinių skundų, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Dalia Bajerčiūtė
