Civilinė byla Nr. e3K-3-261-690/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.11.4.5; 3.2.4.9.6.2; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl atlyginimo už papildomus darbus ir delspinigių priteisimo bei atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių papildomų darbų sąvoką, vykdant rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, rizikos paskirstymą tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, sutarties aiškinimą, eksperto išvados vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur) už papildomus darbus, atliktus pagal rangos sutartį, 40 493,32 Lt (11 727,68 Eur) delspinigių, 8,75 proc. procesines palūkanas, taip pat 85 306,47 Lt (24 706,46 Eur) delspinigių už pavėluotai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir pavėluotai grąžintą pagal rangos sutartį sulaikytą sumą bei 8,75 proc. procesines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakove (užsakove) viešojo pirkimo būdu 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2012-16/J4-180-20-11-2012 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė, įgyvendindama atsakovės užsakymu parengtą techninį projektą bei atsakovės konkursinę užduotį, atliko papildomus darbus. Jų atlikimo poreikį lėmė techninio projekto sprendinių pakeitimas sutarties vykdymo metu ir kitos atsakovės elgesio nulemtos aplinkybės. Šių darbų ieškovė negalėjo numatyti, pateikdama viešojo pirkimo pasiūlymą. Atsakovė už papildomus darbus nesumokėjo 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur). Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė pagal Sutartį.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 581 640,30 Lt (168 454,67 Eur) delspinigių ir 8,75 proc. procesines palūkanas.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė vėlavo ir laiku neatliko Sutartimi sulygtų darbų, todėl atsakovė turi teisę į sutartines netesybas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur) už papildomai atliktus darbus, 40 493,32 Lt (11 727,68 Eur) delspinigių, 8,75 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 785 127,35 Lt (227 388,60 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei 70 186 Lt (20 327,34 Eur) delspinigių, 8,75 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 70 186 Lt (20 327,34 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisė 116 322 Lt (33 689,18 Eur) nuostolių atlyginimo, 8,75 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 116 322 Lt (33 689,18 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „Tamsių naftos produktų (TNP) parko rekonstrukcija. (4 po 5000 m³ talpyklų nugriovimas ir 2 po 32 250 m³ talpyklų statyba) montavimo darbai“, pirkimo Nr. 123544. Ieškovė dalyvavo viešajame pirkime ir, pasiūliusi mažiausią kainą, ir paskelbta viešojo pirkimo laimėtoja.
2012 m. lapkričio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 2012-16/J4-180-20-11-2012, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika iš savo medžiagų atlikti UAB „Sweco Lietuva“ techniniame projekte Nr. 11050 ir atsakovės konkursinėje užduotyje Nr. TU-080 (toliau – ir techninė užduotis) nurodytus bei darbų sąmatose detalizuotus darbus „Tamsių naftos produktų (TNP) parko rekonstrukcija. (4 po 5000 m³ talpyklų nugriovimas ir 2 po 32 250 m³ talpyklų statyba) montavimo darbai“, įskaitant įrangos tiekimą, ir perduoti darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus ir kokybės reikalavimus atitinkančius darbus bei sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad bendra darbų kaina yra 25 779 661,89 Lt (7 466 306,15 Eur) su PVM. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, jog nurodyta kaina yra nustatyta rangovės pateikto pasiūlymo užsakovės vykdytam darbų pirkimui pagrindu ir nesikeičia per visą Sutarties galiojimą laiką, išskyrus Sutartyje tiesiogiai nurodytus Sutarties kainos perskaičiavimo ir koregavimo atvejus. Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad rangovei bus mokama tik už faktiškai atliktus darbus pagal Sutartyje ir darbų sąmatose pateiktus atskirų darbų įkainius, neviršijant Sutartyje nustatytos darbų kainos, o toks Sutartyje aiškiai aptartas mokėjimas už darbus pagal faktą nebus laikomas Sutarties kainos keitimu.
Sutarties 2.4 punkte buvo įtvirtinta galimybė koreguoti kainą, jei Sutarties galiojimo metu keičiamas techninis projektas arba užsakovės rangovei pateikta techninė užduotis, ir dėl tos priežasties keičiasi darbų, kuriuos turi atlikti rangovė, apimtis. Tokiu atveju darbų kainos koregavimas (didinimas ar mažinimas) įforminamas atskiru rašytiniu susitarimu prie Sutarties, o šis, kai jį pasirašo abi Sutarties šalys, tampa neatskiriama Sutarties dalimi. Šiuo atveju kaina yra koreguojama perskaičiuojant ją pagal darbų sąmatoje nurodytus atskirų darbų įkainius. Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad už darbus, kuriuos rangovė atlieka savavališkai, be užsakovės leidimo, nukrypdama nuo Sutarties ir nesuderinusi su užsakove Sutartyje nustatyta tvarka, užsakovė neatlygina. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad jei darbų atlikimo metu paaiškėja, kad reikia atlikti papildomus, techniniame projekte ir užsakovės techninėje užduotyje nenurodytus darbus, jų apimtis ir atlikimo terminai nustatomi atskiru papildomu šalių susitarimu prie Sutarties. Tokių dėl papildomų darbų sudarytų sutarčių bendra vertė neturi viršyti iš viso 20 proc. nuo Sutarties bendros darbų kainos be PVM.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar ieškovės atlikti darbai, už kuriuos atlyginimą ji prašo priteisti, galėtų būti laikomi papildomais darbais, ar tai tėra darbai, kurie buvo aptarti Sutarties 2.8 punkte, būtent darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal statybos darbų technologiją, normatyvinius statybos dokumentus, kuriuos buvo būtina atlikti, kad būtų tinkamai įgyvendinti užsakovės rangovei pateikto techninio projekto ir techninės užduoties sprendiniai, bet dėl pačios rangovės kaltės liko neįvertinti jos pasiūlyme, tačiau juos ji turėjo ir galėjo numatyti Sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju šalys buvo sutarusios, kad tokie darbai turi būti atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis, taigi galimą darbų pabrangimo riziką pagal Sutartį turėtų prisiimti pati rangovė.
Ieškovė, įrodinėdama, kad atlikti darbai yra papildomi, o ne tokie, kurie turėjo būti nurodyti iš anksto, ir šių darbų atlikimo sąnaudos turėtų tekti ieškovei, pažymi, kad siūlomą rangos darbų kainą ji apskaičiavo vadovaudamasi atsakovės viešajam pirkimui pateiktu techniniu projektu (užduotimi), tačiau ji negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad vykdant Sutartį atsiras darbų ir medžiagų didelių pakeitimų, kurie nebuvo nurodyti techniniame projekte. Atsakovė tvirtina, kad nei techninis projektas, nei techninė užduotis visą Sutarties vykdymo laikotarpį nekito, todėl visus rangos darbus ieškovė turėjo įsivertinti prieš teikdama viešojo pirkimo pasiūlymą ir darbai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti atlyginimą, negali būti vertinami kaip papildomi.
Siekiant nustatyti, ar buvo įmanoma dar teikiant pasiūlymą viešajam pirkimui ir nustatant fiksuotą Sutarties kainą, numatyti darbus, už kuriuos, kaip atliktus papildomai, atlyginimą prašo priteisti ieškovė, byloje buvo paskirta statybos darbų bei dokumentų ekspertizė. Ekspertas, ištyręs ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą,,1 STATINIO KONSTRUKCIJOS, TNP REZERVUARAS T-27-5103, 5104 (papildomi darbai pagal sutarties įkainius)“ ir techninio projekto sąnaudų žiniaraštį 11050-27-TP-SK.SŽ-4, lokalinę sąmatą,,10 INŽINIERINIAI TINKLAI (papildomi darbai, nauji įkainiai)“ ir techninio projekto sąnaudų žiniaraštį 11050-27-TP-VM.SŽ-1C, lokalinę sąmatą,,6 TECHNOLOGINIAI VAMZDYNAI (papildomi darbai pagal sutarties įkainius)“ ir techninio projekto sąnaudų žiniaraštį 1050-27,12-TP-T.Ž-1, lokalinę sąmatą,,9 INŽINIERINIAI TINKLAI (papildomi darbai pagal sutarties įkainius)“ ir techninio projekto sąnaudų žiniaraštį 11050-27-DP-VN.SŽ-1C, lokalinę sąmatą,,8 TECHNOLOGINIAI VAMZDYNAI (papildomi darbai pagal sutarties įkainius)“ ir techninio projekto sąnaudų žiniaraštį 11050-27,12-TP-T.Ž-1, nustatė, kad dalis ieškovės atliktų darbų, įvardytų kaip papildomų, nebuvo nurodyti techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose. Techniniame projekte aiškių nuorodų, kokiais kitais nei sąnaudų žiniaraščiai dokumentais remiantis yra apskaičiuojamas šių darbų kiekis, nenustatyta. Rangovė neprivalo tikrinti techninio projekto sprendinių, todėl pagal viešajam pirkimui pateiktą techninę dokumentaciją nebuvo galimybės pasiūlymo teikimo metu nustatyti šiuos darbus ir apskaičiuoti jų kiekį. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad be šių darbų nebuvo galima tinkamai užbaigti objekto statybos darbų.
Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog iš viešajam pirkimui pateiktos techninės dokumentacijos nebuvo įmanoma nustatyti visų būtinų rangos darbų apimties, medžiagų kiekio, o be rangovės atliktų papildomų darbų, už kuriuos ji prašo priteisti atlyginimą, nebūtų buvę galima tinkamai užbaigti objekto statybos darbų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog darbų ir medžiagų apimties bei rūšies pakeitimai, kurių dalį nulėmė pasikeitę atsakovės poreikiai, o dalį – vykdant projektą paaiškėję techninio projekto ir techninės užduoties netikslumai, paaiškėjo Sutarties vykdymo metu, todėl jie nepatenka į Sutarties 2.8 punkte apibrėžtų darbų ratą.
Atsižvelgdama į ekspertizės išvadas, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo. Teismas sprendė, kad, atsakovei laiku neatsiskaičius už papildomus darbus, iš jos priteistina 40 493,32 Lt (11 727,68 Eur) delspinigių. Be to, teismas, nustatęs, kad atsakovė vėlavo apmokėti kai kurias PVM sąskaitas faktūras, ieškovei iš atsakovės priteisė 43 314,46 Lt (12 544,73 Eur) delspinigių.
Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 871,78 Lt (7782,61 Eur) delspinigių už pavėluotą sulaikytos sumos dalies grąžinimą, nustatė, kad Sutarties 6.2.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė kiekvieną mėnesį nuo ieškovei mokėtinos pinigų sumos sulaikys 5 proc. dydžio sumą nuo einamojo mėnesio atliktų darbų vertės be PVM. Sutarties 6.2.3 punktu šalys susitarė, kad sulaikymo suma bus sumokėta per 20 darbo dienų nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Atsakovė gali sulaikyti galutinį mokėjimą tol, kol ieškovė tinkamai neįvykdys visų įsipareigojimų pagal Sutartį, įskaitant visų darbų defektų ar kokybės trūkumų ištaisymą.
Atsakovė Sutarties pagrindu buvo sulaikiusi 1 065 276 Lt (308 525,25 Eur) sumą. Ieškovė ir atsakovė statybos užbaigimo aktą pasirašė 2014 m. kovo 21 d. Taigi, pasirašius šį aktą atsakovė turėjo pareigą per 20 dienų, t. y. iki 2014 m. balandžio 18 d., sumokėti visą sulaikymo sumą. 2014 m. kovo 27 d. ieškovė atsakovei su raštu Nr. (S)-02-262,,Dėl galutinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimo“ pateikė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą ir polisą, taip pat 2014 m. kovo 21 d. sulaikomų pinigų sąskaitą Nr. 1. Atsakovė šiuos dokumentus gavo 2014 m. kovo 28 d. Taigi atsakovė visą sulaikymo sumą ieškovei privalėjo grąžinti iki 2014 m. balandžio 28 d., tačiau 2014 m. balandžio 24 d. ieškovei grąžino mažiau nei pusę sulaikymo sumos, t. y. 483 634,68 Lt (140 070,28 Eur), o likusią dalį – 581 640,31 Lt (168 454,68 Eur) – sumokėjo 2014 m. liepos 4 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti pagal Sutartį ir nepagrįstai sulaikė mokėjimą. Teismas ieškovei priteisė 26 871,78 Lt (7782,61 Eur) delspinigių.
Teismas sumažino atsakovės priešieškiniu prašomas priteisti iš ieškovės 581 640,30 Lt (168 454,67 Eur) netesybas ir priteisė atsakovei iš ieškovės 116 322 Lt (33 689,18 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 12 544,79 Eur (43 314,64 Lt) delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 12 544,79 Eur (43 314,64 Lt) sumos nuo bylos dėl šios ginčo dalies iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės atsakovei 33 689,18 Eur (116 322 Lt) delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 33 689,18 Eur (116 322 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo dėl šios ginčo dalies teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar ieškovė, įvykdžiusi Sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, gali reikalauti iš atsakovės padengti savo sąnaudas už, jos teigimu, atliktus nenurodytus Sutartyje darbus, kurie teisės aktuose nustatyta bei Sutartyje aptarta tvarka šalių rašytiniu susitarimu nebuvo įforminti kaip papildomi darbai.
Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad kaina yra nustatyta ieškovės pateikto pasiūlymo atsakovės vykdytam darbų pirkimui pagrindu ir nesikeičia visą Sutarties galiojimo laiką, išskyrus atvejus, kai Sutartyje tiesiogiai yra nurodyta Sutarties kainos perskaičiavimo ir koregavimo galimybė. Į Sutarties 2.1 punkte nurodytą bendrą numatomų darbų kainą patenka visos tiesioginės ir netiesioginės rangovės išlaidos, susijusios su Sutarties 1.1 punkte nurodytų darbų atlikimu ir pagrįstos darbų sąmata (Sutarties 2 priedas), taip pat visos darbo jėgos sąnaudų išlaidos, išlaidos medžiagoms, dokumentacijai ir kitiems nurodytiems reikalavimams įgyvendinti, kaip to reikalauja teisės aktai, jeigu sutartyje specialiai nenurodyta kitaip. Ieškovei yra apribota teisė reikalauti iš atsakovės apmokėti bet kokias kitas jos išlaidas, viršijančias darbų kainą, išskyrus Sutartyje tiesiogiai nurodytas išimtis, o darbų pirkimo dokumentai ir ieškovės galutinis viešojo pirkimo pasiūlymas su jame nurodytais galutiniais atskirų darbų įkainiais tampa neatskiriama Sutarties dalimi ir jos 5 priedu (Sutarties 2.5 punktas).
Sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo savo sąskaita bei jėgomis atlikti ir tuos darbus, kurie turi būti atlikti pagal statybos darbų technologiją, normatyvinius statybos dokumentus ar kitus būtinus darbus, kad būtų tinkamai įgyvendinti atsakovės jai pateikto techninio projekto ir techninės užduoties sprendiniai, nors šie darbai ir neįvertinti ieškovės pasiūlyme (Sutarties 5 priede), bet ši juos turėjusi ir galėjusi numatyti Sutarties sudarymo momentu bei yra prisiėmusi dėl šios priežasties galimą darbų pabrangimo riziką (Sutarties 2.8 punktas). Darbų kainos koregavimas (didinimas ar mažinimas) turi būti įformintas atskiru rašytiniu susitarimu prie Sutarties, kuris, kai jį pasirašo abi šalys, tampa neatskiriama Sutarties dalimi (Sutarties 2.4 punktas).
Sutarties sąlygos patvirtina, kad ieškovė (rangovė), inicijuodama tokio papildomo susitarimo sudarymą, turėjo raštu pateikti motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrįsti dokumentais, o užsakovė – pareikalauti iš rangovės dar ir motyvuoto paaiškinimo dėl papildomų darbų pagrįstumo, ar nebuvo galima iš anksto numatyti tokių darbų poreikio. Susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti patvirtintas abiejų Sutarties šalių įgaliotų asmenų parašais. Kolegijos vertinimu, šalims pirmiausiai teko pareiga tinkamai įgyvendinti visas procedūras (Sutarties 2.4, 2.7 punktai) ir tik po to buvo galimas papildomas, viršijantis Sutarties kainą mokėjimas už darbus. Pvz., 2013 m. birželio 26 d. pasitarimo metu (jo protokolas Nr. 24) ieškovė pateikė rezervuarų lietvamzdžių montavimo sąmatą, o atsakovė įsipareigojo nuspręsti dėl tokių darbų reikalingumo ir jų papildomo apmokėjimo. Vėliau vykusiuose pasitarimuose šis klausimas ir toliau šalių buvo analizuojamas ir, atsakovei sutikus su tokių papildomų darbų reikalingumu bei pateikus patvirtintą latakų ir lietvamzdžių įrengimo brėžinį, ieškovė 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (S)-02-897 pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą (su priedais) dėl tokių darbų atlikimo sąnaudų. Būtent šių Sutartyje nustatyta tvarka įgyvendintų procedūrų pagrindu šalys 2014 m. sausio 15 d. ir sudarė susitarimą dėl papildomų lietvamzdžių darbų atlikimo (Sutarties Nr. J4P-13-2014 papildymą), patvirtino darbų sąmatą.
Rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenurodyti, neįtraukti į kainos apskaičiavimus ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta abiejų šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį), ir reikalauti sumokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).
Potenciali galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą atsiranda tik tuomet, kai ją lemia tikrai svarbios, objektyvios ir nuo rangovo visiškai nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, bet ne tokios subjektyvios priežastys, kaip negalėjimas tiksliai numatyti (apskaičiuoti) darbų kiekio ar visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotą darbų kainą (ją padidinti), privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, nustatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė iš esmės pažeistos sutartinių prievolių pusiausvyros aplinkybe, įrodinėdama tik savo negalėjimą ir neturėjimą numatyti, atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius, kai kurių medžiagų bei darbų kiekių. Tačiau nei tokie argumentai, nei teismo eksperto 2016 m. vasario 10 d. ekspertizės akte Nr. 16-05 pateiktos išvados, kad ieškovės parengto techninio projekto sąmatose (sąnaudų žiniaraščiuose) nebuvo nurodytos kai kurios medžiagos ar darbai, o rangovė, neturėdama pareigos tikrinti techninio projekto sprendinių, pagal viešojo pirkimo techninę dokumentaciją neturėjo galimybės prieš teikdama pasiūlymą nustatyti šių darbų ir tiksliai apskaičiuoti jų kiekių, nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad tokie darbai priskirtini papildomų (protingai nenumatomų) darbų kategorijai.
Viešojo pirkimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė siekė dviem etapais rekonstruoti tamsiųjų naftos produktų parką, įsigydama rekonstrukcijos darbus ir montavimo paslaugas, ir tai aiškiai apibrėžė savo skelbime. Pirmasis etapas – pagal paruoštą techninį projektą parengti darbo projektą montavimo darbams atlikti, antrasis etapas – paruošiamieji dviejų talpyklų ir vamzdynų montavimo darbai, baigiamieji darbai, dokumentacijos sutvarkymo darbai. Taigi šiuo tikslu ir buvo paskelbtas viešasis pirkimas, nurodyta, kokį objektą reikia rekonstruoti, kokius pagrindinius darbus atlikti, taip pat buvo perkamos ir darbo projekto parengimo paslaugos. Akivaizdu, kad pirkimas buvo paskelbtas dėl viso objekto rekonstrukcijos, atliekant konkrečius darbus, bet ne dėl darbų atitinkamų kiekių, ir ieškovei tai buvo suprantama. Ieškovės pasiūlyme išskiriamos atskirų darbų etapų konkrečių darbų atlikimo kainos, įskaitant ir kainą už darbo projekto parengimą, bei garantuojama, kad siūlomos paslaugos bei darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Sutartyje ieškovė taip pat pateikė atitinkamas garantijas bei prisiėmė riziką rekonstrukciją atlikti už savo pasiūlytą konkrečią sumą. Ieškovei, kaip profesionaliai statytojai ir verslininkei, turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo bei įsipareigojimų padariniai, taip pat iš viešojo pirkimo medžiagos jai turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai gali paaiškėti tik parengus darbo projektą, kuriame įvykdomi techninio projekto bei techninės užduoties reikalavimai.
Kolegija nurodė, kad byloje esantys pirkimo sąlygų paaiškinimai liudija, kad perkančioji organizacija (atsakovė) bendradarbiavo su potencialiais tiekėjais ir teikė detalius atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus, susijusius su techninio projekto įgyvendinimu ir jo sprendinių įvykdymu ar orientaciniais pavadintais sąnaudų žiniaraščiais. Tiek šių žiniaraščių įvardijimas kaip orientacinių, tiek pagal viešojo pirkimo sąlygas būtent rangovei tekusi pareiga parengti darbo projektą pagal techninį užsakovės projektą, tiek Sutarties nuostatos, lemiančios rangovės riziką dėl darbų galimo pabrangimo ar dėl su užsakove nustatyta tvarka nesuderintų darbų, taip pat suponavo ieškovės pareigą tinkamai ir itin atidžiai įvertinti būsimus darbus, medžiagas bei apsiskaičiuoti jų sąnaudas.
Kolegija pažymėjo, kad nebuvo įrodyta, jog, atliekant darbus, pasikeitė atsakovės poreikiai. Nenustatyta, kad atsakovė (užsakovė) keitė projektinę medžiagą ir užsakymą, kaip tai aptarta Sutarties 2.4 punkte, ir kad dėl pasikeitusių poreikių, ko tikrai nebūtų galima numatyti iš anksto, padidėjo rangovės sąnaudos. Byloje nepateikta įrodymų, kad koreguotas techninis projektas ar techninė užduotis. Teismo skirtos ekspertizės 2016 m. vasario 10 d. akte Nr. 16-05 konstatuota tik tai, kad daug darbo projekte nurodytų darbų, medžiagų kiekių skiriasi nuo kiekių, nurodytų techniniame projekte. Tai, kad techniniame projekte yra nurodyti tik orientaciniai (apytiksliai) kiekiai, eksperto vertinimu, negali būti laikoma techninio projekto neatitikimu, o techninio projekto sprendinių tikslinimu. Ekspertas nurodė, kad kai kurių darbų ar medžiagų nebuvo galima nurodyti darbų projekte, nes techniniame projekte nėra aiškių nuorodų, kokiais kitais dokumentais, nei sąnaudų žiniaraščiais, remiantis yra apskaičiuojamas nenurodytų darbų kiekis, o rangovė neprivalo tikrinti techninio projekto sprendinių. Todėl šiuo atveju rangovė, pasak eksperto, pagal viešajam pirkimui pateiktą dokumentaciją negalėjusi pasiūlymo teikimo metu nustatyti šių darbų ir apskaičiuoti jų kiekių (atsakymai į ekspertizei pateiktus klausimus).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokiomis eksperto išvadomis, sutiko su ieškovės argumentais dėl darbų vertinimo kaip papildomų, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti ir kurių poreikis atsirado vykdant Sutartį. Kolegija nesutiko su šia teismo išvada. Kolegija pažymėjo, kad eksperto išvados, susijusios su tam tikrų rangovės pareigų buvimu ar nebuvimu, jos galimybėmis įvertinti reikiamus darbus bei medžiagų kiekius, pareiga tikrinti techninio projekto sprendinius, dalyvaujant skelbtame viešajame pirkime ir siekiant ateityje tinkamai įvykdyti darbų projekto parengimo užsakovei (atsakovei) paslaugą bei atlikti būsimus darbus už siūlomą kainą, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, yra labiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, todėl kolegija į jas neatsižvelgė.
Kolegija atmetė ieškinio reikalavimą dėl 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur) skolos už papildomus darbus.
Kolegija pažymėjo, kad kilus ginčui dėl Sutartyje įvardytos statybos užbaigimo akto sąvokos aiškinimo turi būti atsižvelgiama ne tik į Sutarties tekstą, bet ir į viešajam pirkimui parengtus dokumentus. Skelbimo apie viešąjį pirkimą III.1 dalies „Su sutartimi susijusios sąlygos“ 1.2 punkto „Pagrindinės finansavimo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka ir (arba) nuorodos į atitinkamas jas reglamentuojančias nuostatas“ 4 dalyje aiškiai deklaruoti perkančiosios organizacijos ketinimai kiekvieną mėnesį iš mokėtinos sumos atskaičiuojamą 5 proc. įmoką (sulaikymo sumą) rangovei sumokėti per 20 darbo dienų po statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto pasirašymo dienos, užbaigus Sutartyje nurodytus darbus, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir užsakovė dėl jų pastabų rangovei neturi. Kolegijos nuomone, Sutarties 6.2.2. punkte vartojama sąvoka „statybos užbaigimo aktas“ reiškia baigiamojo statybos dokumento surašymą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“.
Kolegija nurodė, kad šalių 2014 m. kovo 21 d. pasirašytas dokumentas, nors ir pavadintas statybos užbaigimo aktu, atitinka darbų perdavimo–priėmimo akto turinį, kuriuo užfiksuojamas darbų rezultato perdavimas užsakovei. Kolegija nurodė, kad kitokio šios Sutarties nuostatos aiškinimo nelemia aplinkybės, jog sulaikytos sumos dydis sutapo su atsakovės reikalautų netesybų dėl vėlavimo atlikti darbus dydžiu, kad ieškovė po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pateikė sutartinių įsipareigojimų draudimo laidavimo raštą. Kolegija konstatavo, kad atsakovė Sutarties 6.2.3 punkto nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 26 871,78 Lt (7782,61 Eur) delspinigių.
Kolegija sprendė, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteista delspinigių už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras, taip pat atmesta atsakovės priešieškinio dalis, priteisiant atsakovei iš ieškovės tik dalį prašomų netesybų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės į atlyginimą už papildomus darbus, nes Sutartis nebuvo pakeista pagal VPĮ 18 straipsnio nuostatas, nepagrįsta. Pirkimo dokumentuose (sutartyje) įtvirtinus ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, joms įvykus, sudarytos sutarties kainos perskaičiavimas nekvalifikuotinas kaip sutarties pakeitimas VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme. Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimo poreikio nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka, t. y. sutartis vykdoma pagal iš anksto jos šalių suderintą valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014).
VPĮ 73 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad papildomi darbai, esant nustatytoms sąlygoms, gali būti, bet ne privalo būti perkami būtent neskelbiamų derybų būdu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 pateikti išaiškinimai yra susiję ne su VPĮ 73 straipsnio nuostatomis, bet su minėtos nutarties priėmimo metu galiojusio VPĮ 86 straipsnio 11 dalies nuostatomis.
CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad rangos sutarties kaina gali būti didinama, jei rangovas įspėja užsakovą apie papildomų darbų poreikį ir gauna sutikimą dėl tokių darbų atlikimo, taip pat kai papildomi darbai buvo nulemti objektyvių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Visos Sutartyje ir CK normose nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios teisę į mokėjimą už papildomus darbus, byloje buvo įrodytos (ieškovė informavo atsakovę apie papildomus darbus, gavo atsakovės sutikimą atlikti tokius darbus, papildomus darbus lėmė objektyvios aplinkybės).
Ieškovė nesutinka, kad ji turi įrodyti iš esmės pasikeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą. Šis klausimas yra aktualus tuomet, kai vykdomi pradiniai darbai, bet ne atliekami papildomi darbai. Ieškovė atliko papildomus darbus, kurie buvo nulemti techninio projekto netikslumų ir atsakovės pasikeitusių poreikių Sutarties vykdymo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė papildomus darbus galėjo ir privalėjo apskaičiuoti pagal techninį projektą. Atsakovė visiems tiekėjams nurodė, jog, vertinant jos techninę užduotį, pirmenybė turi būti teikiama sąnaudų žiniaraščiams. Ieškovė pasiūlymo kainą skaičiavo vadovaudamasi šiuo atsakovės paaiškinimu ir negalėjo numatyti tų darbų ar jų apimties, kurie nebuvo įtraukti į techninio projekto sąnaudų žiniaraščius. Šią aplinkybę patvirtina ekspertizės aktas. VPĮ 24 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga tinkamai parengti konkurso sąlygas, techninę užduotį bei tinkamai jas išaiškinti. Būtent užsakovui tenka šios pareigos nevykdymo rizika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).
Atsakovė pritarė papildomiems darbams, dalyvavo sprendžiant su šiais darbais susijusius klausimus, raštu patvirtino įsipareigojimą už juos atsiskaityti, tačiau nesiėmė veiksmų tokiam susitarimui raštu įforminti. Už tinkamą VPĮ vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).
Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, sprendžiant šalių rizikos vykdant sutartį paskirstymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Situacijoje, kai pats užsakovas buvo aktyvioji rangos sutartinių santykių šalis keisdama užduotį rangovui, užsakovo neigimas prievolės apmokėti už rangovo atliktus papildomus darbus, grindžiamas sutartyje įtvirtintų taisyklių dėl susitarimų papildomiems darbams sudarymo tvarkos ir formos nesilaikymo, pažeidžia sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį, Skelbiamų derybų sąlygas, spręsdamas, kad Sutarties 6.2.2 ir 6.2.3 punktuose nurodyta sąvoka „statybos užbaigimo aktas“ tapati sąvokai, apibrėžtai statybos techniniame reglamente STR „Statybos užbaigimas“. „Statybos užbaigimo aktas“ tiek Skelbiamų derybų sąlygose, tiek ir Sutarties 6.2.3 punkte siejamas su Sutartyje nustatytų darbų užbaigimu, o ne visų su objektu susijusių darbų užbaigimu (tarp jų elektros ir automatikos darbų, kuriuos atliko ne ieškovė), kurie buvo būtini statybos užbaigimo aktui pagal STR „Statybos užbaigimas“ surašyti. Skelbiamų derybų sąlygų 11.7.1 punkte nustatyta, kad po statybų užbaigimo akto pasirašymo turi būti atliekami talpyklos bandymai pontono efektyvumui nustatyti, tačiau, remiantis STR „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, šie bandymai turi būti atlikti iki galutinio statybos užbaigimo. Tiek Sutarties 6.2.3 punkte, tiek Skelbiamų derybų sąlygų 11.6.4 punkte nustatyta, kad po statybos užbaigimo akto pasirašymo užsakovas gali sulaikyti Sulaikymo sumos išmokėjimą, jei paaiškėja rangovo atliktų darbų trūkumų. Remiantis STR „Statybos užbaigimas“, paaiškėjus trūkumų, statybos užbaigimo aktas negali būti pasirašomas iki jie nebus pašalinti.
Pagal kasacinio teismo praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015) apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutartį, turėjo atsižvelgti į tai, kad už tinkamą pirkimo sąlygų parengimą buvo atsakinga atsakovė, taip pat atsižvelgti į atsakovės elgesį vykdant Sutartį. 2014 m. kovo 21 d. aktas yra pavadintas statybos užbaigimo aktu. Atsakovė dar 2014 m. balandžio 24 d. sumokėjo dalį sulaikymo sumos, o likusią dalį, lygią ieškovės prašomai sumokėti netesybų sumai, sumokėjo tik 2014 m. liepos 4 d., prisidengdama neva 2014 m. liepos 2 d. pasirašytu statybos užbaigimo aktu.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismo eksperto išvada, šalių gamybinių pasitarimų protokolai, šalių viena kitai teikti raštai yra pakankami įrodyti aplinkybėms, kad ieškovės atlikti darbai buvo papildomi darbai, ieškovė šių darbų negalėjo numatyti ir apskaičiuoti jų kainos pasiūlymo teikimo metu, atsakovė buvo informuota apie minėtus darbus, derino juos su ieškove ir davė sutikimą juos atlikti. Apeliacinis teismas, nurodydamas, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami jos įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šie įrodymai nėra pakankami. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių jis nesiremia eksperto išvada.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovės nurodomi darbai nelaikytini papildomais, nes buvo nustatyti techniniame projekte ir kituose viešojo pirkimo dokumentuose, o ieškovė galėjo ir turėjo šiuos darbus įsivertinti, teikdama pasiūlymą. Byloje buvo nustatyta, kad techninis projektas nebuvo keičiamas ir koreguojamas. Ieškovė prašo priteisti už papildomus darbus, remdamasi darbo projektu. Ekspertas nustatė, kad darbo projekte nenustatyta nukrypimų nuo techninio projekto. Darbo projektu nėra keičiamas techninis projektas, o juo yra konkretizuojami statybos darbai, medžiagos ir sprendiniai, todėl darbai ir medžiagos, kurie nurodomi darbo projekte, yra laikomi ne papildomais, o tik įgyvendinančiais techninį projektą (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.5 punktas).
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. Nr. 1S-21 įsakymu patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 24 punkte įtvirtinta, kad, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje nurodytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau, nei buvo nustatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y., nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Pagal nurodytą metodiką didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais, t. y. esant fiksuotai kainai ir nekeičiant techninio projekto ar techninės užduoties rangovo medžiagų ir darbų atlikimo pasirinkimas nėra laikomas papildomais darbais.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma už neva atliktus papildomus darbus sudaro 3,49 proc. visos Sutarties kainos. Netgi jeigu atsakovė būtų nurodžiusi atlikti darbus, kurie nebuvo pažymėti techninėje dokumentacijoje, šie darbai nebūtų laikomi papildomais darbais (CK 6.685 straipsnis).
Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teikdama pasiūlymą ieškovė vertino visą viešojo pirkimo medžiagą, o ne tik sąnaudų žiniaraščius. Ieškovė net 50 pasiūlymo punktų pateikė kitokius medžiagų ar darbų kiekius, negu nurodyta techninio projekto orientaciniuose kiekių žiniaraščiuose.
Eksperto išvada, kad rangovė neprivalo tikrinti techninio projekto sprendinių ir vertinti techninės dokumentacijos viešajame pirkime apskaičiuodama darbų ir medžiagų kainas, kuria remiasi ieškovė kasaciniame skunde, nepagrįsta jokiais teisės aktais. Sąnaudų kiekių žiniaraščiai, kuriems ieškovė ir ekspertas suteikia absoliučią pirmenybę prieš visus kitus techninio projekto dokumentus, teisiniu požiūriu yra žemiausioje dokumentų hierarchijos pakopoje (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 30 punktas).
Atsakovės atsakymas, kad jeigu bus nustatyti papildomi darbai, už juos bus atsiskaitoma Sutartyje nustatyta tvarka, nereiškia atsakovės sutikimo ir patvirtinimo, jog papildomai bus mokama už darbus, nurodytus viešojo pirkimo dokumentuose. Sutartyje šalys aiškiai yra įtvirtinusios, kokiu būdu yra įforminami susitarimai dėl papildomų darbų (Sutarties 4.6, 4.7 punktai). Kai buvo susitarta dėl papildomų lietvamzdžių įrengimo darbų, atsakovė su ieškove sudarė papildomą susitarimą dėl šių darbų vadovaudamosi Sutartyje įtvirtintomis procedūromis, neprieštaraujančiomis VPĮ.
Sutartyje šalys nenurodė sąvokų, vartojamų Sutarties tekste, apibrėžimo, todėl, aiškinant Sutartyje vartojamą specialiąją sąvoką „statybos užbaigimo aktas“, turėtų būti vadovaujamasi statybų sritį reguliuojančiais teisės aktais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl papildomų darbų pagal rangos sutartį
Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė rangos sutartį ir joje nustatė fiksuotą kainą. Ieškovė įrodinėja, kad atliko papildomus darbus ir Sutarties kaina turi būti padidinta (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Atsakovė nesutinka, kad ieškovės nurodyti darbai laikytini papildomais. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar rangovė atliko papildomus, Sutartyje nenurodytus darbus, sudarančius pagrindą didinti Sutarties kainą. Siekiant išspręsti šį ginčą, visų pirma būtina nustatyti, dėl kokių darbų šalys susitarė Sutartyje už joje nurodytą kainą, ar ieškovės įvardyti darbai laikytini papildomais, kurių ieškovė neįsipareigojo atlikti už Sutartyje nurodytą kainą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės įvardyti darbai laikytini papildomais darbais, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai.
Pagal Skelbiamų derybų sąlygų 1.1 punktą atsakovė vykdė viešąjį pirkimą skelbiamu derybų būdu siekdama nupirkti tamsiųjų naftos produktų parko rekonstrukcijos montavimo darbus pagal pateiktą UAB „Sweco Lietuva“ techninį projektą. Skelbiamų derybų sąlygų 2.1 punktas, apibrėžiantis pirkimo objektą, nustatė, kad tiekėja pagal techninį projektą turi pasidaryti darbo projektą montavimo darbams atlikti, patiekti reikalingas medžiagas, atlikti montavimo ir reikalingus bandymo darbus, pateikti baigtinę dokumentaciją. Darbų bei medžiagų apimtis turi atitikti visus techninio projekto reikalavimus. Darbo projektas turi būti parengtas pagal užsakovo suderintą techninį projektą ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Pagal Skelbiamų derybų sąlygų 2.3 punktą tiekėjams suteikiama galimybė apžiūrėti ir įvertinti darbų apimtį vietoje. Pagal Skelbiamų derybų sąlygų 11.5 punktą konkurso dokumentacijoje nurodytus, bet rangovės praleistus, sumažintus arba neįkainotus darbus ir medžiagas, technologiškai būtinas atliekant minėtus darbus bei naudojant nurodytą technologiją, papildomais darbais nebus pripažinti ir juos rangovė privalės atlikti savo sąskaita.
Pagal Sutarties 2.1 punktą bendra numatoma darbų kaina yra 25 779 661,89 Lt (7 466 306,15 Eur) su PVM. Pagal Sutarties 2.4 punktą darbų kaina gali būti koreguojama, jei Sutarties galiojimo metu keičiamas techninis projektas arba užsakovės rangovei pateikta techninė užduotis, ir dėl tos priežasties keičiasi darbų, kuriuos turi atlikti rangovė, apimtis. Pagal Sutarties 2.8 punktą darbai, kurie turi būti atlikti pagal statybos darbų technologiją, normatyvinius statybos dokumentus, ir kiti darbai, kuriuos būtina atlikti, kad būtų tinkamai įgyvendinti užsakovės rangovei pateikto techninio projekto Nr. 11050 ir techninės užduoties sprendiniai, bet yra neįvertinti rangovės pasiūlyme (Sutarties 5 Priedas), tačiau kuriuos rangovė turėjo ir galėjo numatyti Sutarties sudarymo momentu, yra atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis. Dėl šios priežasties galimą darbų pabrangimo riziką prisiima pati rangovė. Pagal Sutarties 7.1.39 punktą rangovė įsipareigojo pateikti užsakovei ne vėliau kaip per 8 savaites nuo Sutarties įsigaliojimo su užsakove ir techninį projektą rengusia organizacija (UAB „Sweco Lietuva“) bei trečiaisiais asmenimis suderintą darbo projektą (projektas rengiamas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir techninę užduotį TU-080).
Taigi, atsakovė iš ieškovės įsigijo ne tik Sutartyje nurodytus tamsiųjų naftos produktų parko rekonstrukcijos montavimo darbus pagal pateiktą UAB „Sweco Lietuva“ techninį projektą, bet ir darbo projekto parengimą.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2010 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-1047 redakcija) 6.4 punktą statinio techninis projektas – statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas; pagal 6.5 punktą statinio darbo projektas – statinio projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).
Ieškovė teigė, kad pasiūlymą rengė pagal techninio projekto sąnaudų žiniaraščius ir darbus, kurie nebuvo nurodyti techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose, o vėliau įtrauktus į darbo projektą laikė papildomais darbais, už kuriuos užsakovė turi sumokėti papildomai.
Kadangi pagal teisės aktus techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tai tikslūs sąnaudų kiekių žiniaraščiai gali būti parengiami pabaigus rengti darbo projektą. Pirkimo sąlygose irgi buvo nurodyta, kad techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti orientaciniai kiekiai. Iš ekspertizės akto matyti, kad sąnaudų žiniaraščiuose nurodyta, kad jie orientaciniai; nurodyta, kad darbų sąnaudos žiniaraščiuose pateiktos orientacinės, rangovas privalo patikslinti darbų kiekius ir atsako už jų teisingumą; nurodyta, kad sąnaudų žiniaraščiai yra orientaciniai ir turi būti patikslinti, rangovai privalo patys apskaičiuoti kiekius ir už juos atsakyti. Be to, ir aiškindama pirkimo sąlygas, į tiekėjo klausimą: „Prašom nurodyti, kaip bus koreguojama sutarties kaina atnaujinus kiekių žiniaraštį darbinių dokumentų rengimo etape?“ atsakovė atsakė: „Darbo projektas privalo atitikti techninį projektą, kaina negalės būti koreguojama.“
Taigi tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turėjo būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal Sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis. Tai, kad tokią savo pareigą tiekėjai suprato, patvirtina ir paklausimai atsakovei viešojo pirkimo vykdymo metu.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nenustatė, kad ginčo darbai, teikiant pasiūlymą, negalėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais. Tai, kad ginčo darbai, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad tiekėjai pastebėjo, jog dalis dažymo darbų (stogo konstrukcijų dažymas) neįtraukta į orientacinį sąnaudų žiniaraštį. Pažymėtina, kad iš esmės to neginčija ir ieškovė, tik nurodo, kad, teikdama pasiūlymą, turėjo vadovautis vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, ir neprivalėjo vadovautis techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais, nors toks teiginys prieštarauja pirmiau nurodytoms pirkimo sąlygoms ir teisės normoms.
Pagal Sutarties 2.4 punktą darbų kaina gali būti koreguojama, jei Sutarties galiojimo metu keičiamas techninis projektas arba užsakovės rangovei pateikta techninė užduotis, ir dėl tos priežasties keičiasi darbų, kuriuos turi atlikti rangovė, apimtis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vykdant sutartį techninis projektas ar techninė užduotis keičiami nebuvo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ginčo darbai nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, o laikytini darbais, įeinančiais į pirkimo objektą, kuriuos pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti už Sutartyje nustatytą kainą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ginčo darbai nėra papildomi darbai, neturi reikšmės argumentai dėl tinkamo informavimo apie papildomus darbus ir susitarimo dėl papildomų darbų įforminimo pagal Sutartį ir VPĮ.
Dėl eksperto išvadų vertinimo
Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo.
Nagrinėjamoje byloje ekspertas pateikė ir teisinio pobūdžio išvadas, pvz., kad techniniame projekte aiškių nuorodų, kokias kitais nei sąnaudų žiniaraščiai dokumentais yra apskaičiuojamas šių darbų kiekis, nenustatyta; kad užsakovė pirkimo sąlygų paaiškinimą suformulavo neaiškiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tai pažymėjęs, spręsdamas, ar ginčo darbai laikytini papildomais darbais, pagrįstai šiomis išvadomis nesivadovavo.
Dėl rizikos paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo
Viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis ir svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Kasacinis teismas dėl tiekėjams tenkančios rizikos yra išaiškinęs, kad tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Kasacinis teismas pripažino, kad dėl pirkimo objekto, į kurį, be kita ko, įėjo ir techninio projekto parengimo darbai, tiekėjams (rangovams) teko didesnė nei įprastai sutarties vykdymo (sąnaudų patyrimo) rizika, nes pasiūlymų kaina turėjo būti apskaičiuojama ir teikiama ne pagal konkrečius techninio projekto duomenis, o pagal abstraktesnes konkurso sąlygas ir pačių tiekėjų siūlomus techninius sprendinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017 47 punktą).
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į pirkimo objektą (į kurį, be kita ko, įėjo ir darbo projekto parengimas), į tai, kad tiekėjams (rangovams) suteikta galimybė apžiūrėti ir įvertinti darbų apimtį vietoje, į tai, kad nenustatyta, jog tiekėjai, teikdami pasiūlymus, negalėjo įvertinti tam tikrų darbų ar medžiagų kiekių dėl klaidų techniniame projekte ar neaiškių pirkimo sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei pagrįstai atiteko ginčo darbų atlikimo rizika.
Dėl sutarties aiškinimo
Sprendžiant šalių ginčą, ar atsakovė pažeidė Sutarties 6.2.3 punkte nurodytą terminą, būtina išsiaiškinti Sutarties sąvoką „statybos užbaigimo aktas“.
Pagal kasacinio teismo praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties sąlygų turinys nustatomas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Šalių elgesys vykdant Sutartį rodo, kad šalys skirtingai aiškino Sutarties sąvoką „statybos užbaigimo aktas“. Ieškovė laikėsi požiūrio, kad Sutartyje nurodytu statybos užbaigimo aktu laikytinas 2014 m. kovo 21 d. ieškovės ir atsakovės pasirašytas aktas, įvardytas statybos užbaigimo aktu, kuriuo patvirtinta, kad rangovė pagal Sutartį atliko jame nurodytus darbus ir perdavė užsakovei, o užsakovė priėmė iš rangovės šiuos darbus. Atsakovė laikėsi požiūrio, kad Sutartyje nurodytu statybos užbaigimo aktu laikytinas 2014 m. liepos 2 d. statybos užbaigimo aktas, surašytas statybos užbaigimo komisijos pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus.
Pagal Skelbiamų derybų sąlygų 11.6.4 punktą kiekvieną mėnesį iš mokėtinos sumos pagal atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą užsakovė išskaičiuoja 5 proc. dydžio sumą (sulaikymo suma) nuo einamojo mėnesio atliktų darbų vertės. Šią sulaikytą sumą per visą atliekamų darbų laikotarpį užsakovė sumoka rangovei per 20 darbo dienų po statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, užbaigus Sutartyje nustatytus darbus, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir užsakovė pastabų rangovei neturi. Užsakovė gali sulaikyti galutinį mokėjimą tol, kol rangovė tinkamai neįvykdys visų savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Pagal Skelbiamų derybų sąlygų 11.14 punktą rangovė turi paruošti objektą statybos užbaigimo komisijai pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ ir organizuoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos sudarymą.
Pagal Sutarties 6.2.2 punktą šalys taip pat susitarė, kad kiekvieną mėnesį iš mokėtinos sumos pagal atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą užsakovė taip pat išskaičiuoja 5 proc. dydžio sumą (sulaikymo sumą) nuo einamojo mėnesio atliktų darbų vertės be PVM. Pagal Sutarties 6.2.3 punktą visą Sutarties 6.2.2 punkte nurodytą sulaikytą sumą užsakovė sumoka rangovei per 20 darbo dienų po statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Užsakovė gali sulaikyti galutinį mokėjimą už darbus tol, kol rangovė tinkamai neįvykdys visų savo įsipareigojimų pagal Sutartį, įskaitant visų darbų defektą ir (ar) kitų darbų kokybės trūkumų ištaisymą. Sutarties 4.13 punkte nustatyta, kad rangovė kartu su projekto bendrus statybos, elektros ir automatikos darbus atliekančiais subjektais paruošia statybos objektą ir darbų rezultatus statybos užbaigimo komisijai pagal visus STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir organizuoja statybos darbų užbaigimo komisijos sudarymą.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punktą statybos užbaigimo aktas – šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.
Teisėjų kolegija, remdamasi lingvistiniu ir sisteminiu nurodytų Skelbiamų derybų sąlygų ir Sutarties nuostatų aiškinimu, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintas normas, sprendžia, kad Skelbiamų derybų sąlygose ir Sutartyje vartojama „statybos užbaigimo akto“ sąvoka reiškia statybos užbaigimo komisijos surašytą dokumentą remiantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Toks statybos užbaigimo aktas surašytas tik 2014 m. liepos 2 d. Taigi atsakovė, remdamasi Sutarties 6.2.3 punktu, privalėjo pervesti visą sulaikymo sumą per 20 darbo dienų nuo 2014 m. liepos 2 d. su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir ji pastabų rangovei neturi. Atsakovė, dalį sulaikymo sumos pervesdama 2014 m. balandžio 24 d., o likusią – 2014 m. liepos 4 d., nurodyto Sutarties 6.2.3 punkte termino nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors 2014 m. kovo 21 d. šalių pasirašytas dokumentas ir pavadintas statybos užbaigimo aktu, tačiau iš jo turinio matyti, kad jis neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimų statybos užbaigimo aktui, kad tai yra darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo užfiksuotas rangovės darbų rezultato perdavimas užsakovei (Sutarties 8.7 punktas, CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tos aplinkybės, jog pagal Skelbiamų derybų sąlygų 11.7.1 punktą ir Sutarties 8.9 punktą po statybos užbaigimo akto pasirašymo turi būti atliekami talpyklos bandymai pontono efektyvumui nustatyti, nepaneigia pirmiau nurodyto sąvokos „statybos užbaigimo akto“ aiškinimo. Pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 23 punktą šiame reglamente nustatyta tvarka sudaryta statybos užbaigimo komisija gali atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį pateiktiems dokumentams, taip pat pareikalauti iš statytojo atlikti reikalingus bandymus, matavimus, ardymo darbus ir kt. Taigi, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ statybos užbaigimo aktas gali būti pasirašytas ir neatlikus bandymų. O užsakovas ir rangovas gali susitarti dėl tam tikrų privalomų bandymų tiek prieš statybos užbaigimo akto pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ surašymą, tiek po jo surašymo (kaip nagrinėjamu atveju ir buvo susitarta Sutartyje).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo spręsdamas, kad Sutartyje vartojama „statybos užbaigimo akto“ sąvoka reiškia statybos užbaigimo komisijos surašytą statybos užbaigimo aktą pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus ir kad atsakovė nepažeidė Sutarties 6.2.3 punkte nurodyto termino pervesti visą sulaikymo sumą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
