Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3; 35.6.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R., M. B., S. V. ir A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. R., M. B., S. V. ir A. K. ieškinį atsakovams J. T. ir UAB „Teisita“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. Š., dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. R., M. B., S. V. ir A. K. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 11 d. atsakovų J. T. ir UAB „Teisita“ sudarytą nuomos sutartį. Ieškovai nurodė, kad yra atsakovo J. T. kreditoriai. Be to, 2004 m. vasario 13 d. sutartimi kita atsakovo kreditorė perleido jiems 66 880 Lt reikalavimą pagal 1996 m. spalio 7 d. paskolos sutartį. Šia sutartimi ieškovams taip pat perėjo teisės pagal turto įkeitimo sutartį, kuria užtikrintas paskolos grąžinimas. Nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą, paaiškėjo, kad šis turtas 2003 m. vasario 11 d. buvo išnuomotas atsakovui UAB „Teisita“. Ieškovų nuomone, nuomos sutartis pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises, be to, šis sandoris yra tariamas, nes juo nesiekta sukurti jokių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2003 m. vasario 11 d. sudaryta nuomos sutartis ir papildomas susitarimas sukūrė atsakovams teisines pasekmes. Pagal nuomos sutartį nuomotojo patalpos buvo perduotos nuomininkui UAB „Teisita“, o šis įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Šalys susitarė, kad pirmuosius ketverius metus nuomos mokestis nuomotojui nebus mokamas, o daromos investicijos į patalpų būklės pagerinimą. Tokia sutarties sąlyga atitinka CK 6.487 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus. Tai, kad atsakovai siekė nuomos santykių, patvirtina ir nuomos sutarties įregistravimas viešame registre. Teismo nuomone, aplinkybė, kad rengiamas patalpų rekonstrukcijos projektas, patvirtina tai, jog nuomininkas vykdo sutartį. Teismas nurodė, kad sudarydamas šį sandorį skolininkas netapo nemokus, jo mokumas nepasikeitė, skolininkas taip pat nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kad, sudarant nuomos sutartį, atsakovas UAB „Teisita“ buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovų teises.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovų P. R., M. B., S. V. ir A. K. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nuomos sutartyje nurodyta, kad išnuomotoms patalpoms yra būtinas remontas. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolės D. Prunskienės 2004 m. liepos 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukcijai atlikti būtina parengti patalpų rekonstrukcijos projektą, suderinti jį įstatymų nustatyta tvarka, gauti atitinkamus leidimus statybai reikalingas laikas ir lėšos, realu, jog šalys susitarė, kad ketverius pirmuosius nuomos termino metus nuomininkas (UAB „Teisita“) darys investicijas į patalpų būklės pagerinimą bei jų rekonstrukciją ir nemokės nuomos mokesčio. Atsakovas UAB „Teisita“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad yra atliekami nuomojamų patalpų ir viso pastatų komplekso rekonstrukcijos projekto rengimo ir derinimo darbai (UAB „Archartelė ir partneriai“ raštas, UAB „Klasikinis portikas“ projektiniai pasiūlymai). Kolegija nurodė, kad nuomininko įsipareigojimas pagerinti išsinuomotas patalpas prilyginamas įsipareigojimui mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Be to, 2003 m. vasario 11 d. papildomu susitarimu šalys nustatė nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į padarytų investicijų dydį ir tolimesnį jų poreikį, kuri bus taikoma po ketverių metų. Kolegija nesutiko su apeliantų teiginiu, kad nuomos sutarties registracija neįrodo, jog šalys siekė realių nuomos santykių atsiradimo, ir nurodė, kad pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nuomos sutarties registracija viešame registre yra pagrindas panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, kokie ir yra ieškovai nagrinėjamu atveju. Įregistruodamos ginčijamą nuomos sutartį šalys būtent tokio tikslo ir siekė, tai įgalina tvirtinti apie nuomos santykių realumą. Kolegija apeliantų motyvą, kad nuomos sutarties 4 straipsnio 4 dalies nuostata, jog į nuompinigių sumą neįskaitomi mokesčiai už komunalines paslaugas, taip pat kiti mokesčiai, kuriuos mokėti yra išimtinė nuomotojo pareiga, yra akivaizdžiai nenaudinga nuomotojui sąlyga, rodanti, kad ir po nuomos sutarties sudarymo realiu patalpų valdytoju liko nuomotojas, atmetė remdamasi CK 6.156 straipsniu, įtvirtinančiu sutarties laisvės principą, ir CK 6.493 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiančia šalims sutartyje perkelti nuomojamo turto išlaikymo išlaidas nuomotojui. Kolegija nesutiko su apeliantų argumentais, kad ginčijamos sutarties sąlygos – sutartis sudaryta dvidešimties metų terminui, nenustatant galimybės nutraukti sutartį anksčiau laiko, nenustatyti nuompinigiai, komunalinius mokesčius gamybinėms patalpoms turi sumokėti pats turto savininkas ir pan. – ne tik kad apsunkins, bet ir apskritai padarys negalimą skolininko turto pardavimą maksimaliai naudingomis visiems kreditoriams sąlygomis, tai akivaizdžiai rodo kreditorių interesų pažeidimą. Kolegija nurodė, kad byloje nebuvo nustatytos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant, galima išvada, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, t. y. nei objektyviai dėl ginčijamos nuomos sutarties sudarymo skolininkas galėjo tapti (tapo) nemokus, nei ginčijama nuomos sutartimi suteikiama pirmenybė kitam kreditoriui. Iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo UAB „Teisita“ akcininkus matyti, kad UAB „Teisita“ (nuomininkas pagal ginčijamą nuomos sutartį) negali būti laikoma asmeniu, susijusiu su apeliantų nurodytais kitais atsakovo J. T. kreditoriais. Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu to paties straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Ieškovai, tvirtindami, kad sudarydamos ginčijamą nuomos sutartį šalys buvo nesąžiningos, šio savo teiginio nepagrindė įrodymais, o CK 6.67 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą, byloje nenustatyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai P. R., M. B., S. V. ir A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. kai sutarties šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori. Sprendžiant šios kategorijos ginčus, būtina aiškintis, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia ir kokie buvo jų atitinkamo elgesio motyvai bei tikslai, taip pat ar šalių atliktus veiksmus yra pagrindas teisiškai vertinti kaip tariamus, kuriais nesiekiama sukurti įprastų tokiems sandoriams teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005). Kasatorių nuomone, abstraktaus, neįgyvendinamo ir nevykdomo susitarimo dėl atlygintinumo buvimas, pareigos pačiam nuomotojui mokėti už komunalines paslaugas, taip pat tai, kad atsakovas UAB „Teisita“ kaip nuomininkas teisių neįgyvendina, įrodo sandorio tariamumą (CK 1.86 straipsnis). Nuomos mokestis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, susitarimas dėl nuomos mokesčio turi būti aiškus, turėti konkretų įgyvendinimo mechanizmą, numatyti pasekmes už nevykdymą. Šalys susitarė, kad „ketverius pirmuosius nuomos termino metus nuomininkas darys investicijas į patalpų būklės pagerinimą bei jų rekonstrukciją, ir nemokės nuomotojui nuompinigių pagal šią sutartį“, tačiau nedetalizavo nei investicijų masto, nei įdedamų lėšų sumos. Kasatorių nuomone, toks abstraktus susitarimas gali atsirasti tik sutarties šalims žinant, kad viena iš jų nereikalaus atlikti tokias investicijas, o kita šalis jų neatliks. Nors nuo sutarties sudarymo dienos praėjo beveik treji metai, patalpose jokių pagerinimų nepadaryta, patalpos nėra naudojamos ar prižiūrimos, tai konstatavo antstolė 2004 m. liepos 5 d. Atsakovai teigia, kad atliekami projektavimo darbai, tačiau nepateikė nuomos sutartyje numatytų ataskaitų apie atliktas investicijas, nurodant atliktus projektavimo darbus, be to, viename rašte nurodoma, kad projektavimo darbus atlieka UAB „Archartelė ir partneriai“, o projektinius pasiūlymus pateikė UAB „Klasikinis portikas“. Teismai nurodė, kad reikia laiko gauti leidimą statyti, suderinti projektą, tačiau, esant ieškovų prašymui, nepareikalavo įrodymų, kad atsakovai kreipėsi dėl leidimo statyti gavimo. Be to, teismai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas UAB „Teisita“ realiai įgyvendinti įsipareigojimą atlikti rekonstrukciją galėtų tik gavęs patalpų bendrasavininkių (M. K. ir A. K.) sutikimą (CK 4.75 straipsnis), nors nėra dėl to kreipęsi. Be to, pagal sutartį šalys susitarė, kad nuomotojas mokės už visas komunalines paslaugas, nepriklausomai nuo to, kokia veikla bus vykdoma patalpose (atsakovų teigimu, patalpose bus įrengtas viešbutis), tai nepateisina nuomotojo rizikos ir yra akivaizdžiai nenaudingos nuomotojui. Nuomotojas galėjo su tokia sąlyga sutikti, tik žinodamas, kad nuomininkas realiai patalpų neeksploatuos ir tokių išlaidų nebus.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį. Teismai nustatė, kad dėl nuomos sutarties skolininkas netapo nemokus ir nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, tačiau nesiaiškino, ar sutartis kitaip nepažeidė kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004). Kasatorių nuomone, kreditorių teisių pažeidimas yra tai, kad nuoma savo esme yra turto suvaržymas, nes turto valdymo ir nuomos teisė perleidžiama nuomininkui ir naujasis turto savininkas galiojant nuomos sutarčiai negalės įgyvendinti visų savininko teisių, tai turės įtakos parduodamo turto vertei ir potencialaus turto pirkėjo apsisprendimui įsigyti turtą. Ginčijamos nuomos sutarties sąlygos – nuomos sutartis sudaryta dvidešimties metų terminui, nenustatant galimybės nutraukti sutartį prieš terminą, nenustatytas nuomos mokestis, mokesčius už komunalines paslaugas turi mokėti nuomotojas, ne tik apsunkins, bet ir padarys negalimą turto pardavimą maksimaliai naudingomis visiems kreditoriams sąlygomis. Byloje nustatyta, kad skolininko turto vertė mažesnė nei kreditorinių reikalavimų suma, todėl nuomos sutartis, sumažindama turto vertę, pažeidžia kreditorių interesus. Kasatorių nuomone, sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas UAB „Teisita“ yra vienas stambiausių UAB „Regioninė marketingo grupė“, kuri turi 1 138 058,62 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui, akcininkas. Trečiasis asmuo A. Š., kuris yra tiek UAB „Teisita“, tiek UAB „Regioninė marketingo grupė“ akcininkas, turi 407 534 Lt reikalavimą. Be to, sudarydamos nuomos sutartį, šalys žinojo, kad patalpos yra įkeistos, ir sudarė nuomos sutartį neatsižvelgdamos į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170 straipsnis).

Atsakovas UAB „Teisita“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismų nustatytos aplinkybės, kad patalpos buvo perduotos nuomininkui, šis įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, nuomos mokesčio forma neprieštarauja CK 6.487 straipsniui, paneigia ieškovų argumentus, kad buvo sudarytas tariamas sandoris. Papildomame susitarime nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuri bus taikoma po ketverių metų. Ši aplinkybė paneigia kasatorių teiginius, kad atsakovų susitarimas dėl nuomos mokesčio yra abstraktus ir nenustatytas įgyvendinimo mechanizmas. Prieš gaunant leidimą statybai reikia parengti rekonstrukcijos projektą. Atsakovas UAB „Teisita“ pateikė įrodymus, kad atliekami rekonstrukcijos projekto rengimo ir derinimo darbai. CK 6.493 straipsnio 1 dalis leidžia šalims nuomojamo turto išlaikymo išlaidas perkelti nuomotojui. Tokią sutarties sąlygą lėmė tai, kad kai mokesčius už komunalines paslaugas moka nuomininkas, šio sumos pripažįstamos nuomotojo pajamomis, apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu.

2. Nuomos sutartis nepažeidė kreditorių interesų, nes atsakovas liko patalpų savininkas, nuomininkas įsipareigojo atlikti patalpų rekonstrukciją, tai dar padidintų patalpų vertę. Teismai nenustatė, kad nuomos sutartis pažeistų kreditorių interesus, taip pat nenustatė, kad nuomos sutarties šalys būtų nesąžiningos.

Trečiasis asmuo A. Š. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Trečiojo asmens nuomone, nuomos sutartis nepažeidžia jo ir ieškovų, kaip kreditorių, teisių, nes nuomininkas prisiėmė įsipareigojimus dėl investavimo į patalpas, o investicijos tik didina, o ne mažina turto vertę.

ko n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek sutarties sąlygos, tiek aplinkybė, kad sandoris nevykdomas, patvirtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nepripažino, kad sutarties sąlygos įrodo, kad sandoris tariamas, taip pat nustatė, kad sutartis buvo vykdoma. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad nuomos sutarties sąlygos savaime dar neįrodo, kad buvo sudarytas tariamas sandoris. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas – dėl kokių priežasčių. Pareiga įrodyti, kad sandoris vykdomas, tenka atsakovams. Atsakovai pateikė UAB „Archartelė ir partneriai“ raštą ir UAB „Klasikinis portikas“ projektinius pasiūlymus. Teismai šių įrodymų pagrindu konstatavo, kad sutartis vykdoma, tačiau nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad UAB „Archartelė ir partneriai“ nurodė, jog atlieka rekonstrukcijos projekto rengimą, tačiau projektinius pasiūlymus pateikė UAB „Klasikinis portikas“. Be to, atsakovai nepateikė sutarčių dėl projekto rengimo, atsiskaitymą už šiuos darbus patvirtinančių dokumentų, įrodymų dėl investuotos sumos dydžio. Teismai taip pat neįvertino aplinkybių, kad nuomos sutartis su įsipareigojimu ketverius metus investuoti į patalpas sudaryta 2003 m. vasario 11 d., o tik 2005 m. rugpjūčio mėn. parengti projektiniai pasiūlymai, kurie nepatvirtinti juos pateikusių asmenų parašais, nepateikta įrodymų, kad pradėtas projekto derinimo procesas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esamų įrodymų nepakanka aplinkybei, kad sutartis buvo vykdoma, konstatuoti, o tinkamam CK 1.86 straipsnio taikymui būtina nustatyti šią aplinkybę, vadovaujantis įrodinėjimą reglamentuojančiomis normomis.

Kitas kasacinio skundo argumentas yra dėl netinkamo CK 6.66 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. CK 6.66 straipsnyje kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos sąlygas, kurios būtinos, kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; 4) dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga yra, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimas patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Minėta, kad CK 6.66 straipsnyje išvardytas ne baigtinis, o pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl, nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje tinkamam CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatytos aplinkybės: kokia ieškovų reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, turi būti įvertinta ar ginčijama nuomos sutartis apsunkins turto realizavimą ar turės įtakos realizavimo kainai, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, kokia atliktų investicijų suma, ar padidėjo turto vertė nuo atliktų investicijų. Jei šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas (CPK 212 straipsnis). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius visų bylos aplinkybių, būtinų CK 1.86, 6.66 straipsnių taikymui šioje byloje, neatskleista bylos esmė, tai - esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas naikinti priimtus teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas