Dėl atlyginimo už rangos darbus ir įskaitymo

Civilinė byla Nr. 3K–3–199/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:40.2; 50.1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valentino Mikelėno ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Vilkma“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutarties ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Bonitana“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei,,Vilkma“ dėl atlyginimo už rangos darbus ir įskaitymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 17 755,14 Lt skolą, 411,53 Lt palūkanų, 472 Lt išlaidų už teisines paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 545 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2004 m. birželio 15 d. sudarytos subrangos sutarties pagrindu atliko darbus: iš atsakovo pateiktos medžiagos pasiuvo užsakytus gaminius, už kuriuos pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas neapmokėjo ieškinyje nurodytų 18 047,39 Lt. Ieškovas teigė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnio 2 dalį atsakovas privalo sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 17 755,14 Lt skolos už pasiūtus gaminius, 332,88 Lt palūkanų, 542,64 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 472 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 19 102,66 Lt. Teismas taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 755,14 Lt sumą nuo 2005 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė prievolę, nesumokėdamas už atliktą darbą, ieškovo reikalavimą patenkino, taip pat priteisė sutartyje nustatytas palūkanas nuo dienos, iki kurios šalys buvo pratęsusios apmokėjimo terminą, ir įstatymines palūkanas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio pagrindu nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos subrangos sutarties pagrindu ieškovas atliko atsakovo pateiktą užsakymą ir pasiuvo užsakytų modelių gaminius, tačiau atsakovas už šiuos sumokėjo tik iš dalies ir liko skolingas ieškinyje nurodytą sumą. Šalims skolos klausimą sprendžiant derybų keliu, atsakovas sutarties 5.2 punkto pagrindu pareiškė ieškovui pretenzijas dėl nekokybiškai atlikto darbo ir kompensacijos už tai. Ieškovui nesutikus su pareikštomis pretenzijomis dėl kokybės, atsakovas nesikreipė į teismą dėl šio ginčo, bet vienašališkai atliko reikalavimo įskaitymą, nors CK 6.134 straipsnio 1 dalyje draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui dėl skolos už atliktą darbą, atsakovas priešieškinio dėl nuostolių už nekokybiškai pasiūtus gaminius nepareiškė. Teismas konstatavo, kad, esant ginčui dėl nuostolių dydžio, taip pat dėl kaltės, atsakovo vienašališkas nuostolių įskaitymas yra neteisėtas, o nuostolių ir kaltės svarstymas, nesant pareikšto priešieškinio, peržengia pareikštų ieškinio reikalavimų ribas ir yra negalimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 6 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutarties ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nustatant, ar prievolės yra vienarūšės, turi būti atsižvelgiama taip pat į šių prievolių turinį, o ne į prievolės objektą, todėl nepagrįstai UAB,,Bonitana“ ir AB,,Vilkma“ reikalavimus viena kitai nepripažino vienarūšiais. Teismas, darydamas minėtą išvadą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš prievolės pasibaigimo būdų – įskaitymas. Pagal šią normą, prievolė baigiasi, kai įskaitomi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių terminai suėję, arba kurių terminai nenurodyti ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą. Iš šios normos turinio matyti, kad viena iš sąlygų įskaitymui taikyti yra tai, kad priešpriešiniai reikalavimai būtų vienarūšiai. Sąvokos,,vienarūšiai reikalavimai“ samprata suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad sąvoka,,vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Dėl to nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties ir nesutartinės prievolės. Iš šio išaiškinimo darytina išvada, kad įskaitomų priešpriešinių reikalavimų dalykas turi būti tas pats, t. y. abiejų šalių pareiga viena kitai perduoti tam tikrą sumą, atlikti vienarūšes paslaugas, perduoti tos pačios rūšies daiktą ir pan.

UAB,,Bonitana“ reikalavimas sumokėti 18 047,39 Lt už pasiūtus gaminius pagal 2004 m. birželio 15 d. subrangos sutarti Nr. 48 yra piniginis. AB,,Vilkma“ reikalavimas sumokėti 17 755,14 Lt sumą kaip nuostolius, atsiradusius dėl to, kad ieškovės pasiūtų gaminių kokybė neatitiko 2004 m. birželio 15 d. subrangos sutartyje Nr. 48 nustatytų kokybės reikalavimų, taip pat yra piniginis. Taigi UAB,,Bonitana“ ir AB,,Vilkma“ reikalavimai yra vienarūšiai ir gali būti įskaityti.

CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovo padaryti sutarties pažeidimai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Analogiška nuostata yra ieškovės ir atsakovo 2004 m. birželio 15 d. sudarytos subrangos sutarties Nr. 48 5.2 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad, subrangovui pristačius nekokybiškai pasiūtus ar kitaip sugadintus gaminius, kurių neįmanoma pataisyti ar išvalyti, rangovas turi teisę pareikalauti apmokėti už sugadintus gaminius. Nei teisės aktai, reglamentuojantys rangos santykius, nei šalių sudaryta sutartis nenustato, kad užsakovas reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžiui nustatyti privalo kreiptis į teismą. Be to, minėtoje CK nuostatoje ir šalių sudarytoje subrangos sutartyje yra nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti, jog būtų atlyginti nuostoliai. Asmuo, įgijęs teisę reikalauti atlyginti nuostolius, šią teisę gali įgyvendinti civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais būdais, iš kurių vienas yra taikyti įskaitymą.

CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, apie kurį turi būti informuota kita šalis. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurio pasekmė yra prievolės pasibaigimas, nepriklausomai nuo kitos šalies sutikimo ar nesutikimo. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įskaitymas yra draudžiamas, kai reikalavimai yra ginčijami teisme. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad įskaitymas yra draudžiamas, jeigu šalys nesutaria dėl reikalavimo dydžio, jo pagrįstumo arba dėl kitų priežasčių nesutinka su reikalavimu, ir teisme yra iškelta byla dėl šio reikalavimo. Taigi, kad būtų draudžiama įskaityti reikalavimą šios normos pagrindu, yra būtina, kad teisme būtų pradėtas ginčas dėl šio reikalavimo. Įstatymas nenustato draudimo taikyti įskaitymą, jeigu kita šalis nesutinka su nustatytais nuostoliais.

2. Teismai, pasisakydami dėl ieškinio ribų, netinkamai taikė ir aiškino CPK 265 straipsnį. Pagal šio straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas turi vertinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos kurios – nenustatytos, ir tik įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus argumentus bei įrodymus, išspręsti klausimą dėl ieškinio tenkinimo.

3. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios nėra nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Iš CPK 88 straipsnio 1 dalyje išvardytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių matyti, kad yra atlyginamos tik tos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kurias šalis patyrė, apmokėdama už advokato arba advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą.

Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį atstovais pagal pavedimą gali būti tik advokatai arba advokatų padėjėjai. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte atskirai nustatytas išlaidų, skirtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginimas, todėl darytina išvada, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas neapima išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, įskaitant teisminį skolos išieškojimo organizavimą. Be to, iš byloje esančių ieškovo pateiktų procesinių dokumentų – ieškinio, atskirojo skundo, patikslinto ieškinio – matyti, kad šiuos dokumentus rengė ir ieškovui atstovavo advokato padėjėjas. Darytina išvada, kad teisines paslaugas, įskaitant teisminio skolos išieškojimo organizavimo paslaugas, ieškovui realiai teikė ne UAB,,Žvilgsnis iš arčiau“, o advokato padėjėjas.

Kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas neapima išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo reikalavimas atlyginti patirtas 472 Lt išlaidas yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.

4. CK 151 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiama, t.y. kasacinis skundas dėl šių nutarčių negali būti pateikiamas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra suformuotos vieningos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, susijusios su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu, pasisakytina ir dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių taikant CK 147 straipsnio teisės normas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 147 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir nepagrįstai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui atsisakius įvykdyti teismo nutartį įmokėti lėšas į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti banko garantiją atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad ieškovo ir atsakovo reikalavimai yra vienarūšiai, todėl galėjo būti įskaityti. Ieškovas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad reikalavimai negali būti laikomi vienarūšiais, atsižvelgiant vien į reikalavimo formą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių reikalavimai savo prigimtimi yra visiškai skirtingi (ieškovo reikalavimas – apmokėti už darbus pagal subrangos sutartį, atsakovo – atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atlikto darbo pagal subrangos sutartį), todėl negali būti pripažinti vienarūšiais. Ieškovo nuomone, reikalavimų prigimties ir turinio nustatymo klausimas šioje civilinėje byloje yra labai svarbus, nes atsakovo reikalavimas savo prigimtimi yra specifinis – nuostolių atlyginimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

2. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad teismas ginčo dalyko ribas turėjo nustatyti ne tik pagal ieškinyje pateiktus reikalavimus, bet ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus į ieškinį, taip pat kad teismas turėjo teisę nustatinėti atsakovo patirtų nuostolių dydį. Atsakovas CPK nustatyta tvarka turėjo teisę pareikšti teismui priešpriešinius reikalavimus. Atsiliepimu į ieškinį nesuteikiama teisė pareikšti savo reikalavimų, kurie būtų savarankiškas ginčo dalykas.

3. Ieškovo išlaidos UAB,,Žvilgsnis iš arčiau“ paslaugoms apmokėti buvo pagrįstos ir būtinos, todėl ieškovas prašė teismo priteisti šias išlaidas iš atsakovo, o teismas pagrįstai tenkino šį ieškovo reikalavimą.

k o n s t a t u o j a :

Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija, pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo atlyginimą už rangos darbus, atliktus pagal šalių sudarytą subrangos sutartį. Atsakovas teigia, kad ieškovas rangos darbus atliko netinkamai, todėl atsakovas patyrė nuostolių. Šios abiejų šalių tarpusavio pretenzijos kilo iš tos pačios subrangos sutarties, konkrečiai – dėl jos tinkamo vykdymo. Ieškovui pateikus sąskaitą-faktūrą dėl apmokėjimo už pasiūtus gaminius, atsakovas pagal ją už darbus neapmokėjo, o į atlyginimą įskaitė nuostolių sumą, kurią, atsakovo teigimu, patyrė dėl netinkamai atliktų darbų.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Ieškovas teigia ir teismai konstatavo, kad šalių reikalavimų turinys ir dalykai yra skirtingi, todėl jie yra nevienarūšiai ir įskaitymas nebuvo galimas. Šias teismų išvadas negalima laikyti pagrįstomis. Aiškindama reikalavimo įskaitymo galimybę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė,,Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699, konstatavo, kad sąvoka,,vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, ir nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties ir nesutartinės prievolės. Minėta, kad šalių tarpusavio reikalavimai atsiskaityti kilo net ne iš skirtingų, bet iš tos pačios subrangos sutarties vykdymo. Iš sutarties vykdymo šalys turi abipusių teisių ir pareigų. Jų reikalavimai yra piniginiai, t.y. tos pačios rūšies ir išreikšti konkrečia jų suma. Taigi priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių reikalavimai nevienarūšiai, yra nepagrįsta, nes ji grįsta netinkamu materialiosios teisės normos išaiškinimu ir taikymu.

Apeliacinės instancijos teismas įskaitymą laikė negalimu ir dėl to, kad atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o ieškovas ginčijo nuostolius. Tačiau atsakovas jau buvo atlikęs nuostolių įskaitymą. Tokį įskaitymą jam leido atlikti CK 6.131 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, esant įskaitytiems nuostoliams ir ieškovo prieštaravimui dėl jų atsiradimo priežasčių, teismas turėjo aiškintis, ar atsakovas patyrė nuostolių iš subrangos sutarties vykdymo. Šios aplinkybės aiškintinos ir vertintinos iš naujo nagrinėjant bylą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų (bylinėjimosi išlaidų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) kasacinis teismas nepasisako, nes jie nesusiję su ieškovo pareikšto reikalavimo esme.

Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė netinkamai, todėl šios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Valentinas Mikelėnas

Janina Stripeikienė