Civilinė byla Nr. 3K-3-192/2006
Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo; tretieji asmenys: V. L., R. M., V. U.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2004 m. gruodžio 31 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 1999 metais ji pradėjo statyti gyvenamąjį namą Vilniuje, Pylimėlių g. 5. Rajonas, kuriame buvo statomas namas, nebuvo tinkamai elektrifikuotas. Ieškovė buvo viena pirmųjų elektros vartotojų, todėl atsakovas sutiko tiekti elektros energiją su sąlyga, kad ieškovė savo lėšomis įsirengs elektros tiekimo liniją. Tam, kad būtų galima prijungti elektrą ieškovės name, atsakovas 1998 metais išdavė technines sąlygas. Ieškovei įsirengus elektros liniją, 1999 m. lapkričio 12 d. surašytas techninio priėmimo aktas, kuriuo kabelinė linija pripažinta tinkama naudoti. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į nurodytą elektros liniją. Elektros linijos priežiūra atliekama pagal 2003 m. balandžio 1 d. elektros įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį Nr. 21000/47. Ieškovė 2003 m. vasarą sužinojo, kad atsakovas prie jai nuosavybės teise priklausančios kabelinės elektros energijos tiekimo linijos yra prijungęs tris vartotojus: V. L., R. M. ir V. U. Ieškovė manė, kad atsakovas nepagrįstai sutaupė, nes neturėjo išlaidų įrengti elektros liniją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš elektros eksploatavimo sutarčių ir registracijos viešame registre žinojo, jog elektros tiekimo linija nuosavybės teise priklauso ieškovei, prijungdamas trečiuosius asmenis prie nurodytos elektros tiekimo linijos, elgėsi nesąžiningai. Ieškovė, įrengdama elektros tiekimo liniją, patyrė 35 875,17 Lt nuostolį. Ieškovė, remdamasis CK 6.242 straipsniu, prašė teismo iš atsakovo jai priteisti 36 875,17 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 35 875,17 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad elektros vartotojai (tretieji asmenys) privalėjo savo lėšomis įrengti elektros tinklus. Tuo metu galiojusiuose teisės normų aktuose nebuvo nustatyta kitos galimybės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas trečiuosius asmenis prie atsakovei priklausančių elektros tiekimo tinklų prijungė galiojant ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymui Nr. 178 „Dėl naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų laikinosios tvarkos ir sąlygų patvirtinimo“. Pagal nurodytu įsakymu patvirtintą tvarką ir sąlygas (toliau – Tvarka) naujus vartotojus reikėjo prijungti elektros energijos tiekėjo sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentas, jog naujiems elektros vartotojams (tretiesiems asmenims) netaikytas pirmiau nurodytas teisės aktas, nes jie paraiškas pateikė dar neįsigaliojus nurodytam teisės aktui, nepagrįstas. Teismas savo išvadą motyvavo tuo, kad atsakovas, teigdamas, jog tretieji asmenys neatitiko Naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų instrukcijos 1.5 punkte nustatyto reikalavimo, remiasi netinkamu AB „Lietuvos energija“ vidaus aktų interpretavimu. Be to, teismo nuomone, nurodyta instrukcija neturėjo būti taikoma tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad elektros energijos tinklus privalėjo įrengti elektros energijos tiekėjas. Teismas konstatavo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Dėl to atsakovas privalo sumokėti atsakovei tai, ką sutaupė, prisijungdamas prie ieškovės elektros linijos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad trečiųjų asmenų elektros įrenginiai prijungti prie ieškovės ir atsakovo elektros tinklų galiojant Tvarkai, patvirtintai ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 178, kuris įsigaliojo 2000 m. gegužės 1 d. Kolegija konstatavo, kad tai, jog tretieji asmenys paraiškas dėl techninių sąlygų išdavimo pateikė ir šios sąlygos išduotos dar negaliojant nurodytam įsakymui, nėra pagrindas atsisakyti taikyti nurodyto įsakymo nuostatas. Kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų instrukcija, patvirtinta AB „Lietuvos energija“ direktoriaus 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 56 (toliau – Instrukcija), nes ūkio ministras 1999 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 178 pavedė AB „Lietuvos energija“ patvirtinti Naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų išlaidų įkainių apskaičiavimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad, galiojant ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymui Nr. 178, tretieji asmenys turėjo savo lėšomis pastatytus ar pradėtus statyti elektros tinklus. Kolegija nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė leido tretiesiems asmenims ir atsakovui prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančių elektros tinklų, sutikdama, kad atsakovas, naudodamas nurodytus tinklus, tiektų elektros energiją tretiesiems asmenims. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovas, prijungdamas naujus vartotojus prie jam nuosavybės teise nepriklausančių elektros tinklų, savo veiksmų nederino su ieškove.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai netinkamai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias naujų elektros energijos vartotojų prisijungimą prie tinklų, galiojimą. Teismų išvada, kad trečiųjų asmenų elektros įrenginiai prijungti vadovaujantis Tvarka, yra nepagrįsta dėl kelių priežasčių.
Pirma, žemesniųjų instancijų teismai pažeidė teisės principą, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja. Elektros energijos tiekėjas tik 2000 m. gegužės 1 d. įsigaliojus ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymui Nr. 178 tapo atsakingas už naujų elektros tinklų projektavimą, statybą ir jų montavimo darbų organizavimą (Instrukcijos 1.4 punktas). Pagal Instrukcijos 1.5 punktą asmenys, iki nurodyto ūkio ministro įsakymo įsigaliojimo datos turėję galiojančias technines sąlygas ar projektą bei savo lėšomis pastatytus ar pradėtus statyti elektros tinklus, turėjo užbaigti pradėtą elektros tinklų statybos procesą vadovaudamiesi anksčiau šiais klausimais priimtais teisės aktais. Dėl to trečiųjų asmenų elektros tinklai baigti statyti jų lėšomis ir tapo jų nuosavybe. Taigi trečiųjų asmenų elektros tinklų derinimo, projektavimo, statymo procesui taikytos jų kreipimosi į elektros energijos tiekėją su paraiškomis ir pagal jas išduotų techninių sąlygų įgyvendinimo metu, t. y. 1998–1999 metais, galiojusios teisės normos.
Antra, teismai pažeidė CPK 263 straipsnį, nes teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad trečiųjų asmenų elektros įrenginiai prijungti vadovaujantis ne Tvarka, bet iki jos įsigaliojimo galiojusiais teisės aktais. Tai konstatavę ir nenustatę nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų santykiams taikyta Tvarka, teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas privalėjo vadovautis Tvarka.
Žemesniųjų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.242 straipsnį, nes nenustatė nė vienos nurodytos teisės normos taikymo prielaidos. Pirma, atsakovas dėl ieškovės veiksmų (t. y. dėl to, kad ji pasistatė savo elektros tiekimo liniją, o tretieji asmenys prisijungė prie ieškovės linijos) nepraturtėjo ir nesutaupė. Be to, ne atsakovas, o tretieji asmenys prisijungė prie ieškovės elektros tiekimo tinklų. Antra, atsakovas nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Tai, kad atsakovas ieškovės elektros tinklais tiekia elektros energiją tretiesiems asmenims, nereiškia, jog atsakovas įgijo nuosavybės teisę į tinklus. Ieškovė neįrodė, kad, prijungus trečiųjų asmenų elektros tinklus prie jos elektros linijos, pastarosios vertė sumažėjo ar ieškovė dėl to patyrė nuostolių. Ieškovės motyvas, kad jos patirti nuostoliai dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo yra atsakovo sutaupyti analogiškos elektros linijos įrengimo kaštai, nepagrįstas. Trečia, bylą nagrinėję teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir ieškovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovas praturtėjo esant teisiniam pagrindui. Penkta, ieškovė galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdama negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).
Teismai pažeidė CK 6.237–6.242 straipsnius, draudžiančius nepagrįstą praturtėjimą, nes, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovė gali nepagrįstai praturtėti pardavusi jai nuosavybės teise priklausančius elektros tiekimo tinklus ir už juos gavusi mažiausiai 60 proc. nurodytų tinklų vertės.
Teismų padarytas CK 6.242 straipsnio pažeidimas reikšmingas vienodam teisės aiškinimui, nes gali suformuoti teismų praktiką, pagal kurią bendrai naudojamų energetikos objektų savininkai turės galimybę reikšti ieškinius dėl neva nepagrįsto praturtėjimo visoms energetikos įmonėms. Jeigu nurodyti ieškiniai bus patenkinami, tai priteistų sumų išieškojimas iš energetikos įmonių gali lemti tai, kad bus nustatomi didesni elektros energijos tarifai.
Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant principą, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ prieš S. K., civilinės bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje P. G. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administracija, civilinės bylos Nr. 3K-3-384/2001). Tam, kad būtų pateisintas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo atsiradusiems santykiams, turi būti aiški ir nedviprasmiška įstatymo leidėjo pozicija. Teismai privalo teises, įgytas pagal ankstesnę teisės normą, pripažinti ir ginti pagal teisės normas, galiojusias teisių atsiradimo metu.
Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos taikant CK 6.242 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ prieš UAB „Atra“, civilinės bylos Nr. 3K-3-427/2005). Teismai privalėjo nustatyti visas nurodyto straipsnio taikymo prielaidas ir tik tada taikyti šią materialinės teisės normą.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai teisingai išaiškino ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 178 ir AB „Lietuvos energija“ direktoriaus 2000 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 56. Nurodytuose įsakymuose reglamentuotas naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros energijos tiekėjo, o ne kito savininko tinklų. Atsakovas nepagrįsta teigia, kad teismai, taikydami Tvarką, pažeidė principą lex retro non agit.
Ieškovė taip pat nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.242 straipsnį. Ieškovės nuomone, byloje neturi reikšmės tai, kas prie jos tinklų prisijungė. Byloje svarbiausia tai, kas dėl nurodyto prisijungimo sutaupė. Teismai teisingai nustatė, kad dėl prisijungimo sutaupė atsakovas, nes jis išvengė išlaidų, kurias būtų patyręs, jeigu iki savo tinklų būtų nutiesęs savo elektros liniją, analogišką ieškovės linijai. Dėl to yra pirmoji sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti.
Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų, jeigu prie jos elektros tinklų būtų prisijungiama jai sutikus. Prisijungus be ieškovės sutikimo, ji šių negavo. Dėl to ieškovė mano, kad egzistuoja ir antroji sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent suma, kurią atsakovas sutaupė, gali būti iš jo priteista ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. V. prieš B. M. U.; civilinės bylos Nr. 3K-3-1318/2002). Taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, nebūtina, kad pažeidėjo praturtėjimas tiksliai atitiktų nukentėjusiojo turto sumažėjimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad yra ir visos kitos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo: dėl atsakovo veiksmų ieškovė negavo pajamų. Atsakovo praturtėjimas yra nepateisinamas: atsakovas pasinaudojo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia elektros tiekimo linija be savininko sutikimo. Ieškovas pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nes, pareikšdamas negatorinį ieškinį, pažeistų sąžiningų vartotojų (trečiųjų asmenų) teises. Ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Atsiliepime ieškovė taip pat nurodė, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė D. L. savo lėšomis 1999 metais įsirengė elektros tiekimo liniją. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į nurodytą elektros liniją. Ieškovė 2003 m. vasarą sužinojo, kad atsakovas prie jai nuosavybės teise priklausančios kabelinės elektros energijos tiekimo linijos yra prijungęs tris vartotojus: trečiuosius asmenis V. L., R. M. ir V. U. Ieškovė mano, kad atsakovas nepagrįstai sutaupė, nes neturėjo išlaidų trečiųjų asmenų linijai įrengti. Byloje kilo klausimas, ar dėl to atsirado prielaidos atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nepagrįstai praturtėti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nuo ieškinio išreikalauti be pagrindo įgytą turtą skiriasi tuo, kad nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ir ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Jeigu, nagrinėjant bylą, nebėra atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar ieškovo turto sumažėjimo, tai nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, nepagrįsto praturtėjimo atveju atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jis praturtėjo arba kokia sumažėjo ieškovo turtas. Tenkinant tokį ieškinį, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
Nagrinėjamoje byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidos gali būti nustatomos taikant ir aiškinant teisės aktus, reglamentuojančius naujų vartotojų prijungimo prie elektros tiekimo tinklų tvarką, t. y. ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintą Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų laikinąją tvarką ir sąlygas bei AB „Lietuvos energija“ 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu patvirtintą Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų instrukciją.
Pirmiausia, priteisiant nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Dėl to nagrinėjamoje byloje ypač svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su elektros tiekimo linijos statyba. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė D. L., laikydamasi teisės aktų reikalavimų, 1999 metais savo lėšomis įsirengė elektros tiekimo liniją, kuri jai priklauso nuosavybės teise, o tretieji asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, 1999–2000 metais taip pat savo lėšomis pasistatė elektros tiekimo tinklus, kurie prijungti prie ieškovės elektros tiekimo tinklų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas pradėjo tiekti tretiesiems asmenims elektros energiją. Taigi tretieji asmenys, o ne atsakovas prisijungė prie ieškovės elektros tiekimo tinklų. Taip jiems buvo pradėta tiekti elektros energija. Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatant prielaidą, ar atsakovas yra praturtėjęs ieškovės sąskaita, svarbu nustatyti, ar tuo metu, kai tretieji asmenys įsirenginėjo elektros liniją, atsakovas, kaip elektros energijos tiekėjas, turėjo pareigą jiems įrengti elektros liniją ir kas tapo trečiųjų asmenų įrengtos elektros linijos savininku. Be to, turi būti nustatyta, ar energijos tiekėjas dėl to, kad ieškovė ir tretieji asmenys pasistatė elektros tinklus, o po to tretieji asmenys ją prisijungė prie ieškovės tinklų, nepagrįstai praturtėjo. Šių aplinkybių nustatymas susijęs ir su kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos konstatavimu, t. y. turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, kuris gali būti tiek tiesioginis ieškovo turto sumažėjimas, tiek atitinkamų pajamų negavimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Ieškovė liko savo elektros tiekimo tinklų savininke. Šiais elektros tiekimo tinklais tiekiama elektros energija ne tik jai, bet ir tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija nurodo, kad turi būti įvertinta ir tai, ar nepagrįstas praturtėjimas yra elektros linijos, kuria ieškovė naudojasi kaip savininkė, įrengimo atkūrimo kaštai. Ieškovei išlikus elektros tiekimo linijos savininke, turi būti nustatytas jos turto netekimas, vertės sumažėjimas ar kiti patirti nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar egzistuoja nurodyta nepagrįsto praturtėjimo prielaida, ir nevertino su tuo susijusių faktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, svarstant pirmiau nurodytos prielaidos buvimą, turi būti atsižvelgta į teisės doktrinoje egzistuojančią nuostatą, jog tais atvejais, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių, negalimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Be to, nurodytų faktinių aplinkybių nustatymas susijęs su kitų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų taikymu – priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimas; nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Teisės doktrinoje egzistuoja dar viena prielaida nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti – ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Nurodyta nepagrįsto praturtėjimo prielaida taip pat nebuvo apsvarstyta.
Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nesvarstė klausimo, ar patenkinus ieškovės ieškinį ji nepraturtėjo kito asmens – atsakovo – sąskaita. Ūkio ministro 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 4-450 patvirtintos Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektrai parduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo taisyklės, pagal kurias elektros tiekėjai išperka iš fizinių ar juridinių asmenų šiems nuosavybės teise priklausančius bendrai naudojamus elektros energijos objektus. Taigi kai ieškovės elektros tiekimo tinklais tiekiama elektros energija tretiesiems asmenims, elektros tiekimo tinklai, remiantis pirmiau nurodyta, laikomi bendrai naudojamu energetikos objektu ir gali būti elektros energijos tiekėjo išperkami. Dėl to ieškovė turi galimybę parduoti jai priklausančius elektros tiekimo tinklus, prie kurių yra prisijungę tretieji asmenys.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik nustačius nurodytas galimas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas būtų galima priteisti nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįsto praturtėjimo. Bylos nagrinėjimo metu netirtas ir nevertintas nurodytų prielaidų buvimas, todėl dėl nurodytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą, pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Romualdas Čaika
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
